Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau tautiečių, sugrįžusių į Lietuvą iš užsienio, kurie tvirtina ketinantys pasilikti mūsų šalyje. Nemažai jų atvyksta į ligonių kasą išsiaiškinti, kaip po daugelio metų yra pasikeitusi Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema, kaip vėl tapti draustiems mūsų šalyje, kad galėtų gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) specialistai informuoja: lietuviams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, pirmiausia reikia deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų šalyje. Tada apsvarstyti, kokiu būdu ketinama įgyti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) – įsidarbinti iš karto, vykdyti veiklą su verslo liudijimu ar pagal individualios veiklos pažymą, ieškoti darbo užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ar, pavyzdžiui, vienam iš tėvų apsidrausti PSD valstybės lėšomis pagal vaikus, kol pavyks įsidarbinti. Jei, grįžus iš užsienio, kurį laiką nedirbama ir nepriklauso sveikatos draudimas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai.

Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis galima tik įgijus PSD ir prisirašius prie kurios nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. pasirinkus šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad Jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos medicinos centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Tada nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis.
Taip pat sužinokite, kokios paslaugos ir kokiais atvejais gali būti mokamos. Visais atvejais apie mokamas paslaugas gyventojus turi informuoti gydantysis gydytojas, gydymo įstaigos administracija. PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąrašas bei mokamų paslaugų sąrašas ir įkainiai turi būti skelbiami gydymo įstaigoje. Jei abejojate, ar privalote mokėti už teikiamas paslaugas, pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigos administraciją, o nepavykus sužinoti – į ligonių kasas.
Pasitaiko Lietuvos piliečių, kurie dirba ir mokesčius moka užsienyje, bet PSD įmokas moka ir Lietuvoje bei joje nemokamai gydosi. Neretai tokie asmenys vėliau pateikia „Sodrai” dokumentus, įrodančius, kad tuo pat metu sveikatos draudimo įmokas mokėjo kitoje ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje, o „Sodra”, gavusi tokius dokumentus ir pateikėjo prašymą grąžinti Lietuvoje sumokėtas PSD įmokas, jas grąžina. Tačiau grąžinus PSD įmokas, asmuo atitinkamai atgaline data tampa nebedraustas. Jei panaikinto sveikatos draudimo laikotarpyje jam nemokamai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą), laikoma, kad asmuo padarė žalą PSDF biudžetui ir ją turi atlyginti. Kad taip neatsitiktų, reikia įsidėmėti: asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje.
Įsidarbinusiems ir atlyginimą gaunantiems gyventojams PSD Lietuvoje įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti PSD įmokas. Savarankiškai įmokas mokančių gyventojų PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią buvo pradėtos mokėti PSD įmokos, arba nuo tos dienos, kai sumokama PSD skola, jei tokia yra, ir įmoka už einamąjį mėnesį. Tada PSD galioja iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.
Svarbu nepamiršti, kad įmoką už einamąjį mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei tai nepadaroma, PSD galiojimas baigiasi. Tiesa, pasibaigus PSD galiojimui, asmuo dar 1 mėn. (papildomą) turi teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones (MPP). Šį mėnesį PSD, o su juo ir išvardytos paslaugos, suteikiamas skolon su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos gyventojas apsidraus – pats sumokės PSD įmoką, įsidarbins, įsiregistruos Užimtumo tarnyboje ar įgis teisę į draudimą valstybės lėšomis kitu pagrindu ir pan. Jei iki mėnesio pabaigos sąlyga netenkinama, o per papildomą mėnesį asmuo gauna kompensuojamųjų medicinos paslaugų, vaistų, MPP, jam skaičiuojama PSD įmokų ir suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų skola. Tai yra žala PSDF biudžetui, kurią reikės padengti. Taip pat reikės padengti ir nesumokėtas PSD įmokas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Pataria, ką žinoti grįžtantiems gyventi į Lietuvą appeared first on udiena.lt.

Praėjusią savaitę Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) paskelbė ir apdovanojo spalio mėnesį organizuotos viktorinos apie sveikatos draudimą, skirtos 10–12 klasių (II–IV gimnazijų klasių) mokiniams, nugalėtojus ir paskatinamųjų prizų laimėtojus. Tądien apdovanotas 21 iš 26 viktorinos „Ar viską žinai apie sveikatos draudimą ir ne tik?” laimėtojų, o pagrindiniai apdovanojimai vyko ne Panevėžyje, bet Antazavėje (Zarasų r.).

Šio miestelio Juozo Gruodžio gimnazijos II ir III klasių mokiniai susižėrė daugumą prizų: iš 21 viktorinos dalyvio 9 mokiniai tapo nugalėtojais, 12 – paskatinamųjų prizų laimėtojais. Padėka ir prizas už aktyvų mokinių skatinimą dalyvauti viktorinoje, visiems dalyviams tapus laimėtojais, įteikta šios gimnazijos matematikos ir ekonomikos mokytojai Danutei Jankauskienei. Jos mokomi mokiniai nebe pirmus metus dalyvauja Panevėžio TLK viktorinoje – po pamokų draugiškai ieško informacijos ligonių kasų interneto svetainėse ir kitur, tariasi tarpusavyje, diskutuoja ir skuba siųsti atsakymus, kad būtų pirmieji. Tokia didelė sėkmė antazaviškiams nusišypsojo pirmą kartą, nors nemažai paskatinamųjų prizų į miestelį iškeliavo ir pernai.
„Viktoriną organizavome jau aštuntą kartą ir džiaugiamės, kad ji tarp mokinių – vis dar populiari. Iš viso viktorinoje dalyvavo 341 mokinys iš 19 mokyklų, 8 savivaldybių – Panevėžio miesto ir rajono, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Pasvalio, Utenos ir Zarasų rajonų. Tai buvo pats didžiausias dalyvių skaičius per visus metus (pernykštis buvo 313, užpernykštis –145). Daugiausia dalyvių sulaukta iš Panevėžio 5-osios gimnazijos – 150. Iš kitų mokyklų buvo 46, 38 ir mažiau dalyvių.
2019 m. atsižvelgta į ankstesnius mokinių pastebėjimus – viktorinoje dalyvauti pakviesti ir abiturientai. Vis tik šįmet daugiausia dalyvavo II klasių gimnazistų”, – pastebėjo Panevėžio TLK Administravimo skyriaus vedėja Asta Levickienė.
Panevėžio TLK specialistai džiaugiasi, kad viktorinoje mokiniai dalyvauja beveik be raginimo, savanoriškai. Neabejojama, jog prie to daug prisideda mokytojai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurie skatina vaikus dalyvauti, skiria dalį pamokų laiko atsakymams išsiųsti.
Panevėžio TLK viktorinos dalyviams reikėjo atsakyti į 35 klausimus. Nugalėtojais paskelbta 10 pirmųjų, teisingiausiai atsakiusių į daugiausia viktorinos klausimų. Dar 16-ai dalyvių, po nugalėtojų teisingiausiai atsakiusių į klausimus, komisija skyrė paskatinamuosius prizus.

Skelbiami viktorinos nugalėtojai, surinkę po 33, 32 ir 31 tašką:

Deimantę Janukėnaitę – Utenos r. Užpalių gimnazija, III kl., 33 taškai;
Mykolą Dainį – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, II kl., 32 t.;
Aldą Kirjanovą, Vaivą Paurytę, Editą Urbonaitę, Kariną Putinauskaitę – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, III klasė (32 t.);
Igną Bulotą, Karolį Maldauską, Viktoriją Pavliukovą, Julitą Pieviškytę – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, II klasė (31 t.).
Paskatinamieji prizai skirti dalyviams, surinkusiems po 31, 30 ir 29 taškus:
Alinai Galinskajai, Deimantei Ščetilnikovaitei, Gabijai Kuzmaitei, Veronikai Zelenkovai – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, II klasė (31 t.);
Eimantui Merkiui, Gailei Gruzdaitei, Genadijui Vingeliui – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, III klasė (31 t.);
Domantui Dijokui – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, II klasė (30 t.);
Emilei Jankauskaitei, Akvilei Gaidytei – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, III klasė (30 t.);
Kamilei Bartkevičiūtei – Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, III klasė (30 t.);
Aurelijai Pitrėnaitei – Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, IV klasė (30 t.);
Laurai Zelenkovai, Gintarei Kvietkauskaitei – Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija, II klasė (29 t.);
Emai Akelaitytei – Panevėžio 5-oji gimnazija, II klasė (29 t.);
Samantai Sidabraitei – Utenos r. Užpalių gimnazija, III klasė (29 t.).

Už aktyvų mokinių skatinimą dalyvauti viktorinoje ir aktyvų mokinių dalyvavimą joje padėkos raštai ir prizai taip pat bus įteikti šiems pedagogams ir visuomenės sveikatos priežiūros (VSP) specialistams:

Neringai Šukienei, Utenos r. Užpalių gimnazijos biologijos mokytojai;
Jolitai Stankevičienei ir Editai Janulionienei, Panevėžio 5-osios gimnazijos informacinių technologijų mokytojoms;
Virginijai Dapkevičienei, Panevėžio 5-osios gimnazijos VSP specialistei;
Ingai Kučnerienei, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos anglų kalbos mokytojai;
Renatai Juškienei, Panevėžio r. Juozo Zikaro gimnazijos informacinių technologijų mokytojai;
Irmai Rimšienei, Panevėžio r. Juozo Zikaro gimnazijos VSP specialistei;
Ritai Kriaupienei, Panevėžio profesinio rengimo centro Gimnazijos skyriaus vedėjai.
Laimėtojams iš Utenos rajono, Kupiškio ir Panevėžio miestų Panevėžio TLK direktoriaus padėkos raštai ir prizai bus įteikti artimiausiu metu. Pedagogus ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, kurių paskatintiems mokiniams šįmet nepasisekė laimėti, tačiau jie viktorinoje buvo aktyvūs, apdovanojimai turėtų pasiekti kitų metų pradžioje per organizatorių planuojamus padėkos vizitus aktyviausiose klasėse.
Panevėžio TLK organizuojamos viktorinos tikslas – supažindinti mokyklų bendruomenes – mokinius ir kitus jos narius – su privalomuoju sveikatos draudimu ir jo teikiamomis galimybėmis, skatinti mokinių ir pedagogų sąmoningumą ir informuotumą, turimų žinių įtvirtinimą ir pasitikrinimą, domėjimąsi ligonių kasų veikla, jos ir gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, patiriamomis išlaidomis, ugdyti atsakingą požiūrį į sveikatos draudimą.
Viktorinoje per 8 metus iš viso dalyvavo daugiau kaip 1 500 mokinių (2019 m. – 341, 2018 m. – 313, 2017 m. – 145, 2015 m. – 200, 2014 m. – 303, 2013 m. – 131, 2012 m. – 80, 2011 m. – 26). Iš jų laimėtojais tapo arba paskatinamuosius prizus laimėjo 212 viktorinos dalyvių.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Viktorinos nugalėtojai – antazaviškiai appeared first on udiena.lt.

Prieš Medicinos darbuotojų dieną į pasitarimą Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) sukvietė savo veiklos zonos ligoninių vadovus. Susitikimas organizuotas siekiant paskatinti diskusiją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūros pokyčių ligoninėse, išgirsti įstaigų, baigusių 2018 metus su neigiamais finansiniais rezultatais, vadovų paaiškinimus ir kt.

Pasitarimo dalyviams Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pristatė du naujus ligoninių vadovus – Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktorių Audrių Vasiliauską ir Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių Arvydą Skorupską.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė, supažindinusi su 2015–2018 m. ligoninių teikiamų paslaugų struktūros pokyčiais, pažymėjo, kad stacionarinėms paslaugoms tenkanti lėšų dalis nuo 2015 m. iki 2018 m. mažėja ir tai natūralu, nes prioritetas ne tik Lietuvoje skiriamas ambulatorinėje grandyje teikiamoms paslaugoms. Stacionarinių paslaugų mažėja, bet dėl didėjančių įkainių, pagal kuriuos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ligoninių pajamos auga. Nors nestacionarinių paslaugų spektras plečiasi, tačiau stacionarinės dar užima daugiau kaip 60 proc. ligoninių teikiamų paslaugų, o tai nėra mažai.
A. Čiplienė pateikė informacijos apie kiekvienai įstaigai tenkančias PSDF biudžeto lėšas, lėšų dalį, skiriamą konkrečiai paslaugai suteikti, taip pat balo vertę, pagal kurią apmokamos kiekvienos ligoninės paslaugos ir pan. Kalbėta apie paslaugas pagal profilius, svarstyta, kodėl vienų paslaugų suteikiama per daug, kitų – mažiau nei planuota, palyginta, kuri lėšų dalis tenka Panevėžio TLK veiklos zonoje teikiamoms stacionarinėms paslaugoms apmokėti, o kuri – kitų teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos zonos įstaigų teikiamoms paslaugoms. Ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad 2019 m. I ketvirtį visos Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninės suteikė neįtikėtinai daug slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų – tiek, kiek pagal sutartis įsipareigojusios suteikti per pusmetį. Bendrai šios paslaugos viršytos 750 tūkst. Eur. Taip pat pastebėta, kad kitų TLK veiklos zonų ligoninių vidutinė paslaugų kaina yra apie 2,5 karto didesnė nei Panevėžio TLK veiklos zonos ligoninių, Zarasų ligoninėje suteikiama labai daug pediatrijos profilio stacionarinių paslaugų, tarsi ši ligoninė būtų vaikų.
Visagino ligoninės vyriausiajai ekonomistei Jolantai Konošovienei paprašius paaiškinti, kodėl kitų TLK veiklos zonos įstaigų bendras paslaugų įkainis yra gerokai didesnis už Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja teigė: taip yra dėl to, jog kai kurios brangios paslaugos Panevėžio TLK veiklos zonoje neteikiamos, todėl gyventojai važiuoja jų į kitus miestus. Pavyzdžiui, į didmiesčius vykstama dėl genetinių, hepatito, ŽIV tyrimų, chirurginių paslaugų.
Į klausimą apie gausias slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas šiais metais gydymo įstaigų vadovai atsakė sutartinai – tvirtino, kad šių paslaugų I metų ketvirtį visada suteikiama daugiau. Ligoninių direktoriai nebuvo linkę pripažinti, kad paslaugų kiekis 2019 m. tikrai yra neįprastai didelis.
Zarasų rajono savivaldybės ligoninės direktorius Valdas Guobys tikino: jo vadovaujamoje ligoninėje pastaraisiais metais gydoma daug vaikų dėl to, kad Zarasuose ėmė dirbti nauja ir labai atsakinga vaikų gydytoja, todėl mažiau vaikų vyksta gydytis į Uteną.
Ligoninių 2018 m. PSDF biudžeto lėšų finansinės veiklos ataskaitų analizė parodė, kad praėjusių metų stacionarinių gydymo įstaigų finansinis rezultatas buvo teigiamas ir 2 mln. Eur geresnis nei 2017 m. Šią ataskaitą pristačiusi Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė pažymėjo, kad 2018 metus su neigiamu finansiniu rezultatu baigė keturios ligoninės – Anykščių, Molėtų, Ignalinos ir Visagino, o Kupiškio, Molėtų, Utenos ir Visagino ligoninių pernykštis finansinis rezultatas buvo prastesnis nei užpernykštis.
Nors ligoninės, pasak K. Kakariekienės, yra nurodžiusios, kad pagrindinės neigiamo finansinio rezultato priežastys yra išaugusios sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu, ir tai, jog nepavyksta panaudoti visų joms skiriamų PSDF lėšų, analizė parodė, kad tiesioginio ryšio tarp sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir finansinio rezultato nėra.
Pranešėja išskyrė Visagino ligoninę, kuri ne tik prastai finansiškai baigė praėjusius dvejus metus, bet šie jos rezultatai buvo prastesni ir už praėjusių laikotarpių.
Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas svarstė: galbūt tokį šios įstaigos finansinį rezultatą lemia tai, kad joje mokami didžiausi atlyginimai.
J. Konošovienė pritarė, kad šis faktas turi įtakos Visagino ligoninės finansiniams rezultatams, nes įstaiga visiškai vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus didinti medikų darbo užmokestį. Dar viena priežastis, anot jos, didėjanti minimalioji mėnesinė alga ir tam reikalui neskiriamos papildomos lėšos. Taip pat įtakos turėjo ir medikų sukauptos nepanaudotos atostogos, kurias reikėjo apmokėti.
Toks paaiškinimas neįtikino Panevėžio TLK direktoriaus. Anot J. Narbuto, finansinės sąlygos yra vienodos visiems, be to, Visagino ligoninės pajamos dėl gydymo profilių ir ligonių didesnio skaičiaus yra vienos iš didžiausių veiklos zonoje. Ligonių kasos vadovas teiravosi, ar tik finansiniam rezultatui įtakos neturi pernelyg pagal mažėjantį gyventojų skaičių išplėsta paslaugų struktūra ir personalo perteklius, kurių ligoninė nebepajėgi išlaikyti.
Visagino ligoninės atstovė pripažino, kad iš dalies nuostolių patiriama ir dėl to, nes, pavyzdžiui, akušerijos profilis yra nuostolingas, bet jį išlaikyti įstaiga įsipareigojo gavusi paramą pagal Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą.
Pasitarime vyko diskusija ir kitais klausimais: dėl gydytojų specialistų konsultacijų įkainių, medikų algų didėjimo ir pan.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Diskutuota dėl slaugos paslaugų, įkainių, finansinių rezultatų appeared first on udiena.lt.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai įspėja gyventojus, savarankiškai turinčius mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, atsakingiau rūpintis savo sveikatos draudimu tą papildomą mėnesį, kurį valstybė PSD įmokos dar nesumokėjusiems asmenims suteikia galimybę nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Patariama įsidėmėti: nemokamai paslaugos gali būti teikiamos tik su sąlyga, kad galiojančio sveikatos draudimo nebeturintys asmenys iki papildomo mėnesio pabaigos vėl apsidraus. Jeigu iki mėnesio paskutinės dienos ši sąlyga netenkinama, pasinaudojusieji sveikatos priežiūros paslaugomis per papildomą mėnesį tampa skolingi už suteiktas paslaugas. Iš jų išieškoma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui už tokią sumą, kokią ligonių kasos būna sumokėjusios gydymo įstaigai.
Panevėžio TLK specialistai atkreipia dėmesį, kad PSD nustoja galioti, pavyzdžiui, išėjus iš darbo, baigus studijas, mamoms ar tėčiams, kai vieninteliam vaikui sueina 8 metai (jei mama arba tėtis iki to laiko naudojosi valstybės draudimu kaip asmuo, auginantis vaiką), laiku nesumokėjus PSD įmokos tiems, kurie jas moka savarankiškai ir kt. Kaip žinia, nutraukus darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos, baigus studijas vasarą, – iki rugpjūčio 31 d., mamoms ar tėčiams – iki to mėnesio paskutinės dienos, kurį vaikui sueina 8 metai ir pan.
Baigus galioti PSD, asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Tačiau tai dar ne viskas: nors draudžiamųjų registre, kuriuo naudojasi ir gydymo įstaigos, rodoma, kad toks asmuo šį papildomą mėnesį yra apdraustas, reikia žinoti, kad draudimas yra suteikiamas skolon. Kitaip tariant, draudimas, pasibaigus mėnesiui, bus panaikintas, jei asmuo per tą mėnesį neapsidraus – pats nesusimokės PSD įmokos, neįsidarbins, neįsiregistruos Darbo biržoje ar neįgis teisės į draudimą valstybės lėšomis kitokiu pagrindu ir pan.
Panevėžio TLK, vadovaudamasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus įsakymu, jau siunčia raginimus atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą tiems gyventojams, kurie 2015 m. per papildomą mėnesį nemokamai gydėsi, gavo kompensuojamuosius vaistus, bet iki to mėnesio pabaigos neapsidraudė. Šių asmenų padaryta žala svyruoja nuo kelių iki 1 tūkst. eurų. Jei skolininkai, gavę raginimus, savanoriškai žalos neatlygins, ji bus išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka per teismą.
Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė pažymi, kad iš gyventojų, kurie per papildomą mėnesį lankėsi pas gydytojus, gulėjo ligoninėje ar gavo kompensuojamuosius vaistus, bet laiku neapsidraudė, nebus priimami jokie pateisinamieji raštai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ar „Sodros” apie vėliau sumokėtas PSD skolas.
„Skolas grąžinti reikia, tačiau jų apmokėjimas draudimo atgaline data nesuteikia. Taigi kiekvieno paciento, vykstančio į gydymo įstaigą, galvoje pirmiausia turėtų kirbėti vienintelė mintis – „Ar aš tikrai esu apsidraudęs?”, – pabrėžė S. Paulauskienė. – Jei žinote, kad šiuo metu esate neapsidraudęs, pasistenkite iki mėnesio pabaigos tai padaryti, kad vėliau netektų pakratyti kišenės ir pačiam susimokėti už paprastai brangiai kainuojančias sveikatos priežiūros paslaugas”.

Panevėžio TLK inf.

The post Pažymos apie sumokėtas PSD skolas neatleis nuo atsakomybės atlyginti žalą appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 24-ą Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) vyko antrasis šiais metais ir pirmasis po 2015 m. vietos savivaldos rinkimų atsinaujinusios Stebėtojų tarybos posėdis. Jame buvo renkamas Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas, Panevėžio TLK taikinimo komisijos narys – visuomenės atstovas, į kurio vietą kandidatus siūlė Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybės. Tarybai taip pat pristatytas 2016 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto planavimas, Panevėžio TLK ūkio subjektų veiklos priežiūros ataskaita bei informacija apie ligonių kasos ir vaistinių sutarčių sudarymą ir vykdymą.

Stebėtojų tarybos nariai į pirmininko pavaduotojo postą delegavo Utenos savivaldybės tarybos narį Raimundą Čepuką, į Taikinimo komisiją iš 10 kandidatų, iš 12 TLK veiklos zonos savivaldybių dvi savivaldybės kandidatų nepasiūlė, vienbalsiai išrinko teisininkę Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narę Galiną Kuzmienę. Uteniškis pirmininko pavaduotojo vairą perėmė iš zarasiškio Virginijaus Smalskio, panevėžietė – iš Panevėžio rajono savivaldybės atstovo Gintaro Noreikos.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė Stebėtojų tarybai pristatė planuojamą 2016 m. paslaugų mastą ir teigė, kad masto skaičiavimo esmė – įvertinti paslaugų vartojimą savivaldybės gyventojams ir mažinti vartojimo netolygumus tarp savivaldybių, siekiant artėti prie šalies vartojimo vidurkio.
Tarybai pateikta informacijos apie atskirų paslaugų vartojimą pagal savivaldybes nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., informuota, kiek naujų paslaugų teikėjų pageidauja su Panevėžio TLK sudaryti sutartis, kokias paslaugas jie norėtų teikti ir kiek papildomai reikėtų lėšų norint patenkinti visų prašymus. A. Čiplienė pabrėžė, jog bendra ASPĮ naujoms paslaugoms teikti prašoma suma viršija 4 mln. Eur, o suskaičiavus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą paslaugų masto skaičiavimo tvarką, būtų galima skirti mažiau nei 300 tūkst. Eur (tai sudarytų 6,5 proc. nuo gydymo įstaigų prašomos sumos).
Susirinkusieji stebėtojų tarybos nariai diskutavo kokiu būdu efektyviausiai būtų galima sumažinti paslaugų vartojimo netolygumus. Ypatingai daug diskusijų sukėlė LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Jolantos Iždonienės pateikta informacija apie svarstymus pačioms savivaldybėms leisti priimti motyvuotą sprendimą dėl pirminio ir antrinio lygio ASPĮ sujungimo rajonuose. J. Iždonienė akcentavo, kad teisinė bazė šiems sprendimams priimti yra, liktų tik savivaldai apsispręsti, kiek gydymo įstaigų savo pavaldume efektyviau turėti. Šiuo klausimu stebėtojų tarybos narių nuomonės išsiskyrė.
Kontrolės skyriaus pateiktoje gydymo įstaigų veiklos priežiūros ataskaitoje pateikta informacija apie ASPĮ ir vaistinių atrankos tikrinimui kriterijus, kontrolės procedūrų etapus, atliktas kontrolės procedūras, atvejus, kai nustatyta žala PSDF biudžetui.
Posėdyje taip pat kalbėta apie ligonių kasos ir vaistinių sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, pažymėta, kad 2015 m. TLK yra sudariusi 32 sutartis su vaistinėmis bei 4 su optikomis. Analizuojant pagal įstaigų grupes, didžiausios sumos išrašant kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP), tenka poliklinikose ir pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantiems gydytojams. Akcentuota, kad vidutinė visų gydymo įstaigų, išrašiusių kompensuojamuosius vaistus ir MPP, recepto kaina nuolat auga ir 2015 m. III ketv. ji sudarė 16,57 Eur, kas sudaro 1,82 Eur daugiau, nei tų pačių metų I ketv. Didžiausios pinigų sumos, skirtos kompensuojamiesiems vaistams, pasiskirsto didžiuosiuose vaistinių tinkluose, mažiausios – optikose.

Panevėžio TLK inf.

The post Uteniškis R. Čepukas tapo TLK Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoju appeared first on udiena.lt.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas dalyvavo Lietuvos reabilitologų asociacijos Panevėžio krašto draugijos konferencijoje, skirtoje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, slaugytojoms, kineziterapeutams ir kt. reabilitacijos specialistams. Panevėžio TLK vadovas pateikė informacijos apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (PSDF), skirtų reabilitacijai, panaudojimą Panevėžio regione 2010–2014 metais. Kartu jis įteikė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) prizą, skirtą VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vyriausiajai gydytojai Rūtai Pranculienei, tapusiai momentinės VLK viktorinos laimėtoja.

J. Narbutas konferencijos dalyviams pristatė Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojų struktūrą, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų planavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šių paslaugų apmokėjimo principus, finansavimo ir paslaugų pokyčius. Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinika kartu su Lietuvos reabilitologų asociacijos Panevėžio krašto draugija ir VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centru.
Panevėžio TLK direktorius pabrėžė: nepaisant nuo 2010 iki 2014 metų maždaug 15 proc. sumažėjusio Panevėžio regiono gyventojų skaičiaus, lėšos reabilitacijai didėjo 15,7 proc. (747,3 tūkst. Eur). Nors vaikai Panevėžio TLK veiklos zonoje sudaro 17 proc. viso gyventojų skaičiaus, vaikų reabilitacijai atitenka 19 proc. reabilitacijai skiriamų PSDF biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, šiais metais Panevėžio ir Utenos apskričių suaugusiųjų reabilitacijai skirta 4,5 mln. Eur, vaikų – apie 1 mln. Eur., ambulatorinėms specializuotoms konsultacijoms – 1,5 mln. Eur.
2014 m. daugiausia medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo lėšų, tenkančių vienam prisirašiusiam savivaldybės gyventojui, buvo Molėtų ir Utenos rajonuose, mažiausia – Ignalinos rajone ir Visagino mieste. Tarp suaugusiųjų daugiausia reabilitacijos paslaugų pernai gavo Biržų rajono gyventojai (35 paslaugos tūkstančiui savivaldybės gyventojų), tarp vaikų – Utenos rajono vaikai (40 paslaugų tūkstančiui vaikų). Per penkis pastaruosius metus Utenos rajono ir Panevėžio miesto vaikams suteikta dvigubai daugiau reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų už šių paslaugų vidurkį.
2014 m. pagal savo teritorijos gyventojų siuntimą į reabilitaciją lyderis buvo Panevėžio miesto savivaldybė. Siuntimų į reabilitaciją iš kitų ligonių kasų veiklos zonos įstaigų panevėžiečiams išrašyta nedaug.
Įstaigos, turinčios reabilitacijos skyrius, didžiąją dalį lėšų, J. Narbuto teigimu, paprastai naudoja pacientų reabilitacijai savo skyriuose, nors taip pažeidžiama pacientų teisė pasirinkti reabilitacijos įstaigą. Pastebima ir tai, kad beveik nekinta ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijos santykis: nors reikėtų skatinti ambulatorinę reabilitaciją, maždaug pusė suaugusiųjų ir beveik 90 proc. vaikų siunčiama į stacionarinę reabilitaciją. Suaugusiesiems daugiausia siuntimų į reabilitaciją išrašoma ligoninėse, vaikams – pirminės asmens sveikatos priežiūros centruose.
Pasak Panevėžio TLK vadovo, analizė rodo, kad į reabilitaciją suaugę pacientai dažniausiai siunčiami dėl kraujotakos ir nervų sistemos ligų bei judamojo atramos aparato pažeidimų. Būtent nervų sistemos ligos sudaro apie 50 proc. visų suaugusiųjų reabilitacijos atvejų. Populiariausios reabilitacijos įstaigos tarp suaugusiųjų yra viešosios įstaigos Respublikinė Panevėžio ir Utenos ligoninės, Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras ir AB „Eglės” sanatorija.
Panevėžio TLK veiklos zonos vaikai į reabilitaciją dažniausiai vyksta dėl kvėpavimo ir nervų sistemos ligų, taip pat dėl judamojo atramos aparato pažeidimų. Daugiausia siuntimų išrašoma dėl kvėpavimo sistemos ligų – beveik 30 proc. 2010–2014 m. pastebimas nesikeičiantis vaikų reabilitacijos paslaugų teikimo sezoniškumas: į reabilitaciją daugiausia vaikų išvažiuoja liepos–rugpjūčio mėnesiais, t. y. ne po ligų paūmėjimo, bet vasaros atostogų metu. Tarp vaikų populiariausios šios viešosios įstaigos: Utenos ligoninė, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras”, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.

Panevėžio TLK inf.

The post Aiškinta apie lėšų, skirtų gyventojų reabilitacijai, panaudojimą appeared first on udiena.lt.