Nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t. y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Toks sprendimas ketvirtadienį priimtas Vyriausybės posėdyje.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

„Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas”, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kitą savaitę bus patikslinta, kokių atostogų dalies (pavasario, vasaros) bus atsisakyta vėliau. Taip pat bus svarstoma dėl kitų mokymosi formų tokiu atveju, jei dviejų savaičių karantino nepakaktų. Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatyto darbą nuotoliniu režimu.
Savivaldybės privalės užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejai įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.
Rekomenduojam darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.
Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.
„Norime informuoti tėvus su mažais vaikais, kad laikinai sustabdžius ugdymo procesą, egzistuoja net keletas galimybių, kaip galima jais pasirūpinti. Rekomenduojame pirmiausia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:
• NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
• NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros” mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus”.
• ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.
• PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.
Dėl koronaviruso plitimo grėsmės pamokas mokyklose sustabdė ir kitos Europos šalys. Mokyklos laikinai uždaromos Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be mokinių iš šalių, kuriose didžiausias viruso protrūkis, pamokų kurį laiką nelankys ir Danijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos mokiniai. Kitose šalyse veiklą stabdo pavienės mokyklos, kuriose fiksuotas koronaviruso atvejis, tačiau šalies mastu ribojamas dalyvavimas masiniuose renginiuose, atšaukiamos mokinių ekskursijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Stabdomas ugdymo procesas mokyklose: ką turėtų žinoti tėvai appeared first on udiena.lt.

Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą mokinį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.

Tokios, vienerių mokslo metų trukmės, programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus mokinius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Mokytojai susiduria su problema, kaip ugdyti platesnį mąstymą, kritinį požiūrį. Patiems mokiniams sudėtinga orientuotis nuomonių jūroje, gebėti atsirinkti ir kritiškai įvertinti informaciją. Nesvarbu, ar kalba eitų apie mokslo metų ilginimą, minimalaus atlyginimo kėlimą ar Brexitą – tai temos, apie kurias mokyklose kalbama labai mažai, o viešojoje erdvėje labai daug, nors jos lygiai taip pat įdomios ir suaugusiesiems, ir paaugliams. Šie klausimai išeina už mokyklinių programų ribų, todėl gali trikdyti mokytojus. Nebūtina turėti atsakymų į visus klausimus, reikia mokytis, ieškoti atsakymų kartu su mokiniais. Dabartinės ugdymo programos tam nepritaikytos”, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Mokytojų apklausa parodė, kad, jų nuomone, integruoto ugdymo taikymui labiausiai trukdo bendrųjų programų neatitikimas – jos integruotam mokymui tiesiog nepritaikytos. Taip pat – laiko trūkumas, žinių stoka. Tikimasi, kad ateityje naujoji programa, kuri rengiama konsultuojantis su integruoto ugdymo pirmūnais pasaulyje – suomiais, taps geru pavyzdžiu ir atspirties tašku tradicinį mokymąsi keičiant inovatyviu, į pamokas įtraukiant daugiau aktualių reiškinių analizės, atsisakant sauso teorinio mokymo.
„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas prarandą prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet”, – sakė M. Vyšniauskaitė.
Jau šiemet programą išbando dešimt mokyklų Mažeikiuose, Joniškyje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Utenoje, Molėtuose, Vilniuje, Alytuje ir Šakiuose.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.

The post Integruotas socialinis ugdymas – ir Utenoje appeared first on udiena.lt.

Ketvirtadienį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko projekto „Bibliotekos pažangai 2″ finansuoto projekto „Sutrikusios raidos vaikų bendrųjų gebėjimų ir socialinių įgūdžių ugdymas bibliotekose panaudojant tikslinius žaidimus bei kompiuterines ir aplinkos technologijas” pristatymas, kuriame dalyvavo Molėtų, Ignalinos, Zarasų viešųjų bibliotekų, Utenos specialiojo mokyklos-daugiafunkcio centro, Molėtų rajono Kijėlių specialiojo ugdymo centro, Utenos švietimo centro atstovai ir pedagogai.

Naujame projekte daugiau nei 1600 vaikų galės patobulinti turimus ir įgyti naujus bendruosius gebėjimus bei socialinius įgūdžius. Projekto idėją, tikslines grupes, priemones įgyvendinimui pristato Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja bei šio projekto vadovė Laima Lapinienė.

Pristatykite projekto idėją? Kokiai tikslinei grupei skirtas projektas, kokias problemas ruošiamasi spręsti?

Ši idėja kurta ne vienerius metus, stebint vaikus bibliotekoje. Bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, pastebėta, jog dalis vaikų ne visada randa sau įdomių užsiėmimų, veiklų, ypač turintys raidos sutrikimų, ateinantys kartu su savo mokytojais ir auklėtojais iš specialaus ugdymo centro arba specialių poreikių vaikai integruoti bendrojo ugdymo mokyklose. Mes norėjome, kad visi vaikai rastų sau naudingus užsiėmimus bibliotekoje. Turint omenyje, jog šiuolaikinio ugdymo tikslas – kiekvienos asmenybės socializacija, biblioteka siekia šį procesą palengvinti. Sutrikusi vaiko raida dažnai trukdo integracijai, tokie vaikai ne tik sunkiau mokosi, dažnai jiems trūksta socialinių įgūdžių. Bibliotekos gali prisidėti prie jų ugdymo, tačiau šiam darbui reikalingas atitinkamas pasirengimas. Šiandien bibliotekininkai dar nėra įgiję pakankamai žinių ir įgūdžių, bibliotekų paslaugos tokiems vaikams dar nėra pritaikytos. Jaučiama ir  bendradarbiavimo su specialaus ugdymo įstaigomis stoka: bibliotekininkai menkai palaiko ryšius su socialiniais pedagogais, mokytojais, auklėtojais. Šiuo projektu ir idėja norime tokį bendradarbiavimą paskatinti.

Kokių tikslų siekiama šiuo projektu?

Projekto tikslas – ugdyti bendruosius gebėjimus ir socialines kompetencijas tikslinių žaidimų pagalba. Projektas skirtas 7–18 metų amžiaus vaikams, paaugliams ir jaunuoliams, pirmiausia, tiems, kurie mokosi specialaus ugdymo centruose, turi raidos ir mokymosi sutrikimų. Kodėl pasirinkti žaidimai? Esame analizavę žaidimų taikymo ugdymui teoriją, sekame įvairių šalių projektų patirtį ir akivaizdu, kad tikslingai naudojami ugdomieji žaidimai yra labai efektyvūs sprendžiant minėtas problemas.   

Kokiomis priemonėmis projektas numato ugdyti sutrikusios raidos vaikų bendruosius gebėjimus ir socialinius įgūdžius?

Bus įkurti du tikslių žaidimų centrai Utenos ir Molėtų savivaldybių bibliotekose. Šie tikslių žaidimų centrai bus mobilūs – tai reiškia, kad įranga galės naudotis ir kitos bibliotekos, specialaus ugdymo mokyklos, centrai. Mūsų projekte kaip partneriai dalyvauja Utenos specialioji mokykla – daugiafunkcis centras, Molėtų raj. veikiantis Kijėlių specialusis ugdymo centras. Šių institucijų mokiniai galės naudotis visomis paslaugomis, taip pat prireikus pasiskolinti technologijas. Žaidimų centruose bus naudojamos ne tik kompiuterinės, bet ir aplinkos technologijos – vaikai tikslinius žaidimus galės žaisti ne tik prie kompiuterių, bet ir naudodami kitas metodologijas: judesio atpažinimo technologijas, šiuo metu populiarią robotiką (konstruktoriai robotai su specialiai sutrikusios raidos vaikams pritaikytomis užduotimis). Ketiname diegti kalbą ir socialinius įgūdžius, ugdančius žaidimus kompiuteriams ir  mobiliems įrenginiams (planšetiniams kompiuteriams).  Šiuos žaidimus sukūrė projekto partneriai. Žaidimas „Inkų nuotykiai“ sukurtas VšĮ „Hiteco“ įgyvendinant ES projektus unikalus tuo, kad ugdoma net 12 socialinių kompetencijų. Dar viena numatyta priemonė – lietuvių kalbos ir socialinių įgūdžių lavinimo žaidimas „Pagalbininkas“, kurį šiuo metu kuria Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas kartu su Šiaulių universitetu. Šios priemonės ypatumas – kompiuteris valdomas balsu. Ši technologija plačiai visuomenei prieinama tampa pirmą kartą, manyčiau, kad tai yra didelė inovacija.

Kaip bibliotekininkai ir ugdytojai įsitrauks į sutrikusios raidos vaikų ugdymą?

Svarbiausia užduotis bibliotekininkams – įgyti reikalingų kompetencijų. Sukūrus tikslinių žaidimų centrus, bus naudojama ypatingai nauja, neišbandyta įranga, kuri reikalauja atitinkamų žinių, todėl bibliotekininkai, socialiniai ir kiti pedagogai, kurie norės prisijungti, bus kviečiami mokytis. Planuojame apmokyti 68 asmenis, kurie baigę atitinkamus mokymus taps tikslinių žaidimų instruktoriais. Jie specializuosis: dalis mokysis būti judesio atpažinimo žaidimų instruktoriais, kiti – instruktuoti ir konsultuoti žaidžiančius tikslinius kompiuterinius žaidimus. Manau, bus naudinga bendra patirtis bei bendradarbiavimo įgūdžiai, nes vieniems bibliotekininkams, be socialinių pedagogų, dirbti su sutrikusios raidos vaikais yra sunku. Tik tie žmonės, kurie kasdien bendrauja su tokiais vaikais, žino jų ypatumus, individualias savybes. Tikimės, jog šis bendradarbiavimas bus labai naudingas.

Projekte dalyvauja Molėtų, Zarasų bei Ignalinos viešosios bibliotekos. Koks jų vaidmuo projekte?

Projekto parneris yra Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Tai reiškia, kad Molėtų bibliotekoje, kaip ir Utenoje, bus įsteigtas mobilus tikslinių žaidimų centras. Zarasų ir Ignalinos viešosios bibliotekos projekte dalyvaus kaip naudos gavėjai – prireikus  galės pasiskolinti tikslinių žaidimų centrų įrangą, taip pat šių bibliotekų atstovus kviesime į visus organizuojamus mokymus – jie išmoks instruktuoti vaikus, konsultuoti pedagogus. Svarbu paminėti, jog projekte dalyvaus ne tik miestų bibliotekos – pagal projekto planą į veiklas bus įtraukta net 18 kaimo bibliotekų.

Projekte dirbs ypatingai aukštos kompetencijos partneriai . Kas jie ir koks jų indėlis šiame projekte?

Projeko unikalumas – jo partnerių gausoje. Džiaugiamės, kad dalyvauti sutiko net dvi akademinės institucijos – VU Matematikos ir informatikos institutas, kurio mokslinė veikla apima ir ugdymo informatikos problemas bei Šiaulių universitetas. VU Matematikos ir informatikos institutas 2013 – 2015 m. kartu su partneriais iš VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių edukologijos ir Šiaulių universitetų vykdo projektą „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (sutrumpintai „Liepa“). Projekto tikslas – sukurti priemones, atveriančias galimybes dirbti, bendrauti su kompiuteriais ir su sumaniais įrenginiais  šnekantis lietuvių kalba. Viena šio projekto paslaugų – kalba valdomas mokomasis žaidimas „Pagalbininkas“, skirtas neįgaliems žmonėms ir sutrikusios raidos vaikams. Būtent jį diegsime mūsų tikslinių žaidimų centruose. Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalios studijų fakultetas parengs  tikslinių žaidimų metodiką. Projekte taip pat dalyvauja VŠĮ „Hiteko“ – įmonė dirbanti aukštųjų technologijų taikymo sityje. Kartu su užsienio partneriais, kurių tarpe net 3 Europos universitetai, „Hiteko“ įgyvendina Europos Sąjungos programų remiamus projektus ir kuria interaktyvius simuliacinius žaidimus, taip pat robotų panaudojimo socialinių kompetencijų ugdymui scenarijus. Dar vienas partneris – UAB „Gliuk Medija“. Tai kūrybinių industrijų įmonė, kuri specializuojasi multimedijos sprendimų kūrime. Ji aktyviai naudoja pačias naujausias technologijas reklamos, pramogų, sveikatos  ir kitose srityse. Savo projektuose taiko modernias  judesių pažinimo programas. Jau 2 metus ši kompanija dirba su Santariškių vaikų ligonine ir kuria vaikų reabilitacijai skirtą žaidimą. Interaktyvius sprendimus siūlo bendrojo ugdymo mokyklų pamokoms paįvairinti, įgyvendino daugiau nei šimtą projektų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje ir kitur.  Projektuojant idėją aktyviai dalyvavo ir savo konsultacijomis prisidėjo Utenos švietimo centras, tikimės, kad jo specialistai ir toliau bus mūsų patarėjai ugdymo klausimais. Džiaugiamės, kad turime ir du  informacinius partnerius: Rytų Aukštaitijos televiziją ir Utenos radiją.

Laukia didelis, atsakingas, bet ir įdomus darbas. Kokių tikimasi rezultatų?

Jau minėjau, kad bus įkurti du tikslinių žaidimų centrai, kurių įranga galės naudotis ne tik tos bibliotekos, kuriose jie veiks, bet ir bibliotekų kaimo filialai, taip pat aplinkinių rajonų bibliotekos. Bus apmokyti 68 instruktoriai, sukurta metodika, kaip naudoti tikslinius žaidimus sutrikusios raidos vaikų bendrųjų gebėjimų ir socialinių įgūdžių lavinimui, ją  gaus visos susijusios institucijos. Labai vertiname naujus tarpinstitucinius ryšius, specialistų pagalbą, įgytą patirtį. O svarbiausia, kad žaisdami tikslinius žaidimus daugiau nei 1600 vaikų galės patobulinti jau turimus ir įgyti naujus bendruosius gebėjimus bei socialinius įgūdžius.

Parengė Dainora NARKŪNIENĖ

The post Ateityje specialius poreikius turinčius vaikus ugdys robotai appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija teikia derinimui Švietimo įstatymo projekto pataisas dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo įvedimo.
Planuojama, kad nuo 2015 metų rugsėjo priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. Šiuo metu priešmokyklines grupes jau lanko daugiau kaip 95 procentų šešiamečių.

„Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui sėkmingai įsitraukti į mokymąsi, mokyklos pasaulį, todėl svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų 100 proc. mūsų šešiamečių, kad jiems visiems būtų suteikta galimybė pasiruošti sėkmingai mokymosi pradžiai”, – teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus iki mokyklos. Tėvai, pedagogai ir mokslininkai mato akivaizdžią šešiamečio dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo programoje naudą. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje, o ilgalaikiai tarptautiniai tyrimai liudija apie teigiamą ankstyvojo ugdymo naudą visam tolimesniam žmogaus gyvenimui.
Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švietimo įstatymo pataisomis atliko kitus pasiruošimo privalomajam priešmokykliniam ugdymui darbus. Vienas iš jų – atnaujino Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą, kuri bus diegiama nuo rugsėjo 1 d. Joje ypač akcentuojami vaiko socialiniai, pažintiniai, kūrybiniai, mąstymo gebėjimai. Išskiriami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugui ir vyresniajam.
Šešiamečių ugdymui šių metų valstybės biudžete yra numatyta papildomai skirti beveik 1,5 mln. eurų.
Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo (nuo gimimo iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią – privalomas mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Planuojama, kad priešmokyklinis ugdymas bus privalomas visiems vaikams appeared first on udiena.lt.