Įsigis vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą

Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja, vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Skiriame didelį dėmesį švietėjiškai veiklai: miškuose įrengiame edukacinio pobūdžio stendus, drauge su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu organizuojame reidus – tai veikia prevenciškai ir prisideda prie atsakingo gyventojų elgesio gamtoje. Valstybinių miškų urėdija, suprasdama, kad operatyvumas ir mobilumas būtini siekiant operatyviai reaguoti, investuoja į priešgaisrinės apsaugos techniką. Šiuo metu siekiame įsigyti vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą – ji visuose Lietuvos miškuose aptiks ir fiksuos kylančius gaisrų židinius bei gebės tiksliai nustatyti jų koordinates ir automatiškai informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Tai leis atsakingoms tarnyboms dar operatyviau reaguoti, atvykti į gaisravietes ir lokalizuoti gaisro židinius dar iki jiems išplintant“, – apie VMU stiprinamą priešgaisrinės apsaugos veiklą pasakojo V. Kaubrė.

Pasitelkiami ir dronai

„Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst. gaisrų, kurie išdegino per 7 tūkst. 600 ha. Šis plotas beveik prilygsta Palangos miesto savivaldybės užimamai teritorijai, – pažymėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. – Gaisrų atvirosiose teritorijose gesinimas reikalauja didelių pastangų, ugniagesiai gelbėtojai gaišta brangų laiką, kuris labai svarbus gesinant kitus gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus. Bendradarbiaudami su miškininkais ir aplinkos apsaugos specialistais tampame stipresni, o mūsų bendros pastangos padeda mažinti tokių gaisrų skaičių. Bet labai reikėtų ir pilietiško gyventojų požiūrio, kad įsisenėję žolės deginimo įpročiai keistųsi, kad kaimynai su tuo nesitaikstytų ir mus informuotų.“

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdo prevencines akcijas „Nedegink žolės“ ir „Saugi vasara“.  Apie išdegintus plotus informaciją teikia Nacionalinei mokėjimo  agentūrai.  Kad greičiau būtų aptikti žolės gaisrai, pasitelkiami bepiločiai orlaiviai (dronai).

„Kiekvienais metais sulaukiame pranešimų dėl žolės deginimo, nors pernai pranešimų ženkliai sumažėjo, tačiau siekiame, kad jų visai nebūtų. Žmogaus elgesys labai reikšmingas saugant aplinką. Turime įsidėmėti, kad deginant žolę pažeidžiamas paviršinis sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. O kaitriomis savaitėmis bet kokia liepsna gamtoje gali sukelti drastiškas pasekmes“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Kovo mėnesį įprastai prasideda žolės deginimas, kuriam Valstybinių miškų urėdija siekia užkirsti kelią informuodama ne tik apie pasekmes bei daromą žalą gamtai, bet ir suaktyvindama gaisrų stebėjimą visoje Lietuvoje. Dėl neatsakingų piliečių išdega tūkstančiai hektarų nenušienautos žolės, nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, aplinkinius pastatus, ir, skaudžiausia, tokiuose gaisruose kasmet žūva ne tik pievų, miškų gyventojai, medynai, bet ir žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų.

Būtina žinoti taisykles

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių duomenimis, 2023 m. Lietuvos miškuose užregistruota 167 miško gaisrai 59,63 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruotas 81 miško gaisras 53,26 ha plote). VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 360 kartų, esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje budi apie 800 darbuotojų.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad prasidėjus pavasariui ir atšilus orams, daugelis pradeda gaminti maistą lauke, bet pamiršta, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:

• Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų;
• Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų;
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Žolės deginimo prevencija: ką svarbu padaryti šiandien? appeared first on udiena.lt.

„Ugniagesiai gaisruose ir vykdydami gelbėjimo darbus nuolat gelbsti žmonių gyvybes bei turtą. Gaisrų ir kitų nelaimių statistika rodo, kad skaudžių pasekmių neretai galima išvengti. Todėl ugniagesiai šeštadieniais atvers gaisrinių duris, kad pasidalytų savo patirtimi ir patartų, kaip pasirūpinti saugumu“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Pareigūnai susitikimų metu paaiškins, kaip išvengti gaisro namuose ir kaip elgtis jam kilus, parodys pirmines gaisrų gesinimo priemones, primins, kodėl namuose būtina turėti autonominį dūmų detektorių, o vaikai galės pasimatuoti ugniagesių gelbėtojų šalmą ir pasėdėti gaisriniame automobilyje.

„Šiemet šalyje gaisruose žuvo 45 žmonės, pernai per tą patį laiką – 36. Kiekviena gaisro auka yra didžiulė tragedija šeimai ir artimiesiems, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Norime gyventojams priminti, kad jie pasitikrintų, ar dar veikia dūmų detektoriai namuose, ar neišsikrovė jų elementai, o neturinčius šių prietaisų paraginsime būtinai juos įsigyti. 90 proc. šiemet žuvusiųjų gaisruose namuose neturėjo dūmų detektoriaus, kuris galėjo išgelbėti jų gyvybę.“

Pasak J. Targonsko, pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – neatsargus rūkymas ir neatsakingas elgesys su ugnimi. „Norėčiau priminti gyventojams, kad jie taip pat nepamirštų pasirūpinti savo senyvais tėvais – įrengtų jų namuose dūmų detektorių, suremontuotų krosnis, sutvarkytų elektros įrangą. Tik rūpindamiesi vieni kitais mes galime išvengti skaudžių nelaimių“, – teigė valdybos viršininkas.

Gyventojai, kuriems įdomi ugniagesių veikla, kiekvieną šių metų šeštadienį nuo 10 iki 12 val. laukiami ir Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (Pramonės g. 2, Utena).

PAGD inf. Linos Narčienės nuotr.

The post Kiekvieną šių metų šeštadienį ugniagesiai priims gyventojus į svečius appeared first on udiena.lt.

Permainingi orai didina riziką vaikštantiems ledu

Praėjusiais metais Utenos PGT narai į iškvietimus vyko 15 kartų, o Utenos rajone iš vandens telkinių buvo ištraukti trys skenduoliai, 2021 m. – vienas, 2020 m. – du. Šią žiemą skendusį žmogų narai gelbėjo vieną kartą. Dar vieno pranešimo sulaukė apie vadinamosios Klovinių užtvankos lede įlūžusią stirną, tačiau nuvažiavę į įvykio vietą žvėrelio neberado. Tikėtina, kad stirna savo jėgomis išsikapanojo iš lūžtančio ledo gniaužtų.

Utenos PGT budinčios komandos į gelbėjimo darbus vyksta visoje Utenos apskrities teritorijoje, tačiau į skubius iškvietimus reaguojama tik Utenos rajone arba netolimose gretimų rajonų vietovėse.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Utenos diena“.

The post Nepamatuota drąsa lipant ant nesaugaus ledo gali kainuoti gyvybę appeared first on udiena.lt.

Utenos apskrityje didžiausią pavojų gyventojams potvynių ir polaidžių metu kelia ant upių pa­statyti hidrotechniniai įrenginiai, vandens saugyklų užtvankos bei pavasariniai polaidžiai, dažniau­siai kylantys prie didesnių upių susidarius ledų sangrūdų. To­dėl kiekvienas turi būti pasiren­gęs ir žinoti, kaip išvengti stichi­nių nelaimių, sumažinti taršą ir žalą aplinkai, kaip padėti sau ir kitiems.

Priešgaisrinės apsaugos ir gel­bėjimo departamentas prie Vi­daus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kartu su kaimyninėmis šalimis vykdydamas projektą, ne tik pagi­lino prognozavimo bei reagavimo strategijos žinias, bet ir pasidalijo patirtimi su projekto partnerėmis. Gaila, kad pasidalijimas patirtimi vyko stalo pratybų formatu vaizdo konferencijos metu. Dėl įvestos ekstremaliosios padėties ir karan­tino Lietuvoje ir Latvijoje projekto metu nebuvo galimybių organi­zuoti bendrų pratybų ir bendromis jėgomis išbandyti naujai įsigytos technikos bei įrangos, patikrin­ti ugniagesių gelbėtojų pasirengi­mo ekstremalioms potvynių situ­acijoms, sumažinant galimą žalą bei taršą, taip pat užtikrinant sau­gumą netoli pasienio Latvijos ir Lietuvos regionuose. Be to, kie­kvienas projekto partneris atskirai organizavo ir vedė pratybas savo regione, išbandydamas naują ir modernią techniką, leidžiančią operatyviai atvykti į bet kurią vie­tą ir atlikti gelbėjimo darbus.

Utenos priešgaisrinės gelbėji­mo tarnybos pareigūnai, pasitelk­dami įsigytą didelio pravažumo vandens tiekimo automobilį, žar­nų priekabą su slėginėmis gaisri­nėmis žarnomis, operatyviai nu­vyko į imituotą potvynių zoną ir panaudoję įsigytas kvėpavimo organų apsaugos priemones už­gesino gaisrą, kylantį potvynio metu. Nors pratybos vyko gegu­žės mėnesį, ežere vis dar buvo ledo, todėl paieškos darbams buvo neįmanoma panaudoti val­ties su varikliu. Todėl skenduo­liui ieškoti buvo panaudotas po­vandeninis dronas. Užfiksavus vietą, informacija buvo perduota narams, kurie ir atliko gelbėjimo darbus, išbandydami naujai įsigy­tą narų įrangą.

Projekto vykdymo metu buvo planuota organizuoti kvalifikacijos kėlimo ir CE kategorijos vairuotojų kursus. Ne viskas buvo realizuo­ta pagal planą, bet šeši pareigūnai baigė vairuotojų kursus ir gavo CE kategorijos pažymėjimus.

Tinkamas elgesys, kuris gali iš­gelbėti gyvybę potvynio arba po­laidžio metu, neįmanomas be prevencinio darbo. Todėl Utenos apskrities seniūnijose, kuriose galimi polaidžiai arba potvyniai, gyventojai, ypač mokiniai, buvo supažindinami su veiksmais, ku­rių gali prireikti potvynio metu. Pareigūnai parodė ir padovanojo mokiniams ir savivaldybės admi­nistracijos darbuotojams informa­cinių brošiūrų, kuriose aprašyti ne tik keliami pavojai, bet ir gyven­tojų veiksmai pasiruošiant potvy­niams ar gelbėjant skęstantį žmo­gų, gelbėjimo priemonės bei jų naudojimas, taip pat aprašyti gel­bėjimo darbai, likviduojant pavo­jingų reiškinių pasekmes. Atmini­mui buvo padalyta kalendorių ir plakatų.

Dalyvavimas projekte „Ben­dradarbiavimo per sieną tobuli­nimas potvynių prevencijos, val­dymo bei aplinkos užterštumo mažinimo srityje“ (ENI-LLB-1-092 Safe Flood), kuris buvo įgyven­dinamas pagal Europos kaimy­nystės priemonę ir finansuoja­mas Europos Sąjungos, skatina ne tik kaimyninių šalių bendradar­biavimą, bet ir pasiruošimą bei reagavimą į stichines nelaimes pasienio zonoje, suteikiant tech­ninius ir žmogiškuosius išteklius taršos ir žalos aplinkai mažin­ti. Viso projekto biudžetą sudarė 1 663 134,22 Eur, iš jų Euro­pos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas buvo 1 496 820,79 Eur, PAGD biu­džetas – 499 269 Eur, iš jo 90 proc. (449 342,10 Eur) finansavo Europos Sąjunga.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo spaudai turinį atsa­ko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji­mo departamentas prie Vidaus reika­lų ministerijos, jis neatspindi Europos Sąjungos nuomonės.

The post Baigėsi kaimyninių šalių projektas, bet ne bendradarbiavimas appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Po dvejų metų pertraukos Utenoje ugniagesiai vėl šventė Šv. Florijono dieną appeared first on udiena.lt.

Per tris dešimtmečius ugniagesiu Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Daugailių ugniagesių komandoje dirbęs Povilas Vėžys daugiau nei pusmetį mėgaujasi ramiu senjoro gyvenimu – skiria daugiau dėmesio savo kukliam namų ūkiui ir neatsisako svajonės pakeliauti po Lietuvą. Ilgametės darbo patirties turintis daugailiškis pasidalijo mintimis apie ugniagesio duoną, iššūkius, kurie laukdavo vykstant į gaisravietes, nuotykius.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“. 

Povilo Vėžio asmeninio archyvo, Deimantės Kazokaitės ir autorės nuotr.

The post Buvęs ugniagesys turi svajonę, kuriai įgyvendinti vis pritrūkdavo laiko appeared first on udiena.lt.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai į darbą skuba kas ketvirtą parą. Per metus jiems tenka gesinti beveik 12 tūkst.  gaisrų ir atlikti per 11 tūkst.  gelbėjimo darbų. Vienas iš dažniausių viešojoje erdvėje pateikiamų klausimų, kiek gi jie uždirba?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais vidutinis pirminės grandies pareigūnų darbo užmokestis  buvo 799 eurai „į rankas”. Beje,  nuo 2016 m. jis vidutiniškai išaugo 34,8 proc. Praėjusiųjų metų paskutinį ketvirtį,  priėmus sprendimą visiems pareigūnams mokėti už viršvalandžius,  ugniagesio gelbėtojo (žemiausios pareigybių grupės) pajamos už gruodžio mėnesį buvo  daugiau kaip 1 000 eurų „į rankas”.

„Ugniagesių gelbėtojų atlyginimų didinimas yra  pastarųjų metų prioritetas. Šių metų sausio mėnesį  pirminės grandies pareigūnai vidutiniškai uždirbo daugiau kaip 800 eurus, o visų grandžių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis buvo per 900 eurų, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.  – Pradedančiojo dirbti šį darbą  užmokestis dabar siekia  apie 695  eurus „į rankas”, pritaikius NPD,  o pernai jis  buvo apie 580  eurų. Žinoma, nors atlyginimai kasmet ir augs, bet ne taip sparčiai, kaip norima. Todėl ir ateityje ieškosime galimybių, kaip didinti pareigūnų darbo užmokestį, gerinti jų aprūpinimą ir darbo sąlygas”.
Departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus duomenimis, vidutiniškai ugniagesys gelbėtojas sausio mėnesį uždirbo 755 eurus, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas –  842 eurus, vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas –  915 eurus, o skyrininkas – 922 eurus „į rankas”.
„Dirbti ugniagesiu gelbėtoju pradėjau pernai, baigęs  trijų mėnesių kursus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Dirbu kas ketvirtą parą. Pirmasis  darbo užmokestis, kurį uždirbau lakpričio mėnesį, buvo beveik 600 eurų. O gruodžio mėnesį, priskaičiavus viršvalandžius, jis siekė apie 800 eurų.  Iš tiesų, nenuvylė nei darbas, nei atlyginimas”, –  pasidžiaugė dvidešimt šešerių metų  Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Aurelijus Bimbiris.
Jam antrina ir neseniai šioje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju  pradėjęs dirbti  Ričardas Vižinis.  Pasak jo, pernai lapkričio mėnesį jis uždirbo 571 eurą  „į rankas”,  o šiemet už sausio mėnesį, po Vidaus tarnybos statuto pakeitimo  ir pirminės grandies pareigūnų pareiginės algos koeficiento pakėlimo 0,8 baziniu dydžiu, jo darbo užmokestis padidėjo  daugiau kaip 100 eurų „į rankas”.
Tiesa, po valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje įvykusios reorganizacijos, kuri buvo remiama ir  kai kurių ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų, dabar tarnybai tenka spręsti ir tokią problemą, kai neretai priešgaisrinių tarnybų viršininkai dėl palankaus ugniagesių gelbėtojų darbo grafiko ir išaugusio jų darbo užmokesčio, pareiškia norą dirbti  pamainų vadais ar ugniagesiais gelbėtojais.
Pasak departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėjos Liudmilos Jesipionok, pamainomis dirbantiems pareigūnams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, pastovų darbo užmokestį sudaro ne tik pareiginė alga, priedas už stažą, priedas už laipsnį (kurie vertinami skaičiuojant pareigūnų pensiją),  mokamas ir padidintas atlygis už darbą naktį, atsižvelgiant į budėjimų specifiką.
Priedas už stažą apskaičiuojamas kiekvienais metais pridedant po 1 proc. nuo pareiginės algos. O priedas už laipsnį – laipsnio koeficientą padauginus iš bazinio dydžio.
Pamainomis dirbantiems pareigūnams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, taip pat mokamas padidintas darbo užmokestis už darbą švenčių dieną, kai darbo grafike nurodytas dirbti laikas sutampa su švenčių diena. Ta darbo diena jiems apmokama dvigubai. Be to, dirbdamas pavojingomis darbo sąlygomis pareigūnas taip pat gauna padidintą atlyginimą.
„Spręsdami  klausimus, susijusius tiek su darbo užmokesčiu, tiek su darbo sąlygomis, nuolat tariamės su profesinių sąjungų atstovais. Tiesa, jų nuomonės  ne visada sutampa. Todėl labai norėtųsi ne konfrontacijos, o darnaus ir vieningo visos tarnybos darbo, nes nuo jo priklauso visuomenės saugumas”, – teigė departamento direktorius S. Greičius.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.

The post Šiais metais ugniagesiai gelbėtojai uždirbs daugiau appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 19 dieną, antradienį, Vilniuje esančioje Vinco Kudirkos aikštėje Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas surengė mitingą norint atkreipti valdžios dėmesį į menką ugniagesių gelbėtojų finansavimą, todėl, profsąjungos narių teigimu, daugelyje šalies savivaldybių nebeįmanoma tinkamai užtikrinti gyventojų saugumo.

„Vien šiems metams užbaigti savivaldybių ugniagesiams trūksta 1,5 milijono eurų, o kitąmet bus dar finansiškai sunkiau. Daug savivaldybių dirba ir į iškvietimus važiuoja nepakankamai žmonių. Alternatyvų nėra – net gerai besitvarkančiose savivaldybėse ugniagesiai gelbėtojai priversti pažeidinėti saugumo taisykles. Dėl nepakankamo aprūpinimo tinkama įranga ir ekipuote jiems nuolat tenka rizikuoti savo sveikata. Ugniagesiams tenka važinėti senais automobiliais, dirbti tinkamai nesutvarkytuose pastatuose, o vietinė ir nacionalinė valdžia, net ir nuolat informuojama apie problemas, ilgai žiūri į tai pro pirštus.

Profesinės sąjungos padarė viską, bandydamos spręsti problemas konstruktyviu dialogu, bet reikalai nejuda iš vietos”, – dabartinę situaciją daugelyje šalies savivaldybių išdėstė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų nariai.
Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Robertas Slavinskas teigė, kad Utenos rajono ugniagesiai gelbėtojai, jo žiniomis, į protesto akciją nevyksta. Paklaustas, ar lėšų iki šių metų pabaigos užteks lėšų darbo užmokesčiui, vadovas teigė, kad lėšų užteks, tačiau sumokėti už viršvalandžiams – ne. „Kadangi sumokėti už viršvalandžius mes neturime iš ko, tad tenka budėti po vieną. Situacija yra tokia: finansavimo trūksta kasmet. Ugniagesius gelbėtojus palaikau: reikia kažkam parodyti, kad trūksta finansavimo. Reikia juk imtis kažkokių priemonių”, – portalui udiena.lt komentavo R. Slavinskas.
Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba turi struktūrinius padalinius – ugniagesių komandas Daugailiuose, Leliūnuose, Saldutiškyje, Tauragnuose, Užpaliuose ir Vyžuonose.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Prie sostinėje protestavusių ugniagesių uteniškiai neprisijungė appeared first on udiena.lt.

Liepos 7 dieną Mozelyje, Vokietijoje, pasibaigusiame Tarptautiniame stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo čempionate triumfavo lietuviai. Pasak stipriausiųjų ugniagesių, Lietuvos komanda okupavo visą apdovanojimų pakylą.

Mūsų šalies ugniagesiai iškovojo pirmąją vietą estafetės rungtyje, įveikę Čekijos komandą, kuriai buvo paskolintas Romualdas Vilimas, ir Lenkijos atstovus. Absoliučiu nugalėtoju bendroje įskaitoje tapo Jurgis Rumiancevas. Jis pagerino ir savo asmeninį rezultatą. Pirmąją vietą M30 kategorijoje ir antrąją vietą bendroje įskaitoje užėmė Mindaugas Valaitis.
Tandemų (dvejetų) rungtyje nepralenkiami buvo ir čempionais tapo Mindaugas Valaitis ir Andrius Ašmontas. Biržų PGT ugniagesiai gelbėtojai Romualdas Vilimas ir Marius Gasparėnas užėmė antrąją vietą. Lietuvos komanda tapo ir „Best Team” kategorijos nugalėtoja.
Varžybose dalyvavo 274 dalyviai iš 11 šalių. Andrius Ašmontas užėmė 2-ąją vietą M30 kategorijoje ir 4-ąją bendroje įskaitoje, Gintautas Samauskis – 5-ąją vietą M18 kategorijoje ir 8-ąją vietą bendroje įskaitoje, Romualdas Vilimas – 6-ąją vietą M18 kategorijoje ir 11-ąją vietą bendroje įskaitoje, Karolis Gražinis – 8-ąją vietą M30 kategorijoje ir 18-ąją vietą bendroje įskaitoje, Marius Gasparėnas – 17-ąją vieta M30 kategorijoje ir 39-ąją vietą bendroje įskaitoje (laikas 1.47). Beje, G. Samauskis ir R. Vilimas pagerino ir asmeninius rezultatus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Lietuvos stipriausieji ugniagesiai gelbėtojai – čempionato nugalėtojai appeared first on udiena.lt.

Rūkymas lovoje negali būti nei atsipalaidavimo įprotis, nei ritualas žiūrint televizorių ar naršant išmaniuosiuose įrenginiuose. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad tai – tiesiausias kelias į žūtį. Mirtis tokiais atvejais žmones ištinka net neįsiplieskus gaisrui, jie dažniausiai apsinuodija degimo produktais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, rūkymas lovoje Lietuvos žmonių namuose pernai sukėlė 286 gaisrus, per penkis pirmuosius šių metų mėnesius – 132 gaisrus. Paprastai dėl šios priežasties dažniausiai žūsta darbingo amžiaus vyrai. Neatsargus rūkymas lovoje pernai nusinešė 27 žmonių gyvybes, per penkis pirmuosius šių metų mėnesius tapo 14 mūsų šalies gyventojų mirties priežastimi.

„Rūkymas lovoje yra pražūtingas įprotis, kurio, remiantis mūsų statistika, Lietuvos žmonės net nesistengia atsisakyti. Statistika rodo, kad mūsų šalies gyventojai neįvertina rizikos ir vis dar tiki mitu, jog cigaretės sukeltas gaisras nepadarys didelės žalos, nebent atneš minimalius turto nuostolius”, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pasak J. Targonsko, dažniausi tokių nelaimių scenarijai kartojasi: žmogus atsigula į lovą, prisidega cigaretę ir užsnūsta. „Deganti cigaretė iškrenta iš rankų ant čiužinio. Jis pradeda smilkti, ir tai gali tęstis net kelias valandas. Dėl šios priežasties žmogus, rūkydamas lovoje, dažniausiai uždūsta dūmuose net neprabudęs”, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.
Jo teigimu, tokie gaisrai paprastai nesunaikina viso turto, dažniausiai apdega lova, o joje randamas neatsargiai rūkiusio žmogaus kūnas.
J. Targonskas atkreipė dėmesį ir į rizikingą Lietuvos žmonių įprotį rūkyti balkonuose. Pasak PAGD atstovo, juose daugiabučių namų gyventojai dažnai laiko nereikalingus daiktus, baldus, atliekas ar degias medžiagas.
„Siekiant išvengti gaisrų, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose balkonus draudžiama užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais. Taip pat labai svarbu, kad tvarkingos būtų ir bendrojo naudojimo patalpos, liukai ir angos. Kilus gaisrui ir esant smarkiai uždūmintai laiptinei yra sunku evakuotis pro pagrindines duris, tad labai svarbu palaikyti tvarką balkone, kuris tuo metu gali būti būtent ta vieta, kur bus laukiama pagalbos”, – akcentavo J. Targonskas ir pridūrė, kad balkonuose geriau nelaikyti makulatūros bei kitų lengvai užsidegančių daiktų, nes į juos gali būti įmesta nuorūka ar petarda.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Ugniagesiai įspėja, kas gali nuvesti į pražūtį appeared first on udiena.lt.