Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kone kasmet prasidedant rudens sezonui fiksuojamas ryškus užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis (pedikuliozės) atvejų pagausėjimas, o mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai šiuo laikotarpiu patenka į pagrindinę rizikos grupę. ULAC specialistų teigimu, oficialioje statistikoje matoma tik maža dalis sergančiųjų. Užregistravus visus susirgimus, jų skaičius galėtų būti net keletą kartų didesnis. Todėl specialistai ragina prevencinių užsikrėtimo utėlėmis priemonių imtis dar prieš kasmet pasikartojantį susirgimų piką.

Beveik kiekvieną rudenį, lyginant su vasaros laikotarpiu, registruojamas ryškus užsikrėtimų galvinėmis utėlėmis skaičiaus augimas. Anot ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotojos, med. entomologės Mildos Žygutienės, viena pagrindinių to priežasčių – prasidedantys mokslo metai. „Po vasaros atostogų vaikams grįžus į mokyklas ir darželius, privalomam sveikatos patikrinimui apsilankoma pas šeimos gydytoją, kuris ir diagnozuoja pedikuliozę. Vaikai atostogų metu daugiau bendrauja su bendraamžiais, žaisdami tarpusavyje neišvengia kontakto, tad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, kai vaikai susitinka po atostogų, užsikrėtusiųjų gerokai padaugėja. Tai ir nulemia, kad daugiausia ligos atvejų užfiksuojama mokslo metams įsibėgėjant”, – pasakojo specialistė.
Ryškus pedikuliozės atvejų skaičiaus augimas tokiu laikotarpiu fiksuojamas kasmet, tačiau oficiali statistika neatspindi realios situacijos. M. Žygutienės teigimu, tikrasis apsikrėtimų skaičius gali būti net keletą kartų didesnis. „Statistikoje registruojami tik tie atvejai, kuomet dėl ligos kreipiamasi į šeimos gydytojus. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad utėlės – tik asocialių ar itin apsileidusių žmonių problema, todėl užsikrėtus utėlėmis susiduriama su gėdos jausmu. Siekdami išvengti nemalonios situacijos, dauguma susirgusiųjų vengia kreiptis į specialistus ir problemą bando spręsti savarankiškai. Deja, neretai dėl nepakankamų žinių apie ligą ir jos eigos ypatumus, pedikuliozė iki galo neišgydoma, todėl potencialiai išauga tikimybė užsikrėsti ir aplinkiniams”,– pasakojo ULAC specialistė.
Dėl to paties vyraujančio mito, kad galvinės utėlės užklumpa išskirtinai tik asocialius ar nevalyvus asmenis, dalis žmonių ne iš karto supranta, kad užsikrėtė būtent pedikulioze. Pasak M. Žygutienės, vis dar neretai nustembama sužinojus, kad švari galva utėlėms gali tapti netgi geresne terpe daugintis nei neprižiūrėta galvos oda. Abiem atvejais ligos pradžiai būtinas kontaktas su sergančiuoju.
Siekiant išvengti pedikuliozės, būtina ir tinkama užsikrėtimo utėlėmis prevencija, ypatingai tarp vaikų. Esant apsikrėtimo rizikai, rekomenduojama reguliariai ir nuodugniai tikrinti vaiko galvą. „Vasaros metu, kai dauguma tėvų dirba, vaikai keliauja į vasaros stovyklas ar poilsiauja pas giminaičius, tad kasdien apžiūrėti vaiko tėvams nėra galimybės. Neabejotinai, kita svarbi prevencinė priemonė – tinkami higienos įpročiai. Be to, esant tiesioginiam kontaktui su sergančiuoju, vertėtų pagalvoti ir apie įvairias medicinines prevencines priemones nuo utėlių, tinkančias tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, kurios neleidžia daugintis šiems parazitams bei naikina jau galvoje esančias utėles”, – tikino ULAC specialistė.

Naujausiais ULAC duomenimis, nuo 2016 m. sausio iki liepos mėnesio galo, pedikuliozės ir ftiriazės susirgimo atvejų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik nepakito. Ligos atvejų sumažėjo vos 3,6 proc. – nuo 550 iki 536 užsikrėtimo atvejų.

ULAC inf.

The post Specialistai įspėja: užsikrėtimo utėlėmis statistika neatspindi realybės appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad artėjant naujiems mokslo metams specialistai jau sulaukia sunerimusių tėvų skambučių, dėl vaikų užsikrėtimo utėlėmis atvejų. Po atostogų tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, ar jų vaikai neužsikrėtė pedikulioze (utėlėmis).

Pedikulioze dažniau užsikrečia jaunesni mokyklinio amžiaus mokiniai, ypač mergaitės. Pagrindinis apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis požymis – glindos plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių. Glindos nėra aktyvios ir sunkiai nuimamos nuo plauko. Taip pat dėl utėlių įkandimų gali atsirasti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje.

Vaikui nustačius pedikuliozę, būtina pasitikrinti ir kitiems šeimos nariams, draugams, bendramoksliams, o kontaktinius asmenis – informuoti apie problemą. Taip pat svarbu, kad visiems užsikrėtusiems asmenims, tuo pačiu metu būtų taikomi tie patys medikamentai, nes tik tokiu būdu bus išvengta pakartotinio užsikrėtimo tarp artimųjų.

Pagrindinis plitimo kelias: tiesioginiu būdu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui, per šukas ar plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais, juos laikant kartu.
Utėlės aptinkamos:
šukuojant plaukus specialiomis šukomis (tarpas tarp dantų <3 mm),
apžiūrint galvos plaukus, ieškant glindų kaktos, smilkinių ir pakaušio srityje.
ULAC medikai primena, kad tėvai aptikę, jog vaikas ar globotinis užsikrėtė utėlėmis, informuotų lankomo kolektyvo atstovą. Tai paskatins imtis profilaktinių priemonių ir padės sustabdyti tolesnį pedikuliozės plitimą.

ULAC inf.

The post Prieš grįžtant į mokyklą – patikra dėl utėlių appeared first on udiena.lt.

Daugiametė statistika rodo, jog vaikams grįžus iš pavasario atostogų į darželius ir mokyklas, padaugėja užsikrėtusiųjų galvinėmis utėlėmis (pedikulioze). Kovai su utėlėmis neretai suaugusieji pasitelkia pačias netikėčiausias priemones – plaukų laką, tiesintuvą ar net majonezą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria neeksperimentuoti, kilus klausimų dėl gydymo priemonių būtinai kreiptis į gydytojus ar vaistininkus.

Galvinės utėlės gyvena ir veisiasi galvos plaukuose. Kiaušinėlius (glindas) jos pritvirtina prie plauko arti odos. Galvinė utėlė dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio metu artimai kontaktuojant su jomis užsikrėtusiais žmonėmis, taip pat dalinantis asmeniniais higienos priežiūros daiktais, pavyzdžiui, šukomis, šepečiais, rankšluosčiais, keičiantis drabužiais, galvos apdangalais ar laikant šiuos kartu.

Internete gausu patarimų, kaip galvines utėles naikinti liaudiškomis priemonėmis. Naudojamas alyvuogių aliejus, majonezas, plaukų lakas, džiovintuvas ar tiesintuvas, žibalas ir pan. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, jog nėra jokių mokslinių įrodymų apie šių metodų veiksmingumą.

„Žmonės naudoja įvairias priemones, bet nėra mokslinių tyrimų apie jų veiksmingumą. Kai kurios jų, pavyzdžiui, aliejus ar majonezas, jais sutepus galvos plaukus ir odą, jei nepadės išnaikinti utėlių ar jų glindų, tai tikrai nepakenks, bet naikinti šiuos parazitus plaukų džiovintuvu ar tiesintuvu tikrai nėra saugu. Utėlės jautrios temperatūros ir drėgmės svyravimui, optimali vystymosi temperatūra – apie 28ºC. Logiškai mąstant, jos turėtų žūti 60 0C temperatūroje, bet kadangi suaugusios utėlės aptinkamos ant odos, o jų kiaušinėliai prisitvirtinę prie plaukų, bet taip pat labai arti odos, plaukų tiesintuvu vargu ar pavyktų šiuos pasiekti, tokiu būdu labai rizikuojama nudeginti galvos odą. Geriau imtis saugių ir pripažintų gydymo priemonių”, – patarė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Galvines utėles galima išnaikinti šukuojant plaukus tankiomis šukomis. Į šukas rekomenduojama įterpti sausą vatą ir ją sumirkyti 4-5 proc. acto tirpalu ir labai kantriai iššukuoti visą galvą. Iššukuotos utėlės sunaikinamos, šukos gerai išplaunamos karštu vandeniu ir muilu, taip pat mirkomos minėtame acto tirpale. Procedūra kartojama tol, kol pašalinamos visos utėlės ir glindos. Utėlių naikinimui ar profilaktikai gali būti naudojami ir gydytojų paskirti ar vaistininkų rekomenduoti medikamentai, tačiau juos būtina naudoti tiksliai taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje.

„Prieš perkant priemones nuo utėlių vaistininkui reikėtų suteikti kuo daugiau informacijos apie užsikrėtusį asmenį, kokio amžiaus yra asmuo, ar tai yra kūdikis, o galbūt nėščia ar krūtimi maitinanti moteris, ar asmuo turi kokių alergijų, ar ant ligonio odos nėra žaizdų, kitų pažeidimų. Jokiu būdu nenaudokite priemonių, jei šios neturi gamintojo informacinio lapelio arba ant pakuotės nenurodytas pavadinimas, veikliosios medžiagos, pagaminimo data, galiojimo laikas ar naudojimo tikslas”, – patarė gydytoja B. Zdanevičienė.

Gydantis nuo utėlių, rekomenduojama patalynę, drabužius skalbti karštame vandenyje ar virinti, lyginti, nes šie parazitai neatsparūs dideliam karščiui. Be žmogaus kraujo galvinės utėlės išgyvena maždaug 24 valandas.

Viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, kurią turėtų taikyti darželius ar mokyklas lankančių vaikų tėvai, yra vaikų stebėjimas. Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume ligos šeimose bei kolektyvuose, taip pat būtina tinkamai prižiūrėti plaukus: juos plauti ir šukuoti, asmens higienai naudoti tik asmenines priemones (šukas, plaukų šepečius), ne rečiau kaip kartą per savaitę maudytis, keisti patalynę, pakankamai dažnai valyti patalpas ir aplinkos daiktus, nesidalinti drabužiais ar galvos apdangalais.

The post Naikindami galvines utėles gyventojai stebina išradingumu appeared first on udiena.lt.

Kaip žinoti, ar utėlių kiaušinėliai – glindos – gyvi? Kiek laiko reikia tęsti gydymą? Ar galima utėlėmis užsikrėsti nuo baldų? Nors apie šią, dažniausiai į vaikų kolektyvus įsisukančią problemą kalbama dažnai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai sulaukia daugybės ugdymo įstaigų darbuotojų ir tėvų klausimų.

ULAC medikai primena, pedikuliozė nėra gėdinga liga. Utėlėmis gali užsikrėsti visi. Pedikuliozė kasmet dažniausiai diagnozuojamas 7-14 metų amžiaus vaikams. Tokio amžiaus vaikai dažnai lanko kolektyvus ir nevengia glaudaus kontakto su bendraamžiais.
Vaikui užsikrėtus utėlėmis, tikrinant jo galvos plaukus ir naikinant utėles su vaiku reikia elgtis jautriai, taktiškai, atsakingai. Labai svarbu, kad tėvai aptikę, jog vaikas ar globotinis užsikrėtė utėlėmis, informuotų lankomo kolektyvo atstovą. Tai paskatins imtis profilaktinių priemonių ir padės sustabdyti tolesnį pedikuliozės plitimą.

ULAC inf.

The post Medikai atsako į dažniausius klausimus apie utėles appeared first on udiena.lt.

Rugsėjį į darželius, mokyklas sugrįžtantys vaikai gali pasidalinti ne tik vasaros atostogų įspūdžiais. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) specialistų, gyventojų skundai dėl ugdymo įstaigas lankančių vaikų utėlėtumo (pedikuliozės) pasipila būtent mokslo metų pradžioje, kuomet mažieji sugrįžta į bendras grupes, klases. Tam, kad Rugsėjo 1-oji kvepėtų tik naujomis kanceliarinėmis prekėmis, o ne vizitais pas gydytojus, vaikų galveles rekomenduojama atidžiai peržiūrėti dar vasarą, o geriausia tai daryti sistemingai, kas kelias savaites. Ypač – po apsilankymų masiškesnėse vietose.

Užsikrėsti galima bet kur

„Utėlėmis užsikrečiama per tiesioginį kontaktą – ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu. Todėl rizika natūraliai padidėja ten, kur renkasi daugiau žmonių: viešajame transporte, turguje ir kitose masinio susibūrimo vietose. Kalbant apie vaikus, utėlėmis jie gali užsikrėsti vasaros stovyklose, kieme, kaime, kuomet bendraujama didesniu būriu, o draugystės mezgasi lengvai ir su nepažįstamais vaikais”, – sakė Giedrė Aleksienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Utėlės gali būti perduotos kartu su skolintas drabužiais, šukomis, plaukų aksesuarais ir kitais asmeninio naudojimo daiktais, taip pat per bendrą lovą, patalynę, rankšluosčius ir etc. Vis dėlto dažniausiai jos plinta tiesioginiu būdu – iš galvos į galvą.
Utėlės yra kraujasiurbiai parazitai, jos kanda į odą, todėl utėlėmis užsikrėtęs vaikas, kaip ir suaugusysis, ima dažniau kasytis galvą. Jei kyla įtarimų, jog jūs pats ar vaikas užsikrėtęs utėlėmis, jų ieškoti reikėtų pakaušyje, ties kaklu ir už ausų.
Beje, VVSC specialistė atkreipia dėmesį, kad utėlės „mėgsta” švarias galvas, mat tuomet pasiekti odą yra lengviau. Tad nors utėlėtumas dažnai siejamas su asocialumu ir nešvara, utėlės labiau puola švarius asmenis, o ne apsileidusius.

Meskite gėdą iš galvos!

„Iki mano pačios vaikai užsikrėtė utėlėmis, maniau, kad tai – tik asocialių šeimų problema. Buvo labai, labai gėda, – pasakojo du vaikus auginanti Dovilė Morkūnienė (vardas ir pavardė pakeisti – red. past.). – Mane išgelbėjo visagalis internetas. Pradėjusi ieškotis informacijos, supratau, kad mano šeima – jokia išimtis, o su šia problema susiduria daugybė kuo padoriausių žmonių. Tuo momentu buvo labai svarbu nusiraminti ir man padėjo būtent informacijos sklaida”.

Kodėl problemą reikia spręsti nedelsiant?

Nes utėlės plinta ir gali bet kada užkrėsti kitus šeimos narius ir aplinkinius – tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius. Kuo ilgiau delsiama ir kuo utėlių daugiau, tuo labiau jos vargina. Per parą utėlė padeda 3-5 kiaušinėlius (glindas), juos tvirtina prie plauko, arti galvos odos, ir jei šiuolaikiniais preparatais išnaikinti utėles gana lengva, tai jų glindos pašalinamos tik mechaniniu būdu – po vieną renkant rankomis ar šukuojant specialiomis šukomis.

Kas gali diagnozuoti?

Nustatyti problemą (utėlių yra trys rūšys – galvinės, gaktinės ir gyvenančios drabužiuose) ir skirti gydymą pagal kompetenciją gali tik gydytojas. Pedikuliozė įtraukta į privalomai registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą, duomenys apie ją gaunami iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. „Tačiau pasakyti realios su pedikulioze susijusios situacijos mes negalime dėl vienos pagrindinės priežasties: utėlėtumas yra ne tokia liga, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus – dažnas šią „problemą” sprendžia namuose, o vaikų galvas dažniausiai „gydo” mamos. Iš tikrųjų, galvines utėles nustatyti gali bet kas, kas jas pažįsta: mama – savo vaikui, auklėtoja – darželinukui, mokytoj – mokiniui, – sakė G. Aleksienė. – Todėl daugiausia duomenų gauname iš ligoninių priėmimo skyrių, į kuriuos gyventojai patenka dėl kitų priežasčių, tačiau per apžiūrą medikai nustato ir pedikuliozę”.
VVSC duomenimis, kasmet sergamumas šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2013 m. buvo registruoti 497 utėlėti asmenys (sergamumo rodiklis – 9,3/10 000 gyventojų), iš jų 32 ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 30 mokinių. 2014 m. užregistruoti 423 pedikuliozės atvejai (sergamumo rodiklis – 7,8/10 000 gyventojų), iš jų 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 47 mokiniai. „Vaikai sudaro nedidelį procentą – apie 12-14 proc., – sakė VVSC specialistė. – Kad problema egzistuoja, sužinome iš gyventojų skundų, kuriuose pranešama, kad viename ar kitame darželyje ar mokykloje yra utėlėtų vaikų. 2014 m. VVSC gavo 7 tokius nusiskundimus. Tiek pat jų jau sulaukėme ir šiemet. Žinoma, tai – tik Vilniaus ir jo apskrities duomenys”.

Kaip naikinti?

Kadaise vaikystėje ir pati utėlių turėjusi D. Morkūnienė, dviejų berniukų mama, prisimena patyrusi ne tik šią problemą spręsti turėjusių tėvų apmaudą, bet ir nemalonią procedūrą: „Žibale išmirkyta galva ir celofaninis maišas ant galvos, paliktas visai nakčiai. Pamenu, labai griaužė odą, todėl tėvai manęs pagailėjo ir šį „kompresą” leido nusiimti gerokai anksčiau”.
Moteris pasakojo savo vaikus, kurių vienam dabar – 6-eri, o kitam – 4-eri, gydžiusi žymiai paprasčiau: „Apie problemą pasipasakojau draugei ir pasirodė, kad ir jos vaikai yra turėję utėlių – sulaukiau ne tik moralinio palaikymo, bet ir priemonių, kurių ji buvo įsigijusi vaistinėje, be recepto, ir kurių dar buvo likę. Ištryniau galvas specialiu skysčiu, palaikėme valandą ir išplovėme. Procedūrą pakartojome po poros savaičių, kuomet teoriškai jau turėjo būti išsiritę anksčiau išnaikintų utėlių palikuonys, ir mūsų vargai baigėsi”.
Šiuo metu yra labiausiai paplitę du pedikuliozės gydymo būdai – vaistinės siūlo specialius preparatus, visuomenės sveikatos specialistai pataria utėles šalinti mechaniniu būdu – jas ir glindas iššukuoti specialiomis tankiomis šukomis. „Skirti gydymą turėtų gydytojas. Tačiau kadangi dažniausiai dėl šios problemos į gydytojus nesikreipiama, pakonsultuoti gali ir vaistininkas”, – sakė G. Aleksienė.
Tarp naujausių utėlių naikinimo būdų – ne cheminis, o fizinis, kuomet vaistiniai preparatai apgaubia utėles ir užkemša jų kvėpavimo angas, todėl utėlės greitai žūva – tiesiog uždūsta. Tiesa, utėlės palieka kiaušinėlius, taip vadinamąsias glindas, iš kurių nauja utėlių partija išsirita po 7 dienų. Būtent dėl šios priežasties naikinimo procedūrą dimetikonų (silikonų, kurie dedami į šampūnus ir kosmetiką, atmaina) turinčiu ir utėles uždusinančiu tirpalu reikia pakartoti.

Mechaninis utėlių naikinimo būdas

Tuo tarpu VVSC rekomenduoja utėles naikinti mechaniniu būdu, t. y. jas šukuojant tankiomis šukomis – jų taip pat galima rasti vaistinėse. Plaukai turėtų būti sudrėkinami 4-5 % acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu (nuo drėgno plauko glindos pašalinamos lengviau) ir šukuojami apie 30 min., kol pašalinamos utėlės. Šukuoti reikia kasdien, dvi savaites.
Toks utėlių naikinimo metodas geras tuo, kad nenaudojama chemija, o kainuoja tik šukos. Tačiau yra ir trūkumų: procesas trunka ilgai, pačiam šukavimui reikia laiko ir kruopštumo, taip pat išlieka galimybė užkrėsti aplinkinius. Jei šukavimas pasirenkamas šalinant vaiko pedikuliozę, iškyla ir mažojo kantrybės klausimas. O ir artimiesiems tenka vargti: utėlės yra mažos, nuo 0,5 iki 3 mm dydžio, be to, jų spalva kinta priklausomai nuo šeimininko plaukų spalvos, tad jas pastebėti sunku.

Elena DUMPIENĖ

Plaukelių šalinimas lazeriu Vilniuje už gerą kainą https://oblakasalon.lt/lazerine-epiliacija/

The post Vaikas kasosi galvą? Ieškokite utėlių! appeared first on udiena.lt.