Jūsų karjeros kelias apima akademinį darbą Utenos kolegijoje, advokato padėjėjo, teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko patarėjo ir teisėjo pareigas. Kas paskatino pasirinkti šį kelią?

Dar mokykloje galvoje sukosi tik du pasirinkimai – medicina arba teisė. Tėvų spaudimo niekada nejaučiau. Mokiausi gerai, buvau humanitaras, ne tiksliukas: matematika, chemija ir fizika man nesisekė, tačiau lietuvių kalba ir literatūra, istorija buvo tie dalykai, kuriuos tikrai mėgau.

Gimiau 1984 metais. Kai man buvo vieni metai, tėvai dėl darbo iš Jonavos persikėlė į Anykščius. Čia lankiau ir darželį, ir mokyklą. Įdomu tai, kad dar pradinėse klasėse įvardydamas savo svajonių profesiją parašiau žodį „teisėjas“. Tai man priminė klasiokas, kai 2022 metais buvau paskirtas į šias pareigas. Jis vedė specialų sąsiuvinį, kuriame buvo surašytos visų bendraklasių svajonės.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 07 03) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Teismo pirmininkas Alvydas Žala: „Mintys apie bylas aplanko net verdant sriubą“ appeared first on udiena.lt.

K. Latožienė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo 2005 m. Mykolo Romerio universitete. Studijuodama dirbo jaunesniąja inspektore, vyr. prokuroro padėjėja. Baigusi studijas dirbo prokurore Zarasų rajono apylinkės prokuratūroje, vėliau – advokate.

Dirbti teisėja K. Latožienė pradėjo 2013 m. Utenos apylinkės teisme. Nuo 2018-ųjų penkerius metus buvo šio teismo pirmininko pavaduotoja.

Panevėžio apygardos teisme teisėja dirbs Baudžiamųjų bylų skyriuje, kur nagrinės baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

Sveikindamas su darbo pradžia Panevėžio apygardos teisme laikinasis teismo pirmininkas Laimantas Misiūnas linkėjo teisėjai didelės sėkmės ir sklandaus įsiliejimo į teismo kolektyvą.

„Dėkoju už šiltą priėmimą. Šiandien prasideda naujas mano profesinės veiklos etapas – darbas apygardos teisme. Be to, man tai – ir naujas miestas, nauji kolegos. Teisėjo darbas man labai patinka, siekiu profesinio tobulėjimo. Tikiuosi, pavyks užsibrėžtus tikslus pasiekti“, – sakė K. Latožienė.

Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme dirba 14 teisėjų.

Panevėžio apygardos teismo inf. ir nuotr.

The post Dešimtmetį Utenoje dirbusi teisėja pradėjo dirbti Panevėžyje appeared first on udiena.lt.

Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi du mirusios moters sūnūs. Jie nurodė, kad mama buvo onkologinė ligonė. 2019 metais sausio 22 dieną ypač prastai pasijutusi moteris kartu su vienu sūnumi nedelsiant nuvyko pas savo šeimos gydytoją Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Kadangi šeimos gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, pacientę apžiūrėjo kita gydytoja. Įvertinusi pacientės būklę kaip kritinę, medikė davė siuntimą gydymui į stacionarą.

Kaip teismui nurodė ieškovai, atvykus į Utenos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientei buvo liepta grįžti į Utenos PSPC, iš ten kviesti greitąją pagalbą, nors pacientės būklė akivaizdžiai buvo prasta, ji kalbėjo silpnai ir nerišliai, pati nejudėjo. Sūnus, palikęs mamą vežimėlyje, nuskubėjo atgal į Utenos PSPC pas siuntimą išrašiusią gydytoją. Ši pacientės dokumentus perdavė Utenos PSPC Šeimos medicinos skyriaus vedėjui, kuris kartu su moters sūnumi grįžo į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Vedėjas skambino į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, ten budintis hematologas rekomendavo atlikti kraujo produktų transfuziją Utenos ligoninėje.

Tačiau moteris į Utenos ligoninės stacionarą gydymui nebuvo paguldyta. Sunkios būklės pacientė buvo išleista į namus, jai nurodyta kitą dieną darytis dializę, o po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį.

Mamą namo parvežęs kartu gyvenantis sūnus paguldė ją ilsėtis, o anksti ryte rado mirusią.

Teismas nustatė, kad atsakovė Utenos ligoninė 2019 m. sausio 22 d. nesuteikė sunkios būklės pacientei būtinosios medicininės pagalbos, kurią privalėjo suteikti, ir tai yra aiškiai neteisėti veiksmai, dėl kurių neturtinė žala yra neišvengiama.

Teismas pažymėjo, kad Akreditavimo tarnyba, pagal ieškovų kreipimąsi atlikusi aplinkybių ir faktų Utenos ligoninėje vertinimą, savo ataskaitoje nurodė, kad Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientei būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba.  

Teismas atmetė Utenos ligoninės tvirtinimą, kad veiksmui vykstant ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo būtent Utenos ligoninėje, nes tuo metu buvo tariamasi dėl ligonės stacionarizavimo Santaros klinikose. Buvo nustatyta, kad tuo metu ligonės gabenti į Vilnių nebuvo galimybės, todėl teismas pažymėjo, kad Utenos ligoninė, žinodama pacientės sveikatos būklę, įvardytą siuntime, neturėjo teisės pagalbos suteikimo nukelti į kitą dieną.

„Gydytojas yra profesionalas, jis turi specialių žinių, gyvybiškai svarbiais žmogui klausimais žino ir gali daugiau, <…>, turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl neturi elgtis nerūpestingai, abejingai ligonės būklės atžvilgiu, privalo imtis skubių būtinų priemonių, o ne išleisti į namus su nurodymu atvykti kitą dieną. <…> duomenys akivaizdžiai rodo, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo aplinkybes apie pacientės sveikatos būklę ir kokios pagalbos ji reikalinga, bet pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai,“ – pažymėjo teismas.

Ir nors šiuo atveju, teismo įsitikinimu, negalima kategoriškai teigti, kad laiku ir tinkamai suteikus būtinąją medicininę pagalbą pacientės gyvybė būtų buvusi išgelbėta, nes moteris jau sirgo sunkia onkologine liga, tačiau tikimybė išgelbėti pacientės gyvybę kuriam laikui būtų buvusi, jeigu Utenos ligoninėje neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų buvę jai suteiktos.

Konstatavęs, kad Utenos ligoninės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, teismas priteisė ieškovams – mirusios pacientės sūnums neturtinę žalą. Vienam sūnui ligoninė turės sumokėti 2 600 eurų, kitam – 600 eurų neturtinės žalos. Pastarajam gydymo įstaiga privalės atlyginti ir 1 800 eurų bylinėjimosi išlaidų.  

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo inf.

The post Sunkiai ligonei būtinosios medicininės pagalbos nesuteikusi Utenos ligoninė privalės atlyginti neturtinę žalą appeared first on udiena.lt.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo J. K. pripažino kaltu už vagystes, įvykdytas iš Vilniuje ir Utenos mieste esančių bažnyčių aukų dėžučių.

Nuteistasis J. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Nurodė, kad panaudojęs savadarbį įrankį – plastmasinį tvirtinimo dirželį, apklijuotą lipnia juosta, įkišo jį per užrakintos aukų dėžutės angą ir ištraukė prilipusias nenustatyto norminio dydžio kupiūras. Tokiu būdu iš Vilniuje esančios Šv. Juozapo bažnyčios pagrobė žmonių paaukotus ne mažiau kaip 20 eurų, o iš Utenoje esančios Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčios – ne mažiau kaip 400 eurų grynųjų pinigų.

Skiriant bausmę nuteistajam teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, ankstesnį neišnykusį teistumą.

Teismas nuteistajam J. K. paskyrė bausmes už kiekvieną iš įvykdytų vagysčių ir jas subendrino iš dalies sudedant. Atsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuteistasis savo kaltę prisipažino visiškai, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir J. K. paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Utenos apylinkės teismo ir laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Nusikaltėlis Utenos bažnyčioje iš aukų dėžutės pinigus iškrapštė neįprastu būdu appeared first on udiena.lt.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas teikimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, mėsinius galvijus auginusios bendrovės vadovai per 2016–2019 metus darbuotojams galimai neoficialiai išmokėjo per 104 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Įtariama, kad siekdami paslėpti neapskaitytas išlaidas, ūkio direktorė ir buhalteris apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – į ją įtraukė kitos įmonės kasos aparato kvitus, neva parodančius, kad bendrovė veiklai vykdyti įsigijo daugiau kaip 82 tūkst. litrų degalų už daugiau nei 81 tūkst. eurų, kurių, pareigūnų surinktais duomenimis, iš tiesų jie nepirko.

Manoma, kad per trejus metus bendrovė valstybei nesumokėjo per 14 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), beveik 35 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, per 30 tūkst. bendrųjų įmokų, dar per 18 tūkst. eurų – darbuotojų įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Padaryta žala biudžetui galimai siekia per 97 tūkst. eurų. Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė – beveik 343 tūkst. eurų.

Kaltinimai pareikšti juridiniam asmeniui bei dar trims asmenims. Atliekant tyrimą vienas iš asmenų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Šioje byloje civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 49 tūkst. eurų, yra pateikusi Valstybinė mokesčių inspekcija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikto ieškinio suma siekia per 48 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 100 MGL, griežčiausia skiriama bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

FNTT inf.

The post Įmonė ir jos vadovai bus teisiami dėl vokeliuose išmokėtų 104 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teismui perdavė nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos tirtą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pareikšti buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (URATC) direktoriui M. B.

Byloje kaltinimai dėl papirkimo, dokumentų suklastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir juridiniam asmeniui – vienai Utenos uždarajai akcinei bendrovei. Pastarosios bendrovės direktorius A. K. kaltinamas tokiomis pat nusikalstamomis veikomis bei turto pasisavinimu, o bendrovės akcininkų vardu veikiantis G. G. – dokumentų suklastojimu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viena Utenos bendrovė 2016-2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. B. priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams.
Už darbus ir medžiagas statybų bendrovės direktoriui A. K. buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie galimai pagal susitarimą buvo neapskaityti. Tyrimo duomenimis, M. B. jam pažadėjo, kad, pasinaudodamas savo įgaliojimais, turimomis pažintimis su verslininkais ir įtaka Utenos regione, ateityje tarpininkaus ir sudarys galimybes A. K. vadovaujamai bendrovei dirbti kituose statybos objektuose bei gauti subrangos darbų.
Įtariama, kad M. B. iš šio susitarimo gavo ne mažiau kaip 6 tūkst. 600 eurų turtinės naudos. Statybų bendrovės direktoriui A. K. bendravimas su URATC direktoriumi irgi buvo naudingas: priimdamas pinigus už atliktus statybos darbus ir medžiagas, jis galimai neįtraukė į bendrovės apskaitą pinigų ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. Įtariama, kad klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A. K. vadovaujamai bendrovei galėjo būti padarytas ne mažesnis kaip 38 tūkst. eurų nuostolis, ši bendrovė nesumokėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. 600 eurų PVM mokesčio bei 3 tūkst. 160 eurų pelno mokesčio valstybei.
Šioje baudžiamojoje byloje buvusiam URATC direktoriui pateikti kaltinimai ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, M. B. neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad M. B. galimai priėmė kyšių iš dar vienos bendrovės už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip URATC direktoriaus, įgaliojimus.
Dėl savo namo statybos buvusiam URATC direktoriui jau teko varstyti teismo duris. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad M. B. deklaravo apie atliktą statinio rekonstravimą ir pakeistą statinio paskirtį, nors iš tiesų kultūros vertybe pripažintoje dvarvietėje buvo pastatytas naujas namas.
STT pareigūnai gautą informaciją pateikė įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Atlikęs tyrimą, šio skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais sumažinta kultūros vertybe pripažinto Avižienių dvaro Utenos rajone teritorija. Teismas konstatavo, kad dvarvietės teritorija, priklausanti buvusiam URATC vadovui, buvo sumažinta nepagrįstai ir panaikino tai numačiusius institucijų sprendimus.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

LR Prokuratūros inf.

The post Į teisiamųjų suolą uteniškius atvedė dvarvietėje pastatytas namas appeared first on udiena.lt.

Paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činkas šio teismo pirmininku. Naujai paskirtas vadovas pareigas pradėjo eiti birželio 1 dieną.

Eigirdas Činka teisės mokslus baigė Vilniaus universitete. Yra dirbęs advokatu, juriskonsultu. Teisėjo karjerą pradėjo 2005 m. Pasvalio rajono apylinkės teisme, vėliau dirbo Panevėžio miesto apylinkės teisme. 2014 m. sausį tapo Panevėžio apygardos teismo teisėju, nagrinėjančiu civilines bylas.

Atranka į teismo pirmininko pareigas buvo paskelbta po to, kai tuometis Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Teismo pirmininkas yra skiriamas penkerių metų kadencijai.

Panevėžio apygardos teismo inf.

The post Panevėžio apygardos teismui vadovauja Eigirdas Činkas appeared first on udiena.lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Utenos gyventoja G. M., skolinusi žmonėms pinigus už palūkanas, versliškai vertėsi neteisėta finansine veikla. Be to, už paskolintus pinigus net po kelis vekselius skolininkes įtikinusi pasirašyti 57 metų uteniškė liko nuteista ir dėl sukčiavimo.

Į teisiamųjų suolą G. M. atvedė už procentus teiktos paskolos. Į teisėsaugos pareigūnus 2014 metais ėmė kreiptis žmonės, pranešdami, kad yra nukentėję nuo G. M. Ji esą paskolindavo pinigų už palūkanas, tačiau vėliau skolininkai nebesugebėdavo skolų grąžinti, nes kreditorės spaudžiami pasirašydavo vekselius ir jai vis labiau įsiskolindavo.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Sabaliauskas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. M. apie 16 metų (nuo 1998 iki 2014 metų) teikė paskolas fiziniams asmenims. Pareigūnai nustatė, kad tokių skolininkų buvo ne mažiau kaip 32. Per visą tą laiką G. M. dirbo tik 3 mėnesius bei 8 kartus buvo registruota Darbo biržoje kaip bedarbė.

2017 metų sausį Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. M. buvo pripažinta kalta apgaule iš 4 nukentėjusiųjų įgijusi didelės vertės turtą, tačiau išteisinta dėl neteisėto vertimosi uždrausta komercine veikla bei savivaldžiavimo.

Panevėžio apygardos teismas pernai lapkritį iš dalies patenkino prokuroro V. Sabaliausko apeliacinį skundą – G. M. pripažino kalta ir dėl sukčiavimo, ir dėl to, kad ji neteisėtai versliškai vertėsi finansine veikla, neturėdama licencijos.

Tuomet G. M. ir jos gynėjas kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami ją išteisinti.

Gegužės 22 dieną LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė nutartį šioje byloje.

LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. M. buvo pripažinta kalta dėl versliško vertimosi finansine veikla neturint licencijos bei dviejų sukčiavimo epizodų. Dar dėl dviejų sukčiavimo epizodų byla G. M. atžvilgiu nutraukta konstatavus, kad ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Tačiau ši nutartis neužkerta kelio nuo G. M. nukentėjusiems asmenims pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Savo nutartyje LAT patvirtino, kad dviejų skolininkių turtą G. M. užvaldė apgaule. „Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai G. M. veikose nustatęs esminę apgaulę”, – rašoma nutartyje.

Nuteistosios kasaciniame skunde tvirtinama, kad paskolų teikimo veikla ji vertėsi ne versliškai, todėl jai turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Tačiau LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas dėl G. M. veiklos versliškumo – maždaug 16 metų pinigų skolinimas fiziniams asmenims buvo pagrindinė G. M. veikla, iš kurios ji gaudavo finansinę naudą.

Teismas taip pat kritiškai vertino nuteistosios teiginį, kad iš pinigų skolinimo ji jokios naudos neturėjo, nes už tai negaudavo palūkanų. LAT nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pinigus G. M. skolindavo fiziniams asmenims pasirašant paskolos dokumentus, kuriuose paprastai buvo nurodoma ne realiai fiziniams asmenims paskolinta pinigų suma, aiškiai nurodant palūkanas, o suma su iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis ir nuo palūkanų apskaičiuotomis palūkanomis (kurias nuteistoji nustatydavo žodžiu ir jas keisdavo vienasmeniškai).

LAT nutartimi, pakeitus ankstesnius nuosprendžius, G. M. skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1,5 metų ir 240 MGL (9038 eurų) dydžio bauda. Be to, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuratūros inf.

The post Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – blogos žinios uteniškei appeared first on udiena.lt.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Panevėžio apygardos teisme priimtas ieškinys dėl buvusio VĮ „Utenos regiono keliai“ vadovo įvykdytų pažeidimų ir įmonei padarytos beveik 69 tūkst. eurų turtinės žalos. Atsižvelgdama į 2017 metų audito metu šioje įmonėje nustatytus pažeidimus, ieškinį pateikė VĮ „Kelių priežiūra“.

Pagal pateiktą ieškinį teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti „Utenos regiono kelių“ buvusiam vadovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir /ar turtines teises 68850,74 eurų sumai. Šiuo metu antstoliai yra areštavę buvusio direktoriaus turimą pastatą, du žemės sklypus, automobilį ir banko sąskaitas.

„2017 m. atlikus auditą nustebino VĮ „Utenos regiono keliai“ aptiktas piktnaudžiavimų mastas. Neskaidrūs viešieji pirkimai, konkrečių įmonių protegavimas, netoleruotinas aplaidumas, valstybės lėšų švaistymas šioje įmonėje buvo įprasta praktika. Tikiu, kad teisme nagrinėjama byla leis aiškiai įvardinti kaltininkus ir iš jų pareikalauti atlyginti žalą“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerijai inicijavus regioninių kelių priežiūros įmonių auditą, VĮ „Utenos regiono keliai“ buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, įmonei vykdant viešuosius pirkimus, sudarant ir vykdant sandorius su tiekėjais bei atliekant mokėjimus.

Ieškinyje nurodyta žala atsirado neskaidriai ir neracionaliai panaudojus lėšas įmonės administracinio pastato remonto darbams 2010 m., 2011 m. ir 2016 m. bei perkant kelio apsauginių atitvarų įrengimo darbus. Audito duomenimis, buvo perkami besidubliuojantys remonto darbai, pirkimai organizuojami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Nustatyti atvejai, kai darbai buvo perkami supaprastinta tvarka, apklausos būdu, neskelbiant apie konkursą, įmonei savo nuožiūra parenkant apklausos dalyvius. Sudarytų sutarčių įkainiai reikšmingai viršijo vidutines rinkos kainas.

„Įgyvendindami iškeltus tikslus, siekiame, kad naujoji kelių priežiūros įmonė taptų skaidria, efektyviai veikiančia ir gera darboviete. Mūsų tikslas – nulinė tolerancija korupcijai. Analizuodami ir aiškindamiesi kiekvieną iškylantį atvejį, pirmiausia norime nustatyti sistemines klaidas, tačiau nustatę pažeidimus sieksime, kad padaryta žala įmonei būtų atlyginta. Įmonės sąmoningumas auga, suvokiame atsakomybę už savo veiksmus  – tai rodo, kad einame teisingu keliu“, – teigė VĮ „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius.

2017 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva vienuolika Lietuvoje veikusių regioninių kelių priežiūros įmonių buvo reorganizuotos, sujungiant jas į vieną valstybės įmonę „Kelių priežiūra“. Naujoji įmonė rūpinasi Lietuvos valstybinės reikšmės keliais.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Buvusio „Utenos regiono kelių“ vadovo pažeidimų tyrimas pasiekė teismą appeared first on udiena.lt.

Lietuvos apeliacinis teismas sausio 15 dieną atmetė buvusio Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ramūno Keršio apeliacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. buvusį Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorių R. Keršį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo. Teismas jam skyrė 9 tūkst. 415 eurų baudą ir atėmė teisę dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo eiti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Be to, Zarasų rajono savivaldybei iš jo priteista 1 tūkst. 152 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kadangi Zarasų rajono savivaldybė nepasinaudojo teise pateikti civilinį ieškinį dėl jos biudžetui padarytos materialinės žalos, tai, gindama visuomenės interesus, padarė Panevėžio apygardos prokuratūra.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Saulius Daunoravičius.

Byloje surinkta duomenų, kad 2014 m. pavasarį R. Keršis kelis kartus pasinaudojo savo tarnybine padėtimi siekdamas, kad būtų nemokamai suremontuoti asmeniniai jo automobiliai. Savo tuometei pavaduotojai direktorius nurodydavo suorganizuoti jo asmeninių automobilių remontą autoservise, o jų remonto išlaidas apmokėti savivaldybės lėšomis. Tai buvo padaroma suklastojus dokumentus ir apskaitos dokumentuose nepagrįstai įrašius didesnes sumas už Zarasų rajono savivaldybei priklausančių automobilių remontą.

Prokūratūros inf. ir laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Buvusio Zarasų rajono savivaldybės administracijos valdininko skundą teismas atmetė appeared first on udiena.lt.