Problemos – nuo vaikystės

Pamažu visuomenė ima suvokti, kad geros sveikatos pamatas yra pilnavertė mityba. Šią sveikos gyvensenos dedamąją akcentuoja tiek gydytojai, tiek ir mitybos specialistai. Tiesa, pavojaus varpais skambina ne vienas, nes valgymo sutrikimų šiandien patiria ir vaikai.

„Aktyviai bendraudami su klientais, pastebėjome opią problemą. Tai – vaikų mitybos sutrikimai. Tėveliai ateina įsigyti baltyminių maisto papildų vaikams, nes jie, be greitojo maisto ir saldumynų, nieko nevalgo, yra pabalę ir blogai jaučiasi. Mamos vaikams bando bent jau kokteilius, praturtintus maisto medžiagomis, sugirdyti. Šiuolaikiniams vaikams ypač trūksta įvairių maistinių medžiagų. Tai iš tiesų neramina“, – sako didelę patirtį maisto papildų srityje turintis Mantas Zemeckas.

Sveikatos specialistai atskleidžia, kad, siekiant per dieną gauti reikiamą kiekį gyvybiškai svarbių naudingų medžiagų, būtina suvalgyti net 8 kumščio dydžio daržovių porcijas bei nepamiršti kitų organizmui reikiamų medžiagų – baltymų, naudingų riebiųjų rūgščių.

Visgi pašnekovas atskleidžia, kad situacija krypsta gerąja linkme. Esą žmonių sąmoningumas ir mitybos raštingumas didėja, ieškoma sveikesnių produktų.

„Kai prieš dešimtmetį pradėjome veiklą, orientavomės į intensyviai sportuojančius žmones, kurie reguliariai vartoja maisto papildus. Tačiau šiandien mūsų parduotuvėse lankosi vis daugiau paprastų žmonių, kurie neturi nieko bendra su sportu. Maisto papildų paklausa labai auga, nes žmonės darosi vis labiau sąmoningi ir nebijo keisti savo įpročių“, – pastebi „Adiados“ direktorius M. Zemeckas.

Vengti besaikio vartojimo

Net ir įvairi bei subalansuota mityba negarantuoja, kad su maistu gauname mums taip reikalingų mikroelementų. Tiesa ta, kad mūsų racione – ir maistines medžiagas praradę produktai, ir kenksmingos medžiagos.

„Daugelis gyvena įtemptą gyvenimo ritmą ir neturi galimybės su savimi nešiotis indelių, kuriuose pačių pagaminti patiekalai. Žmonėms lieka rinktis greitąjį maistą ir ne pačius sveikiausius užkandžius. Tenka pripažinti, kad suprastėjusi ir paties maisto kokybė – ryžiai gaminami iš miltelių, vištos auginamos naudojant antibiotikus, savo krašte užaugintas daržoves valgome vos keletą mėnesių per metus. Sveiką ir subalansuotą mitybą palaikyti yra gana sudėtinga, todėl maisto papildai gelbsti šiuolaikinį žmogų“, – teigia M. Zemeckas.

Tiesa, specialistas tikina, kad reikėtų vengti besaikio maisto papildų vartojimo ir rinktis tai, ko mūsų organizmas stokoja. Būtinas mikroelementų kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo: „Niekada neskatinu besaikio vartojimo. Visų pirma, geriausia atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, kokių vitaminų organizmui trūksta. Tuomet verta įsigyti koncentruotų maisto papildų ir žiūrėti, kaip keičiasi savijauta, vartojant vieną ar kitą elementą. Po kurio laiko kraujo tyrimus galima pakartoti. Paprastai žmonėms trūksta vitamino D, ypač mūsų klimate. Todėl tikrai galima pradėti nuo šio maisto papildo.“

Gerina sveikatą

Dėl pakitusio gyvenimo ritmo didėja ne tik maistinių medžiagų poreikis. Susidūrus su sveikatos problemomis, vis dažniau tenka varstyti vaistinių duris. Pašnekovas pastebi, kad pandemijos banga ir jos padariniai žmones privertė atsigręžti į praeitį ir ieškoti alternatyvių būdų, kaip pagerinti sveikatą.

„Virškinimo fermentai, gėrimai su gerosiomis bakterijomis, papildai iš vaisių, uogų, šaknų arba žolelių. Žmonėms visa tai dabar labai aktualu. Šie papildai ir virškinimą palengvina, ir savijautą pagerina. Dabar žmonės kaip niekad ieško senovinių būdų pagerinti savijautą bei žarnyno veiklą. Tai ir raugintų kopūstų, agurkų sultys. Mes jais dabar prekiaujame ir žmonės juos labai mėgsta, nes jaučia teigiamą poveikį“, – sako maisto papildų parduotuvės „Adiada“ direktorius.

M. Zemeckas pokalbio metu dalijasi ir savo šeimos sėkmės istorija. Esą tinkamai parinkti maisto papildai, šiuo atveju koncentruotas žolinis augalas, gali pagerinti net ir kritinę sveikatos būklę.

„Mano močiutei diagnozuotas cukrinis diabetas. Pastaruoju metu jai pradėjo labai stipriai tirštėti kraujas. Įdėmiai peržiūrėjau jai paskirtų vaistų informacinį lapelį ir pamačiau, kad į jos kraują patenka didelis kiekis cheminių medžiagų. Pasidomėjus, kaip būtų galima išvengti vaistų vartojimo, išsiaiškinome apie silvestro augalą, kurį galima įsigyti kapsulių pavidalu. Močiutė jį vartoja jau 4 mėnesius. Džiugu, kad neseniai sulaukėme gydytojo skambučio, kuris pranešė džiugią žinią – kraujo kokybė ženkliai pagerėjo“, – sako jis.

Alternatyvų ieškantys žmonės domisi žaibiškai išpopuliarėjusiu natokinazės augalu, kuris skystina kraują, o stokojantieji geležies perka dilgėlių maisto papildus. Kovai su cukrumi „Adiada“ klientai renkasi sveikuoliškus batonėlius, mažai kaloringus gėrimus, padažus bei maisto papildus su chromu, kurie padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.

Prieš renkantis maisto papildus, patariama pasitarti su specialistais, kurie gali ne tik patarti, bet ir padėti nepasimesti produktų gausoje.

The post Sveikatą gerinančios alternatyvos – nuo raugintų kopūstų sulčių iki žolelių maisto papilduose appeared first on udiena.lt.

Prasidėjo sulaukus vos vienuolikos metų

Iš Švenčionių rajono Pabradės miestelio kilusi A. Gulbinovič vaikystėje svajojo šokti ir pradėjusi tuo užsiimti antroje klasėje, sėkmingai šoka iki šiol.

„Ne paslaptis, kad visais laikais šokėjas turėjo būti formoje. Nors pastaruoju metu šie stereotipai yra sėkmingai išsklaidomi garsių apvalesnių formų šokėjų, anksčiau reikalavimai buvo itin griežti“, – pokalbį pradėjo mergina.

Jos kelias valgymo sutrikimų link prasidėjo būnant vienuolikos metų, kai prie bendraklasių ir vyresniųjų šokėjų jos šokių mokytoja pradėjo neigiamai komentuoti mergaitės kūną dėl priaugto svorio.

Galiausiai tyčiotis iš mergaitės pradėjo vaikai – ji prisimena vieną pirmųjų „juokelių“, kai, perkant bandelę mokykloje, kitas moksleivis visų akivaizdoje jai išrėžė: „Kaip tu dar drįsti pirkti bandeles? Tu ir taip esi stora karvė!“

„Išgirdusi šiuos žodžius ilgai verkiau, o grįžusi namo sulaukiau mamos klausimo, kas gi man nutiko, tačiau jai taip ir neatsakiau. Po šio atvejo prasidėjo mano badavimai“, – teigė A. Gulbinovič.

Kritinis svoris – 29 kg

Mergina pasakojo, kad visos jos mintys buvo tik apie tai, kaip sulieknėti, nevalgyti ar papildomai pasportuoti, kad tik svoris kuo greičiau sumažėtų.

Tėvams pastebėjus krentantį dukros svorį, buvo bandoma priversti mergaitę valgyti. „Mama ir tėtis sakydavo, kad nepasitrauks nuo stalo tol, kol aš nepavalgysiu“, – prisimena ji.

Tėvai daugelį kartų bandė kalbėti su dukra ir net išvežti į ligoninę, tačiau ji nieko prie savęs neprisileido ir melavo, kad viskas yra gerai.

A. Gulbinovič pripažįsta, kad buvo labai užsispyrusi paauglė: „Mokėjau puikiai prieš visus vaidinti, su manimi niekas negalėjo ginčytis. Aš šaukdavau, kad niekur nevažiuosiu, nors tuo metu buvau pasiekusi savo kritinę ribą – būdama 155 cm ūgio svėriau vos 29 kg.“

Praėjus kuriam laikui, mergina pavargo nuo nuolatinės įtampos ir galvojimo apie maistą, todėl išsiilgusi jo (maisto) tiesiog pamažu pradėjo valgyti, badavimų vis mažėjo.

Ji pridūrė: „Džiaugiuosi, kad grįždama prie normalaus svorio tuomet nesusilaukiau jokių komentarų iš aplinkinių. Manau, kad tai man padėjo, nes, priešingu atveju, būčiau toliau save alinusi.“

Sveikatos problemos – ilgalaikės

Neilgai trukus, vos po kelerių metų, penkiolikmetė A. Gulbinovič, stebėdama lieknesnes ir daugiau vaikinų dėmesio sulaukiančias drauges bei matydama nepaprastai gražias moteris socialiniuose tinkluose, nusprendė grįžti prie sveikatai žalingų įpročių.

„Kartu su jomis lankiau šokius ir visuomet atkreipdavau dėmesį, kaip gražiai jos atrodo su šokių apranga ir kaip atrodau aš. Maniau, kad jei pavyko pirmą kartą – pavyks ir antrąjį“, – pasakojo mergina.

Šįkart ji išbandė viską: pradedant protarpiniu badavimu ir baigiant visišku angliavandenių atsisakymu. Merginos organizmas buvo taip stipriai išvargintas, kad jai dingo mėnesinės. „Mano mamai tai prilygo tragedijai. Tik dabar suprantu, ką ji tuomet išgyveno. Nors ji stengėsi padėti, aš neleidau ir sakiau, kad čia mano gyvenimas“, – atviravo A. Gulbinovič.

Sulaukusi šešiolikos metų, mergina svėrė vos 38 kg. „Pamenu, kai išvydusi šiuos skaičius verkiau negalėdama suvokti, kodėl negaliu būti normali kaip ir visi, kodėl turiu nuolat galvoti apie tai, kaip atrodau, kiek sveriu ir kiek valgau“, – kalbėjo ji apie anuometinę situaciją.

Jai nuolat svaigo galva, trūko energijos, o galų gale prasidėjo kompulsyvūs persivalgymai.

„Persivalgydavau tiek, kad negalėdavau net kvėpuoti“, – prisimena mergina. Tuomet ji suprato, kad nori tai sustabdyti ir tam reikalinga pagalba.

„Dabar esu laiminga, nes mano gyvenimas pasidarė daug spalvingesnis – esu geros nuotaikos, turiu energijos, nebevengiu draugų, stengiuosi kuo labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir stebėti savo būseną“, – apie teigiamus pokyčius pasakojo ji.

Šiuo metu mergina ruošiasi artėjančioms psichologijos studijoms ir planuoja užsienyje gilinti žinias apie sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, mitybą.

Pašnekovė sakė, kad jos gyvenimo misija – padėti kitiems, kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų.

Kūnas simbolizuoja gėdą

Psichologės Monikos Lukoševičiūtės teigimu, pacientai, kovojantys su valgymo sutrikimais, turi daugybę emocinių ir elgesio požymių, tokių kaip baimė priaugti svorio, nuotaikų kaita, socialinis atsitraukimas ar perteklinis fizinis aktyvumas.

„Greta gali vystytis ir kitos ligos: depresija, nerimo sutrikimai, polinkis į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą. Gali atsirasti savęs žalojimas bei minčių apie savižudybę“, – sakė M. Lukoševičiūtė.

Valgymo sutrikimų turintys pacientai dažnai nurodo savo kūną kaip būdą netiesiogiai išreikšti tai, kas vyksta jų mintyse ir širdyje.

„Tie, kurie save apibrėžia vien savo išvaizda, tiki, kad bus pakankamai geri tik tada, kai jų kūnas bus pakankamai geras. Jie mano, kad pakeitę išvaizdą gali priversti kitus žmones juos pamėgti. Jie nesąmoningai įsivaizduoja, kad atsikratę „antsvorio“ atsikrato niekinančių savo aspektų. Šie pacientai naudoja savo kūną, kad išreikštų tai, ko jų protas negali. Jų kūnai dažnai yra gėdos ir pažeminimo, o ne malonumo šaltinis“, – teigė psichologė.

Pagalba – būtina

Pokalbis su patikimu žmogumi gali suteikti reikalingos paguodą, paramą, nors iš pradžių gali būti jaučiama baimė, pyktis, nerimas ar sumišimas.

„Visiškai normalu, kad galite nežinoti, ką pasakyti, todėl pirmiausia vertėtų sau atsakyti į šiuos klausimus: kada pradėjote galvoti apie svorį? Kada prasidėjo kitoks jūsų elgesys? Ar pastebėjote poveikį fizinei ar emocinei sveikatai? Kaip žmonės jūsų gyvenime gali geriausiai jus palaikyti? Ar norite, kad jie stebėtų jūsų elgesį? Kokius pokyčius norėtumėte padaryti savo gyvenime, kad įvestumėte sveiką gyvenimo būdą?“ – patarė M. Lukoševičiūtė. Ji perspėja, kad artimieji, išgirdę problemą, gali reaguoti emocionaliai, parodyti šoko reakciją, baimę, pyktį ar neigimą. Tačiau svarbu išlikti ramiems, nes tik abipusis darbas leis pažinti problemą ir ją spręsti.

„Kiekviena diskusija su valgymo sutrikimu sergančiu žmogumi bus skirtinga – pernelyg didelis atkaklumas gali paskatinti sergantį asmenį nuo jūsų atsiriboti, tačiau ignoruoti mirtinos ligos taip pat negalima. Svarbu palikti „pravertas duris“ ir nuolat pasiteirauti mylimo žmogaus, kaip jam sekasi ir ar jis nori gydytis – tai gali padėti jį nukreipti teisinga linkme“, – patarė psichologė.

Ji pabrėžė, kad valgymo sutrikimui susiformuoti įtakos turi genetika, asmenybė, psichologinė patirtis, o negydomi valgymo sutrikimai gali turėti nesugrąžinamų komplikacijų ir pasibaigti mirtimi. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnis rimtų pasekmių pavojus, didesnė išgijimo tikimybė.

Užsk. Nr. IDSAM 02

The post „Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną“ appeared first on udiena.lt.

Padeda sureguliuoti kraujo spaudimą

Be jokios abejonės, seksas kaip fizinis krūvis pagerina širdies darbą ir sumažina kraujospūdį abiem lytims, visgi vyrams saugotis reikia labiau – tyrimų duomenimis, būtent jiems yra žymiai didesnė rizika susirgti širdies ligomis. Dėl šios priežasties į savo dienos režimą kiekvienam vyriškosios lyties atstovui rekomenduojama įtraukti bent 30 minučių fizinio aktyvumo, kuris turės didelę naudą ištvermei, kraujo prisotinimui deguonimi ir visai bendrai širdies sveikatai. Tačiau jei sporto klubai ar bėgimas lauke nėra pati mėgstamiausia veikla ir atstumia, seksas gali būti puiki viso to išeitis. Jo metu ne tik pajausite malonumą ir suteiksite jį partnerei, bet ir pasirūpinsite savo širdimi.

Sumažina prostatos vėžio riziką

Nustatyta, jog vyrai, kurie ejakuliaciją patiria dažniau, t.y. daugiau nei 20 kartų per mėnesį, prostatos vėžiu serga 33% rečiau nei tie vyrai, kurie ejakuliaciją patiria ne daugiau kaip 7 kartus per mėnesį. Nors vis dar nėra nustatytas galutinis veiksnys, dėl kurio taip atsitinka, daroma prielaida, jog reguliari ejakuliacija gali užkirsti kelią prostatos vėžiui ir užtikrinti gerą prostatos būklę. Taip pat norint palaikyti sveiką prostatą, verta pasidomėti ir prostatos masažuoklio teikiama nauda. Prostatos masažuoklis gali padėti, kovojant su tokiomis vyriškomis problemomis kaip skausminga ejakuliacija, erekcijos disfunkcija ar prostatitu. Tiesa, reikia nepamiršti, jog kiekviena situacija individuali ir labai skirtinga, tad itin svarbu prieš įsigyjant jį pasitarti su gydytoju, kuris papasakotų, kaip ir kada geriausia naudoti šį žaisliuką.

Gelbsti kovojant su nerimu

Jei kyla klausimas, kodėl po intymaus akto su partnere apima didžiulis mieguistumas, yra labai paprasta ir aiški viso to priežastis. Patiriant orgazmą, pasikeičia hormonų kiekiai vyro kūne. Dopamino, skatinančio aktyvumą, lygis stipriai nukrenta, o seratonino ir oksitocino, už miegą atsakingų hormonų, kiekiai smarkiai padidėja. Būtent dėl to po sekso vyrai greitai atsipalaiduoja, jaučiasi ramūs ir gali lengvai užmigti. Ne paslaptis, jog visi šie potyriai gali paversti mus atsparesnius stresui ir nerimui. Taip pat reguliarus seksas su partnere, ypač pastovia, sukuria intymų, artimą ir lojalų ryšį tarp vyro ir moters, kas padeda jaustis saugiau bei emociškai stabiliau.

Leidžia atrodyti jauniau

Įdomu ir tai, jog buvo atliktas dar vienas tyrimas, kurio metu pavyko nustatyti, jog vyresni nei 45 metų vyrai, reguliariai užsiimantys seksu, atrodo 5-7 metais jauniau nei nurodo jų chronologinis amžius. Ir iš tiesų, sekso atnešama nauda sveikatai leidžia ne tik jauniau atrodyti, bet ir prailginti gyvenimo trukmę, palaikant jau minėtą fizinį aktyvumą, gerą širdies darbą, stiprią imuninę sistemą bei sveiką kūno svorį. Be viso to, kaip jau žinoma, seksas užtikrina geras emocijas ir gerą nuotaiką, o besišypsantis ir pozityviai į pasaulį žvelgiantis žmogus aplinkiniams visada atrodys patraukliau!

Padeda atsikratyti erekcijos sutrikimų

Erekcijos sutrikimai tai opi ir nemažą dalį vyrų kamuojanti problema, kuri dažnai sukelia diskomfortą, nepasitikėjimą savimi ir liūdesį. Laimei, šiuolaikiniame pasaulyje yra daugybė būdų, kaip šią problemą galima išspręsti ar bent jau sumažinti, ir tai – nebūtinai yra vaistai. Sekso žaislai – priemonės, kuriomis galima ne tik paįvairinti seksą ar atnešti naujų potyrių sau ir partnerei, bet ir išspręsti tam tikras sveikatos problemas. Be jau minėtų prostatos masažuoklių, teigiamas poveikis pastebėtas ir naudojant penio pompą bei penio žiedą. Šių žaisliukų kombinacija puikiai veikia vyrams, kenčiantiems nuo erekcijos disfunkcijos. Pompa padeda sukelti erekciją, sudarant vakuumą, kuris skatina kraują sutekėti į varpą, todėl varpa tampa standesnė. Tuo tarpu žiedas, užmaunamas ant penio, yra naudojamas tam, kad būtų galima kuo ilgiau išlaikyti sukeltą erekciją. Penio žiedų galima rasti įvairiausių – nuo klasikinių iki vibruojančių ar stimuliuojančių, kurie suteikia dar daugiau papildomo malonumo ir naujų potyrių. Jei susidomėjote galimybe įsigyti vieną tokių žaisliukų, užsukite į šią nuorodą, kurioje rasite daugiau reikiamos informacijos – https://www.fantazijos.lt/penio-ziedas-drugelis/.
Taigi, kaip galima matyti, seksas ne tik yra puikus būdas, kaip intymiai ir maloniai praleisti laiką dviese, bet ir teikia didžiulę naudą tiek psichologinei, tiek fizinei vyrų sveikatai.

The post Kokią įtaką vyrų sveikatai turi intymus gyvenimas? appeared first on udiena.lt.

Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą bei lytinį švietimą pasakojo Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė-ginekologė Patricija Kasilovska.

Į ką atkreipti dėmesį?

Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius.

Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį.

Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti.

Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitų itin nemalonius simptomų, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus.

Dažniausios ligos

Lietuvoje viena populiariausių lytiškai plintančių ligų yra chlamidiozė, sukeliama chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu.

Daugelis žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas po lytinių santykių, gausesnis kraujavimas mėnesinių metu. Taip pat gali pasireikšti išangės skausmai ir išskyros, sąnarių uždegimai.

„Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipė dėmesį gydytoja P. Kasilovska.

Viena rimčiausių lytiškai plintančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, daugelis vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas ir kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze.

Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų ir vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais.

ŽPV – tylus ir grėsmingas

Lytinių santykių metu lengvai ir dažnai užsikrečiama itin populiaria žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Daugelis užsikrėtusių ŽPV nejaučia visiškai nieko, tačiau ši infekcija, pasilikusi organizme, gali virsti į lėtinę ligą ir negrįžtamai paveikti lytinių organų gleivines, sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Ne veltui net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės rizikos ŽPV infekcija.

Kitos – lengvesnės formos – sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai, yra odos ir genitalijų karpos, pavyzdžiui, makšties, varpos, išangės, tarpvietės ar gerklės, gerklų papilomatozė.

„ŽPV įmanoma užsikrėsti ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu ar kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Be to, ši infekcija plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius“, – teigė gydytoja, kuri priminė, kad ir berniukai, ir mergaitės jau nuo devynerių metų gali būti paskiepyti nuo šio viruso.

Apsisaugojimo ir patikrinimų svarba

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiškai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti sumažina taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.

Gydytoja P. Kasilovska pabrėžė ir kasmetinių profilaktinių vizitų pas specialistus svarbą: „Nevenkite reguliariai tikrintis, nes tokie apsilankymai gali padėti anksti nustatyti sveikatos problemas ir išvengti galimos grėsmės. Kiekvienas asmuo turėtų žinoti, kas vyksta su jo kūnu.“

Jei norite pasitikrinti profilaktiškai arba įtariate problemą, patariama kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į gydytoją specialistą (ginekologą, urologą, dermatovenerologą). Atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtęs asmuo gali nejausti visiškai jokių simptomų, būtina pasitikrinti profilaktiškai turėjus rizikingus lytinius santykius, o gavus teigiamą rezultatą – apie tai informuoti ir partnerį.

Tėvai ir lytinis švietimas

Vidutiniškai Lietuvoje paauglių brendimas prasideda sulaukus 13,5–14 metų. Svarbu, kad ne tik mokytojai supažindintų jaunimą su artėjančiais jų kūno ir organizmo pokyčiais. Ir tėvams yra būtina apie tai kalbėtis su savo vaikais, nes tėvų vaidmuo čia labai svarbus.

„Tikrai neužtenka vien mokykloje išgirstos teorijos, todėl tėvai turėtų asmeniškai pakalbėti su vaikais apie brendimą ir artėjančius fiziologinius pokyčius, o kai ateis laikas – ir apie nesaugaus lytinio sekso grėsmes sveikatai. Dažniausiai mamos pasakoja dukroms, o tėvai – sūnums, tačiau, žinoma, gali būti ir atvirkščiai. Visų svarbiausia iš pradžių neišgąsdinti vaiko ir pernelyg nespausti, kad palaipsniui įgautumėte didesnį jo pasitikėjimą“, – teigė P. Kasilovska.

Gydytoja pažymėjo, kad neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai atveda savo vaikus pas specialistus, jog jie tinkamai paaiškintų bei atsakytų į visus kylančius klausimus.

Jevgenijaus Misevič nuotr.

Užsk. Nr. R12202/3

The post Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį appeared first on udiena.lt.

Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakojo Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė.

Kilmė – vis dar neaiški

Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų.

Kita vertus, jau patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų, ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, bet galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint – tai parodė realią grėsmę“, – teigė D. Razmuvienė.

Pagrindiniai saugumo principai

Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantis – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą.

Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis.

„Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat itin svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėda ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės žinomos jau seniai, o įvertindami tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų – privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtino D. Razmuvienė.

Piliečių sąmoningumo ir atsakomybės stoka

Lyginant su Lietuva, daugelis šalių ir atskirų miestų vis dar laikosi griežtesnių saugumo taisyklių: kai kuriuose Prancūzijos regionuose kaukių nešiojimas ir dezinfekcinių priemonių naudojimas yra privalomas, Briuselio mokyklose reikalaujama dėvėti kaukes, o Portugalijoje į aukštesnio lygio restoranus klientai įleidžiami tik tuomet, kai nusiplauna ne tik rankas, bet ir kojas.

„Man kelia nuostabą tai, kad lietuviai, išvažiavę svetur, laikosi visų reikalavimų, tačiau grįžę į gimtinę piktinasi ir kartais, atrodytų, negerbia priimtų priemonių. Pavyzdžiui, kai Skandinavijoje žmonėms yra kažkas rekomenduojama, jie tai priima kaip taisyklę, o jeigu pas mus kažkas yra rekomenduojama – iškart kyla klausimas dėl rekomendacijos termino išaiškinimo“, – svarstė D. Razmuvienė.

Visuomenėje pasigendama pačių žmonių atsakomybės ir galima tik pasvarstyti apie tai, kad jeigu piliečiai dar labiau atsipalaiduos bei nesilaikys rekomendacijų, tikėtina, jog, atšalus orams ir visiems suėjus į uždaras patalpas, viruso plitimas bus dar didesnis.

Svetur gyvenančios tautietės pastebėjimai

Vokietijoje gydytoja rezidente dirbanti A. Radišauskaitė pasakojo, kad, tik pasklidus žinioms apie koronaviruso įsibėgėjimą Europoje visoje šalyje kasdienybė pradėjo labai greitai keistis ir atsirado begalė naujų taisyklių.

„Nuo maždaug kovo mėnesio ligoninėse, paskui ir viešosiose vietose buvo nurodyta privalomai nešioti kaukes, dezinfekuoti rankas. Į parduotuves negalima įeiti nedėvint kaukių, nedezinfekavus rankų ir nepasiėmus pirkiniams skirtų vežimėlių – tokiu būdu stengiamasi reguliuoti vartotojų srautus ir padėti laikytis atstumo. Kaip pirkėjai to laikosi, labai kruopščiai stebi tiek patys darbuotojai, tiek apsaugos personalas“, – tvirtino A. Radišauskaitė.

Lėro miesto klinikoje dirbanti mergina mano, kad šios šalies gyventojai yra sąmoningi, bendruomeniški ir besilaikantys valdžios nustatytų taisyklių.

„Žinoma, akivaizdu ir normalu, kad žmonės yra pervargę nuo šios situacijos, bet vis dėlto į viską žiūri atsakingai ir griežtai laikosi valdžios nustatytų taisyklių. Jeigu nedėvėsi kaukės – niekaip nepavyks patekti į viešosiomis laikomas vietas, pavyzdžiui, kavines. Be to, būsi pamokytas, paprotintas ar netgi išvytas lauk“, – pasakojo A. Radišauskaitė.

Asmeninio archyvo nuotr.

The post Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa appeared first on udiena.lt.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje buvo atšauktas karantinas. Pirminės sveikatos priežiūros centrai ir kitos gydymo įstaigos suskubo pranešti pacientams, kad, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) rekomendacijomis bei nurodymais, prie ankstesnio darbo režimo negrįš – vis dar bus teikiama pirmenybė nuotolinėms konsultacijoms su šeimos gydytojais bei kitais specialistais, o į medicinos įstaigų patalpas ir toliau bus įleidžiami tik užsiregistravę žmonės, prieš tai patikrinus jų temperatūrą, privalomai dėvint apsaugines kaukes ir laikantis saugaus atstumo. Kaip nuo šiol dirbs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Utenos PSPC), „Utenos dienai” papasakojo šios įstaigos šeimos gydytoja Zina Žemčiugova bei komunikacijos specialistė Daiva Pečionė.

Atnaujinus planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Utenos PSPC, pirmenybė bus teikiama paslaugų teikimui nuotoliniu būdu, išskyrus skubiąją ir būtinąją pagalbą. Gydytojų konsultacijoms registracija bus vykdoma registratūros telefonais: (8 389) 73 509, 8 655 39 370. Internetinė registracija laikinai sustabdyta. D. Pečionė prašė pacientų neskambinti tiesiai gydytojui į kabinetą, nebent tai būtų išimtinis atvejis. „Pacientas turi skambinti į registratūrą, ten jis bus nukreiptas gydytojo nuotolinei konsultacijai – nurodyta diena ir skambučio laikas, – naują tvarką pristatė pašnekovė. – Pacientas užregistruojamas, nurodomas skambučio tikslas (vaistų ar siuntimo išrašymas, tyrimų komentavimas, pasikonsultavimas dėl ligos ar pan.), išrenkama jo asmens sveikatos istorija ir nunešama į gydytojo kabinetą. Gydytojas atėjęs į darbą matys, kas pas jį užregistruotas nuotolinei konsultacijai.” Z. Žemčiugova pridūrė, jog Utenos PSPC mėginama pereiti prie praktikos, kai gydytojas pats skambina užsiregistravusiam žmogui, nes dėl skambučių gausos pacientams kartais sunkiai pavyksta prisiskambinti laiku.
Utenos PSPC atstovės pabrėžė, kad tiesioginė konsultacija pakviečiant į polikliniką bus teikiama tik tuomet, kai dėl paslaugos specifikos ar klinikinės būtinybės jos nebus įmanoma suteikti nuotoliniu būdu. Tiesioginei konsultacijai užregistruos gydytojas. Šiuo metu didelių eilių pas gydytojus nėra, todėl vizitas paskiriamas greitu laiku – per 2–4 dienas, o jei atvejis tikrai skubus – tą pačią dieną. „Registratūros darbuotojai informacinėje sistemoje mato, kurie užregistruoti pacientai ateina konsultacijoms pas šeimos ar vaikų gydytoją, psichiatrą, pakartotiniam gydymui ar skubiajai bei būtinajai pagalbai pas odontologus, tyrimams atlikti, – vardijo Z. Žemčiugova. – Vienintelė gyva eilė išlieka pas chirurgus, nes negalime žinoti, kada patirsime traumą ar užklups staigus, stiprus skausmas.”

Pamažu atnaujinamas darbas
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai (vaikų sveikatos pažymėjimams (pirmenybė teikiama būsimiems pirmokams), darbinantis, dėl vairuotojo pažymėjimo, leidimo ginklui ir pan.), profilaktiniai ir planiniai skiepai bus vykdomi tik užsiregistravus iš anksto registratūros telefonu. Šeimos gydytoja paminėjo, kad jau atnaujinamas ir naujagimių lankymas namuose, nes karantino metu buvo susiskambinama tik telefonu, taip pat didinamos slaugos paslaugų namuose apimtys.
Planiniams apsilankymams pas gydytojus odontologus registracija, kaip ir anksčiau, vykdoma telefonu 8 645 71 449. Pirminiams vizitams bus registruojami pacientai nuo liepos mėnesio. Šiuo metu teikiama pirmenybė gydymą jau pradėjusiems ar skausmą kenčiantiems pacientams. Išlieka reikalavimas po kiekvieno paciento kabinetą vėdinti ir dezinfekuoti bei pakeisti personalo asmens apsaugos priemones. Suprantama, kad šiek tiek sumažės priimamų pacientų skaičius.
Utenos PSPC teikiamos pirminės šeimos gydytojo, akušerio ginekologo, odontologo, chirurgo ir psichiatro paslaugos. Palaipsniui didinant sveikatos priežiūros paslaugų apimtis (įskaičiuojant nuotolines ir tiesiogines konsultacijas), tiesioginių konsultacijų šiek tiek daugės, bet skubama grįžti prie ankstesnės tvarkos tikrai nebus. Z. Žemčiugovos teigimu, šiuo metu per dieną šeimos gydytojai tiesiogiai kontaktui priima iki dešimties pacientų.

Įleidžiami laiku ir užsiregistravę
Į Utenos PSPC patalpas bus įleidžiami tik užregistruoti pacientai. Įėjus į įstaigą fojė bus tikrinama temperatūra. Jei žmogus karščiuoja, bet nejaučia COVID-19 būdingų simptomų, jis bus nukreipiamas į karščiavimo kabinetą. Ten specialia apranga apsirengęs gydytojas karščiuojantį pacientą apžiūrės ir nedelsdamas suteiks būtinąją pagalbą.
Pacientams apsilankymo metu būtina dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo, atvykti nurodytu laiku ir be lydinčių asmenų, jei tai įmanoma. Rekomenduojama pacientams atvykti ne anksčiau kaip likus dešimčiai minučių iki paskirto vizito, nes paslauga bus teikiama tik tiksliai nurodytu laiku, todėl atvykus anksčiau teks laukti.
Šeimos gydytoja Z. Žemčiugova kreipiasi į visus pacientus, prašydama supratingumo ir kantrybės, kol grįšime prie įprastos darbo tvarkos.

Autorės nuotr.

The post VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbas po karantino appeared first on udiena.lt.

Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

Analizė parodė, kad 2014–2018 m. šalyje vaikai sudarė beveik 18 proc. visų gyventojų, tačiau jų skaičius kasmet mažėjo, taip pat mažėjo ir gimstamumas (3 proc.). O sergančių vaikų skaičius didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1 000, tačiau ne taip sparčiai kaip kitų Lietuvos gyventojų ligotumas. Kartu padaugėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus.

Pagrindinės ligų grupės / būklės, kuriomis vaikai sirgo pastarąjį penkmetį, išliko tokios pačios – tai kvėpavimo sistemos ligos; simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur; akies ir jos priedinių organų ligos; sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai bei virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų).
Traumos ir jų aplinkybės – viena pagrindinių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų susirgimų, neįgalumo bei mirties priežasčių. 2018 m. dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, o jų vieta – namai. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria traumas. Daugiausiai apsinuodija 1–4 ir 15–17 m. amžiaus vaikai.
Lyginant 2014 ir 2018 m., Lietuvoje sumažėjo 0–17 m. vaikų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais. Depresija dažniausiai paveikia 15–17 m. amžiaus vaikus, o iš jų – 3,4 kartų daugiau mergaičių nei berniukų. Apklausos duomenimis, 86,2 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių teigia, jog jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi.
Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per pastarąjį penkmetį sumažėjo. Lietuvoje mažėja ir bendras vaikų mirtingumas (2014 m. 100 000 vaikų teko 27,1 mirtys, o 2018 m. – 18,8), dažniausios jo priežastys – išorinės mirties priežastys ir piktybiniai navikai.
Be to, viena iš sričių, kurioje jau daug metų stebima palanki situacija – tai kūdikio ir motinos sveikata. 2014–2018 m. mažėjo tiek kūdikių mirtingumas (nuo 5,6 iki 3,4 atvejų, tenkančių 1 000-iui gyvų gimusiųjų), tiek negyvų gimusiųjų skaičius. Taip pat mažėjo ir nepilnamečių gimdymų skaičius (nuo 7,7 iki 5,9 16–17 m. merginų iš 1 000).
2014–2018 m. didėjo vaikų, turinčių žalingų įpročių, dalis (išaugo mokinių, rūkančių tabaką, elektronines cigaretes ir kanapes, dalis).
Analizuojamu laikotarpiu suprastėjo ligų prevencijos rodikliai – smuko ne tik vaikų skiepijimų apimtys, bet ir vangiau rūpinamasi vaikų burnos sveikata (mokyklinio amžiaus vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis sumažėjo, taip pat mažiau vaikų dalyvauja krūminių dantų dengimo silantais programoje (nuo 20,9 proc. vaikų 2014 m. iki 14,5 proc. 2018 m.).

Higienos instituto inf.

The post Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus appeared first on udiena.lt.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

Imtis šios iniciatyvos VLK paskatino akivaizdžiai išaugęs visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, ką piliečiai gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Kartu tai tam tikra VLK atskaitomybė mokesčio mokėtojams, padėsianti suprasti, kam naudojami jų pinigai ir kaip veikia solidarumo principas. Tikimasi, kad žmonėms pateikta informacija prisidės ir prie korupcijos apraiškų mažinimo sveikatos apsaugos sistemoje.
„Šia iniciatyva siekiame trijų pagrindinių tikslų. Pirmiausia, kad pacientai būtų geriau informuoti, nes suprantame, kad susidūręs su sveikatos sistema pacientas tvirčiau jausis. Kitas svarbus tikslas – atsiskaityti PSD įmokų mokėtojams: jų sumokėti į PSDF pinigai buvo panaudoti konkrečių pacientų gydymui. Galiausiai,  informacija apie gydymo kainas padeda išvengti situacijų, kai prašoma susimokėti už paslaugą, kuri jau buvo apmokėta ligonių kasų. Be to, tokiu būdu galima pastebėti, ar neatsirado įrašų už nesuteiktą gydymą, –  sakė VLK direktorius Gintaras Kacevičius, – Žinodami, kokios sumos medicinos įstaigoms sumokamos už konkrečias paslaugas, pacientai tikrai pagalvos prieš siūlydami atlygį gydytojui. Taigi tai tuo pačiu yra puiki priemonė korupcijai mažinti sveikatos apsaugos sistemoje”.
PSD įmokas administruojančios „Sodros” direktorė Julita Varanauskienė mano, kad tokia informacija padės gyventojams geriau suprasti šio mokesčio svarbą ir naudą kiekvienam.
„Paslaugas gyventojams teikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms itin svarbus visuomenės pasitikėjimas. Skaidrumas, detali asmeninė informacija, kaip surenkamos ir išleidžiamos jų lėšos, padeda gyventojams geriau suprasti, kaip veikia sistema, augina sąmoningumą ir pasitikėjimą”, – sakė „Sodros” vadovė.
Ne vieną, panorusį sužinoti, kiek realiai kainuoja sveikatos priežiūra, nustebins pakankamai didelės iš PSDF  šiam tikslui skiriamos sumos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų.
Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų. Štai širdies operacijos kaina gali siekti nuo 5 600 iki kone 13 000  eurų, insulto ir kitų galvos smegenų sutrikimų gydymas iki 11 000 eurų, inksto transplantacija ir gydymas atsieina beveik 22 000 eurų, širdies transplantacija – per 125 300 eurų.
Tuo metu gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 22 000 iki beveik  70 000 eurų. Onkohematologinių vaistų kaina vienam ligoniui gali svyruoti nuo 60 000 iki 70 000 eurų per metus. Pernai naujai pradėti kompensuoti vaistai antro tipo cukriniam diabetui gydyti metams vienam žmogui atsieina 400 eurų.
Sužinoti, kiek kainavo paciento gydymas ar vaistai galima buvo ir iki šiol. Pirmas būdas – pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK) ar atstovui savivaldybėje – tuomet išduodama popierinė ataskaita. Antras –  pasinaudoti VLK teikiama elektronine paslauga „E. valdžios vartuose”.
VLK specialistai dar kartą primena, kad jaustis saugiai gali tik PSD apdraustas pacientas, nes tuomet jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš PSDF lėšų. „Sodra” savo ruožtu atsakingai administruoja PSD įmokas ir nuolat informuoja gyventojus apie pasekmes, laiku nesumokėjus PSD įmokų arba draudimui nutrūkus. Jei žmogus laiku nesumokėjo PSD įmokų ir nėra apsidraudęs, už kiekvieną suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, visą kainą turi sumokėti iš savo lėšų.
Šiemet PSDF sudaro 2,3 mlrd. eurų. Pagrindinė jo dalis – sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – beveik 1 mlrd. 510 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta apie 359 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 64 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 13,5 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms – daugiau kaip 132 mln. eurų.
VLK duomenys rodo, kad pernai vidutinė vieno dirbančiojo įmoka buvo 998 eurai, savarankiškai įmokas mokančio asmens – 432 eurai, už pensininkus, vaikus ir kitus valstybės draudžiamuosius į PSDF vidutiniškai įmokėtas 321 euras. Pavyzdžiui, už valstybės draudžiamuosius gautos valstybės biudžeto įmokos užpernai iš viso sudarė 499 mln. eurų, o faktinės išlaidos už šiuos apdraustuosius per tą patį laikotarpį siekė 1 mlrd. 240 mln. eurų arba net du su pusę kartų daugiau, nei buvo įmokėta.

VLK inf.

The post Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas appeared first on udiena.lt.

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakojo mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai

Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, taip pat norint jaustis laimingam ir džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.
„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau nelaiminga, o kai būdama 23-ejų metų nebegalėjau nusileisti iš V aukšto nesustojusi pasiilsėti, itin rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą”, – atviravo mitybos specialistė I. Trusovė.
Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.
Nors šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.

Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo

Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi” draugai, todėl nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, dažnai moteris tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natūraliu noru bent kažką suvalgyti.
Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.
Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.

Reikia valgyti tai, kas yra pagaminta

Mitybos specialistė prisipažino, kad susilaukus pirmosios dukros ji ilgai svarstė, koks yra taisyklingas auklėjimo būdas. Tačiau dėmesį patraukė tokios situacijos, kada, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra visiškai priklausomi nuo mamos, nes patys parduotuvėje nieko nenusipirks, nėra ragavę picos, greitojo maisto, bulvių traškučių ar gazuotų gėrimų. „Galų gale ateina laikas, kai visa tai, ko troško, vaikai gali įsigyti patys, o tuomet jie pameta galvą ir dažniausiai tai tampa didele problema, turint omenyje ne tik svorį, bet ir kitus sveikatos sutrikimus”, – teigė mitybos specialistė.
Taip pat pasikonsultavus su gydytojais ir sužinojus, kad šiais laikais II tipo cukriniu diabetu serga begalė vaikų, I. Trusovė su vyru priėmė sprendimą, kad jų vaikas privalės valgyti tai, ką reikia ir ką pagamino mama.
Tiesa, savaitgaliais ar išvykų metu šeima pasmaližiauja, o saldumynų stalčius namuose tikrai nėra paslėptas ar užrakintas. „Mūsų namuose visada yra saldainių, tačiau dukra niekuomet nesuvalgo nė vieno, prieš tai neatėjusi paklausti mamos arba tėčio, ar dabar gali valgyti saldumynus. Pamenu, kai ji dar buvo visai mažytė, parduotuvėje jai leidau išsirinkti vieną bet kokį gardėsį, tai ji parbėgo laiminga rankoje laikydama didžiulį brokolį – savo pačią mėgstamiausią daržovę”, – pasakojo I. Trusovė.

Vanduo, daržovės ir judėjimas – raktas į sveiką gyvenseną

Visa šeima kiekvieną rytą pradeda stikline šilto vandens ir dienos metu jo stengiasi išgerti kuo daugiau. Taip pat nuo šeimos mitybos raciono yra neatsiejama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, o bulves, miltinius patiekalus jie stengiasi riboti. Be to, I. Trusovė rekomendavo kiek įmanoma mažiau vartoti pridėtinio cukraus ir jį keisti kitais saldikliais, o jeigu norima pasilepinti nuodėmingu desertu, – jį suvalgyti iki pietų.
„Kadangi su vyru labai daug dirbame, visada permąstau, ką valgėme vakar, ir jei, pavyzdžiui, vakar valgėme kavinėje, stengiuosi tai kompensuoti šiandienos maistu ir gaminu sveiką, naminį ir daug maistinių savybių turintį patiekalą. Šiuo metu mūsų šeimai svarbiausia yra vakarienė, nes dukrelė visą dieną būna darželyje ir valgo ten, todėl stengiamės, kad vakarienės metu ji gautų daug daržovių bei kitų vertingų produktų”, – teigė mama.
Be viso to, šeima visuomet stengiasi užsiimti kažkokia bendra fizine veikla, tėvai reguliariai lanko sporto salę. Žinoma, būna labai įtemptų ir varginančių dienų, kai pasportuoti ne visuomet pavyksta, tačiau pasivaikščiojimui gryname ore, atsipalaidavimui ir trumpam pabėgimui nuo užgriuvusių darbų šeima laiko visada atranda.

Neverta ieškoti tobulybės, nes ji neegzistuoja

Anot mitybos specialistės I. Trusovės, itin svarbu, kad patys tėvai nedarytų ir nevalgytų to, ko negalėtų ir jų vaikas. Juk tėvai yra pagrindiniai ir patys stipriausi pavyzdžiai savo atžaloms, todėl visai šeimai turėtų būti skiepijami vienodi įpročiai. „Jeigu mama sėdėdama su drauge valgo bulvių traškučius, o priėjusiam vaikui sako, jog jam negalima, tuomet kyla klausimas: kodėl valgo pati mama?” – klausė ji.
Kaip bebūtų, svarbiausia neieškoti tobulybės ir suprasti, kad jos tiesiog nėra. Griežti draudimai ar visa tai, kas yra daroma fanatiškai, ilgai netrunka, todėl, pavyzdžiui, jeigu pietums norima paskanauti saldžių blynelių su riešutų kremu, pusryčiai turėtų būti itin maistingi – avižinių dribsnių košė ar kiaušiniai su avokadu ir pilno grūdo duona.
„Viskas turi būti paremta balansu ir negali būti jokios prievartos. Manau, kad mažas šaukštelis majonezo dideliame dubenyje salotų yra pats geriausias dalykas, bet, žinoma, norint pradėti gyventi sveikiau prie subalansuotos mitybos vertėtų derinti ir aktyvų laisvalaikį, nes judėjimas taip pat yra neatsiejamas nuo geresnės nuotaikos, savijautos bei organizmo būklės”, – tvirtino I. Trusovė.

The post „Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“ appeared first on udiena.lt.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, apie tai plačiau pasakojo gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiems

Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.
Norint diagnozuoti nutukimą, specialistams užtenka žinoti žmogaus ūgį ir svorį: suaugusiesiems yra apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentelės – jeigu skaičius viršija 97-ąjį procentilį, tuomet nustatomas antsvoris. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritartų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutukę, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – nutukę vaikai neskanauja daugiau įvairių bulvių traškučių, saldumynų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas.
Iš tiesų nutukimo priežasčių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikrų pasekmių. „Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo būdas, bet ir tai, kaip maitinosi mama ar močiutė nėštumo metu. Pavyzdžiui, jei vaikas nėštumo metu gavo nepakankamą maisto kiekį, tai taip pat padidina vaiko nutukimo riziką”, – teigė gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Žinoma, nutukimą gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ekrano, įtampa ar stresas.

Valgymo sutrikimai – viena svarbiausių priežasčių

Vaikai ir paaugliai dažnai turi valgymo sutrikimų, sukeliančių svorio didėjimą, – tai vadinama persivalgymo sutrikimu, kai žmogus suvalgo didelį maisto kiekį, arba emociniu valgymu, kai noras valgyti sustiprėja išgyvenant teigiamas ar neigiamas emocijas.
Neretai visuomenė ar net gydytojai rekomenduoja valgyti mažiau kartų per dieną, vartoti daugiau vaisių ar daržovių ir padidinti fizinį aktyvumą, tačiau, jeigu svoris padidėjęs būtent dėl emocinio valgymo ar persivalgymo sutrikimo, situacija tik pablogės klausantis tokių apribojimų.
Pasak gydytojos dietologės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, vaikai yra ypač jautrūs įvairiems mitybos ribojimams: kai uždraudžiame – labiau nori ir slapta persivalgo tam tikrais produktais, todėl kalbant su vaikais apie mitybą vertėtų neskirstyti maisto į sveiką ir nesveiką arba tą, kurį galima, ir tą, kurio negalima.

Suaugusiųjų negalavimai tampa vaikų ligomis

Šiais laikais pastebima paradoksali tendencija: nutukę vaikai serga tomis ligomis, kuriomis prieš dešimtmetį sirgo tik suaugusieji: II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, kepenų suriebėjimu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, turėti sąnarių problemų ar kovoti su tokiomis ortopedinėmis ligomis kaip plokščiapėdystė.
Svarbu žinoti tai, kad kas antras nutukęs vaikas toks pat lieka ir suaugęs, o tai eina koja kojon su įvairiais sveikatos negalavimais, kurie gali lemti storosios žarnos, krūties ar kitokios rūšies vėžį. Nutukimas trumpina žmogaus gyvenimą, o jei tokios problemos jį užklumpa dar vaikystėje, tuomet visos komplikacijos ir ligos į dienos paviršių išlenda kur kas anksčiau.
Be to, dėl nutukimo padidėja depresijos rizika ir nepasitikėjimas savimi: dažniausiai vaikai ir paaugliai būna nepatenkinti savo išvaizda, vengia bendrauti su draugais ar artimaisiais, neretai patys bando koreguoti savo svorį, nepasitarę su kompetentingais medikais, o to daryti nevertėtų, nes veikiausiai atsiras dar daugiau problemų.

Reikšmingiausią vaidmenį atlieka tėvai

Iš tiesų suaugusiųjų ir vaikų nutukimas labai skiriasi. Koncentruojantis į vaikų ar paauglių atvejį, nepatartina visų pirma akcentuoti svorio mažinimo.
„Svarbiausia yra nustatyti nutukimo priežastis ir po truputį stengtis jas šalinti, kartu mažinant nutukimą ir užtikrinant, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų ir tai neigiamai nepaveiktų jo augimo ir brendimo”, – patarė gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Visame nutukimo gydymo etape tėvai atlieka patį reikšmingiausią vaidmenį, nes būtent jie kiekvieną dieną būna su vaiku, diegia jam mitybos įpročius ir rodo pavyzdį. Vaikui būtinas palaikymas ir jo negalima palikti vieno, nes jam sunku suprasti, kodėl nebegalima valgyti tam tikrų dalykų, kodėl reikia keisti tai, ką tiek metų galėjo daryti ir buvo nevaržomas.
Idealiu atveju turėtų keistis ne tik paties vaiko, bet ir visos šeimos narių įpročiai. Pavyzdžiui, jei prieš tai šeimoje niekas nevalgė pusryčių, dabar juos valgo visa šeima. Taip pat svarbu, kad aktyvus laisvalaikis taptų visų pramoga.
Nutukimo gydymas turėtų tapti natūraliu gyvenimo būdu: reguliarus valgymas, tam tikras fizinis aktyvumas, grynas oras, įtampos mažinimas ir blogų įpročių atsisakymas.

Visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia mylėti

Tyrimai rodo, kad net vaikams, neturintiems nutukimo, tėvai dažnai komentuoja jų išvaizdą ir tokiu būdu tik menkina jų savivertę bei didina nepasitikėjimą, o tai atsiliepia jiems ateityje, kai žmogus, esantis normalaus svorio, nemėgsta ir nepriima savo kūno.

Dėl šios priežasties psichologai rekomenduoja tėvams parinkti tinkamus žodžius ir jokiu būdu netransliuoti to, kad vaikas yra nutukęs, nes tuomet jis jaučiasi taip, lyg turėtų defektą. Geriau sakyti, kad vaikas turi nutukimą, tuomet jam bus lengviau suprasti, kad tai yra laikina, ir kažkas apčiuopiamo, ko galima atsikratyti.
Gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigė, kad visais laikais buvo bandoma žmones gąsdinti nutukimo pasekmėmis, bet atsižvelgiant į pasaulio statistiką aiškiai matosi, kad nutukimo vis daugėja, todėl, pasak jos, šiais laikais geriausia nutukimo prevencija būtų transliuoti priešingą žinutę.
„Manau, visų svarbiausia yra pabrėžti tai, kad visi kūnai yra gražūs ir visus kūnus reikia priimti ir mylėti, o ne versti žmogų pasikeisti liepiant drastiškai mažinti svorį. Juk visi mes esame skirtingų akių, plaukų ar odos spalvos, lygiai taip pat turime ir skirtingus kūnus, kurie yra vienodai vertingi ir visi turi teisę būti ir egzistuoti”, – teigė ji.

The post Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį! appeared first on udiena.lt.