Ūkiai stambėja

Praėjusių metų gruodžio 1 d. duomenimis, Ūkininkų ūkių registre buvo 2 443 mūsų rajono ūkiai, t. y. 843 mažiau nei užpernai. Šio skaičiaus sumažėjimą lėmė tai, kad vyresnio amžiaus ūkininkai išregistravo savo ūkius. Tačiau mažėjant ūkių skaičiui pastebimas jų stambėjimas – vidutinis ūkininko ūkio dydis 2019 m. siekė 9,53 ha, o 2020 m. padidėjo iki 12,49 ha. Naujai įregistruojamų ūkių skaičius per metus išlieka stabilus – įregistruoti 73 nauji ūkiai, t. y. tiek pat, kiek ir 2019 m.

Pastebima ūkininkų senėjimo tendencija: rajone ūkininkaujančiųjų iki 40 metų amžiaus yra gerokai mažiau nei vyresnių, taip pat nemažas skaičius pensinio amžiaus ūkininkų.

Utenos rajone daugiausia ūkių iki 1 ha žemės – 243, nuo 1 iki 5 ha – 831, nuo 5 iki 20 ha – 1 029, nuo 20 iki 100 ha – 300, nuo 100 iki 500 ha – 40.

Ūkių dydis kasmet kinta: per trejus metus ženkliai sumažėjo smulkių ūkių, kurių dydis siekė iki 1 ha.

Valdos didėja, įsisavinami nauji žemės plotai

Parama ūkininkaujantiems asmenims skiriama tik įregistravus valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Kiekvienais metais valdos duomenys yra atnaujinami. Duomenų atnaujinimą, naujų valdų įregistravimą bei išregistravimą atlieka mūsų rajono seniūnijų žemės ūkio ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus specialistai.

Mūsų rajone buvo registruota 4 330 valdų, kurių bendras plotas – 55 148 ha (įregistruotos 162 žemės ūkio valdos, išregistruotos – 56, atnaujintos – 3 564). Valdų skaičius pastaraisiais metais yra gana stabilus – kinta neženkliai. 2020 m. valdų skaičius šiek tiek padidėjo.

Lyginant su praėjusiais metais, pernai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų skaičius išaugo. Dėl COVID-19 protrūkio padaugėjo asmenų, kurie paraiškas užpildė patys, prisijungę per e-valdžios vartus – tokių buvo 207 (2019 m. šia galimybe pasinaudojo tik 88 asmenys). Bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo 551 ha, vadinasi, yra įsisavinami nauji, iki šiol nedeklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai.

Populiarėja danieliai ir elniai

Praėjusiais metais rajone buvo laikomos 3 358 karvės, t. y. 150 karvių mažiau nei 2019 m. Pieninių karvių skaičiaus (taip pat ir laikytojų) mažėjimo tendencija ypač ryški per pastaruosius kelerius metus.

Daugiau nei pusšimtis laikytojų atsisakė pieninių karvių, todėl registruoti 467 karvių laikytojai, daugelis jų savo tvartuose vis dar laiko po vieną ar dvi karves (tokių laikytojų yra 314).

Mėsinių ir mišrios veislės galvijų ūkio situacija rajone yra džiuginanti jau pastaruosius kelerius metus. Nors galvijų laikytojų skaičius palaipsniui nežymiai mažėja, bet laikomų mėsinių ir mišrios veislės galvijų skaičius gerokai išaugo (nuo 2014 iki 2020 m. galvijų skaičius padvigubėjo).

Naujausiais duomenimis, mūsų rajone registruota 320 galvijų laikytojų, kurie deklaravo 4 328 ūkinius gyvūnus. Stebint kelerių paskutinių metų gyvulininkystės situaciją, anot specialistų, galima daryti išvadą, kad ateityje sėkmingai veiks stambesnieji pienininkystės ūkiai, o smulkiuosius pieninių karvių ūkius pakeis galvijų auginimas mėsai.

Pernai Utenoje buvo registruoti 254 avių laikytojai, kurie laiko 4 900 avių, ir 92 ožkų laikytojai, kurie augina 402 ožkas. Tačiau sudėtingėjant avių ir ožkų produkcijos realizavimui, šių naminių gyvūnų auginimas palaipsniui mažėja.

Pastebima kita tendencija: kaimo vietovėse gyvenantys ūkininkai pamėgo auginti danielius ir elnius. Domisi ar pradėti auginti ryžtasi tie ūkininkai, kurių žemės plotai nėra itin derlingi bei tinkami kitoms ūkinėms veikloms vystyti. Todėl rajono ūkininkai, ketinantys keisti ūkininkavimo kryptį, planuoja aptvaruose auginti elnius, danielius ir kitus laukinius gyvūnus.

Parama ūkininkams labai svarbi

2020 m. valstybė, norėdama sudaryti palankesnes sąlygas ūkio subjektams COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu ir jam pasibaigus, teikė pagalbą, sudarydama galimybę kompensuoti dalį palūkanų, pasinaudojant finansų įstaigų teikiamomis paskolomis ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovių teikiamomis finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Minėta pagalba, praėjusiais metais sumokėtas palūkanas kompensuojant 100 proc., pareiškė norą pasinaudoti 19 pareiškėjų – buvo priimtos ir yra administruojamos 29 paraiškos. Taip pat tęsiamas dar keturių pareiškėjų paraiškų dėl investicinių kreditų palūkanų kompensavimo administravimas.

2020 m. pasėlių draudimo įmokų kompensavimo galimybe pasinaudojo dvi pirmosios Daugailių seniūnijos ūkininkės, apdraudusios savo pasėlius nuo iššalimo ir sausros. Administruojamos dviejų pareiškėjų paraiškos dėl gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo.

Siekiant sumažinti pandemijos padarinius, taip pat buvo remiami įvairūs žemės ūkio sektoriai, nukentėję nuo COVID-19 protrūkio. Utenos rajono savivaldybėje buvo priimamos pieno gamintojų, galvijų laikytojų, daržovių augintojų, kailinių žvėrelių, paukščių augintojų paraiškos, smulkiųjų ūkininkų prašymai gauti vienkartinę ar periodinę išmoką bei ūkininkų, labai mažų ir vidutinių įmonių paraiškos gauti paramą.

Registruojama daugiausia technikos šalyje

Šių metų pradžios statistiniais duomenimis, Utenos rajone yra 5 142 registruotos technikos vienetai: traktoriai, kombainai, krautuvai, priekabos, puspriekabės, savaeigės mašinos ir kita technika, naudojama vykdant žemės ūkio ir kitą veiklą.

2020 m. įregistruota 50 naujų technikos vienetų. Buvo įsigyta 18 naujų traktorių, šeši nauji krautuvai, 15 puspriekabių, keturios priekabos, du javų kombainai ir kita technika.

Utenos rajono savivaldybė yra viena iš daugiausia šalyje atliekančių žemės ūkio technikos registracijų. Vidutiniškai vienoje šalies savivaldybėje per praėjusius metus atliktos 553 žemės ūkio technikos registracijos, o Utenos rajono savivaldybėje – 1 174.

Pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus specialistų pateiktą inf. parengė Lina NARČIENĖ, udiena.lt@gmail.com

The post Lietuviškos karvutės keičiamos į vis populiarėjančius elnius ir danielius appeared first on udiena.lt.

Po šalto pavasario galų gale atėjo vasara. Tarp daugybės malonumų, kurių suteikia šiltasis metų laikas, turbūt ne vienas paminėtų ir braškes, kurių neauginantys, bet negalintys joms atsispirti įsigyja parduotuvėse, turguose ir kitose prekyvietėse. Utenoje bene prie kiekvieno prekybos centro taip pat nesunku įsigyti šių uogų. Tačiau ar viskas šiame versle sąžininga? Ar tikrai žinome, kokias uogas perkame ir iš kur jos atkeliavo?

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autoriaus nuotr.

The post Vasaros uogos nesąžiningiems prekeiviams neša turtus appeared first on udiena.lt.

Vištos, kalakutai, karvės, žirgai – visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai” pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

Pradinukų pažintis su gyvūnais ūkyje
Augų ūkyje vaikai mėgina patys pagaminti sūrį. Kol varškės sūris paslėgtas bręsta, vaikai keliauja po ūkį susipažinti su jo gyventojais. Kieme moksleivius pasitinka ketvertas ne itin svetingai nusiteikusių kalakutų, kurie visą būrį vaikų palydi iki vištidės. Ūkininkės Gražinos paraginti jaunieji programos dalyviai vienas po kito kiša ranką  į vištidės sienoje išpjautas ertmes ir traukia kiaušinius.

„Įdomu! Smagu! Geras”, – įspūdžiais dalijosi vaikai. Mergaitės šiek tiek atsargesnės. – „Man tai baisu buvo: o jeigu višta supyks, kad jos kiaušinį imu”.

Apžiūrėję veršelių „namus”, vaikai suka į arklidę. Čia gyvenantys poniai ir žirgai abejingų nepalieka. Vaikai tiesia rankas, glosto, maitina ūkininkės atneštais obuoliais. O žirgai negodūs – dalijasi – kanda tik po pusę obuolio.

Aplankę gyventojus mažieji sėdasi ant šiaudų „kitkų” ir bando ne tik protus pamiklinti dalyvaudami viktorinoje apie gyvulininkystę, bet ir sviestą iš grietinėlės sumušti ar karvę pamelžti. Karvė nesispardo, nes medinė, tad norinčių išbandyti prisivilioja visą eilę. Aktyvesniems pasiūlomas „kibiro krepšinis” bei obuolių „smiginis”.

Prieš išvykdami vaikai ragauja savo pačių pagaminto sūrio, sumušto sviesto. Nors pirmieji kąsniai kandami atsargiai, bet netrukus nutįsta eilė norinčiųjų pakartoti. „Pasitaiko čia tokių, kurie nei kaimiško pieno geria, nei sūrio į burna ima. Aš „cik ėsk, sakau”, – dzūkavo šeimininkė Gražina Auguvienė, ne vieną vaikų grupę į savo ūkį priėmusi ir sūriais svečius vaišinusi. – „Visi pas mane ragauja ir ragaudami kaimiškus produktus giria. Iš tikro pieno pagaminti švieži gaminiai visada yra skanūs ir kvepiantys”.

Programą vykdo 100 šalies švietimo įstaigų
Šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste. Programa skirta darželinukams, pradinukams bei 5–8 klasių mokiniams.

Mokomojoje medžiagoje pateikiama informacija apie Lietuvos ūkininkų auginamus gyvulius ir paukščius, jų laikymą, šėrimą, duodamą produkciją. Pedagogai su vaikais jau pradėjo savarankišką veiklą, panaudodami gautą medžiagą bei priemones. Nuo rugsėjo pradžios surengta per 150 įvairių švietimo užsiėmimų: pamokėlių, konkursų ir kitokių veiklų. Programos organizatoriai savo lėšomis dalyviams surengia vadinamąją ir „gyvą” pažintį su gyvulininkyste.

Visos vykdomos veiklos viešinamos socialinio tinklo Facebook paskyroje Šviečiamoji gyvulininkystės programa „Gyvulininkystė ir aš”.

Per porą naujųjų mokslo metų mėnesių gyvūnus ūkiuose aplankė jau 14 mokyklų mokiniai iš rytų ir pietų Lietuvos. „Ūkiuose ne tik gyvai pamatomi gyvūnai, čia pradinukams lektorė praveda ir  4 valandų edukacinę programą”, – pasakojo Programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojas Alvydas Grigaliūnas. – „Vyresnieji 5–8 klasių moksleiviai leisis į išvykas  į mokslo ir studijų institucijas. Aplankys eksperimentinius ūkius, laboratorijas, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą ir kt.”

Programoje dalyvauja 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų. Mokyklos ir darželiai veiklas vykdo nuo rugsėjo iki kitų mokslo metų pabaigos. Vėliau dalyvaus kūrybiniame konkurse, kur parodys, kaip įtvirtino gautas žinias.

Įgyvendinant programą vaikai ir jaunimas supažindinami su visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste ir bitininkyste, jų produktais. Taip pat su saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis, gyvulininkystės specialistų rengimu, darbo šioje srityje galimybėmis.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai Lietuvoje yra ne tik palankios gamtinės sąlygos, bet ir jau susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos bei sukaupta nemenka patirtis. Gyvulininkystė yra sudėtinė žemės ūkio dalis, apimanti gyvulių auginimą ir jų naudojimą maisto, žaliavų, organinių trąšų gamybai bei kitiems žmonių poreikiams tenkinti.

Šviečiamoji gyvulininkystės programa bus vykdoma iki 2018 metų pabaigos. Vyriausybės programoje tokią veiklą numatyta tęsti iki 2020 m.

Šviečiamąją gyvulininkystės programą įgyvendina Žemės ūkio ministerija kartu su Programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Šviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose appeared first on udiena.lt.

Lietuva tikrai nėra vynuogių augintojų kraštas. Norint sulaukti gero derliaus, reikia palankios temperatūros ir daug saulės, tad daugiausia šių uogų, kurios nuo seno yra priskiriamos prie sveikiausių maisto produktų, užauginama šiltesnio klimato šalyse (Italijoje, Kinijoje, JAV, Ispanijoje). Nemeikščiuose (Utenos sen.) gyvenantis ūkininkas Aidas Streižys prieš bemaž šešerius metus ryžosi imtis gana rizikingos veiklos – pradėjo auginti uogas, kurias esame įpratę pirkti prekybos centruose. Didžiausias kiekis vynuogių šiuo metu noksta didžiuliame ūkininkui priklausančiame šiltnamyje. Senelių žemėje beveik 20 metų ūkininkaujantis A. Streižys uteniškiams pažįstamas ir kaip braškių bei aviečių augintojas. „Utenos diena” teiravosi, kaip jam sekasi šį sezoną.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”

Aido Streižio asmeninio archyvo ir Linos Narčienės nuotr.

The post Nemeikščių gyventojo valdose – įspūdinga vynuogių plantacija appeared first on udiena.lt.

Žemės ūkio ministerija susitarė su Lietuvos centrine kredito unija, jos narėmis – kredito unijomis ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, kad finansinės institucijos suteiks išskirtinį kreditavimą pieno gamintojams, kad pastarieji turėtų apyvartinių lėšų.

Rusijos embargas, pasaulinė pieno sektoriaus situacija bei pieno kvotų panaikinimas padarė tiesioginę įtaką mūsų šalies pieno sektoriui ir jo pasekmės labai skausmingos bei jaučiamos iki šiol. Lietuvoje pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną 2015 m. sausį–liepą buvo apie 30 proc. mažesnės, palyginti su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu. Baltijos šalių ūkininkai pastaruoju metu gauna mažiausią kainą visoje ES, kuri yra maždaug 25 proc. žemesnė negu ES vidurkis.
„Siekiant sušvelninti Rusijos embargo padarinius ir sumažinti finansinę naštą žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkio subjektams, buvo patikslinti galiojantys teisės aktai, sudaryta galimybė gauti iki 80 proc. kompensaciją už palūkanas, sumokėtas už kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti. Taip pat sudaryta galimybė gauti iki 80 proc. garantiją dėl kredito įstaigų teikiamų kreditų, skirtų trumpalaikiam turtui įsigyti ir (ar) sumokėti už paslaugas žemės ūkiui, įpareigojant garantiją teikiančią instituciją sumažinti 0,2 procentinio punkto apskaičiuotą garantinį mokestį, mokamą už garantijos suteikimą. Be to, atnaujintas dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus, kompensavimas.”, – teigė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė.
Siekiant padėti Lietuvos pieno gamintojams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį ir užtikrinti rinkos stabilumą, vykdoma naujų eksporto rinkų paieška, teisinėmis priemonėmis stengiamasi sureguliuoti pieno tiekimo grandinės santykius, sudarytos galimybės pasinaudoti sviesto ir lieso pieno miltelių privataus sandėliavimo ir intervencijos parama. Net 38 proc. visos savanoriškos susietosios paramos nukreipta pieno gamintojams (2015 m. jiems numatyta 77 Eur išmoka už pieninę karvę), pieno gamintojams skiriamos ir maksimalios galimos pereinamojo laikotarpio nacionalinės išmokos.
„Nepaisant visų taikomų priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, dėl sumažėjusio ūkių pelningumo ir pasunkėjusios finansinės būklės gamintojai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Lietuvos centrinė kredito unija, atsižvelgdama į susiklosčiusią mūsų partnerių žemdirbių situaciją, inicijavo 16 kredito unijų vykdomą bendrą pieno sektoriaus kreditavimo projektą. Pieno gamybos verslu užsiimantys ūkininkai nuo šiol skirtinguose regionuose gali gauti trumpalaikius kreditus vienodomis sąlygomis”, – teigė LCKU Kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Valauskas. Paskolos gavimą gali palengvinti gautinų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros įkeitimas – nereikia užstatyti nuosavo turto.
Paskolų teikimas bus vykdomas remiantis atsakingo skolinimo nuostatais ir kitais teisės aktais, todėl kiekvieno besikreipiančio žemės ūkio verslo subjekto būklė, padėtis, rizika ir galimybės gauti kreditą bus vertinama atskirai. Pieno ūkių savininkai dėl kredito apyvartinėms lėšoms gali kreiptis į Plungės kredito uniją, kredito uniją „Žemdirbio gerovė”, Akademinę kredito uniją, Panevėžio kredito uniją, Anykščių kredito uniją, kredito uniją „Tikroji viltis”, Širvintų kredito uniją, Kaišiadorių kredito uniją, Jurbarko kredito uniją, Raseinių kredito uniją, Grinkiškio kredito uniją, Ignalinos kredito uniją, Mažeikių kredito uniją, Druskininkų kredito uniją, Kėdainių krašto kredito uniją, kredito uniją „Kupiškėnų taupa”.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Į pagalbą pieno ūkiams dar vienas finansinis instrumentas appeared first on udiena.lt.

Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime.

Jie dirba 140 ha žemės ir išsiverčia vien savo jėgomis, visus darbus nudirba patys. Deivydui – 37, žmonai Rasai – 34, dukrai Ugnei – 15, sūnui Nedui – 8 metai. Svarbiausias ūkio darbuotojas – pats Deivydas, žmona tvarko dokumentus ir rūpinasi šeima.
Deivydas pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo nuo 2006 m. Iškart išsinuomojo 70 ha žemės ir pradėjo auginti lubinus, grikius, avižas, rugius, kviečius, kvietrugius. „Po metų jau dirbau 110 ha, tai nedaug iki šiandien ir išsiplėtėme. Dabar Varėnoje didžiulė konkurencija, labai sunku rasti laisvos žemės, viskas užimta. Labai padaugėjo modernios technikos, kuri dirba greitai ir apdirba daug plotų, o sklypų nedaugėja, todėl nuomotis ar įsigyti žemės tampa sudėtinga. Mano brolis taip pat ūkininkauja, ir su juo varžomės dėl žemės, tad dalis mano plotų jau Šalčininkų rajone, čia nebėra kur plėstis”, – dalykiškai aiškina Deivydas. Pusė dirbamos žemės nuosava, kita pusė – nuomojama. Žemės čia nenašios, tad ir derliai, palyginti su kitais rajonais, nedideli. Rugių užauginama iki 1,5 tonos, grikių – iki 1 t, kviečių, kvietrugių – 3-4 tonų.
Maždaug pusėje dirbamo ploto Deivydas ūkininkauja ekologiškai, kitoje pusėje – užsiima tradicine augalininkyste. Jaunasis ūkininkas linkęs verstis vien ekologiška augalininkyste, tačiau sako, kad reikalavimai 5 metus nemažinti ekologiškų plotų kelia problemų, nes žemės savininkai, kurie nuomoja sklypus, nelinkę tokiam ilgam laikotarpiui pasirašyti nuomos sutarties, jie žemę bet kada gali atsiimti sau, parduoti ar pernuomoti kitiems, todėl verstis vien tik ekologine augalininkyste nesaugu, už ploto sumažinimą gali tekti mokėti dideles baudas.
Ūkininkas pastebi, kad ekologiškos produkcijos poreikis dabar labai didelis, visą užaugintą derlių jis parduoda vokiečiams, olandams, belgams, jie mielai viską superka, tik turėk, ką parduoti. Deivydas stebisi, kad vokiečiai perka daug lubinų, kuriais kiti nelabai domisi, ir iš jų gamina mišinėlius vaikams. „Užsieniečiai supranta sveiko maisto naudą, todėl ir superka mūsų užaugintą žaliavą”, – situaciją apibūdina ūkininkas.
Pats Deivydas labai palaiko ekologinį ūkininkavimą, rūpinasi sveikata ir mano, kad mūsų žmonės dar per mažai galvoja apie tai, ką valgo. Ypač jį neramina genetiškai modifikuotų organizmų paplitimas. Kita vertus, ekonominė padėtis, ypač senjorų, neleidžia jiems įsigyti sveikesnių, bet brangesnių produktų.
D. Lukoševičius ekologinio ūkininkavimo patirties sėmėsi įvairiuose seminaruose, mokymuose, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, neapsieina be jų rekomendacijų. „Užsieniuose mokytis neteko, tačiau ir pas mus viskas šauniai vyksta, daug mokymų organizuojama, ten susitinkame su bendraminčiais, pasidalijame patirtimi, pasimokome vieni iš kitų”, – aiškina Deivydas.
Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos supaprastintąją priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas”, gavo 129 tūkst. Lt paramą ir įsigijo naują traktorių. „Mano kombainai seni, todėl dabar esu padavęs paraišką naujojo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonei „Investicijos į materialųjį turtą”, labai norėčiau įsigyti naują kombainą, sėjamąją, tačiau nežinau, ar pasiseks, atsakymo dar negavau, tačiau labai tikiuosi”, – dėsto Deivydas.
Kadangi žemės labai trūksta, tai Deivydo planuose – verslinė žvejyba. Jau dabar turi įrengęs 1 ha ploto tvenkinį, tačiau kol kas tik savo reikmėms. Ateityje tai galėtų tapti rimtu verslu. „Žuvimis iš tvenkinių paprastai prekiaujama rudenį, kai laukai jau nuimti ir apsėti, tad netrukdytų mano ūkininkavimui. Žiūrėsiu, koks šiemet bus derlius, kokios pajamos, tarsiuosi su žuvininkystės konsultantais ir tik viską gerai įvertinęs, imsiuosi papildomo verslo”, – planais dalijasi ūkininkas.
Į klausimą, kaip gyvena jų kaimas, Deivydas atsako teigiamai. „Kaimas nedidelis, bet gyvenimas jame verda, žmonės dirba, vaikai su mokyklos autobusiuku vežiojami į Valkininkų mokyklą. Ne vieną sodybą kaime jau yra nusipirkę miestiečiai, kurie čia vasaroja ir leidžia savaitgalius. Gerai su jais sutariame, bendradarbiaujame, kartu tvarkomės aplinką, šienaujame, kepame šašlykus”, – įspūdžiais dalijasi Deivydas.
Paklaustas, ar iš šeimos ūkio šeima gali pragyventi, 37-erių ūkininkas atsako, kad tikrai taip. „Mes daug dirbame, bet žiemą esame laisvesni, pakeliaujame po svečias šalis. Šeimos ūkio pajamų tikrai užtenka visiems mūsų ir vaikų poreikiams patenkinti”, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas, kurį ne kartą kvietė dirbti svetur, tačiau jis džiaugiasi galėdamas gerai gyventi Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur appeared first on udiena.lt.

Gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio sritis, todėl valstybė teikia pagalbą mėsinių galvijų, avių, ožkų laikytojams, siekiantiems pagerinti ūkinių gyvūnų bandą aukštos genetinės vertės grynaveisliais ūkiniais gyvūnais. Šių metų biudžetas – 2,17 mln. eurų. Paraiškos Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos priimamos nuo gegužės 4 iki 25 dienos.

Kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių – 1300 Eur; už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią – 1000 Eur; už grynaveislį aviną reproduktorių – 200 Eur; už grynaveislę avį – 65 Eur; už grynaveislį ožį reproduktorių – 100 Eur; už grynaveislę ožką – 65 Eur.
Reikalavimai gyvūnams
Grynaveisliai mėsiniai galvijai privalo būti įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą. Grynaveislės avys turi būti iki pirmosios vados. Ir avys, ir avinai turi būti įvertinti ne žemesne nei I klase. Grynaveislės ožkos turi būti iki pirmosios vados. Ožkos ir ožiai turi būti įvertinti ne žemesne kaip elito klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės ožkos ir ožiai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase).
Pagalba nėra sumuojama su kita parama iš nacionalinių ir ES programų, skirta toms pačioms tinkamoms išlaidoms finansuoti. Laikytojai, kurie atitinka reikalavimus gauti bet kokią kitą pagalbą ir tiesiogines išmokas, turi teisę pretenduoti į kitas išmokas pagal kelias paramos schemas, tačiau už to paties gyvūno įsigijimą pagalba gali būti teikiama tik vieną kartą pagal vieną pagalbos schemą. Laikytojams, gavusiems paramą ūkiniams gyvūnams įsigyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” ir „Parama smulkiųjų ūkių plėtrai”, pagal šias taisykles pagalba tiems patiems ūkiniams gyvūnams įsigyti negali būti teikiama.
Grynaveislius ūkinius gyvūnus, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas privalo panaudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti jų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims šių gyvūnų ne mažiau kaip ketverius metus.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Valstybės pagalba grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti – 2,17 mln. eurų appeared first on udiena.lt.

Š. m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas” taisyklės. Kviečiame susipažinti.

Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas” remiamos šios veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo”, „Parama ekologiniam ūkininkavimui”.

Paramos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas” gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, visoje valdoje vykdantys ar iš karto po paramos paraiškos pateikimo įsipareigojantys vykdyti su ekologine žemės ūkio gamyba  susijusią veiklą.

Paramos taip pat gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, ne visoje valdoje vykdantys su ekologine žemės ūkio gamyba susijusią veiklą, bet įsipareigojantys nuo 2016 m. visoje valdoje užsiimti ekologine žemės ūkio gamyba.

Lauko plotas, už kurį gali būti  mokamos išmokos pagal priemonės veiklas, turi būti ne  mažesnis kaip 0,1 ha. Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokama kompensacinė išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inf.

The post Patvirtintos ekologinio ūkininkavimo taisyklės appeared first on udiena.lt.

Patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, įsibėgėjo ir kiti darbai – kuriamos priemonių taisyklės, ruošiamasi priimti paramos paraiškas. Programa itin domisi jaunieji ūkininkai, nes jiems skirta ne tik atskira priemonė „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui”, bet ir kitose priemonėse suteikiama prioritetinių balų, kuriais pasinaudodami jie lengviau gali dalyvauti programoje.

Paraiškos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” priimamos nuo balandžio 1 iki 30 d. Šiai priemonei 2015 m. skirta 20 mln. eurų.
„Labai norime paskatinti jaunimą aktyviai dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programoje. Sudarėme jiems palankesnes sąlygas įvairiose priemonėse, ne tik specialiai jaunimui skirtoje įsikūrimo programoje. Noriu pabrėžti, kad jauniesiems ūkininkams mes išsiderėjome didžiausią paramą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Jaunasis ūkininkas, jei jis kurs gyvulininkystės ūkį, gaus 60 tūkst. eurų, jei augalininkystės – 50 tūkst. eurų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje parama siekia tik 40 tūkst., Lenkijoje – 25 tūkst. eurų”, – pabrėžia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams” įgyvendinimo taisyklės skelbia, kad pareiškėjams iki 40 metų imtinai suteikiama 15 balų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Paraiškos šiai priemonei bus priimamos nuo balandžio 1 iki birželio 30 d. Priemonei 2015 m. skiriama 1,968 mln. eurų parama.
Priemonės „Investicijos į materialųjį turtą” veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas” pareiškėjui, kuris yra jaunasis ūkininkas (fizinis asmuo paramos paraiškos pateikimo dieną jaunesnis nei 40 metų amžiaus), suteikiama 15 balų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Paraiškas bus galima teikti nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Šaukimui numatyta skirti 150 mln. Eur.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Jaunimas ūkininkauti viliojamas prioritetiniais balais appeared first on udiena.lt.

Neturėdami laiko nei politikuoti, nei galvoti apie užgriuvusius sunkumus, sodiečiai kantriai neša uždėtą naštą ir jau planuoja pradėti pavasario darbus. Jei embargas skaudžiai prispaudė stambiųjų ūkių savininkus, šis sunkmetis smulkiesiems ūkininkams kirto kiek mažiau. Daugelis nedidelį ūkelį turinčių kaimo žmonių nesuka galvos, kur parduoti savo išaugintą triušį ar avį. Ekologišką produkciją tiesiai iš augintojo rankų nuperka kokybę vertinantys miestelėnai. Lankydami mūsų rajono ūkininkus Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė ir vyresn. specialistas Rimantas Rutkauskas ne tik domėjosi, kuo ūkininkai gyvena šiandien, bet ir teiravosi, kokios finansinės paramos, kuri šiais metais skiriama iš savivaldybės biudžeto, gali tikėtis ūkį turintys žmonės.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio „Utenos dienoje”.
Autorės nuotr.

The post Šeimos ūkiai – ir maitina, ir teikia džiaugsmą appeared first on udiena.lt.