Pirmieji – klestėjimo metai

Taip jau susiklostė tuo metu situacija, kad Utenoje buvo du laikraščiai, senasis „Utenis“ (buvęs „Lenino keliu“) ir „Utenos apskrities žinios“, įkurtos jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šie du laikraščiai jau turėjo savo skaitytojų ir prenumeratorių ratą, o štai trečias – „Utenos diena“ – užėmė šiek tiek kitokią nišą. Redaktoriaus ir laikraščio įkūrėjo Vytauto Kazelos leidžiamas laikraštis pirmaisiais metais buvo žinomas dėl gausybės skelbimų ir reklamos. Tam buvo palankus metas, po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje buvo ekonomikos pakilimas, nebuvo socialinių tinklų, interneto žiniasklaidos, kas ir lėmė visų trijų laikraščių klestėjimą.

Sudėtingi 2007–2009 metai

2007 metais laikraštis „Utenos diena“ buvo parduotas verslininkams iš Kauno, kurie tikėjosi jį perparduoti skandinavams. Tačiau prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė – visi planai žlugo. Dėl netinkamo valdymo, nuolatinės redaktorių kaitos ir pasaulį užliejusio ekonominio sunkmečio laikraštis išgyveno krizę ir vos nebankrutavo. 2009 metų rudenį buvo 6 mėnesių įsiskolinimas spaustuvei, 9 mėnesių įsiskolinimas buhalterijai, o darbuotojai kelis mėnesius negavo atlyginimo – laikraštis buvo ties bankroto riba.

Įtempti 2009–2013 metai

2009 metų lapkričio mėnesį, kuomet laikraštis jau skaičiavo paskutines dienas, mes jį nupirkome. Aš, Deividas Ridikas, investavau didelę dalį sunkiai uždirbtų pinigų Londone (Didžiojoje Britanijoje) ir po 6 metų grįžau į Lietuvą. O redaktorius Vytautas Ridikas jau prieš tai laikraštyje dirbo kelis mėnesius.

Prisipažinsime, kad buvo nepaprastai įtemptas laikas. Ekonominė krizė, skolos spaustuvei ir darbuotojams, jau pasklidusios žinios apie laikraščio bankrotą sukūrė labai sudėtingą situaciją, iš kurios teko kapanotis kelerius metus. Mes praleidome ne vieną bemiegę naktį, galvodami, kaip uždirbti ir sumokėti spaustuvei, kaip išlaikyti ir išmokėti atlyginimus darbuotojams, kaip apmokėti didelę kainą už nuomą ir dar didesnę sąskaitą už komunalines paslaugas, nes tuo metu redakcija buvo įsikūrusi Aušros g. 11 II aukšte, o ten yra įrengtas elektrinis šildymas. Prastai apšiltintos sienos ir stogas, pro langus prasiskverbiantis šaltis lėmė netgi tai, kad kas kelias savaites tualete užšaldavo vanduo ir turėdavome rūpintis ne kaip geresnį straipsnį parašyti, o kaip vandenį tualete nuleisti.

Reikėjo imtis drastiškų priemonių ir formuojant kolektyvą. Su nenorinčiais keistis ir rašyti taip, kaip mes pageidaujame, žurnalistais teko atsisveikinti ir į jų vietą priimti naujokus. Tačiau profesionalių žurnalistų nebuvo, o jeigu ir būtų buvę, nebūtume sugebėję jiems tinkamai mokėti, todėl teko daug mokyti jaunuosius žurnalistus. Tačiau po truputį per kelerius metus suformavę kolektyvą, susidėlioję finansus, pradėjome kilti. Pirmiausia stiprinome turinį. Tuo metu laikraštį leisdavome antradieniais 8 psl., ketvirtadieniais 8 psl. ir šeštadieniais 12 psl. Po kurio laiko pradėjome leisti ir ketvirtadieniais 12 psl., su naujomis – „Verslo“ ir „Sveikatos“ – rubrikomis. Nuo 2011 metų perėmėme ir žurnalo „Indraja“ leidybą. Situacijai gerėjant, jau 2013 metų pavasarį pradėjome ieškoti naujų patalpų, kadangi esančios antrame aukšte netenkino visomis prasmėmis.

2011 metais laikraštis „Utenos diena“ ir jo leidėjas D. Ridikas įstojo į Nacionalinę rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociaciją.

Kūrybingi 2013–2015 metai

Vienas geriausių sprendimų, lėmusių iš esmės pasikeitusią situaciją, buvo 2013 metais rudenį įsigytas senas (1964 metais statytas) mažytis mūrinis namelis Maironio g. 34. Ten, kur dabar ir įsikūrusi redakcija. Teko skolintis. Ir skolintis daug, nes reikėjo ne tik įsigyti redakciją, bet ir iškart daryti remontą. Nupirkę redakcijai seną namą 2013 metų rugsėjo 15 dieną, prie jo dirbome ir dieną, ir naktį – patys pjovėme senas obelis kieme, klijavome sienas laikraščiais, dažėme radiatorius, tiesėme kilimus, vežėme ir statėme stalus ir atlikome dešimtis kitų darbų. Per 6 savaites paruošėme redakciją darbui ir persikraustėme 2013 metų lapkričio 1 dieną. Čia jau buvo malkinis pečius, pasirūpinome malkomis ir nebereikėjo šalti prie elektrinių radiatorių. Įrengdami patalpas kartu įsivedėme ir šviesolaidinį internetą, kuris užtikrino galimybę dirbti greitai ir kokybiškai.

Redakcija pirmame aukšte ir tai, kad nereikia mokėti nuomos (o ir komunalinių paslaugų išlaidos sumažėjo iki minimalių), sukūrė galimybes plėstis ir augti.

Todėl jau 2014 metų sausį startavo udiena.lt naujienų portalas, skirtas uteniškiams ir išeiviams iš Utenos susipažinti su naujienomis.

Tais pačiais metais pasirodė ir skelbimų laikraštis „Dienos reklama“, kuris buvo pradėtas platinti ne tik su laikraščiu prenumeratoriams bei pirkėjams, bet ir į tvarkingas pašto dėžutes daugiabučiuose.

2015 metais sukūrėme platinimo tarnybą „Dienos kurjeris“ ir pradėjome nešioti laikraščius „Utenos diena“, „Dienos reklama“, žurnalą „Indraja“ Utenos mieste patys.

Nuo 2015 metų laikraštį pradėjome leisti trečiadieniais ir šeštadieniais, 2 kartus per savaitę, tačiau storą – 16 psl. – ir, svarbiausia, visą spalvotą. Daugelis uteniškių redaktoriaus neįsivaizduoja be fotoaparato ir vis dar vadina fotografu, todėl jam visuomet buvo labai svarbu spausdinti kokybiškas ir spalvotas nuotraukas.

Tais pačiais 2015 metais pavasarį pradėjome ir per 9 mėnesius įgyvendinome redakcijos pastato rekonstrukcijos projektą – iš mažo (70 kv. m) seno namo rekonstravome patalpas į 2 aukštų 380 kv. m šiuolaikiškai atrodantį pastatą Utenos miesto centre. Kad pastatas tikrai būtų išskirtinis, jį išdailinome graffiti, o viduje išklijavome laikraščiais, kuriuos paslėpėme po subtilia permatoma balta spalva. Ir vėlgi daug ką darėme savo rankomis – statėme viduje pertvarines sienas, klojome kiliminę dangą, klijavome laikraščius ant sienų ir juos dažėme, rinkome ir statėme stalus… Ir jau 2015 metų šv. Kalėdas pasitikome naujose, šiuolaikiškai įrengtose, šiltose patalpose.

Nuosaikaus augimo 2016–2020 metai

2016–2020 metais labai įtemptai dirbome didindami prenumeratorių skaičių. Kiekviename miestelyje ir daugelyje kaimų apsilankydavome keletą kartų per metus. Asmeniškai kalbėdavomės ir pažinojome visus Utenos rajono bei miesto laiškininkus, kurie dirbo pašte. Kiekvieną pašto skyrių aplankydavome kas ketvirtį. Kartu dirbome stiprindami laikraščio turinį, įsiklausydami į laiškininkų ir skaitytojų užuominas apie tai, kokių temų trūksta ir kaip galime pagerinti laikraštį. Dalyvaudavome visur, kur tik mus kviesdavo, ir apie tai rašydavome.

Niekada nebuvome kurio nors politiko ar partijos laikraštis, niekada neišskyrėme nė vieno politiko ar politinės partijos, tačiau visiems buvome ir esame atviri ir visus kvietėme bei kviečiame kalbėtis, bendradarbiauti. Tai davė rezultatų – kitiems laikraščiams silpnėjant, mes po truputį augome ir stiprėjome. Veiklą papildėme ne tik laikraščių, bet ir sąskaitų platinimu Utenos mieste. Kartu pradėjome maketuoti, spausdinti bei platinti įvairaus turinio reklamines ir politinės reklamos skrajutes, brošiūras, ataskaitas, laikraščius ir t. t.

Brandos 2020–2025 metai

2021 metais buvome pradėję naują projektą ir leidome laikraštį „Ignalinos diena“, skirtą ignaliniečiams, tačiau ne viskas klostėsi, taip, kaip norėjome, ir taip, kaip galvojome, todėl jį teko 2023 metais uždaryti. Buvo planų laikraščius leisti ir kituose Utenos regiono miestuose. Tačiau kiekvienas miestas turi savo niuansų, turi savo skaitymo tradicijas ir verslo sąlygas. Taigi, kai pernai gavome pasiūlymą laikraštį leisti Zarasuose, gerai viską apsvarstę atsisakėme.

Pastaraisiais metais D. Ridikas yra ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys bei pirmininko pavaduotojas, todėl dalyvauja įvairaus lygio susitikimuose Seime, Vyriausybėje, ministerijose, kuriant žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmus. Esame kviečiami į įvairaus turinio seminarus bei konferencijas tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir mus vertina kaip nepriklausomos regioninės žiniasklaidos atstovus.

Viską darėme kartu – niekada po vieną. Kalbėdavomės, tardavomės, pykdavomės ir kurdavome – visi kartu. Ir iš tiesų prireikė 15 sunkaus darbo metų, kad patikėtume ir suprastume, jog jau žinome, ką ir kodėl darome. Per šiuos metus išleidome daugiau nei 2000 laikraščio ir per 50 žurnalo numerių. Parašėme tūkstančius straipsnių, reikėjo išbandyti dešimtis skirtingų strategijų buriant kolektyvą ir siekiant užsibrėžto tikslo būti geriausiu Utenos regiono laikraščiu.

Ar mums tai pavyko pasiekti? Spręsti Jums, mieli skaitytojai, tačiau mes labai stengėmės ir stengsimės dėl Jūsų. Ir toliau pateiksime Utenos miesto bei rajono aktualijas, rašysime apie kultūrą, sportą, sveikatą, politiką bei kitomis temomis. Ir toliau būsime atviri visoms skirtingoms nuomonėms ir visiems uteniškiams. Drąsiai kviečiame rašyti mums laiškus arba užsukti į redakciją ir gyvai pasidalyti savo geromis, gražiomis istorijomis (arba priešingai – išsakyti skaudulius).

Vis dėlto metai daro savo net ir redaktoriui V. Ridikui. Prieš porą metų įšėjęs į pensiją, jis nuo darbų neatsitraukė ir dirbo pilnu krūviu, tačiau suprastėjusi sveikata pati davė apie save žinoti. Todėl nuo šios vasaros jis darbuojasi kur kas mažiau, bet visai nuo darbų neatsitraukė ir jį redakcijoje vis dar galima sutikti, tik jau kaip garbės redaktorių.

Direktorius, vyr. redaktorius ir leidėjas Deividas RIDIKAS,

garbės redaktorius Vytautas RIDIKAS

The post Laikraščiui „Utenos diena“ – 25!!! appeared first on udiena.lt.

Sušvelninus karantino reikalavimus balandžio 20 dieną laikraščio „Utenos diena“ redakcija atidaryta. Priimame skelbimus, reklamą, prenumeruojame laikraštį.

Į redakcijos patalpas galima užeiti tik su apsaugine veido kauke, lankytojai turės dezinfekuoti rankas dezinfekciniu skysčiu. Redakcijos durų rankenos ir kiti paviršiai dezinfekuojami kas valandą.

Jeigu Jūs esate rizikos grupėje ar sergate lėtinėmis ligomis, raginame ir toliau laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų griežtų karantino apribojimų. Jeigu norite įdėti skelbimą, reklamą ar užsisakyti laikraštį bei sumokėti už jo prenumeratą, galite skambinti tel.: (8 389) 61 460, 8 657 67 375, aptarnausime Jus lauke – Jums nebūtina užeiti į vidų.

UAB „Utenos diena” administracija

The post „Utenos dienos“ redakcija jau atidaryta appeared first on udiena.lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė karantiną visoje Lietuvoje, todėl laikraščio „Utenos diena“ redakcija nedirba. Tačiau laikraštis ir toliau išeis kaip numatyta kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį.

Dėl prenumeratos 2020 m. II ketvirčiui – su visais prenumeratoriais, kurie buvo užsisakę prenumeratą redakcijoje, susisieksime telefonu ir aptarsime visas prenumeratos pratęsimo galimybes.

Jeigu dabar prenumeratos neturite ir norite užsisakyti rašykite el. paštu prenumerata@utenosdiena.lt arba skambinkite tel. 8 657 67 375.

Jeigu norite įdėti skelbimą į laikraščius „Utenos diena”, „Dienos Reklama”, laukiame skelbimo teksto el. paštu reklama@utenosdiena.lt arba skambinkite
tel. 8 657 67 375.

Tikimės visų uteniškių supratingumo. Susitelkę visi kartu sugebėsime nugalėti ir pergyventi šį laikotarpį, o po jo būsime dar stipresni.

UAB „Utenos diena” kolektyvas

The post DĖMESIO DĖL LAIKRAŠČIO „UTENOS DIENA“ LEIDYBOS appeared first on udiena.lt.

Turbūt dažnas uteniškis jau spėjo pamatyti neseniai atsinaujinusią laikraščio „Utenos diena” ir portalo udiena.lt redakciją. Miestelėnai, pamatę užrašais dekoruotas pastato sienas, net stabtelėja iš nuostabos – kūrybiškai atsinaujinusi „Utenos dienos” redakcija tapo bene originaliausiu pastatu visoje Utenoje. Įdomiausia tai, kad šį unikalų projektą atliko jaunas, ambicingas, tačiau nemenką patirties kraitį turintis menininkas – Tautvydas Parapinavičius. Projekto vadovas stebina ryžtu ir atkaklumu, nes vos ketvirtame kurse besimokantis studentas jau spėjo padirbėti ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, Gruzijoje bei Vokietijoje.

Tautvydai, kaip gimė tokia originali pastato dekoravimo idėja?

Pirminė mintis buvo ne mano, o bendrovės „Utenos diena” vadovų. Jie pasiūlė šią idėją ir mes kartu ją plėtojome. Direktorius Deividas Ridikas turėjo viziją, papasakojo man, ko nori, o aš ėmiau galvoti, kaip tai padaryti, ir piešti eskizus.
Esi šio projekto vadovas. Papasakok, kaip sekėsi realizuoti tai, ką piešei savo eskizuose?
Idėja man labai patiko, tačiau buvo sudėtinga sugalvoti, kaip ją įgyvendinti. Žinoma, turėjau dar kelis pagalbininkus, tad techniniai darbai sekėsi puikiai. Trafaretus pjovėme lazeriu, dėjome prie sienos, viską užtušavome ir keliais sluoksniais dažėme. Sudėtingiausia buvo padaryti trafaretus.

Kiek laiko užtruko trafaretų gamyba?

Trafaretų gamyba yra pats sudėtingiausias projekto vykdymo etapas. Geras tris dienas nuo ryto iki vakaro dirbau prie eskizų, kol viską susiderinau. Paraleliai sekė pats piešimas kartu su trafaretais – mes piešėme, o spaustuvė darė trafaretus. Visas toks darbas užtruko septynias dienos, iš viso projektas nuo derinimo iki galutinio rezultato užtruko geras dvi savaites.
Ar tai pirmas tokio pobūdžio projektas tavo darbo praktikoje?
Taip, man toks projektas pirmas. Tai labai įdomus ir originalus darbas. Buvo malonu padaryti tai, ko dar niekas nėra padaręs.

Galima sakyti, kad šis projektas tau buvo iššūkis?

Esu linkęs manyti, kad galima padaryti viską, tačiau viskas turi savo kainą. Turiu omenyje, kad galėtumėte man duoti bet kokią mano srities užduotį ir aš ją įvykdyčiau, tačiau tai gali labai ilgai užtrukti arba daug kainuoti. Realizuojant šio projektą idėją, buvo sudėtinga viską apskaičiuoti, kadangi tai unikalus kūrinys. Užsakovas norėjo, kad viskas vyktų kuo greičiau ir geriau, tad buvo sunku nubrėžti tą ribą, per kiek laiko kokybiškai atliksiu darbą, nes kvadratūra didelė – apie 70 kv. m sienos. Tad taip, šis projektas man buvo iššūkis.

Kur viso to išmokai?

Kūryba ir piešimu užsiimu nuo vaikystės. Piešiu jau apie dešimt metų, o užsakymus darau jau maždaug septynerius metus. Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoju kūrybines industrijas. Taip pat teko daug kur keliauti, mokytis įvairiose pasaulio vietose, iš kur taip pat pasisėmiau nemažai idėjų.

Kokiose pasaulio šalyse esi dirbęs?

Esu dirbęs ten, kur gyvenau. Užsakymų turėjau Amerikoje ir Gruzijoje. Taip pat gyvenau Vokietijoje, nes buvau išvykęs pagal Erasmus mainų programą, bet ten didžiausią laiko dalį skyriau mokslams, nes jie šioje šalyje buvo labai įdomūs. Norėjosi pasisemti patirties ir neeikvoti laiko.

Papasakok, koks tavo vykdytas projektas buvo pats įspūdingiausias?

Vienas įdomesnių buvo Gruzijoje, kada turėjome apipaišyti keturių aukštų pastato sienas ir dirbome ant keltuvų. Piešinys turėjo išsidriekti per visą pastatą, todėl buvo labai sunku atitaikyti proporcijas. Taip pat Gruzijoje turėjau įdomią patirtį, kai reikėjo apipiešti slidžių nuomos punkto sieną. Tad naktimis piešiau, vykdžiau jų užsakymą – realistinį piešinį, o dieną smaginausi čiuožinėdamas slidėmis ir snieglente.

Iš kur semiesi idėjų, kai šiais laikais, rodos, jau viskas padaryta ir sugalvoti kažką naujo sunku?

Esu kūrybingas žmogus, o idėjas semiuosi iš visur. Darant užsakymus, visų pirma derinamos idėjos. Žmonės pasako, ko nori, o tu viską įsivaizduoji, jiems nupieši ir parodai. Jeigu jiems tinka, tuomet tu gauni projektą ir viską padarai. Idėjos plaukia visiškai iš visur, o aš tiesiog apjungiu dalykus. Pavyzdžiui, dabar mes užsiėmėme šiais trafaretais, pjovėme juos lazeriu ir tai buvo unikali patirtis. Ateityje šiuos trafaretus aš pritaikysiu ir kituose projektuose, vystysiu idėjas galvoje ir galbūt sugalvosiu, kaip trafaretus padaryti septyniais sluoksniais, kad būtų 3D vaizdas. Taip ir judi į priekį – atsirenki pačias geriausias projekto detales, pritaikai jas ateičiai, prijungi naujas ir taip gimsta geriausios idėjos.

Kur Lietuvoje galima pamatyti tavo darbų?

Daugybę mano darbų galima pamatyti „Lazerių arenoje” Vilniuje. Ten vienas galingesnių mano darbų nupieštas ant 10 m ilgio ir 150 cm aukščio sienos. Kita mano dekoruota siena yra „Lazerių poligone”, kur esu nupiešęs pusiau realistinį 7 m aukščio ir apie 10 m pločio džipą. Piešiu ir ant privačių namų sienų.
Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vaida ALIONYTĖ

The post Originaliai atnaujintas pastatas – auksarankio iš Vilniaus kūrinys appeared first on udiena.lt.