Virėjomis ir kepėjomis besimokančios Kijevo maisto pramonės restoranų aptarnavimo profesinės mokyklos (Kyiv Regional Higher Vocational School of Food Technologies and Restaurant Service, Kyiv, 02099 Ukraine) mokinės su savo mokytoja Lesia Petrenko džiaugėsi Utenoje ne tik pasisėmę naudingos patirties, bet ir pajutę ramybę, nes virš galvos neskraido karo raketos ir nereikia kaukiant sirenoms ieškoti saugaus prieglobsčio. „Mūsų mokiniams labai patinka, kad čia galima naudotis visa mokymo baze, – paskutinėmis viešnagės Utenoje dienomis kalbėjo mokytoja L. Petrenko – Štai šiandien mes išmokome kepti šakotį – tai buvo labai įdomu. Taip pat sužinojau, kad šakotis Lietuvoje yra lyg tradicinis tortas, be kurio neįsivaizduojamos vestuvės. Manau, kad Kijeve galėsiu pademonstruoti, kaip kepamas lietuviškas šakotis. Tai neįkainojama patirtis gerai besimokantiems vaikams. Mes esame labai dėkingi už šią partnerystę.“

Mokytoja tikisi, kad ateityje, pasibaigus karui, partnerystė tarp dviejų institucijų tęsis ir uteniškiams pavyks nuvykti į Ukrainą.

Kijevo maisto pramonės restoranų aptarnavimo profesinė mokykla yra ilgametė Utenos RPMC partnerė. Uteniškiai, norėdami solidarizuotis su kovojančia Ukraina ir jos žmonėmis, minėtos įstaigos mokinių grupę pakvietė stažuotis į Utenos RPMC esantį Utenos maisto pramonės sektorinį praktinio mokymo centrą, kur jos galėjo susipažinti su Lietuvoje naudojamomis misto pramonės technologijomis, dirbti su naujausia įranga.

Ukrainietės merginos kartu su Utenos RPMC mokiniais moderniose praktinio mokymo laboratorijose ne tik kepė tradicinį šakotį, bet ir gamino cepelinus, bulvių plokštainį, vėdarus, tradicinę ruginę duoną, mėsos pusgaminius, rūkytas dešras, įvairius konditerijos gaminius. Laisvalaikiu viešnios lankėsi Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose, Arklio muziejuje Anykščiuose, kituose šalies miestuose, kur susipažino su mūsų krašto kultūra, istorija, tradicijomis.

Autorės nuotr.

The post Ukrainietės mokinės Utenoje sėmėsi naudingos patirties appeared first on udiena.lt.

Įsiliejo į Ukrainos kariuomenės gretas

Uteniškis savanoriškai misijai ryžosi, kaip pats sakė, paskatintas savo dabartinio gyvenimo etapo, kuomet užauginti vaikai, užtikrinta materialinė padėtis, jau išbandyta daug veiklų. „Savanorystė man seniai yra artima saviraiškos forma. Per savanorišką veiklą atsirado žirgynas (L. Rinkevičius – žirgyno Joneliškių kaime savininkas – aut. past.), tapau budinčiu globėju ir pan. Svarsčiau, kur dar galiu būti naudingas, ir nusprendžiau, kad savanoriška tarnyba Ukrainoje – kaip tik man“, – pasakojo uteniškis.

Vyras savo namuose karo Ukrainoje laikotarpiu glaudė apie 15 ukrainiečių, nuolat domėjosi situacija, sekė įvykių karo fronte eigą, o pasklidus informacijai, kad reikalingas karinių pajėgų pastiprinimas, papildoma mobilizacija, ryžosi savanorystės misijai.

„Ieškojau informacijos Ukrainos ambasados, Krašto apsaugos ministerijos interneto puslapiuose, bet ten neradau, kur galima būtų kreiptis norint savanoriauti. Atsitiktinai socialiniame tinkle radau žmogų, kuris organizuoja įvairią pagalbą Ukrainoje, bendrauja su užsieniečių legiono kariais. Susisiekiau, pasidomėjau, kaip šiai misijai pasiruošti, ir po kurio laiko autobusu Utena–Charkivas išvykau“, – pasakojo L. Rinkevičius.

Lvove uteniškį pasitiko karininkas. Bevažiuojant į dalinį vyrai išsiaiškino, jog visgi bus sunkumų dėl to, kad lietuvis nemoka anglų kalbos, mat mokymai savanoriams vyksta šia kalba.

„Tuomet nutarėme, jog man būtų geriau misiją atlikti rusakalbių ar ukrainiečių dalinyje, kad būtų lengviau komunikuoti. Tada turėjau kreiptis į Ukrainos vainkomatą – karo prievolės ir komplektavimo skyrių, ten buvo atliktas psichologinis patikrinimas. Paskui teko laukti išvadų ir pasiūlymų. Bet laukti aš nenorėjau, nes šiai misijai buvau paskyręs tik tris mėnesius. Todėl vėl ieškojau kontaktų per draugų draugus ir man buvo atrasta vieta užsieniečių legione, kur be ilgo mokymų kurso galėčiau atlikti savanorišką misiją“, – apie karinės misijos pradžią kalbėjo L. Rinkevičius.

Taigi vasario 26-ą išvykęs iš Utenos, jau vasario 29-ą vyras buvo priimtas į Ukrainos užsieniečių legiono gretas.

Mirties baimės nejuto

Pradžioje pašnekovas mokėsi valdyti antžeminius bepiločius orlaivius (dronus), vėliau – sužeistųjų gabenimo techniką. Taip pat reikėjo išklausyti taktinės medicinos mokymus, išmokti naudotis karių medicinos krepšiuose turimomis priemonėmis, žinoti jų paskirtį, mokėti taisyklingai uždėti turniketą.

„Aš, kaip ūkininkas, per vienus mokymus puikiai atlikau vairavimo ir žemėlapių skaitymo pratybas ir buvau paskirtas vairuotoju. Taip sutapo, kad patekau kaip tik į tą dalinį, kuriame savo misiją atliko neseniai (vasario 23-ią – aut. past.) žuvęs uteniškis Tadas Tumas. Netgi gyvenau tame pačiame kambaryje, kuriame gyveno jis. Kaip tik tuo metu buvo organizuojamos laidotuvės, minėjimas Kijeve, paskui Lietuvoje. Minėjime ir laidotuvėse dalyvavo kitas lietuvis, artimiausias Tado tarnybos draugas. Jis buvo vairuotojas. Kadangi turiu įvairių transporto priemonių vairavimo patirties, buvau paskirtas į jo vietą“, – pasakojo uteniškis.

Kaip sakė L. Rinkevičius, dauguma iš įvairių pasaulio šalių atvykusių savanorių buvo jauni, apie 30-ies metų amžiaus. Tarp jų dalinyje buvo ir dar trys lietuviai.

„Mes šešiese gyvenome privačiame name. Maisto produktų mums atveždavo, o valgyti gamindavomės patys. Su mumis gyveno vienas profesionalus virėjas iš Lenkijos, tai jis dažniausiai ir gamindavo. Aš į namus iš šios misijos netgi grįžau papilnėjęs“, – juokėsi savanoris.

Uteniškis, paskirtas į vairuotojo poziciją, žvalgų grupėms pristatydavo reikalingos įrangos. Vienos operacijos metu jis savo akimis regėjo sprogimą.

„Visada važiuodavome naktį su minimaliu apšvietimu arba visai be šviesų. Kartą važiuodamas palei fronto liniją tolumoje pamačiau galinius automobilio žibintus, o prisiartinus prie automobilio jis tuo metu sprogo. Didelės baimės nepajutau, tik padidinau greitį. Tačiau per tą laiką, kiek aš ten buvau, nemačiau nei kraujo, nei sužeistų žmonių“, – patirtimis dalijosi pašnekovas ir teigė turėjęs tikslą teisingai, atsakingai atlikti užduotis, kurios jam buvo paskirtos.

Vyras atviravo didžiausią baimę jautęs dėl to, kad neturėdamas patirties ar negebėdamas gerai komunikuoti gali tapti kito žmogaus žūties ar kitos skaudžios situacijos kaltininku. Tačiau pats tikino žūti nebijojęs.

„Manau, kad gyvenime nuveikiau daug prasmingų darbų, todėl mirties baimės nejaučiu. Tik nesinorėtų mirti kvailai dėl beprasmės klaidos ar pan.“ – tvirtino vyras.

Stengėsi sužinoti, kuo gyvena vietos žmonės

L. Rinkevičius pasakojo stengęsis pabendrauti su Bachmuto apylinkėse sutiktais žmonėmis, sužinoti, kaip ir kuo jie gyvena kas dieną jusdami karo tvaiką.

„Bachmuto regionas karo sunkumus patyrė ir 2014 metais. Savaime suprantama, kad žmonės ten labai laukia, kada karas baigsis. Tačiau nepaisydami to jie gyvena įprastą gyvenimą, dirba pavasario darbus, sėja daržoves. Didesnį nerimą jaučia Kijevo gyventojai ar gyvenantys aplink sostinę. Jie, priešingai nei Bachmuto apylinkių gyventojai, reguliariai laikosi nurodymo eiti į slėptuves išgirdus sirenų kauksmą“, – pastebėjimais dalijosi L. Rinkevičius.

Vyras sakė mėgstantis intensyvią dienotvarkę, tad savanorystės misija Ukrainoje jam buvo per mažai aktyvi. Todėl vietoje planuotų trijų mėnesių jis ten teišbuvo vieną.

„Misija Ukrainoje nepakeitė nei mano moralinių vertybių, nei įsitikinimų. Manau, kad sudalyvavęs šioje misijoje tikrai netapau aukštesnis už bet kurį žmogų, kuris atsakingai ir sąžiningai atlieka savo kasdienes pareigas. Norint kovoti už tiesą, už taiką, nebūtinai reikia važiuoti į karą. Kovoti galima ir būnant savo vietoje, atliekant savo pareigas kaip įmanoma geriausiai“, – tikino L. Rinkevičius.

The post Misijoje Ukrainoje dalyvavusiam uteniškiui didžiausią baimę kėlė ne mirtis appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Uteniškis žuvo ten, kur nuvedė nerimstanti širdis appeared first on udiena.lt.

Neabejoja Ukrainos pergale

Olena Smolianaia su trimis vaikais į Uteną atvyko iš Kijevo vos prasidėjus karui. „Atvykome kovo 10 dieną. Iš pradžių apsistojome vienuolyne, paskui mums pasiūlė būstą, kur iki dabar gyvename. Visada jautėme vietos žmonių rūpestį ir palaikymą. Dabar aš dirbu, o mano vaikai mokosi“, – kalbėjo ji.

Dvidešimtmetė moters dukra Darija nuotoliniu būdu studijuoja Kijevo Nacionaliniame aviacijos universitete. Sūnui Volodymyrui šiais metais sukaks 18 metų, jis yra VILNIUS TECH studentas. Jauniausiam ukrainietės sūnui Aleksandrui šešeri. Jis lanko Utenos vaikų lopšelį-darželį „Šaltinėlis“.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Utenoje gyvenančios ukrainietės su nerimu laukia karo pabaigos appeared first on udiena.lt.

Prie šios akcijos prisijungė ir uteniškiai: iš aplinkinių rajonų į „Kelių priežiūros“ Utenos padalinį buvo pristatyta 13 dviračių.

Be beveik 500 visoje šalyje padovanotų dviračių suaugusiems ir vaikams, akcijos metu taip pat surinkta apie 400 šalmų, daugiau nei 300 šviesą atspindinčių liemenių, 100 dviračių žibintų, per 1 800 atšvaitų, dešimtys skambučių, mobiliųjų telefonų laikiklių, padangų ir pompų.

„Dėkojame visiems, kurie Ukrainos žmonėms padėjo surinkti beveik 500 dviračių, taip pat kitas saugiam ir patogiam eismui reikalingas priemones. Kiekviena auka yra svarbi, kadangi, okupantams sunaikinus daugybę šalies kelių ir gatvių, dviračiai tampa viena efektyviausių judėjimo priemonių susisiekimui su aplinkinėmis gyvenvietėmis ir humanitarinės pagalbos vietomis“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Akcijos #DviratisUkrainai metu surinkti dviračiai ir priemonės Ukrainos link pajudėjo sukrovus juos į keletą vilkikų. Kad įvairių Ukrainos miestų bei jų apylinkių gyventojus, kuriems jų labiausiai reikia, pasiektų lietuvių dovanoti dviračiai, pasirūpins Susisiekimo ministerijos partneriai – Ukrainos visuomeninė nevyriausybinė organizacija „Forza“.

Akcijos metu padovanoti dviratį buvo galima 25-iuose surinkimo punktuose visoje Lietuvoje. Aktyviausi buvo didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojai, padovanoję apie pusę visų surinktų dviračių. 

Surinkti dviračiai iš visų punktų Lietuvoje buvo suvežti į didžiuosius šalies miestus, kiekvieną jų puošia lipdukas su akcijos logotipu ir šūkiu „With love from Lithuania“. 

Laikraščio „Utenos diena“ ir Susisiekimo ministerijos inf.

The post Visoje šalyje, taip pat ir Utenoje, surinkti dviračiai iškeliavo į Ukrainą appeared first on udiena.lt.

Kaip informavo Utenos kraštotyros muziejus, žvakės bus gaminamos Sausio 13-ąją nuo 12 iki 15 val. muziejuje, esančiame Utenio a. 3.

Apkasų žvakė – nedidelis, į delną telpantis daiktas, bet galintis daug: sušildyti rankas, maistą, išdžiovinti nedidelius drabužius, jos dega apie porą valandų ir neskleidžia dūmų.

Žvakėms gaminti reikia: vaško ar patalpose naudoti tinkamo parafino gaminių bei jų likučių (tinka ir smulkūs įvairių namuose skirtų deginti žvakių, pavyzdžiui, nuo gimtadienio torto, likučiai), nedidelių plokščių metalinių skardinių (tinkamiausios, kurių skersmuo didesnis nei jų aukštis, pvz., nuo augintinių maisto).

Utenos kraštotyros muziejus kviečia prisidėti prie šios akcijos ir atsinešti žvakėms gaminti reikalingas medžiagas bei prisijungti prie paramos Ukrainai.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Muziejus kviečia Sausio 13-ąją minėti kitaip – gaminti apkasų žvakes appeared first on udiena.lt.

Nuo šiol dar labiau praplečiamas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas. Kompensacijomis pasinaudoti galės ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos. Kompensacijas bus galima gauti ir apgyvendinus nuo karo pabėgusius žmones gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose.

„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą. Siekiame, kad ukrainiečiai apsigyventų ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur yra darbo vietų bei švietimo ir ugdymo galimybių vaikams“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Remiantis savivaldybių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktais duomenimis, per balandžio mėnesį sulaukta 1 879 prašymų skirti kompensaciją už būsto suteikimą ukrainiečiams. Daugiausiai prašymų pateikta Vilniaus miesto savivaldybėje – 655, Kauno miesto – 214, Panevėžio miesto – 79, Vilniaus rajono – 77, Klaipėdos miesto  – 67. Vilniaus miesto savivaldybei kompensacijoms už būsto suteikimą ukrainiečiams skirta per 100 tūkst. eurų, Kauno miestui – 35 tūkst. eurų, Panevėžio  miestui – 7,7 tūkst. eurų, Vilniaus rajonui – 7,2 tūkst. eurų,  Klaipėdos miestui – 8,9 tūkst. eurų.

Mažiausiai prašymų pateikta Neringos, Pagėgių ir Zarasų rajono savivaldybėse – po vieną, Rietavo savivaldybėje – du. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Biržų, Klaipėdos, Skuodo ir Šilalės rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybes.

Pagal preliminarius savivaldybių pateiktus duomenis, apie faktinį lėšų poreikį pagal iki balandžio 30 d. priimtus sprendimus dėl kompensacijos skyrimo, kompensacijai išmokėti gegužės mėnesį reikės apie  300 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek patalpose apsigyveno asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.

Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.

Kompensacijų skyrimo tvarka: kas naujo?

Nuo šiol dar labiau praplečiamas gavėjų ratas. Kompensacijomis pasinaudoti galės ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas galės gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose.

Kompensacija galės pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu bus gautas būsto savininko sutikimas.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?

Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.

Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.

Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos. Valstybės ir savivaldybei priklausančiose patalpose šiuo metu galėtų apsigyventi apie 4 tūkst. ukrainiečių. „Stiprūs kartu“ nuo karo pabėgusiems žmonėms gali pasiūlyti dar apie 2 tūkst. apgyvendinimo vietų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Reklama: SAP sistema

The post Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – trečdalis milijono eurų kompensacijų appeared first on udiena.lt.

Kaip sakė pirmąsias pavasarines gėles sodinę UAB „Utenos komunalininkas“ darbuotojai, visas grožis atsiskleis tuomet, kai gėlės prigis ir dar labiau pradės skleisti savo grožį. Tą pačią dieną pasodinti žiedai buvo palieti vandeniu.

Spaudoje jau buvo rašyta, kad šį skverą planuojama pavadinti Laisvės skveru – jame, pasitelkus puošybos elementus, būtų įamžinami svarbūs Utenos, Lietuvos, pasaulio įvykiai. Šiais metais puošybos koncepciją planuojama paskirti Ukrainos kovos už laisvę įamžinimui, tad skveras pasidabins Ukrainos vėliavos spalvomis, ukrainiečių kovą palaikančiais užrašais ir simboliais.

Būsimas Laisvės skveras yra šalia magistralinio kelio, kuriame automobilių eismas intensyvus. Tad uteniškių pagarbą kovoms už laisvę ir jų didvyriams galės pamatyti ir kitų miestų gyventojai, važiuojantys J. Basanavičiaus gatve.

Laikraščio „Utenos diena“ inf. Linos Narčienės nuotr.

The post Skvere „suplevėsavo“ Ukrainos vėliava iš našlaičių appeared first on udiena.lt.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, atvykstantiems vaikams bei suaugusiems gali iškilti daugybė klausimų dėl vaiko teisių apsaugos sistemos Lietuvoje. Tad vaiko teisių gynėjai parengė trumpą informacinę medžiagą, padėsiančią Ukrainos žmonėms geriau suprasti, kaip vaiko teisės yra ginamos Lietuvoje.

„Lietuva ir Ukraina, nors ir labai artimos, tačiau tuo pačiu turi nemažų kultūrinių skirtumų, tiek tradicijų, tiek elgesio su vaikais, jų auklėjimo priemonių ir pan. Lietuvos vaiko teisių užtikrinimo sistema tobulinama ne vienerius metus, ji yra draugiška ir saugi vaikams. Tad kviečiu Ukrainos žmones susipažinti su bazine informacija. O mūsų, lietuvių, pagalbos atvykusiems žmonėms reikės ir toliau, tad labai kviečiu kalbėtis, padėti atvykusiems žmonėms adaptuotis, priprasti prie naujos aplinkos“, – sakė Ilma Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienam vaikui Lietuvoje ir jį auginančioje šeimoje turi būti saugu, jis turi augti apsuptas meilės ir darnos, jo nuomonė turi būti gerbiama ir į ją atsižvelgiama, o vaikui prireikus pagalbos, ji turi būti sutiekiama nedelsiant.

Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai ar globėjai, o valstybė teikia paramą, jeigu jie negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

The post Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko jau 1 000 vaikų be tėvų appeared first on udiena.lt.

Šeštadienį, kovo 19 dieną, prie Utenos kultūros centro Kaziuko mugės metu Užpalių „Lions“ klubo nariai kviečia visus mugės dalyvius ne tik paskanauti tikrų ukrainietiškų barsčių, bet ir prisidėti tam tikra pinigine auka Ukrainos žmonės. Surinkti pinigai bus skirti paremti ukrainiečiams.

Užpalių „Lions“ klubo inf.

The post Uteniškiai kviečiami paskanauti ukrainietiškų barščių appeared first on udiena.lt.