Prasidėjus šventiniam renginiui į sceną buvo pakviestas Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas Algis Neverauskas, kuris pašventino duoną, atneštą Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Arūnas Svitojaus ir jo pavaduotojos Brigitos Mosiejauskės.

Žemdirbius pasveikinusiems Utenos rajono savivaldybės merui Marijui Kaukėnui ir LR Seimo nariui Edmundui Pupiniui buvo įteikta pašventinta duona.

Atsidėkodamas rajono valdžiai už paramą, pagalbą rajono ūkininkams, A. Svitojus pabrėžė, kad Aukštaitijoje ūkininkavimas – specifinis, mat nenašiose žemėse ūkininkauti sunkiau nei kituose šalies regionuose. „Aukštaitijoje daugiausia šeimos ūkių, – akcentavo jis. – Mūsų ūkininkų išauginta duona yra 8 milijardų planetos žmonių pagrindas. Jie dėkingi už tai, ką jūs darote.“

Dar vasarą Utenos rajono savivaldybės administracija kartu su Utenos rajono ūkininkų sąjunga kvietė dalyvauti fotografijų konkurse „Mažasis ūkininkas“. Sulaukta 22 dalyvių nuotraukų, kuriose mažieji ūkininkai įsiamžino dirbantys įvairius ūkio darbus, prižiūrintys naminius gyvulėlius, talkinantys savo tėvams.

Šventės metu konkurso rėmėjų įsteigtais prizais buvo apdovanoti Mykolas (2 m.), Martynas (3 m.), Kasparas (5 m.), Mėta (2 m.), Ažuolas (5 m.), Arabella, (6 m.), Gabija (6 m.), Benas (7 m.), Andrėja (11 m.), Vakarė Urtė (14 m.) ir Rytis Vėjas (10 m.), mažieji Benas ir Luknė atvykti negalėjo.

Iš gausaus būrio vaikų konkurso pirmos vietos nugalėtoja paskelbta Arabella, surinkusi net 256 balsus.

Dėmesio buvo skirta ir rajono ūkininkams. Konkurso „Metų ūkis“ vertinimo darbo grupės pirmininkas Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas kalbėjo, kad paskutinį kartą konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai buvo renkami ir apdovanojami prieš pandemijos laikotarpį.

Po ketverių metų tradicija pagerbti ūkininkus buvo vėl atgaivinta ir įsteigtos nominacijos. Užduotis atrinkti iš geriausių geriausius, anot R. Dijoko, komisijai buvo išties nelengva. „Važinėjant po ūkius ir lankant ūkininkus, išties daugelis jų stebino. Štai rajone turime bičių ūkį, kuris bene didžiausias ne tik Aukštaitijoje, galbūt ir šalyje. Nustebino, kad yra ir vynuogynus puoselėjančių žmonių. Šis verslas prieš 10–20 metų Lietuvoje buvo neįsivaizduojamas. Taip pat matėme daug jaunų žmonių, kurių akyse spindi meilė savo kraštui, noras dirbti“, – sakė vicemeras, prieš pakviesdamas ūkininkus, kuriems įteikti garbingi apdovanojimai.

Konkurso ,,Metų ūkis“ nugalėtojai

I vieta – Gražina ir Gediminas SKARDŽIAI (įteikta mero padėka, Utenos rajono savivaldybės įsteigtas piniginis prizas (3 000 eurų), ąžuolinė atminimo lenta, svečių ir rėmėjų dovanos).

II vieta – Kristina ir Mindaugas KINDERIAI (įteikta mero padėka, Utenos rajono savivaldybės įsteigtas piniginis prizas (2 000 eurų), svečių ir rėmėjų dovanos).

III vieta – Aurelijus GALIAUSKAS (įteikta mero padėka, Utenos rajono savivaldybės įsteigtas piniginis prizas (1 000 eurų), svečių ir rėmėjų dovanos).

Utenos rajono savivaldybės padėkos, bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“, UAB ,,Rokiškio pieno gamyba“ dovanos įteiktos šiems ūkininkams:

• Aidui STREIŽIUI už darbštumą ir atsakingumą kuriant ir puoselėjant vynuogyninkystės ūkį bei aktyvią ūkio veiklos sklaidą;
• Sandrai ir Gediminui GUŽIAMS už sėkmingą ekologinio gyvulininkystės ūkio kūrimą, puoselėjimą ir plėtrą;
• Laimai ir Romui KASILIAUSKAMS už ilgametį ūkininkavimą ir neblėstančią energiją bei darbštumą, puoselėjant pienininkystės ūkį;
• Leonardui RINKEVIČIUI už iniciatyvumą ir bendruomeniškumą, organizuojant įvairias veiklas ūkyje bei aktyvų dalyvavimą viešuosiuose renginiuose.

Autorės nuotr.

The post Rudens darbus nudirbę žemdirbiai atskubėjo švęsti appeared first on udiena.lt.

Atsižvelgė į Lietuvos prašymą

Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiuo metu yra viena aktualiausių, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmetinio santykio skirtumą nuo referencinio. Pasiūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą, kuris po konsultacijų su šalių narių delegatais kovo 12 d. buvo priimtas EK. Paskui šiam deleguotajam aktui rašytine forma pritarė Europos Taryba ir galiausiai – EP.

Patvirtinus reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus, dalis Lietuvai itin aktualių siūlymų įsigalioja atgaline data – nuo 2024 m. sausio 1 d. Tad šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikės.

Kodėl iškilo problema?

Kaip informuoja ŽŪM, praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo.

„2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai). Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų“, – paaiškino ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov.

Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę pernelyg nepalankūs ir sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių ministerijos derybų su EK šie sprendimai sustabdyti ir laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šiuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje, tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema“, – tęsė vyriausiasis patarėjas A. Volkov.

Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi

ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia. Dėl šios priežasties būtina išlaikyti šiuo metu turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.

„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras K. Navickas. – Noriu pabrėžti, kad pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“

Dėmesys daugiametėms pievoms išliks

„Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek didėjimą, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas A. Volkov. – Pastebėdami, kad pastaruoju metu ūkininkai dalį šių pievų yra linkę suarti, numatėme palengvinimų daugiamečių pievų turėtojams dalyvauti gamybinėse ekoschemose, taip pat sukurtos naujos ekoschemos daugiamečių pievų įkūrėjams ir (arba) daugiamečių pievų turėtojams, kurie atnaujina daugiametes pievas.“

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

Jurgitos Ulkienės nuotr.

Užsk. Nr. 20240426/10

The post Palanki žinia ūkininkams: visi formalumai suderinti, šįmet daugiamečių pievų atkurti tikrai nereikės appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Ūkininkai pradėjo tyliąją protesto akciją: suliepsnojo du laužai appeared first on udiena.lt.

Šeima nusprendė įsikurti kaime

Šeima naują sodą pasodino ir namą pasistatė T. Šimėno močiutei priklausančioje žemėje, nes abu sutuoktiniai norėjo įsikurti kaime. Pasak ūkininko, žemė priminė džiungles, todėl kai jis prieš aštuonetą metų čia atsivežė būsimąją žmoną ir pasakė, kad statys namus, ji pamanė, kad vyras juokauja.

Pora dabar gyvena erdviame, šiuolaikiškai įrengtame name, šalia kurio stovi 10 kilovatvalandžių galios saulės elektrinė. Ją ketina plėsti iki 17 kilovatvalandžių galios, nes ateityje svajoja įgyvendinti savo svajonę – pastatyti obuolių saugyklą. Saulės elektrinę vyras per pusantro mėnesio pasistatė pats ir taip sutaupė 3 tūkst. eurų. Padidinus elektrinės galią, sąskaita už elektrą per mėnesį turėtų siekti apie 50 eurų.

Ūkininkų namuose krykštauja pusantrų metų sūnus Adas ir trejų metų duktė Eva. Atžaloms kieme įrengtas dailus mažas namelis, primenantis vaikų žaidimo oazę, apstatytas vaikiškais baldais. Šiuo metu tėvystės atostogose esantis T. Šimėnas džiaugėsi, kad gali kitaip planuoti savo laiką, tačiau gulėti ant sofos ir žiūrėti filmus nėra kada. Ne tik ūkininkaujančiam, bet ir verslaujančiam ignaliniečiui pastaraisiais metais buvo šiek tiek sudėtinga, nes kasdien į darbą važinėdavęs policininku dirbantis vyras vien 20 val. per savaitę praleisdavo kelyje, dar 40 val. – darbe.

Buhalterės specialybę turinti E. Šimėnienė turi savo biurą Ignalinoje, ji tvarko įmonių, ūkių buhalteriją. Paklausti, kas šeimoje yra kaklas, o kas galva, sutuoktiniai beveik choru atsakė, kad abu yra ir kaklas, ir galva.

Pasiimti pinigus – reikia sugebėti

Atsistoti ant kojų ūkininkų šeimai padėjo įvairių Europos Sąjungos (ES) fondų, ir ne tik jų, lėšomis finansuojamų projektų rašymas. Bankų paslaugomis minimaliai besinaudojantys sutuoktiniai iš banko pasiėmė tik paskolą namui įrengti. „Daug kas mums sako: „Jums gerai, Europa duoda pinigų.“ Taip, ji labai stipriai padeda, tačiau reikia mokėti ne tik pasiimti pinigus, bet ir smarkiai dirbti ir atidirbti, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, – nuomonę, kad pinigai dalijami veltui, paneigė T. Šimėnas.

Pirmą projektą ES paramai šeima parašė prieš šešis metus ir gavo 15 tūkst. eurų ūkio plėtrai. Už šiuos pinigus E. ir T. Šimėnai įsigijo naują traktorių. Dar vieno sėkmingai įgyvendinto projekto dėka prieš penkerius metus Strigailiškyje įrengtoje obuolių spaudykloje „Obuolių bazė“ įkūrė darbo vietą, pasinaudojo ir parama spaudyklos įrangai įsigyti. Vėliau, bendradarbiaudami su draugu, irgi auginančiu sodus, vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijo kombainą obuoliams rinkti. Kad mažiau reikėtų naudoti chemijos, į namus atkeliavo ir ravėtuvas. Suprantama, pasiseka ne visada, pasitaiko, kad projektai negauna finansavimo.

Pasodino tris tūkstančius obelaičių

Jauną sodą ūkininkai įveisė dviejuose sklypuose, kuriuose pasodino 3 tūkst. obelaičių, dar 3 tūkst. žemaūgių obelaičių ‘Alva’ pasodins šiemet. Sodinukus sodininkai perka kaimyninėje Lenkijoje, nes ten jie kainuoja per pusę pigiau nei Lietuvoje. Jauname sode auga ‘Alva’, ‘Freedom’, ‘Beržininkų ananaso’ veislės obelys. Iš užpernai pasodintų vienmečių obelų pernai sodininkai jau surinko 600 kg obuolių. Pašnekovas užsiminė, kad nemažai žalos sodams pridaro žvėrys, nuėdę ne vieną šimtą jaunų medelių.

„Negaliu pasakyti, kurios obuolių veislės geriausios, čia amžinas klausimas. Dviejuose hektaruose auga ‘Freedom’ veislės obelaitės – tai visų mėgiamo lietuviško ‘Auksio’ analogas. Pasodinom ir tūkstantį ‘Beržininko ananaso’ medelių, ne patys šią veislę išsirinkom, ją žmonės išrinko, nes labai mėgsta skanias ananasinių obuolių sultis. Jei turėtumėm pakankamai šios veislės obuolių, galėtumėm parduoti jų sulčių dešimt kartų daugiau. ‘Beržininko ananaso’ obelų turim ir senuose soduose, bet obelys juose pramečiuoja“, – pasakojo T. Šimėnas.

Šimėnų šeimos sodai užima apie 20 ha. Ūkininkai įregistravo du ūkius, žmonos ūkiui priklauso nauji sodai, vyro – seni įsigyti sodai, kuriuos kasmet po truputį plečia nusipirkdami naujų plotų. Ne tik nauji, bet ir visi seni sodai yra sertifikuoti.

Seni sodai, kai juos įsigijo šeima, labiau panašėjo į mišką, o ne į sodą. Krūmus ir dalį obelų teko iškirsti, medžius atidavė gaminti biokurui (sodo įrangos galima įsigyti čia). Kelmus tvarkė ir medelius genėjo pats sodininkas, jam padėjo tėvas ir uošvis. Savęs profesionalu nevadinantis T. Šimėnas sakė, kad išgenėjus obelis antaniniai obuoliai užaugo kelis kartus didesni.

Klientai pageidauja stiklinės taros

Obuolių spaudykla „Obuolių bazė“ dirba apie tris mėnesius per sezoną. Pernai įsigijus naujos įrangos ir dėžes obuoliams per pamainą išspaudžiama tiek sulčių, kiek anksčiau per parą. Obuolių sultys maišomos su moliūgų, cukinijų, aronijų, aviečių, morkų, kriaušių sultimis, yra ir klientų, kurie atveža išspausti net po pusę tonos apelsinų.

Ateinančią vasarą „Obuolių bazėje“ bus pastatyta pomidorų sulčių spaudimo įranga, ji jau gaminama vienoje šalies įmonėje. Nauja gamybos technologija leis gaminti ir įvairias – vaisių ar daržovių – tyreles.

„Gal jau pradėsim pilstyti sultis į stiklinę tarą, jau turėjom tai daryti, tara buvo pernai užsakyta, bet pavedė gamintojai, – artimiausiais planais dalijosi T. Šimėnas. – Žinoma, stiklas brangesnis nei plastikas, ypač kai jis pabrango. Tačiau mane kai kurie klientai nuolat „terorizuoja“ dėl stiklinės taros, yra tokia rimtų lietuvių grupė, kurie sako: „Neskaičiuok mūsų pinigų, duok tu mums gamintojų numerį, mes jiems paaiškinsim…“

Pasak T. Šimėno, iš obuolio jis gali padaryti viską, todėl jo planuose – kalvadoso gamyba, kurį gamintų kartu su investuotojais: „Laukiam, kol Seimas priims įstatymo projektą, leisiantį užsiimantiems kaimo turizmo veikla gaminti kalvadosą, tad teks ir man užsiimti kaimo turizmu. Pagaminti šį gėrimą reikia didelių investicijų, bet investuotojų eilė jau stovi. Gero kalvadoso galima gauti tik Prancūzijoje, todėl, manau, sulauktumėm pasisekimo.

Neseniai susipažinau su vienu žmogumi, kurio dėka dalyvausiu Lenkijoje vyksiančioje midaus konferencijoje. Ten rengiamame konkurse, į kurį vyksta didelė atranka, bus pristatytas ir mano sidras, saldintas medumi. Įdomu, kaip šį bandymą įvertins someljė, o gal pasakys, kad degutą gaminam?“

Prizinės vietos ignalinietis konkurse nelaimėjo, tačiau jame pasisėmė naujų žinių ir patirties, kuri pravers ateityje.

Gamina obuolių sidrą „Topačio“

Prieš dvejus metus T. Šimėnas pradėjo gaminti obuolių sidrą. Šią mintį jis puoselėjo jau seniai, bet buvo užsiėmęs kitais darbais. Kartu su verslo partneriu sidrą gaminančio ignaliniečio produkcija prekiaujama jau septyniuose Vilniaus baruose ir restoranuose.

Sidro gamintojas aiškino, kad iš pradžių obuolių sultys dvi savaites rūgsta, tada savaitę šaldomos iki mažiausiai plius trijų laipsnių temperatūros, jog iškristų nuosėdos. Sidras dabar išpilstomas į 30 litrų talpos vienkartines statines, o netrukus – ir į 0,75 litro butelius, kuriuos puoš dizainerių sukurtas logotipas „Topačio“. Kaip ir geras vynas, kuo ilgiau sidras laikomas, tuo jis geresnis.

Sidro stiprumas priklauso nuo obuolių, tiksliau nuo obuoliuose esančios fruktozės. Pavyzdžiui, iš pernykščių metų obuolių derliaus pagaminto sidro stiprumas siekė 5,6 laipsnio. Prieš pradėdamas sidro gamybą vyras eksperimentuodavo namuose, o verslo partneris mokėsi sidro gamybos kursuose. Juokdamasis T. Šimėnas prisiminė, kaip vieną vakarą namo katilinėje pradėjo kažkas šaudyti kaip iš tikro šautuvo, paaiškėjo, kad neatlaikę rūgstančio sidro spaudimo sproginėjo buteliai.

„Smagu, kad daug kur mes jau išstūmėm vokišką sidrą. Nors čia ne verslas, o hobis, kuris save išsilaiko, juk vien bačkutė, kurioje rūgsta sidras, be PVM kainuoja 8 tūkst. eurų, – atviravo pašnekovas. – Įstatyminė bazė daug ką riboja, todėl mes, smulkieji verslininkai, kad neįsivažiuotumėm, esame užspausti. Galim gaminti tik 10 tūkst. tonų sidro, jei gamintumėm 11 tūkst., privalėtumėm turėti savo laboratoriją. Mus tikrinę Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai juokavo, kad sidro gamybos sąlygos šiek tiek sudėtingesnės nei… „Utenos aluje“.

T. Šimėnas pasakojo, kad Vilniuje netoli Seimo yra mažas baras, kuriame gal tik trys kėdės, šiame bare galima rasti visko, ko nerasi parduotuvėje. Kartą būdamas Vilniuje jis su savo draugu užėjo į minėtą barą nešinas litru savo pagaminto sidro ir pasiūlė savininkui juo prekiauti. Vilnietis sidrą įvertino kaip visišką nesąmonę. Po mėnesio baro savininkas, kuriam T. Šimėnas net nepaliko savo telefono numerio, pats susirado ignalinietį ir paprašė tiekti jam sidrą. Ūkininkas mano, kad vilnietis kažkam davė paragauti Ignalinoje pagaminto gėrimo, tai jį ir privertė pakeisti savo nuomonę. Dabar baras išpilsto sidro tiek, kiek milžiniškas restoranas.

Surinko 50 tonų sulos

Sutuoktiniai atrado dar vieną verslo nišą – iš šalia sodybos augančio beržyno pernai pavasarį surinko ir realizavo 50 tonų sulos. Tik neramu, kad iki šiol sulos perdirbimo įmonė neatsiskaitė už praėjusį sezoną.

„Visa mūsų beržų sula sertifikuota ir ekologiška, ji renkama į specialias talpas, – pasakojo T. Šimėnas. – Renkant sulą yra daug darbo, daug žaidimo, todėl iš Kanados parsisiuntėm sulos surinkimo sistemą, kuri beržus sujungia į vieną liniją, bet ji nepasiteisino. Kad į sulą nepatektų mikrobai, sistemą reikia dažnai dezinfekuoti, o tai brangiai kainuoja, sudėtinga išplauti visus vamzdelius, todėl kai ką patobulinau ir sulai rinkti naudoju tik pusę sistemos.“

Sulos rinkėjas sakė, kad beržas beržui nelygus, vienas gali per parą duoti net 50 litrų sulos, kitas tik penkis litrus. Pasibaigus sulos sezonui ūkininkas beržyną iškirs malkoms, beje, savo rimtą verslą kadaise pradėjęs nuo prekybos malkomis, T. Šimėnas rengiasi paleisti ir automatinę malkų liniją.

Atsisveikindamas ūkininkas šmaikštavo, kad jam tikriausiai jau prasidėjo vidutinio amžiaus krizė, nes namuose perina septynis viščiukus. Vyro sumanymams pritarianti žmona sakė, kad vasarą po saulės elektrine aptvers aptvarą, įrengs vištidę ir augins vištas: „Pamačiau, kad jas auginti nesunku, galės sau lesti obuolius.“

The post Naują sodą pasodinę ūkininkai visus nustebino gaminamu obuolių sidru appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį skaitykite artimiausiuose „Utenos diena“ numeriuose.

Visvaldo Kulakausko nuotr.

The post Prie nemokamai dalijamo šviežio pieno nusidriekė milžiniška žmonių eilė appeared first on udiena.lt.

• Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams?
• Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų metinė apyvarta – daugiau kaip trilijonas (tūkstantis milijardų – autoriaus past.) eurų.
Remiantis turimais duomenimis, galime daryti išvadą, kad kooperacija žymiai labiau palaikoma vakarinėse ES valstybėse, kur ūkininkavimas perduodamas iš kartos į kartą ir kur seniau pastebėta, kad įsitraukimas į kooperatyvus sukuria didesnį stabilumą ir palankesnes galimybes susitvarkyti su vis labiau augančia konkurencija. Rytinėse valstybėse, ypač posovietinėse, tokiose kaip Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, kooperacija dar nėra išsivysčiusi ir ūkininkai galbūt ne visiškai supranta jos vertę.

• Bet gal be to vertės nesupratimo mūsų šalyje esama ir kitų priežasčių, stabdančių kooperacijos plėtrą?
• Kooperacija yra bendradarbiavimas, gebėjimas sutarti ir susitarti, kaip bus naudojami gamybiniai resursai, kokie bus taikomi verslo standartai, todėl manau, kad vienas didžiausių jos stabdžių mūsų šalyje yra konservatyvus mąstymas ir individualizmas, kai žmogus nori pasiekti viską savo paties jėgomis, t. y. aš noriu turėti ir traktorių, ir kombainą, noriu pats viską turėti ir gerai gyventi. Tik klausimas: kokia kaina tai pasiekiama? Ji jau tampa per didelė mūsų ūkiams, kad galėtume išlikti kaip individualistai. Galbūt norimą rezultatą galima pasiekti pakeitus mąstymą? Mes neturime kito kelio iš šio akligatvio, kaip pradėti mąstyti ir daryti kitaip.
Žinoma, turime pripažinti, kad individualizmui susiformuoti Lietuvoje ilgą laiką buvo palankios sąlygos. Nedidelė konkurencija, intensyvi žemės ūkiui teikiama parama iš Kaimo plėtros programų leido ūkiams sparčiai vystytis ir nesijungiant į kooperatyvus.
Be abejo, kooperaciją stabdo ir senos nuostatos. Dažnam žodis „kooperacija“ asocijuojasi su sovietmečio kolūkiais. Ir nepasitikėjimas vienas kitu Lietuvoje vis dar gajus. Mes nenorime kaimynui leisti naudotis savo technika, nes bijome, kad jis ją sugadins, o ją remontuoti teks savininkui, dėl to atsiras papildomų išlaidų. Taigi turime nemažai neišsklaidytų baimių, kurios taip pat stabdo kooperaciją.
Esama ir kitų labai svarbių priežasčių. Viena jų – lyderių ir energingų bei šią veiklos sritį išmanančių specialistų trūkumas. Ūkininkas, plėtodamas tam tikrą savo ūkinę veiklą, negali tinkamai atstovauti kooperatyvui, jį kurti ir palaikyti jo gyvybingumą, nes jam reikia rūpintis ir savu verslu. Be to, tuo atveju neišvengiamas ir interesų konfliktas, dėl to atsiranda grėsmė, kad sukurta nauda nebus teisingai paskirstyta. Todėl geriau, kai kooperatyvui vadovauja žmogus, kuris nėra su juo susijęs turtiniais santykiais, bet yra lyderis, puikiai išmanantis veiklos specifiką, toks, kuriam visi kooperatyvo nariai yra lygiaverčiai, tuomet sukurta nauda skirstoma visiems vienodai.
Deja, Lietuvoje trūksta vadovų, kurie gebėtų suburti ūkininkus ir kuriais ūkininkai pasitikėtų, kurie išmanytų verslą, žemės ūkio srities vadybą ir ekonomiką. Žemės ūkis yra investicinis verslas, kai investuojamos didelės sumos ir tikimasi tam tikros grąžos. Ūkininkai gyvena ne iš grūdų, o iš pajamų, kurios gaunamos parduodant grūdus. Kartais sudaryti gamybinį planą, suskaičiuoti investicijas ir jas valdyti yra žymiai svarbiau nei sėti ir pjauti. Tik žmogus, kuris nesuvokia, kad žemės ūkis yra verslas, gali manyti, kad ūkininkui svarbiausia pasėti, nukulti ar dar kažką padaryti.
Šio verslo esmė yra finansų valdymas ir verslo sprendimo taikymas: ką ir už kiek nupirksi, kiek įdėsi, už kiek parduosi. Kainos svyravimas 2–3 proc. nuo bendro rezultato yra ūkininko investicinė grąža. Todėl žemės ūkyje reikalingi agroanalitikai, kurie išmanytų ne tik finansų valdymą, bet ir žemės ūkio specifiką, suprastų, kas yra pesticidai, trąšos, sėkla ir kt.
Šiandien Lietuvos ūkininkams trūksta derybinių galių, gerų derybininkų ir vadybininkų, su kuriais būtų galima išnaudoti tarptautinį potencialą ir galbūt pritraukti į Lietuvą investuotojų, kurie kurtų didesnę ūkininkams naudingą konkurenciją, susijusią tiek su reikalingų resursų tiekimu, tiek su produkcijos perdirbimu. Kuo palankesnės sąlygos bus sudarytos konkurencijai, tuo daugiau laimės ūkininkai ir kooperatyvai. Kol kas ūkininkai yra silpnoji rinkos grandis, neturinti pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis su didžiaisiais verslais, dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje.
Tačiau pastebime, kad ūkininkai, žvelgdami į perspektyvą ir įvertindami vis labiau aštrėjančią krizę, didėjančius reikalavimus dėl klimato kaitos, augančius pajamų praradimus ir mažėjantį stabilumą, pradeda ieškoti galimybių rizikai valdyti ir bendradarbiauti.
Jau matome ir gerų kooperacijos pavyzdžių. Vienas tokių – žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“, sujungęs pieno gamintojus ir sudarantis jiems didesnes konkurencingumo galimybes, padedantis gauti didesnes pajamas.
Lietuvoje įsisteigė ir antrojo lygmens kooperatyvas, sujungiantis jau esamus modernius 9 augalininkystės kooperatyvus. Tai žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“, sukuriantis ūkininkams geresnes derybines galimybes su perdirbėjais ir taip generuojantis didesnes pajamas. „Lagrenas“ kartu su jo sujungtais kooperatyvais siekia investuoti ir į produkcijos perdirbimą, kad ūkininkai galėtų dalyvauti ir šiai veiklai skirtoje paramoje, perdirbti užaugintą produkciją ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.

• Didesnę Lietuvos ūkininkų dalį sudaro smulkieji, ar skiriasi smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų kooperacijos nauda?
• Suprantama, dideli ūkiai turi vienokius poreikius, smulkieji – kitokius. Smulkieji ūkiai dažniausiai susiduria su apyvartinių lėšų, technikos trūkumu. Tad jiems bus reikalingas vienoks kooperatyvo valdymas ir jo teikiamos paslaugos. Stambiems ūkiams reikia parduoti didelį kiekį užaugintos produkcijos, nupirkti didelį kiekį vienų ar kitų resursų, plėtoti užaugintos produkcijos perdirbimą. Tai visai kiti veiklos mastai.
Manau, kooperatyvai, priklausomai nuo vykdomos veiklos, norimo pasiekti rezultato, galėtų būti kelių lygių. Pasaulyje yra labai didelė kooperatyvų įvairovė. Yra gamintojų, vartotojų, paslaugų kooperatyvai, kuriasi ir socialiniai kooperatyvai. Pavyzdžiui, Japonijoje veikia kooperatyvai, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir gerove. Ispanijoje yra sporto kooperatyvai, kurie sujungia geriausius sporto lyderius ir padeda jiems pasiekti didesnių pajamų.
Be to, pasaulyje vis aktyviau įsitvirtina horizontalioji kooperacija – nuo gamintojo iki perdirbėjo ir pardavėjo, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę visai tai grandinei, kartu paremiant standartizuotos ir kokybiškos produkcijos augintojus.

• Ar apskritai įmanoma smulkiesiems ūkiams išlikti, jei jie nesikooperuos?
• Smulkieji ūkiai nyksta visame pasaulyje, nes, jei ūkininkas neturi papildomos veiklos ir negauna papildomų pajamų, iš savo ūkinės veiklos jis nebegali išgyventi. Taip veikia ekonomika. Augant gyvenimo lygiui, reikia vis daugiau pajamų, o ūkio galimybės ribotos. Derlingumas turi maksimalią ribą, todėl, norint gauti daugiau pajamų, reikia didinti žemės plotus, turėti daugiau ir modernesnės technikos, kitų resursų. Visa tai reikalauja didesnių investicijų. Įvertinant tai, tenka pripažinti, kad smulkieji ūkiai ir toliau gali nykti. Vienintelis būdas jiems išlikti yra kooperacija, bendradarbiavimas arba nauji veiklos modeliai ir alternatyvios žemės ūkio veiklos. Šios sritys yra remiamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšomis, jas numatyta remti ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas).
Galvodami apie kooperaciją, neturime pamiršti ir to, kad šiuolaikinė technika ir technologija atveria visai kitas jos galimybes, skatinančias naujo tipo kooperatyvų kūrimąsi. Galima kooperuotis nepriklausomai nuo vietovės, kurioje dirbi. Ūkininkaudami skirtingose vietose, ūkininkai gali jungtis į vieną skaitmeninį virtualų kooperatyvą, kuris užsiims jų produkcijos realizavimu, logistika, perdirbimu, ir gauti didesnes pajamas iš taip sukuriamos didesnės pridėtinės vertės.

• Sakote, atsiveria naujos kooperacijos galimybės. Kokios jos?
• Pasaulyje vis labiau įsitvirtina standartizuoti ir specializuoti kooperatyvai, kai jo nariai sutaria tiekti vienodo standarto ir vienodos rūšies produkciją. Pavyzdžiui, jei kooperatyvas užsiima morkų auginimu, visi šio kooperatyvo nariai augina tik konkrečios veislės morkas, turinčias vienodas skonio savybes ir išvaizdą, prie ko jau yra pripratę ir prekybos tinklai, ir vartotojai.
Kartu su standartizacija ir specializacija ateina ir rizikos decentralizacija. Kooperatyvas žino, kokio morkų kiekio jam reikia, o kooperatyvo nariai pasidalija užduotimi. Taip decentralizuojama rizika patirti didelių nuostolių dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių ir kt.

• Yra pabrėžiamas ir socialinis kooperatyvo vaidmuo, kai nariai vienas su kitu bendrauja, vienas kitą palaiko. Naujo tipo kooperatyvuose tai tampa lyg ir neįmanoma?
• O gal yra priešingai, nes sukuriamas aukštesnis bendravimo ir pagalbos vienas kitam lygis? Juk dabar į kooperatyvo susirinkimus turi atvykti visi jo nariai. O tai yra laikas, pinigai, atstumas, kurį reikia nukeliauti. Naujos kooperacijos formos tokius susitikimus leidžia pasiekti čia ir dabar, nepaisant, kurioje vietoje žmogus yra. Galima prisijungti ir kompiuteriu, ir telefonu arba palankiu laiku pasiklausyti įrašo ir klausyti tik tai, kas tave domina. Manau, tokios formos yra patrauklesnės, ypač jaunajai kartai.
Juk šiandien žmonės per socialinius tinklus Facebook, Instagram yra susijungę į vieną bendrą erdvę, kurioje dalijasi informacija, savo gyvenimo įspūdžiais, nuotykiais, nuomone. Ir tai stebi ir skaito kiti socialinių tinklų dalyviai. O tai jau yra socialinis kooperatyvas, leidžiantis bendravimą perkelti į aukštesnę erdvę ir bendrauti su kitais bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Taigi kooperacija – ne tik veikla siekiant ekonominių rezultatų, bet ir aukštesnio lygio bendravimas.

• O teisinė bazė spėja su naujomis tendencijomis?
• Visada ir visur yra evoliucija. Jei atsiranda naujų idėjų ir matoma, kad jos naudingos, atsiradusias kliūtis analizuojame, vertiname ir, jei matome, kad tai yra naudinga ir perspektyvu, kad tai paspartins ūkininkams svarbius procesus, kuriame įstatymo pataisas.

• Ministerijoje yra sukurta darbo grupė kooperacijai šalyje skatinti, kuo ji pasitarnauja kooperacijos plėtrai?

• Pagrindinis šios darbo grupės tikslas – bendrauti su kooperatyvais, analizuoti Kooperacijos įstatymą ir tai, kaip jis veikia, diskutuoti bei išgryninti kooperacijos naudas ir tai įprasminti teisinėje bazėje. Atsižvelgiant į tai, kad yra sudarytos sąlygos lanksčiau paskirstyti pelną ir nuostolius, kad atsirado galimybė balsuoti per nuotolį, jau atlikti kai kurie Kooperacijos įstatymo pakeitimai.

• Šiuo metu veikia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, kuriami nauji strateginiai dokumentai. Kiek dėmesio juose skiriama kooperacijai?

• Kooperacija per visą šį programinį laikotarpį buvo vienas svarbiausių investicinės paramos prioritetų. Kooperatyvai galėjo dalyvauti net 13-oje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių, veiklos sričių, pagal kurias teikiama parama gamybinėms investicijoms, perdirbimui, miškų ūkiui, konsultavimui, trumpoms maisto tiekimo grandinėms, gamintojų organizacijoms ir kt. Ūkių bendradarbiavimo masto didinimas, įskaitant kooperaciją ir kitas ūkininkams patrauklias jungtinės veiklos formas, išlieka vienas svarbiausių Strateginio plano tikslų, siekiant gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje. Siekiame, kad smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, kurie yra didžioji Lietuvos žemės ūkio dalis, rastų bendravimo formas, per kurias jie pasiektų didesnes konkurencingumo galimybes ir išliktų rinkoje. Šiandien kiekvieno ūkininko priimti sprendimai gali sušvelninti įvykius ateityje. Bus išlaikomas investicinės paramos prioritetas kooperatyvų ir kitų bendradarbiavimo formų projektams.
Tačiau visos iniciatyvos turi ateiti iš apačios. Žmonės turi žinoti, ko jie nori, o ministerija privalo ieškoti būdų, kaip jiems padėti. Galime pasidalyti idėjomis kaip sėkla, bet žmonės turi ateiti su daigu ir pasakyti, kad jie nori tą daigą puoselėti ir ko jiems tam reikia.

Dėkojame už pokalbį.
Kotryna PETRAUSKAITĖ

The post Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose appeared first on udiena.lt.

Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.

2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur.

„Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, palyginti su visais žemės ūkio veiklos vykdytojais, viršija ES vidurkį ir ši tendencija didėja“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc. pensinio amžiaus sulaukusių ūkininkų, o jaunesnių kaip 40 m. jaunųjų ūkininkų yra 17 proc., tad kaimo senėjimo problemai, kuri aktuali visoje Europoje, Žemės ūkio ministerija skiria daug dėmesio.

Galimybė pradėti savo verslą ir perspektyvos matymas

Žemės ūkis yra verslas, kuris turi būti skatinamas, jei norime išlaikyti jaunąją kartą kaimiškose vietovėse. Tačiau, pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo, be palankių sąlygų dar svarbus ir  perspektyvos matymas.

„Banguojanti žemės ūkio politika ir neaiški perspektyva neretai stabdo jaunus žmones. Turi būti strategija dešimčiai metų ir tada jaunieji ūkininkai, matydami perspektyvą, tikrai ateis.

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui dabar yra patrauklesnė, nes anksčiau, kad būtum tinkamas pareiškėjas, privalėdavai turėti daug žemės. Ne žemės plotas sukuria verslo planą, o pats verslo planas ir idėja sukuria potencialą ūkininkauti. Parama yra gera, yra kur tobulėti, bet vis tik tai yra galimybė ūkininkui pradėti savo veiklą“, – apie Lietuvos kaimo plėtros programos paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti sako V. Buivydas.

Pasak jo, norint užsiimti gyvulininkyste ar augalininkyste reikia daug žemės, tad jaunieji ūkininkai į žemės ūkį žvelgia inovatyviau ir ieško kitokių galimybių, siekia gauti didesnę pridėtinę vertę iš vieno hektaro.

„Perspektyvas matau tose šakose, kurių Lietuvoje trūksta, būtent čia ateina jaunieji. Pavyzdžiui, sliekų augimas, naujų kultūrų bandymas, kanapių aliejaus spaudimas, arbatos, žolelės, uogos, sodai – jaunimas daro kitaip, nei Lietuvoje įprasta daugelį metų. Daugeliui ūkininkavimas nėra verslas, dažniausiai tai – gyvenimo būdas“, – teigia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas.

Naujos galimybės – jau birželį ir liepą

Kad pradėti savo verslą kaime būtų lengviau, Žemės ūkio ministerija kviečia birželį ir liepą teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Paraiškas galės teikti ūkininkas (fizinis asmuo, savo vardu, kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį), kuris paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus:

• yra ne vyresnis kaip 40 m. amžiaus (paraiškos pateikimo dieną  dar nėra suėję 41 m.);

• • turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijų (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja jų įgyti);
• • pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.

Siekdama padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, kreiptis dėl paramos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia jau dabar. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ (priemonė) galima teikti iki gegužės 31 d.

Ekologiškai auginamiems galvijams – geras aptvaras

Kavalčiukų kaime ūkininkauja jau penkta Abromaičių šeimos karta. A. Abromaičio žodžiais tariant, pati gamta padiktavo, kad veikla galiausiai išsigrynino į vienintelę žemės ūkio šaką. Žemės čia toli gražu ne pačios derlingiausios, tad geriausia išeitis – plačiose, kalvotose pievose užsiimti galvijininkyste.
„Galovėjai – mėsiniai galvijai, kurie ištisus metus yra ganomi laukuose. Mūsų ekologiniam ūkiui nereikia tvartų, tik pievų ir ganyklų: galvijai kvėpuoja grynu oru, visą laiką būna lauke. Dėl to ypač svarbu turėti gerus aptvarus, pro kuriuos neprasibrautų plėšrūnai“, – apie ūkio specifiką pasakoja dzūkas.
Dabar pagrindinis projektas – apsaugoti kuo daugiau gyvulių nuo vilkų. Gavęs pirmąją paramą, ūkininkas už ją įsigijo 20 tūkst. metrų 2,5 mm vielos, 500 vnt. kuoliukų ir elektrinio piemens impulsų generatorių – jo žodžiais tariant, viso pagrindo, kurio reikia geram ir ilgaamžiam aptvarui.
„Didžiausia paskata kreiptis dėl paramos ta, kad ji padengia visą 100 proc. projekto išlaidų, tad nėra dėl ko net dvejoti – parama vienareikšmiškai be galo naudinga. Šiemet taip pat planuoju dėl jos kreiptis, kad apsaugoti didesnį kiekį gyvulių ūkyje“, – teigia ūkininkas.

Išlaidas kompensuos 100 proc.

Šiam KPP priemonės paraiškų kvietimo etapui skirta 750 521 Eur paramos lėšų. Vienas paramos gavėjas gali gauti iki 5 tūkst. Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc. Ppparamos lėšomis PVM nekompensuojamas.
Pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ ūkininkams bus kompensuojamos išlaidos, patirtos įsigijus vielinį, juostinį arba tinklinį elektrinius aptvarus ir (arba) jų dalis, taip pat elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.
Priemones įsigyti ir įrengti bei pateikti NMA mokėjimo prašymą būtina per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Svarbu, kad apsaugos nuo vilkų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Taip pat jas privalu išlaikyti bei užtikrinti, kad tinkamai veiktų iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y., 5 metus po paskutinio paramos išmokėjimo dienos.

Kas gali kreiptis dėl paramos

Dėl paramos kviečiami kreiptis tų sklypų savininkai, kurie yra savivaldybėse, labiausiai kenčiančiose nuo vilkų , o vilkų padarytos žalos atvejų per pastaruosius 5 metus buvo daugiausia. Šiuo paraiškų kvietimo etapu įvardytos šios savivaldybės:
I savivaldybių grupė: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r.;
II grupė: Alytaus r., Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Telšių r., Vilkaviškio r. Vilniaus r.;
III grupė: Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Plungės r., Prienų r., Rietavo sav., Šalčininkų r., Šakių r., Širvintų r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Zarasų r.
Jei bus sulaukta tiek prašymų, kad būtų viršyta skirtoji suma, paraiškos bus papildomai vertinamos jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek laikoma ūkinių gyvūnų pagal priemonės Įgyvendinimo taisyklių 2 priedą.
Paramos gali kreiptis tiek fiziniai (ne jaunesni kaip 18 m.), tiek juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones, ir užsiimantys žemės ūkio veikla: deklaruojantys pasėlius ir žemės ūkio naudmenas ir turintys Priemonės įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu užregistruotų ūkinių gyvūnų. Šie turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre.

Paraiškos – elektroniniu būdu

Pakeitus KPP administravimo taisykles, paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, t. y., dokumentai NMA turi būti teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS (www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
A. Abromaitis patikina, kad užpildyti paraišką yra ne tik lengva, bet ir patogu. „Visus dokumentus užpildyti gali sau tinkamu laiku, nereikia niekur važiuoti. Galiu nuraminti abejojančius, kad procesas nėra sudėtingas – aš pats viską pasidariau. Be to, jeigu iškiltų klausimų, manau, kad NMA darbuotojai visuomet maloniai suteiks papildomos informacijos“, – savo patirtimi dalijasi ūkininkas.

The post Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autoriaus nuotr.

The post Ateities planų nestokojantis ūkininkas norėtų didesnio visuomenės supratimo appeared first on udiena.lt.

Utenos rajono savivaldybės administracijoje šiemet gauta ir užregistruota 97 asmenų prašymai dėl žemės mokesčio lengvatos.

„Kadangi ne visi parašiusieji prašymus atitiko „Žemės mokesčio lengvatos teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkaujantiems žemės ūkio paskirties žemėje, esančioje Utenos rajone, tvarkos aprašo“ reikalavimus, žemės mokesčio lengvata negalės pasinaudoti 11 prašymus pateikusių ūkininkų“, – sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė.

Iš rajono biudžeto žemės mokesčio lengvatoms bus skirta 17 164 eurai. Žemės mokesčio lengvata bus suteikta už žemės ūkio paskirties sklypus, kurių plotas sudaro 7099,72 ha.

The post Lengvatą gausiantiems ūkininkams iš biudžeto atseikėta 17 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.