Virusas kone tris mėnesius namuose įkalino ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Vyresniųjų klasių mokiniams mokslo metai jau beveik baigėsi, todėl jų tėvams klausimų išlieka gerokai daugiau nei atsakymų. Kur jų atžalos praleis šią vasarą? Kaip protingai susidėlioti visos vasaros planus? Kol tėvai svarsto, kuo užimti vaikus, stovyklų organizatoriai jau dėlioja vaikų užimtumo planus ir žada pasiūlyti įsimintinų įspūdžių puokštę: vieni vaikai mokysis statyti namus iš medienos ir šiaudų, kiti panirs į sportinę veiklą ar gamtos teikiamus malonumus.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Vaikų stovyklos: nuo statybų iki maisto paieškų gamtoje appeared first on udiena.lt.

Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

Analizė parodė, kad 2014–2018 m. šalyje vaikai sudarė beveik 18 proc. visų gyventojų, tačiau jų skaičius kasmet mažėjo, taip pat mažėjo ir gimstamumas (3 proc.). O sergančių vaikų skaičius didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1 000, tačiau ne taip sparčiai kaip kitų Lietuvos gyventojų ligotumas. Kartu padaugėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus.

Pagrindinės ligų grupės / būklės, kuriomis vaikai sirgo pastarąjį penkmetį, išliko tokios pačios – tai kvėpavimo sistemos ligos; simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur; akies ir jos priedinių organų ligos; sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai bei virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų).
Traumos ir jų aplinkybės – viena pagrindinių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų susirgimų, neįgalumo bei mirties priežasčių. 2018 m. dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, o jų vieta – namai. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria traumas. Daugiausiai apsinuodija 1–4 ir 15–17 m. amžiaus vaikai.
Lyginant 2014 ir 2018 m., Lietuvoje sumažėjo 0–17 m. vaikų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais. Depresija dažniausiai paveikia 15–17 m. amžiaus vaikus, o iš jų – 3,4 kartų daugiau mergaičių nei berniukų. Apklausos duomenimis, 86,2 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių teigia, jog jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi.
Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per pastarąjį penkmetį sumažėjo. Lietuvoje mažėja ir bendras vaikų mirtingumas (2014 m. 100 000 vaikų teko 27,1 mirtys, o 2018 m. – 18,8), dažniausios jo priežastys – išorinės mirties priežastys ir piktybiniai navikai.
Be to, viena iš sričių, kurioje jau daug metų stebima palanki situacija – tai kūdikio ir motinos sveikata. 2014–2018 m. mažėjo tiek kūdikių mirtingumas (nuo 5,6 iki 3,4 atvejų, tenkančių 1 000-iui gyvų gimusiųjų), tiek negyvų gimusiųjų skaičius. Taip pat mažėjo ir nepilnamečių gimdymų skaičius (nuo 7,7 iki 5,9 16–17 m. merginų iš 1 000).
2014–2018 m. didėjo vaikų, turinčių žalingų įpročių, dalis (išaugo mokinių, rūkančių tabaką, elektronines cigaretes ir kanapes, dalis).
Analizuojamu laikotarpiu suprastėjo ligų prevencijos rodikliai – smuko ne tik vaikų skiepijimų apimtys, bet ir vangiau rūpinamasi vaikų burnos sveikata (mokyklinio amžiaus vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis sumažėjo, taip pat mažiau vaikų dalyvauja krūminių dantų dengimo silantais programoje (nuo 20,9 proc. vaikų 2014 m. iki 14,5 proc. 2018 m.).

Higienos instituto inf.

The post Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus appeared first on udiena.lt.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose. Į Tarnybos raginimus taisyti padėtį savivaldybės nereaguoja. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Savo neveiklumu savivaldybės stabdo šį procesą ir neužtikrina prigimtinės vaiko teisės augti šeimos aplinkoje.

Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžė, kad budinčių globotojų uždavinys yra laikinai suteikti vaikui šeimos aplinką ir saugumą, jei nerandama į krizę patekusio vaiko artimųjų ar kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų. Budintys globotojai iki 12 mėnesių savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai.
„Vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t. y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tai yra labai blogai”, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 205 budintys globotojai. Jų šeimose globojami 267 vaikai. Septyniose savivaldybėse – Birštono miesto, Prienų, Neringos, Šilutės, Rietavo ir Utenos – nėra nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.
Lietuvoje taip pat yra devynios savivaldybės, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją – Druskininkų, Jonavos, Palangos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Jurbarko, Švenčionių ir Trakų. Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis. Yra siekiamybė, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų pakankamai budinčių globotojų, pasirengusių priimti į krizę patekusį vaiką bet kuriuo paros metu.
„Remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo pagrindų įstatymu, draudžiama nustatyti globą institucijoje jaunesniems nei trejų metų vaikams. Išlieka didelis poreikis asmenų, galinčių pasirūpinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Iš nesaugios aplinkos paimti ikimokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai, neretai, o paaugliai – dažniausiai vis dar patenka į globos namus”, – sakė A. Marčiukaitienė.
Daugiau nei pusė šiuo metu Lietuvoje esančių budinčių globotojų gali priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu.
Budintis globotojas yra asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusius vaikus pagal savivaldybei priklausančio Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą.
Budintys globotojai prižiūri vaikus, kuriems savivaldybės administracijos sprendimu nustatyta laikinoji globa (rūpyba) Globos centre. Budintis globotojas, prižiūrintis be tėvų globos likusius vaikus, nėra tėvų globos netekusio vaiko atstovas pagal įstatymą, juo yra paskiriamas Globos centras, tačiau vaikas yra prižiūrimas budinčio globotojo šeimoje, sukuriant šeimai artimą aplinką.
Budintys globotojai prižiūri vaikus kriziniais atvejais iki trijų mėnesių, kuomet vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Taip pat budintys globotojai prižiūri tėvų globos netekusius vaikus, kol baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas tėvams ar bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ar bus įvaikintas bei laikino atokvėpio atvejais.
Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip trijų vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje gali būti ne didesnis kaip šeši vaikai.
Budinčiais globotojais gali tapti asmenys nuo 21 metų iki 65 metų, neturintys psichikos ir elgesio sutrikimų bei nesergantys kai kuriomis ligomis. Tapti budinčiais globotojais negali asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Norintys tapti budinčiais globotojais, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, pateikti prašymą, sveikatos pažymėjimą bei kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad asmuo taptų budinčiu globotoju.
Budintys globotojai yra apmokomi pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Rengimas tapti budinčiu globotoju vykdomas per kiek galima trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip penki mėnesiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

The post Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis appeared first on udiena.lt.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

Už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Pasak VLK specialistų, šalies gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų.

Kompensuojamus vaistus Lietuvoje pernai siūlė 104 gamintojai. Daugiausia už kompensuojamuosius vaistus, skaičiuojant su gyventojų priemokomis, iš PSDF buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd” – 28,2 mln. eurų, „Johnson & Johnson” – 24,6 mln. eurų,  „Les Laboratoires Servier”– 18,7 mln. eurų, „Menarini Group” – 18,2 mln. eurų, „Abb Vie Ltd”, „Pfizer Europe MA EEIG” bei „KRKA d. d.” – po 15 mln. eurų.
Pagal sumokėtas pacientų priemokas pirmavo „Les Laboratories Servier” – 4,9 mln. eurų, „KRKA d.d.” – 3,2 mln. eurų,  „Menarini Groupׅ” – 2,1 mln. eurų. Tuo metu daugiausia vien tik PSDF lėšų atiteko „Novartis Europharm Ltd”, už kurios gaminamus vaistus 2019 metais sumokėta 27,4  mln. eurų.  „Johnson & Johnson” ligonių kasos pervedė 24,6 mln. eurų, „Menarini Groupׅ” – 16 mln. eurų.
„Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų”, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Palyginus ankstesniais metais gyventojų sumokėtas priemokas už kardiologinius vaistus, pernai priemokų suma sumažėjo daugiausia − net 43 proc. Pavyzdžiui, užpernai, kardiologinių vaistų priemokos siekė 22,9 mln. eurų.
Su 31 gamintoju, kurių vaistai pradėti kompensuoti prieš kelerius metus, yra sudarytos  sutartys dėl PSDF biudžeto išlaidų valdymo. Kitaip tariant, jose numatytas dalies išlaidų grąžinimas, jei sutartyje numatyta kompensavimo suma viršijama arba jei sutariama nustatytu dydžiu sumažinti konkretaus vaisto kompensavimo sumą. Pernai pagal tokias sutartis į PSDF sugrąžinta net 27,5 mln. eurų.
Visa kompensuojamųjų vaistų pardavimo kaina Lietuvoje susidaro iš keturių dedamųjų: vaisto gamintojo Lietuvai teikiamo parduoti vaisto gamybos kainos, didmeninio vaistų tiekėjo prekybinio antkainio, vaistinės taikomo prekybinio antkainio ir 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio. Pavyzdžiui, jei vaisto gamintojas Lietuvoje parduoda vaistą, kurio gamybos kaina yra 1 euras, tai didmeninio vaistų tiekėjo prekybinis antkainis sudarytų 0,51 euro. Vaistinės taikomas prekybinis antkainis būtų 1 euras, o dar 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio dydis sudarytų 0,13 euro. Bendra paskaičiuota kompensuojamojo vaisto pardavimo kaina būtų 2,64 euro. Tokio vaisto PSDF lėšomis kompensuojama suma (bazinė kaina kompensuojama 100 proc.) sudarytų 2,49 euro, o pacientui tenkanti priemoka – vos 0,15 euro. Taigi PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama didžioji vaistų pardavimo kainos dalis.

Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami maždaug 2 tūkstančiai pavadinimų vaistai.

Valstybinės ligonių kasos inf.

The post Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau appeared first on udiena.lt.

Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos apskrityje (toliau – VTAS) vedėja Irena Gaigalienė pasidžiaugė, kad laikinojo apgyvendinimo tendencijos nesikeičia, t. y. vaikai laikinai dažniausiai apgyvendinami pas artimus giminaičius (močiutę, tetą, krikšto mamą) arba šeimynose. Per pirmuosius šių metų mėnesius iš nesaugios aplinkos paimti 72 vaikai, iš jų: 35 laikinai apgyvendinti pas giminaičius, 19 – pas asmenis, su vaiku susijusius artimais emociniais ryšiais, 11 liko savo gyvenamojoje vietoje, nes atvyko asmuo, galintis pasirūpinti vaiku, du – budinčių globėjų šeimoje, keturi – šeimynoje, vienas – sveikatos priežiūros įstaigoje.
Taip pat VTAS vedėja Irena Gaigalienė pastebėjo, kad, lyginant su praeitų metų II pusmečio duomenimis, šių metų I ketvirčio laikotarpiu reaguojant į vaiko teisių pažeidimus ir vertinant grėsmės lygį vaikams tik devyniais atvejais nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, kai tėvams ar vienam iš jų, laikinai sustabdoma teisė gyventi kartu su savo vaiku. Tuo tarpu 2018 metų II pusmetyje, reaguojant į vaiko teisių pažeidimus, net 60 atvejų buvo nustatytas aukščiausias grėsmės vaikui lygis.
„Vaiko teisių pažeidimai dažniausiai nustatomi dėl nepriežiūros, t. y. kai mažas vaikas paliekamas vienas ar su asmenimis, negalinčiais tinkamai juo pasirūpinti; kai abu tėvai yra neblaivūs ir pan. Labai svarbu nenumoti ranka, jeigu pastebėjote vaiką, kuris yra alkanas, neatitinkančio jo amžiaus (per mažo) ūgio ir svorio, aprengtas nešvariais, sudriskusiais rūbais, turi parazitų, matyti, jog vaikas neturi elementarių įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka plauti rankų. Dėl ilgalaikio pagrindinių vaiko poreikių – fizinių, emocinių ir socialinių – netenkinimo sutrinka normali vaiko raida”, – sakė VTAS vedėja I. Gaigalienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

The post Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų appeared first on udiena.lt.

Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

Tokia galimybė įtvirtinta Bendruosiuose ugdymo planuose: mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

„Kaimiškose teritorijose, kur keliai labai slidūs, saugant vaikų sveikatą, jie galėtų likti namuose, nerizikuojant juos vežti slidžiu keliu, kol bus atkurtos palankios sąlygos važiuoti – tuo rūpinasi kelininkai”, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Grįžus į normalų ritmą, būtų mokomasi intensyviau, kad neliktų mokymosi spragų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti appeared first on udiena.lt.

Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu appeared first on udiena.lt.

Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

Vien praėjusiais metais Lietuvoje dėl nukritus patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydyta beveik 35 tūkst. vaikų, 3 132 patyrė sunkesnes traumas ir gydyti stacionare. Dažniausiai pasitaikanti trauma nukritus yra rankų ir pečių lanko lūžiai. Nuo jų mažai atsilieka galvos traumos.

Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai krinta namuose dėl nepakankamos priežiūros ir nepritaikytos aplinkos. Didžiausią riziką jiems kelia: vystymo stalai, vaikštynės, laiptai, vyresniems – kambario baldai, žaidimų aikštelių įranga, dviračiai. Vyresni krinta ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, sporto aikštelėse ar salėse, rekreacinėse zonose. Dažniausios nukritimo aplinkybės – važiavimas dviračiu, riedučiais, riedlente ir kt. priemonėmis, taip pat čiuožiant, slidinėjant. 5–14 metų amžiaus vaikai dažnai susižeidžia ir šokinėdami ant batutų – nukritę ant po batutais esančio paviršiaus jie patiria galvos ir stuburo traumas.
Skiriasi ir sužalojimų pobūdis – kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja galvą, kaklą, susitrenkia smegenis, išsimuša dantis. 5–14 metų amžiaus vaikai žymiai dažniau susilaužo kaulus ar patiria išnirimus. 15–17 metų amžiaus paaugliai dažniausiai patiria sausgyslių patempimus ar kitokius minkštųjų audinių sužalojimus. Gana dažnai maži vaikai iškrenta pro langus, vyresni vaikai krinta nuo stogų, balkonų ir priešgaisrinių išėjimų, kitų aukštų vietų. Paaugliai gali nukristi darbo aplinkoje arba užsiimdami rizikingais pomėgiais (pavyzdžiui, laisvuoju bėgimu, riedučių sportu ir kt.). Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krintama, ypatybių, apsaugos priemonių. Pastebėtina, kad sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus – vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
Suaugusieji ne visada supranta, kad aplinka, kuri yra įprasta suaugusiajam, mažam vaikui gali kelti pavojų. Tėvai, vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai ir administracija turėtų pasirūpinti, kad vaikai nepatirtų stiprių sužalojimų.
Kad būtų maksimaliai sumažinta kūdikių, vyresnių vaikų ir paauglių nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
• Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
• Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
• Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
• Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
• Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
• Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
• Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
• Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
• Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
• Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
• Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
• Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
• Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
• Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
• Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
• Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
• Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga – smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
• Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams – ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
• Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
• Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
• Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu – slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
• Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
• Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
• Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!

Pirmoji pagalba įvykus nukritimui
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
• Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
• Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
• Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
• Vaikui sunku kvėpuoti.
• Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių. Tokie simptomai gali būti:
• Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
• Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
• Pradeda vemti.
• Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
• Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
• Negali normaliai paeiti.
• Sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei sužalojimo metu vaikas išsimušė ar išjudino dantį, rekomenduojama:
• Jei dantys yra pieniniai – uždėkite švarią marlę kraujavimo vietoje ir kreipkitės į odontologą.
• Jei dantys nuolatiniai ir yra išmušti, laikykite dantį už jo vainiko, o ne šaknies (ne už dalies, kuri turi būti dantenoje). Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite, nevalydami ir neliesdami šaknies. Nenaudokite jokių valiklių, tik šaltą tekantį vandenį arba pieną. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologus. Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene. Norėdami nutraukti kraujavimą, naudokite švarią marlę arba vatos lapelį – liepkite vaikui jį sukąsti dantų netekimo vietoje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

The post Vaikų nukritimų prevencija appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus” pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis”, puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

Žvarbią rudens priešpietę vaikų lopšelio-darželio kiemelyje susirinkę vaikai, lydimi vyresniojo muzikos pedagogo Valdo Laurinavičiaus, šoko, dainavo ir kvietė žiemą. Šventės simbolis – balta ožka – buvo papuoštas įvairiaspalvėmis skiautėmis ir apvainikuotas žolynų vainiku. Iš didžiausių vaikų būrio buvo išrinkti du piemenukai. Tariant žiemą kviečiančius žodžius piemenukai ožką tris kartus apginė aplink beržą, o tada stebėjo, kur link ji žiūri. Ožka žiūrėjo pietų kryptimi, todėl V. Laurinavičius konstatavo, kad žiema, ko gero, ateis negreit arba jos visai nebus. Taip pat piemenys patikrino, ar nesuprakaitavęs ožkos kailis, ar neašarotos jos akys – ar pakankamai nuoširdžiai buvo prašyta žiemos. Baigus apeigas visi vaikai puolė apžiūrinėti ir glostyti ožką, o ji maloniai leidosi taršoma, nes tuo metu kramsnojo jai paruoštus skanėstus.

Ožkos savininkas Alvydas Laurinavičius iš Kvyklių pasakojo, kad jau ne pirmus metus į šią ugdymo įstaigą veža ožką, o ir laiko ją, galima sakyti, vien dėl šios atrakcijos. Įdomu, kad ožka atkeliavo vežama ne kokioje specialioje transporto priemonėje, o paprastame AUDI automobilyje, patalpinta tarp galinės ir priekinės sėdynių. Šeimininkas šypsojosi, kad ožka jaučiasi gal kiek nejaukiai, bet vis tiek mielai leidžiasi vaikų glostoma ir kalbinama. Vaikai mielai stebėjo gyvulį – darželinukės Miglė, Kotryna ir Estela džiaugėsi balta ožkyte ir sakė, kad gyvos anksčiau nėra mačiusios.
Darželio direktorė Sigita Balčiūnienė svarstė, kad šios šventės nebešvenčia tikriausiai niekas Lietuvoje, vien tik vaikų lopšelis-darželis „Želmenėlis”, prijaučiantis etnokultūrai, ir prisiminė, jog anksčiau šiai šventei bandė pasigaminti netikrą ožį. Direktorė prisipažino, kad įspūdis tikrai buvo ne toks, kaip matant gyvą ožką, todėl ir ieškojo, ko galėtų paprašyti paskolinti tikrą rudens palydėtuvių simbolį. „Tikriausiai nebešvęstumėme ir rudens palydų, jei nebeatvežtų ožkos, nes mums nereikia dirbtinumo ir vaidybos”, – sakė įstaigos vadovė ir pridūrė, kad ne šiaip sau kviečiasi žiemą – visi darželio darbuotojai ir vaikai labai laukia sniego, kad galėtų važinėtis nuo specialiai tam darželio teritorijoje supilto kalniuko.
Kad žiema greičiau atkeliautų, darželio „gaspadinės” vaišino visus susirinkusiuosius karštomis bulvėmis su lupenomis, kurias vaikai ir jų auklėtojos su malonumu suvalgė.

Autorės nuotr.

The post Rudens palydėtuvės – su ožka appeared first on udiena.lt.

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

Kiekviena priežastis yra svarbi

Visame pasaulyje jaunuolių savižudybės yra pagrindinė šios amžiaus grupės žmonių mirties priežastis, kurią dažniausiai nulemia ne vienas, o keli veiksniai.
Neretai atmosferai, nepalankiai vaiko augimui, didelę įtaką daro įvairios krizinės situacijos šeimoje: tėvų skyrybos, girtavimas ar net išvykimas gyventi svetur. Vaikas pradeda jaustis vienišas ir atstumtas, dėl šeimos iširimo kaltina save, todėl įvairiais būdais save žalodamas jis pasąmonėje bando išsaugoti šeimą. „Juk vaikui sąmoningai apsinuodijus ir atsidūrus reanimacijoje prie jo dažniausiai atsiranda ir juo rūpinasi abu tėvai, todėl suicidinis elgesys tokiais atvejais naudojamas kaip įrankis, kad tik visa šeima išliktų kartu”, – pasakojo J. Trinkūnienė.
Kita neatsiejama savęs žalojimo ar net savižudybės dalis yra patyčios. Kai kurie nepilnamečiai sunkiai adaptuojasi kolektyve, neturi glaudaus ryšio su savo draugais kaip kiti bendraklasiai, jaučiasi prastai ir nenori eiti į mokyklą – visa tai gali privesti prie suicidinių minčių ar ketinimų. Vaikų ir paauglių psichiatrė teigė, jog kai kuriais atvejais vaikui net nereikia išeiti į mokyklą, kad patirtų patyčias, nes kiti šeimos nariai iš jo tyčiojasi ir formuoja stiprius kompleksus nuo pat mažų dienų. Be to, neretai artimoje nepilnamečio aplinkoje pasitaiko smurto ar seksualinės prievartos ženklų, kai vaiką muša ar prie jo seksualiai priekabiauja tikras tėtis, patėvis, senelis ar dėdė. Visa tai žlugdo jauną asmenybę ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.
Kiekvienas atvejis ir bandymas yra individualus, turintis visą paletę įvairiausių priežasčių, todėl pastebėjus pasikeitusį vaiko elgesį būtina išsiaiškinti jo priežastis ir ieškoti pagalbos.

Pirmieji pavojaus varpai
Kone visi vaikai turi paslapčių nuo savo tėvų – kai kurie rašo dienoraščius, kiti nuolat naršo internete ar savo mobiliajame telefone, tad dauguma tėvų tiesiog stengiasi neįkyrėti savo vaikui ir per daug neklausinėti apie jo asmeninį gyvenimą. Kaip bebūtų, tėvams svarbu domėtis tuo, ką vaikas veikia ne tik realiame, bet ir virtualiame pasaulyje, nes labai dažnu atveju tėvai nepastebi vaiko rankų pasibraižymų net iki pusės metų.
Visų svarbiausia yra pastebėti jau pačius pirmuosius simptomus: kai vaikas atsisako pietauti kartu su visa šeima, kai nebenori eiti į mokyklą, tampa liūdnesnis ir užsidaręs savyje – jau tuomet būtina sunerimti, o ne laukti, kol atsiras konkretūs veiksmai. J. Trinkūnienės teigimu, net ir tada, kai vaikas nenori išsipasakoti apie savo jausmus, reikia sugebėti su juo išbūti, išlaukti ir parodyti, kad jis yra mylimas ir apsuptas rūpestingų artimųjų, besąlygiškai norinčių jam padėti. Dažnai tokie įkyrūs ir pasikartojantys klausimai kaip „kas tau nutiko?” ar „kodėl tu toks paniuręs?” tik atitolins paauglį nuo tėvų, todėl tokiose situacijose tėvai turi sugebėti kitais būdais paskatinti vaiką jais pasitikėti, o visų geriausia – nieko nelaukti ir prašyti specialisto pagalbos.
„Nepilnamečiai save žaloja impulsyviai, norėdami kažką gauti arba pagąsdinti tėvus, kurie supranta tai kaip vaiko manipuliaciją ir nekreipia didelio dėmesio. Tačiau vertėtų pagalvoti, jeigu vieną kartą elgdamasis impulsyviai vaikas neapskaičiuos savo veiksmų ir tas rankų pasibraižymas bus gerokai gilesnis ar net paskutinis… Būtent dėl to patariama tėvams rimčiau reaguoti į visus pokyčius ir veiksmus vaiko elgesyje”, – teigė gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė.

Pagalbos prašyti neturi būti gėda
Šiais laikais Lietuvos visuomenė yra vis daugiau šviečiama ir drąsinama nebijoti kreiptis pagalbos. Daugelyje mokyklų vaikai ir paaugliai yra supažindinami su šia tema, psichologai vaikšto po klases ir diskutuoja su mokiniais apie suicidinio elgesio priežastis bei pasekmes. Įvairios savižudybių prevencijos programos vyksta ne tik mokyklose, bet ir skirtingose bendruomenėse bei įstaigose. Ypač svarbų vaidmenį atlieka pagalbos linijos telefonu, dirbančios visą parą: „Jaunimo linija”, „Vilties linija” ir kt.
Galima teigti, kad geriausia savižudybės prevencija yra kitų žmonių tiesioginė pagalba. „Pastebėjus nepilnamečio polinkį į savižudybę – nesvarbu, ar tai vyksta mokykloje, ar šeimoje – visų pirma reikėtų ramiai pasikalbėti su vaiku, leisti jam suprasti, kad jis yra svarbus ir rūpi aplinkiniams. Ne tik vaikų tėvai, mokytojai ar psichologai privalo būti neabejingi, bet ir kiekvienas iš mūsų”, – patarė J. Trinkūnienė.

Užsk. Nr. SAM/04

The post Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas appeared first on udiena.lt.