Panevėžio apskrities policijos pareigūnai sulaikė tris Rokiškio rajono gyventojus, įtariamus didelės vertės turto vagystėmis iš Šiaurės Lietuvos ūkininkų. Kriminalistai kratų metu rado daug vogtų daiktų, nustatė juos galimai supirkinėjusius asmenis, kuriems už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Šiaurės Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus nuo vagių yra nukentėję apie 20 ūkininkų . Po nakties žemdirbiai pasigesdavo brangių žemės ūkio technikos detalių ir įrangos, įvairių įrankių, didelių kiekių trąšų, pesticidų, sėklų. Ūkininkams padarytos žalos siekė nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Dėl šių vagysčių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus, ėmėsi aktyvių veiksmų nustatant ir sulaikant įtariamuosius.
Šią savaitę kriminalistai dėl vagysčių sulaikė tris įtariamuosius – 32 metų J. J. ir 22 metų U. P. bei A. J. Visi jie – Rokiškio rajono gyventojai. Kratų metu įtariamųjų namuose bei slėptuvėse buvo rasta daug galimai vogtų daiktų. Jiems pateikti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto vagysčių veikiant organizuotoje grupėje. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
Taip pat sulaikyti du asmenys, kurie įtariami vogto iš ūkininkų turto įsigijimu. Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamu būdu įgyto didelės vertės turto įsigijimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis gegužės 6 dieną kreipėsi į teismą, prašydamas skirti vagystėmis įtariamiems asmenims griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas prokuroro prašymą patenkino. Vienas įtariamųjų suimtas trims mėnesiams, kitiems dviems skirta po vieną mėnesį suėmimo.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Trys įtariamieji dėl vagysčių iš ūkių – už grotų appeared first on udiena.lt.

Dėl nuolat besikeičiančios situacijos šalyje Vyriausybei tenka dažnai keisti karantino Lietuvos teritorijoje nuostatas, įskaitant ir prekybos sąlygas. Šįkart Vyriausybė atsižvelgė į žemės ūkio ministro Andriaus Palionio siūlymą ir praplėtė prekybos galimybes ūkininkams.

Iki šiol ūkininkai ar kiti asmenys, prekiaujantys augalais, skirtais sodinti, trąšomis ir sėklomis, galėjo prekiauti pristatydami prekes į namus ar kitą sutartą vietą, įrengdami prekių atsiėmimo punktus bei specialiose tokių prekių prekybai skirtose vietose lauko sąlygomis.

Dabar ūkininkai galės prekiauti ir kitose viešose prekybos vietose, naudodami laikinuosius prekybos įrenginius, t. y. lauke laikinai statomus sukomplektuotus prekybos įrenginius: prekystalius, vežimėlius, stalus ir kt.
„Tai reiškia, kad ūkininkai gali lauke prekiauti sodinukais, trąšomis ir sėklomis tiek savivaldybių nustatytose, tiek privataus asmens skirtoje vietoje arba savo paties ūkyje. Čia jie gali išdėlioti prekes lauke ant prekystalių ar kitų laikinųjų prekybos įrenginių, o potencialūs pirkėjai gali prieiti ir išsirinkti norimą prekę”, – paaiškino žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė. Jei prekiautojai anksčiau nebuvo turėję susitarimo su savivaldybe ar privačiu asmeniu dėl prekybos viešoje vietoje, jie gali sudaryti tokias sutartis dabar.
Žemės ūkio ministerija prašo tiek savivaldybių, tiek verslininkų, kurie turi galimybę pasiūlyti patrauklius žemės plotus prekybai (pavyzdžiui, šalia prekybos centrų,  parduotuvių), solidarizuotis ir padėti ūkininkams. Vyriausybės sprendimu prekiauti turgavietėse kitomis, ne maisto prekėmis, vis dar negalima.
Patarėja G. Pupšytė atkreipia dėmesį į tai, kad visais atvejais yra privaloma laikytis higienos rekomendacijų: reguliuoti klientų srautus, vengti grūsčių, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dėvėti apsaugines priemones (kaukes, pirštines, prijuostes), nuolat dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, stebėti, kad veiklą vykdytų tik sveiki prekiautojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių (pavyzdžiui, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas ir pan.) ir kt.
Nuo šiol prekyba nėra draudžiama ir parduotuvėse (įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose), į kurių patalpas patekti įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko, ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
„Taigi, užtikrinant šių sąlygų laikymąsi, prekiauti parduotuvėse jau galima ir gėlėmis, sodo, daržo bei visomis kitomis prekėmis. O  prekybos maisto produktais sąlygos išlieka tos pačios – laikantis higienos rekomendacijų, jais galima prekiauti parduotuvėse, turgavietėse, viešose prekybos vietose”,  – akcentavo G. Pupšytė, kviečianti susisiekti su ja asmeniškai, jei kiltų neaiškumų ar problemų (tel. (8 5) 2391 011 arba el. paštu giedre.pupsyte@zum.lt).

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Per karantiną gali prekiauti ūkininkai appeared first on udiena.lt.

COVID-19 virusas, plintantis visame pasaulyje, palietė ir sujaukė Lietuvos šeimų gyvenimus, viešojo sektoriaus darbą ir verslų vystymą. Lietuvos žemės ūkio taryba, kuri vienija ūkininkus užsiimančius įvairių šakų ūkių puoselėjimu: augalininkystės, pienininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės ir kt., nelieka abejinga Lietuvoje vykstantiems procesams.

Žemdirbiai profesionaliai vykdydami savo verslą yra apmokyti atsakingai naudoti chemines medžiagas, o kartu ir apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus sveikatai. Daugumoje ūkių naudojami respiratoriai, vienkartiniai kūno apsaugos kostiumai. Kaip tik šių priemonių šiuo metu trūksta Lietuvos sveikatos priežiūros ir apsaugos institucijose.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos žemės taryba ragina kiekvieną ūkininką ar bendrovę peržiūrėti savo ūkio lentynas ir paieškoti atliekamų kūno bei kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kurias galėtų pristatyti į artimiausią rajono ligoninę ar polikliniką. Kviečia nelikti abejingiems šio viruso grėsmės akivaizdoje ir prisidėti kas kuo gali.
Šiandien Lietuvos žemės ūkio sektorius yra pilnai pajėgus aprūpinti šalį saugiu ir sveiku maistu.

Lietuvos žemės ūkio tarybos inf.

The post Ragina ūkininkus prisidėti prie koronaviruso suvaldymo appeared first on udiena.lt.

Gera žinia gyvulių augintojams: žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino 2019 metų susietosios paramos išmokų už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką dydžius.

Šiemet iš Europos žemės ūkio garantijų fondo numatyta išmokėti už išlaikytus 2019 metais mėsinius galvijus 15,09 mln. Eur, už mėsines avis – 2,26 mln. Eur, už pieninių veislių bulius – 5,03 mln. Eur ,  už pienines ožkas – 251 tūkst.  Eur.

2019 m. susietosios paramos dydžiai, palyginti su 2018 m., padidėjo:  už mėsinį galviją – nuo 91,70 iki 100,43 Eur,  už mėsinę avį – nuo 10,84 iki 11,52 Eur, už pieninės veislės bulių – nuo 87,49 iki 89,28 Eur, už pieninę ožką – nuo 23,78 iki 24,23 Eur.
Susietosios paramos išmokos už gyvulius, išlaikytus 2019 m., bus pradėtos mokėti nuo š. m. kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Susietąją paramą už gyvulius gaus visi ūkininkai, kurie nepertraukiamai gyvulius išlaikė savo valdoje 60 kalendorinių dienų, o jų mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn. amžiaus. Gyvulių laikytojai turėjo įvykdyti visus Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių  reikalavimus.
Išmoka bus išmokama ūkininkui, jei pasibaigus numatytam išlaikymo laikotarpiui jis savo gyvulį paskerdė, pardavė eksportui arba pripažintam kooperatyvui, taip pat paliko gyvą gyvulį valdoje iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos.
Ūkininkams niekur kreiptis nereikės  – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą paramą išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Ūkininkus pasieks didesnės išmokos už gyvulius appeared first on udiena.lt.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė savo palaikymą rajono ūkininkams išreiškė dalyvaudami akcijoje „Lietuva, tavo kaimas miršta“. Akcija lapkričio 26 dieną vyko visoje Lietuvoje. Ignalinoje ūkininkai traktoriais suvažiavo į aikštelę miesto pakraštyje, vėliau jie pajudėjo link Ignalinos, pravažiavo Geležinkelio ir Turistų gatvėmis iki Aukštaitijos nacionalinio parko ribos į Palūšę vedančiame kelyje. Akcijoje Ignalinoje dalyvavo 26 traktoriais važiavę ūkininkai ir 15-ka važiavusių kitomis transporto priemonėmis. Pro Ignaliną pravažiuota tris kartus. Jokių incidentų nebuvo, akcijos transporto priemonės nenaudojo signalų ir netrukdė eismui.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė ir Ignalinos skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė, dėkojo visiems prie akcijos prisijungusiems ūkininkams, valdžios atstovams. Ji sakė, kad Ignalinos rajone yra apie 1 500 ūkininkų ir jau apie 10 proc. iš jų atsisakė ūkininkavimo, ypač sunku smulkiesiems ūkiams. O juk žemės ūkis yra vienas didžiausių Lietuvos verslų ir pagrindinis darbdavys kaimuose. „Mes norime, kad mus, reikalaujančius pelnyto dėmesio, išgirstų Lietuvos Prezidentas, Vyriausybė, Seimas, kad mus pamatytų Lietuva ir pasaulis”, – sakė M. Lukaševičienė. Meras Justas Rasikas išsakė palaikymą šiai akcijai, linkėjo ūkininkams pasiekti savo tikslų ir patikino visada tarpininkausiąs sprendžiant jų reikalus. „Kol išmokos Lietuvos ūkininkams nėra tokios kaip kitose ES šalyse, kelti mokesčius yra neteisinga”, – sakė meras.

Ūkininkai pasigenda jų pastangas ir darbą atitinkančių valdžios institucijų veiksmų bei deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir čia dirbantiems žmonėms, kurie aprūpina šalies gyventojus sveiku, saugiu maistu. Jie reikalauja sąžiningo rėmimo, kad būtų panaikinta diskriminacija konkuruojant bendroje ES rinkoje. Visoms aukščiausioms šalies valdžios institucijoms skirtame kreipimesi akcentuojama, kad per pastaruosius trejus metus mokesčiai ūkininkams kilo net iki penkų kartų, žemdirbiai negauna paramos klimato kaitos priemonėms įgyvendinti.

Pirmoji akcijos dalis „Žaliasis kryžius” vyksta nuo lapkričio pradžios. Ūkininkai savo laukuose pastatė žalius medinius kryžius, kurie simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą, bet ir atspindi Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, žemdirbių ir visuomenės supriešinimą.

Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Ignalina palaiko ūkininkus appeared first on udiena.lt.

Utenoje kelios dešimtys ūkininkų su savo traktoriais antradienį užtvindė miesto gatves. Lietuvoje nuvilnijo įspėjamoji protesto akcija prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Ant traktorių plevėsuojančias trispalves, plakatus su užrašais „Lietuva, tavo kaimas miršta“ pritvirtinę ūkininkai piktinosi esama situacija žemės ūkyje ir laikėsi vieningos nuomonės: jeigu ūkininkai taip ir toliau bus smaugiami, su lietuviška produkcija teks visiems atsisveikinti, o nedirbamuose žemės plotuose stovės tik vieniši kryžiai.

Protestuodami prieš šalyje vykdomą žemės ūkio politiką žemdirbiai rinkosi Utenio stadione, po to apie pusšimtį traktorių išvažiavo į miesto gatves ir pajudėjo iki miesto centro, Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato, taip pat burzgiančių traktorių eilė riedėjo ir per Pramonės rajoną.

Apie ūkininkų surengtą protesto akciją skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Linos Narčienės ir Vytauto Ridiko nuotr.

The post Ūkininkų sunkioji technika šturmavo Utenos gatves appeared first on udiena.lt.

Penktadienį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams išmokės kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2017 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

NMA penktadienį (spalio 4 d.) į 37 tūkst. ūkininkų sąskaitas perves 4,3 mln. Eur paramos sumą. Šios lėšos skirtos kompensuoti ūkininkams prarastas pajamas dėl 2017 m. tiesioginių išmokų paraiškoms pritaikytos finansinės drausmės. Finansinė drausmė taikoma vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu, kompensavimo suma mokama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.

Paramos gavėjui mokėtina kompensavimo suma apskaičiuojama pateiktai paraiškai pritaikytą finansinės drausmės sumą dauginant iš finansinės drausmės kompensavimo koeficiento. Išmokai už 2017 m. paraišką taikomas 0,956 koeficientas. Pavyzdžiui, jei ūkininkui dėl pritaikytos finansinės drausmės išmokų suma buvo sumažinta 1 000 Eur, tai jam bus kompensuota 956 Eur (1 000 Eur x 0,956 = 956 Eur). Tuo atveju, kai kompensavimo suma yra mažesnė nei 1 euras, paramos gavėjui apskaičiuota suma neskiriama.

Jei paramos gavėjui buvo pritaikyta sankcija už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, finansinės drausmės kompensavimo suma apskaičiuojama atsižvelgiant į sumažintą dėl sankcijos išmokų sumą.

Siekdami, kad kompensacinės lėšos pasiektų paramos gavėjų ar jų valdos perėmėjų sąskaitas, prašome ūkininkų pasitikrinti, ar nesikeitė bankas ir (ar) banko sąskaita. Lengvai ir paprastai tai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo. Taip pat portale pareiškėjas gali sužinoti apie išmokėtą kompensavimo sumą (skiltyje „Mokėjimų/atsiskaitymų informacija”).

NMA inf.

The post Ūkininkų sąskaitas pasieks 4,3 mln. eurų išmokų appeared first on udiena.lt.

Priimtas sprendimas skirti trūkstamą paramos sumą smulkiesiems ūkininkams, kurių paraiškos surinko vienodą atrankos balų skaičių (65 balus), tačiau ne visoms joms užteko skirtos paramos. Paraiškos, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, buvo renkamos šių metų pavasarį.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams” buvo renkamos 2019 m. kovo 1 d. – gegužės 31 d. Iš viso šiuo laikotarpiu buvo pateiktos 1 265 paraiškos, kuriose paprašyta 19 mln. Eur. Tuo tarpu minėtam laikotarpiui buvo skirta 10 mln. Eur paramos lėšų.

Sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad paraiškoms, surinkusioms 60 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako (tokių buvo 580). Skirtos sumos užteko 70–100 atrankos balų surinkusioms paraiškoms (tokių paraiškų buvo 567). Tačiau paramos lėšų nepakako visoms 118 paraiškų, kurios surinko vienodą 65 balų skaičių. Jose bendra prašoma suma sudarė 1 769 192 Eur.

Kai įvertinus paraiškas pagal atitiktį atrankos kriterijams paramos užtenka tik daliai vienodą balų skaičių surinkusių paraiškų, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo. Sprendimą dėl šių paraiškų finansavimo priima Programos valdymo komitetas. Liepos viduryje minėtas komitetas priėmė sprendimą skirti paramą visoms 118 paraiškų, surinkusioms vienodą 65 balų skaičių. Taigi papildomai skyrus trūkstamą sumą, bus finansuojamos visos 118 paraiškų, jei tik pareiškėjai tenkins tinkamumo skirti paramą sąlygas.

NMA inf.

The post Gera žinia smulkiesiems ūkininkams appeared first on udiena.lt.

Tam, kad Lietuvos žemės ir miškų ūkis būtų gyvybingas bei konkurencingas, jis turi koja kojon žengti su inovacijomis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti” šiam tikslui vienija ūkininkus, mokslininkus ir konsultantus.

Bendradarbiavimas itin reikšmingas

Paraiškos pagal šią veiklos sritį priimamos nuo š. m. gruodžio 1 d. iki 2019 metų sausio 31 dienos. Dėl paramos gali kreiptis Europos inovacijų partnerystės (toliau – EIP) veiklos grupės.
EIP veiklos grupių tikslas – taikant žinias ir inovacijas plėtoti konkurencingą ir tvarų žemės bei miškų ūkį. Veiklos grupę turi sudaryti ne mažiau kaip trys subjektai: fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla; juridiniai asmenys, vykdantys mokslo ir (arba) studijų veiklą; konsultavimo institucijos, užsiimančios fizinių ir (ar) juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla, konsultavimu. EIP veiklos grupės veikloje taip pat gali dalyvauti kiti juridiniai asmenys − kaimo plėtros dalyviai (gamintojus vienijančios organizacijos, kitos institucijos).
Pažymėtina, kad įgyvendinant projektą pareiškėjo ir partnerių bendradarbiavimo procesas yra itin svarbus. Pareiškėjas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais, informuoti juos apie projekto įgyvendinimo eigą, raštu suderinti projekto pakeitimus ir pan.

Įgyvendinama 12 projektų

EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos rengiamos pagal vieną iš įgyvendinimo taisyklėse nurodytų temų, kaip antai, tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo mažinant klimato kaitos poveikį, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kt.
Šiuo metu įgyvendinama 12 EIP veiklos grupių projektų. Vienas jų – „Konkurencingas ūkis”, kurį įgyvendina Aleksandro Stulginskio universitetas kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Upytės eksperimentiniu ūkiu, Šilutės veislininkystės ūkiu bei trimis ūkininkais. Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip sujungti inovatyvias pašarų auginimo, paruošimo ir galvijų šėrimo technologijas, naudojant subalansuotus pašarus, ir juos papildyti, ūkiuose panaudojant inovacinę vertikalios žemdirbystės hidroponinę technologiją septynias paras daigintomis pupomis, žirniais, miežiais, kviečiais, liucerna, rapsais, saulėgrąžomis.

Vienam EIP projektui – iki 200 tūkst. eurų

KPP priemonės „Bendradarbiavimas” veiklos sričiai „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti” iš viso skirta 11 645 000 eurų. Šiam paraiškų priėmimo etapui – 3,6 mln. eurų. Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Didžiausia paramos suma EIP projekto galimybių studijoje numatytam bandomajam produktų, procesų ir technologijų plėtojimo bei tobulinimo projektui žemės ir miškų ūkio srityje įgyvendinti siekia iki 200 tūkst. eurų.
Paramos intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo ir projekto įgyvendinimo išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Projekto įgyvendinimo išlaidoms paramos intensyvumas gali skirtis ir svyruoti nuo 60 iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų žemės ūkio sektoriuje ir nuo 50 iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei projektas įgyvendinamas miškų sektoriuje.
Siekiant užtikrinti sklandesnį ir paprastesnį projektų įgyvendinimą, EIP veiklos grupei pradedamam projektui įgyvendinti gali būti išmokamas iki 40 proc. dydžio avansas nuo skirtos paramos sumos. EIP veiklos grupė už lėšas, panaudotas projektui įgyvendinti, atsiskaito teikdama mokėjimo prašymus, prie kurių turi būti pridedami investicijas pagrindžiantys dokumentai.

Gabrielės Pastaukaitės nuotr.

The post Mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai – ranka rankon appeared first on udiena.lt.

Įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu vykdo daugiau nei 2 000 ūkininkų. Kokias klaidas dažniausiai daro ekologinių ūkių savininkai, gaunantys paramą, ir kaip išvengti sankcijų?

Gali tekti grąžinti paramą

Paramą pagal KPP 2014–2020 m. gauna 2 532 unikalūs pareiškėjai. „Ekologinio ūkininkavimo” priemonei iš viso skirta per 150 mln. Eur. Dar 685 unikalūs pareiškėjai vykdo arba vykdė tęstinius šios priemonės įsipareigojimus pagal analogišką 2007–2013 m. programą.
Per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjai turi kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonę, vykdyti veiklą tame pačiame paramos paraiškoje nurodytame plote ir deklaruoti įsipareigotus plotus. Jie taip pat privalo nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti daugiau kaip 10 proc. pagal programą įsipareigoto ploto, tvarkyti buhalterinę apskaitą, realizuoti dalį produkcijos, sertifikavimo institucijai pateikti informaciją apie einamaisiais metais užaugintą ir į rinką išleistą produkciją, neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) (aktualu juridiniams asmenims) ir Socialinio draudimo fondui (aktualu juridiniams ir fiziniams asmenims).
Kas nutinka paramos gavėjams, nesilaikantiems prisiimtų įsipareigojimų arba pažeidžiantiems kitus teisės aktų reikalavimus? Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų, jiems numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas arba paramos susigrąžinimas. Šios sankcijos taikomos duomenų, deklaruotų einamaisiais metais, pagrindu. Į įsipareigojimų galiojimo laikotarpį neatsižvelgiama.

Klaidų pasitaiko

ŽŪM specialistai išskiria būdingiausias paramos gavėjų klaidas. Dažniausiai nustatomi neteisingo deklaravimo (virš deklaravimo) bei ploto sumažėjimo atvejai. Pasitaiko, kad ūkininkams parama einamaisiais metais neskiriama už laukus, kuriuos sertifikavimo įstaiga įvardijo kaip: „neauginami kultūriniai augalai”, „neįdirbtas juodasis pūdymas”, „ypač mažas derlius”, „derliaus nėra”, sodai, uogynai, „neatitinkantys technologinių reikalavimų”, „nenuimtas derlius”, „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų”, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų”, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų”, antrus metus iš eilės „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų”.
Būna, kad nesutampa ūkininkų deklaruoti ir sertifikuoti pasėlio kodai, lauko statusas. Pavyzdžiui, pereinamojo statuso laukai deklaruoti kaip ekologiniai.
Taip pat vėluojama pateikti dokumentus arba jie pateikiami ne visi, yra sumažintas įsipareigojimų plotas, atliktas neteisingas įbraižymas, ne visi įsipareigoti laukai yra sertifikuoti, paramos gavėjai yra skolingi VMI arba „Sodrai”, sertifikavimo institucijai nepateikta informacija apie einamaisiais metais užaugintą ir į rinką išleistą produkciją, nurodant produkto rūšį, pavadinimą, kiekį iki pateikimo termino pabaigos – ateinančių metų sausio 15 dienos
Klaidų pasitaiko ir ūkininkų paraiškose. Pavyzdžiui, pareiškėjas baigė KPP 2007–2013 m. programinio laikotarpio įsipareigojimus pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas” ir toliau paraiškoje nurodė, jog prisiima įsipareigojimus pagal KPP 2014–2020 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas”. O pagal priemonės įgyvendinimo taisykles nuo 2017 m. naujų įsipareigojimų pareiškėjas prisiimti nebegali, todėl tokios paraiškos pagal priemonę yra atmetamos. Įgyvendinami tik tęstiniai įsipareigojimai tiems asmenims, kurie paraiškas pateikė 2015–2016 m.
Dar vienas pavyzdys, kai paraiškoje deklaruojamas didesnis plotas nei praėjusiais metais, t. y. deklaruojami nauji plotai, kuriems pagal priemonę prisiimami nauji įsipareigojimai. Tačiau nuo 2017 m. pareiškėjai naujų įsipareigojimų naujiems plotams prisiimti negali, todėl šie plotai pagal priemonę atmetami.

Kokybiškesnis maistas, švaresnė aplinka

Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas” remiamas su žemės ūkiu susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir pagerinimas, dirvožemio erozijos prevencija, dirvožemio kokybės išsaugojimas ir gerinimas. Taip pat siekiama užtikrinti kokybiškų maisto produktų gamybą ir vartotojų aprūpinimą kokybiškais maisto produktais, mažinti aplinkos taršą bei saugoti biologinę įvairovę, prisidėti prie aplinkos apsaugos žemės ūkyje bei tausios ūkinės veiklos įvairinimo.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

The post Ekologiškai ūkininkaujantieji paramą gali prarasti dėl klaidų appeared first on udiena.lt.