Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, skirtą pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Pagal naują programą mokyklose bus pradėta dirbti nuo kitų mokslo metų.

Programos kertinė tema – visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą.
Sveikatos ugdymo siekis aprėpia fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, veiklos ir poilsio derinimą, asmens ir aplinkos švarą, savivoką ir savivertę bei kitas psichikos ir socialinės sveikatos sritis, – asmens sveiką gyvenseną. Lytiškumo ugdymo siekis – tai atsakingas lytinis elgesys, pagarba savo ir kito asmens orumui, kuris bus ugdomas analizuojant lytinį tapatumą, rizikingo elgesio padarinių prevenciją, formuojant pozityvų požiūrį į savo ir kito asmens lytiškumą, lytinę orientaciją,  kontracepciją ir kt. Rengimo šeimai siekis – gebėjimas kurti ir palaikyti darnius bei brandžius asmeninius santykius, suprantant atsakomybes ir įsipareigojimus, šeimos, santuokos vaidmenį asmens ir visuomenės gyvenime.
Programos sėkmingam įgyvendinimui bus svarbus visos mokyklos sutelktas ir darnus darbas. Didžioji dalis programos problematikų integruosis į dalykus, tačiau tam tikrus klausimus išsiaiškinti galės padėti visuomenės sveikatos priežiūros specialistas ar mokyklos psichologas, bendradarbiaudamas su įvairių dalykų mokytojais, klasių vadovais. Mokyklai taip pat rekomenduojama, atsižvelgiant į savo bendruomenės poreikius, socialinį kontekstą, nusimatytoms prioritetinėms sritims įgyvendinti skirti papildomas veiklas, panaudojant, pavyzdžiui, neformaliojo švietimo valandas ar mokinio poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas.
Mokytojams, dirbsiantiems pagal naują programą, Ugdymo plėtotės centras planuoja rengti mokymus, organizuoti metodinę pagalbą.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa appeared first on udiena.lt.

Ministrė Audronė Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių švietimo skyrius, mokyklų vadovus, atkreipdama jų dėmesį, kad pastaruoju metu Švietimo ir mokslo ministeriją pasiekia mokinių tėvų skundai dėl mokyklų reikalavimo tėvams pirkti vadovėlius ir pratybas.
„Tokios rinkliavos mokyklose neturi vykti. Mokinio krepšelyje numatytos lėšos yra skirtos visų mokomųjų dalykų vadovėliams įsigyti, todėl papildomų rinkliavų dalykų vadovėliams įsigyti neturi vykti,”– sakoma ministrės A. Pitrėnienės rašte.

Pasak ministrės, pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, savarankišką ir kūrybinį mąstymą. Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus ir priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais.
Švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, kad ministerija nevertina pratybų sąsiuvinių, už jų kokybę bei reikalingumą atsakomybę prisiima mokytojai ir mokykla. Šie sąsiuviniai nėra privalomi, priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, būtina tartis su mokinių tėvais.
Primename, kad Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pasisako prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose: patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir pan., kurios skatina tėvų supriešinimą, didina socialinę atskirtį
Tėvai mokyklą gali remti tik savanoriškai: gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, be to, gali remti mokyklą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus mokyklų uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ir gauti išsamią ataskaitą apie lėšų panaudojimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga, bendrojo ugdymo mokykla turi skelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.
Už mokyklų remontą atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, infrastruktūrai gerinti, mokymo įrangai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos fondų. Baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones galima įsigyti už mokinio krepšelio lėšas.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš rinkliavas vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams appeared first on udiena.lt.

Geriausiai Nacionalinį diktantą parašiusieji mokiniai Prezidentūroje apdovanoti Švietimo ir mokslo ministerijos prizais.

Laimėtojais mokinių kategorijoje tapo: Adriana Otilija Vilkaitė, Vilniaus licėjaus mokinė (mokyt. Asta Karaliūtė-Bredelienė), Rūta Martišiūtė, VDU „Rasos” gimnazijos mokinė (mokyt. Danutė Narbutavičienė), Emilė Znutaitė, Vilniaus licėjaus mokinė (mokyt. Aida Balčiūnienė), Damilė Martinaitytė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinė ( mokyt. Audronė Ganusauskienė). Visi jie apdovanoti Švietimo ir mokslo ministerijos dovanomis.
Diktanto konkurse dalyvavusiai raštingiausiai Lietuvos mokyklos klasei – Vilniaus licėjaus 1A klasei (mokyt. Rima Mackevičienė) – Švietimo ir mokslo ministerija dovanoja dviejų dienų kelionę po Kuršių Neriją. Net aštuoni šios klasės mokiniai pateko į Nacionalinio diktanto finalą.
Diktanto konkurse aktyviausiai dalyvavusiai Lietuvos mokyklos klasei – Pasvalio rajono Pumpėnų gimnazijos 4 G klasei (mokyt. Laima Noreikienė) – Švietimo ir mokslo ministerija dovanoja trijų tomų leidinį „Didžioji Lietuva”.
Aktyviai diktante dalyvavo ir bendrojo ugdymo mokyklos bei lituanistinės mokyklos užsienyje. Švietimo ir mokslo ministerija penkiems mažiausiai klaidų diktante padariusiems mokiniams dovanos edukacinę kelionę į Lietuvą.
Diktanto konkurse dalyvavo per 100 šalies mokyklų. Aktyviausiai diktantą rašė Kauno, Klaipėdos, Panevėžio mokyklų mokiniai.
Diktantas trečią kartą buvo rašomas ir Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Iš viso Nacionalinį diktantą rašė per 8 tūkst. žmonių Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos – raštingiausiems mokiniams appeared first on udiena.lt.

Sausio 22 dieną į ketvirtąjį posėdį susirinko švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius. Posėdžio metu pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms. Taip pat aptarta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva.

„Dabartinė studijų ir mokslo sistemos kokybė kelia susirūpinimą ir reikalauja sisteminės pertvarkos. Universitetai ir kolegijos turi išsigryninti savo misiją ir atitikti minimalius kokybės kriterijus”, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.
Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.
Posėdžio metu taip pat pristatyta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva. Kaip pabrėžia iniciatoriai, trijų universitetų susijungimas leistų sukurti keturiose mokslo srityse tyrimus ir studijas vykdantį universitetą ir kelti studijų ir mokslo kokybę bei konkurencingumą.
Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki šių metų kovo 1 dienos įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Siūlo įvesti minimalius reikalavimus universitetų ir kolegijų veiklai appeared first on udiena.lt.

Bendrojo ugdymo programos labiau susietos su gyvenimo praktika, mokykla suteikia šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų: komunikavimo, socialinių-pilietinių, kultūrinių, kūrybiškumo ir kitų. Šie siekiai apibrėžti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir bus taikomi rengiant naujas bendrojo ugdymo programas bei įgyvendinant jau esamas.

„Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus”, – sakė ministrė Audronė Pitrėnienė.
Numatoma skatinti tiriamąjį, kūrybinį mokymąsi, susiejantį teoriją ir praktiką su realiu gyvenimu. Keičiasi ir mokinio pasiekimų vertinimas: daugiau dėmesio kreipiama ne momentiniam, o formuojamajam vertinimui, kuris skatintų mokinio norą mokytis ir padėtų kelti savo mokymosi tikslus.
„Pažymiai turi ne bausti, o padėti vaikui išmokti. Laikas pripažinti ir neformaliojo švietimo pasiekimus, įvairią socialinę mokinių veiklą. Dabar diskutuojame apie esmines egzaminų sistemos permainas, kad būtų vertinamos ne tik mokinių akademinės žinios, bet ir kiti pasiekimai: meno, sporto, socialinės veiklos”, – sakė ministrė.
Patvirtintas dokumentas numato lankstesnį ugdymą tiek instituciniu, tiek personaliniu lygiu. Mokyklos bus skatinamos bendradarbiauti su kitomis švietimo, mokslo, kultūros įstaigomis bei įmonėmis: pamokos gali vykti įvairiose aplinkose. Ugdymas turėtų tapti labiau personalizuotas, interaktyvus, grindžiamas sąveikos ir dialogo kultūra.
„Mokinys neturi bijoti klausti, nes tik taip mokomasi. Šiandien dažnai girdžiu, kad, deja, bijoma. Mokykla turi visokeriopai skatinti vaiko smalsumą ir padėti jam pasiekti pačių geriausių rezultatų”, – sakė ministrė.
Apraše numatytas aktyvesnis tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime: tiek susipažįstant su vaiko pasiekimais, tiek nustatant vaiko mokymosi tikslus, tolesnio mokymosi krypties pasirinkimą.
Dokumento nuostatos bus įgyvendinamos atnaujinant bendrąsias programas, tobulinant mokytojų kompetencijas, inicijuojant sistemingą ir tikslingą kvalifikacijos tobulinimą, atnaujinant ir rengiant naujas pedagogų rengimo programas, užtikrinant modernios mokymo aplinkos kūrimą.
Aprašas įsigalios 2016 metų rugsėjo 1 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Numatytos naujos ugdymo kryptys: daugiau laiko mokymuisi tyrinėjant, teoriją siejant su praktika appeared first on udiena.lt.

Nuo sausio 1 dienos mokinio krepšelis didėja 34 eurais, jis sieks 1014 Eur.

Nuo sausio 1 dienos didinami visų pedagogų atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kils iki 7 proc., šiemet jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc.

Nuo sausio 1 dienos taip pat toliau bus tęsiamas neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas – „neformalaus ugdymo krepšelis”. Šiam tikslui numatyta 9,7 mln. Eur.
Be to, kitais metais Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių, Šalčininkų savivaldybėse bus įgyvendinamas naujas mokyklų finansavimo modelis – klasės krepšelis.
Ši nauja švietimo finansavimo metodika leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą
mažėjant mokinių skaičiui.
Kitąmet 1,5 mln. eurų didėja pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Tam skirta 3 milijonai 200 tūkstančių eurų.  Šiais metais pasinaudoti išmokų fondu norą pareiškė  per 900 į užtarnautą poilsį pageidaujančių išeiti mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Naujaisiais metais didėja finansavimas švietimui appeared first on udiena.lt.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Šį rudenį kompensacijas gaus 9,8 proc. studentų. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis gerokai išaugo ir beveik pasiekia nustatytą maksimalią 10 proc. ribą.

„Džiaugiamės, kad kompensacijas už studijas šiemet gaus beveik maksimalus galimas skaičius studentų, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Kompensavimo mechanizmas leidžia užtikrinti, kad į mokamas studijų vietas įstoję geriausiai besimokantys studentai faktiškai gauna valstybės finansavimą studijoms.”
Kompensavimui šiais metais skiriama per 4,8 mln. eurų. Už studijas sumokėtą kainą atgaus apie 5,6 tūkst. studentų. Tai beveik sieks maksimalią galimą ribą – sudarys 9,79 proc. nuo valstybės finansuojamų vietų skaičiaus. Kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, kompensacijų skaičius gali siekti iki 10 proc. atitinkamais metais valstybės finansuojamų studijų vietų.
Kompensacijų dalis pastaraisiais metais palaipsniui augo – jei 2012 m. ji buvo 6,18 proc., tai 2014 m. kompensacijos išmokėtos 8,22 proc. studentų.
Kiek už mokslą mokančių studentų kasmet gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir biudžeto finansinių galimybių. Įvertinęs turimas lėšas, Valstybinis studijų fondas kasmet nustato kompensacijų skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai pagal studijų kryptis.

Studentai, kurių studijos atitinka norminę studijų kainą ar kainuoja mažiau, atgauna visą sumokėtą sumą. Už studijas mokėjusieji daugiau – atgauna dalį, lygią norminei studijų kainai.

Padidinti studijų kainos kompensavimą gavusių valstybės nefinansuojamų studentų dalį iki 10 proc. – vienas iš Vyriausybės prioritetų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Už studijas sumokėtus pinigus atgaus beveik 10 proc. geriausiųjų appeared first on udiena.lt.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo skyrė Audronę Pitrėnienę švietimo ir mokslo ministre.

Premjero pateikta kandidatė turi patirties švietimo srityje. A. Pitrėnienė antrą kadenciją dirbo Seime, vadovavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ne vienerius metus yra dirbusi mokyklose, Skuodo rajono savivaldybės Švietimo skyriuje.
A. Pitrėnienė yra baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), Klaipėdos universitete įgijo edukologijos magistrės laipsnį. Darbo partijos narė – nuo 2003 metų.
Švietimo ir mokslo ministrės pareigas A. Pitrėnienė pradės eiti po to, kai prisieks Seime.

Prezidentės spaudos tarnybos ir udiena.lt inf.

The post Švietimo ir mokslo ministre paskirta Audronė Pitrėnienė appeared first on udiena.lt.

Gegužės 14 dieną Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre įvyko nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias viešbučio darbuotojas 2015″. Pirmąją vietą konkurse laimėjo Giedrė Juškevičiūtė, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokinė. Antroji vieta atiteko Brigitai Pociūtei iš Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos, o trečioji – Ingai Paukštytei, Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokinei.

Konkurse dalyvavo profesinių mokymo įstaigų mokiniai iš Radviliškio, Alytaus, Šilutės ir kitų rajonų. Į vertinimo komisiją įėjo darbdavių ir socialinių partnerių atstovai iš AB „LIUKS”, „Kunigaikščių menės”, Kauno kolegijos.
Profesinio meistriškumo konkursai sudaro sąlygas atsiskleisti jaunuolių gabumams, parodyti profesinio mokymo įstaigose įgytus įgūdžius.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Meistriškumo konkurse trečioji vieta atiteko Ingai Paukštytei appeared first on udiena.lt.

Nuo antradienio švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis pasirašė ministerijos reikalų perdavimo aktą. Švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai perima teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Ministras D. Pavalkis, atsisveikindamas su ministerijos darbuotojais, padėkojo už profesionalų darbą, išreiškė viltį, kad svarbiausia švietimo kryptis nesikeis.
Nuo rytojaus švietimo ir mokslo ministro pareigas perimantis J. Bernatonis pažadėjo įsigilinti į švietimo problemas ir jas kruopščiai spręsti, nors šios pareigos bus tik laikinos.
Prof. D. Pavalkis buvo 11-asis švietimo ir mokslo ministras nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Šias pareigas jis ėjo 2 metus 4 mėnesius ir 29 dienas.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo ir mokslo ministro pareigas nuo rytdienos laikinai perima teisingumo ministras Juozas Bernatonis appeared first on udiena.lt.