Yra netinkamas šeimininkas

„To dar neteko patirti“, – piktinosi savo sodybos kieme besidarbuojantis R. Bralkovskis ir pridūrė nebandęs meluoti, kad šunį laikys ne voljere, be to, baiminosi, jog kam nors atvažiavus patikrinti ir šunį radus voljere, užsitrauks virtinę nemalonumų.

Nors vyriškis oficialiai yra miesto gyventojas, bene daugiausia laiko jis praleidžia Šeimyniškių kaime, savo motinos namuose. Anksčiau jis buvo įpratęs laiką leisti su keturkoju Toru, kuris gyveno erdviame voljere ir dažnai būdavo išleidžiamas lakstyti po kiemą. Tačiau pernai senatvės sulaukęs keturkojis nugaišo, tad po mėnesio R. Bralkovskis nusprendė nuvykti į Utenos rajono gyvūnų globos namus ir ten išsirinkti sau naują draugą. „Pajutau, kad man kažko trūksta. Taip pat ir dėl saugumo norėjosi, kad sodyboje būtų šuo. Nusprendžiau imti šunį iš prieglaudos. Ten nuvykęs iškart sulaukiau klausimo, kur šunį žadu laikyti. Pasakiau, kad turiu paruošęs voljerą, bet nežadėjau ten jo laikyti nuolat. Šuo galėtų karaliauti ir lauke, juk vietos čia daug. Nepatenkinta darbuotoja paklausė, kur šuo miegos naktimis. Aš irgi jos paklausiau: „Jei aš einu į lovą miegot, šuo turi gult kartu su manim?“ Darbuotoja pašaipiai atsakė: „O kodėl gi ne?“ Sulaukęs tokio atsakymo likau šokiruotas“, – pasakojo vyras apie pernykštį apsilankymą gyvūnų globos namuose. Čia jis lankėsi ir šiemet. Tačiau vyro pastangos vėl buvo bevaisės: ir pirmąkart, ir antrąkart jis namo grįžo be augintinio.

„Kai šių metų kovo mėnesį vėl nusprendžiau išbandyti laimę, išgirdau tą pačią giesmę, kad šuo turi gyvent ten, kur gyvena šeimininkas. Ir vėl nedavė“, – pasipiktinimo neslėpė vyriškis, kuris ir konkretų šunį buvo nusižiūrėjęs. Jam svarbiausia, kad keturkojis būtų draugiškas ir neagresyvus.

„Po pokalbio su darbuotoja supratau, kad aš esu netinkamas šeimininkas ir negaliu prižiūrėti šuns. Pirmąkart išgirdau tokius žodžius. Tai buvo itin nemalonu“, – prisiminė pašnekovas. Tąkart jis darbuotojoms palinkėjo geros dienos ir išeidamas pridūrė, kad nekeičiant tvarkos, o galbūt ir darbuotojų požiūrio, gyvūnai tuoj nebetilps globos namuose. O juk juos, anot vyriškio, reikia išlaikyti, skirti finansavimą.

Vyks keturkojo į Druskininkus

„Jei man gyvūnas nebūtų prie dūšios, aš jo nelaikyčiau“, – toliau kalbėjo R. Bralkovskis ir pridūrė, kad jis per savo gyvenimą laikė ne vieną augintinį.

Vyras parodė voljerą, kuris buvo pritaikytas anksčiau laikytam keturkojui. Būdą apšiltino pats. Sukalė medines grindis. Vasarą prikabina užuolaidėlę, kad saulė nekaitintų voljero. O jeigu būna per karšta, augintiniui leidžia įsikurti pirtyje ant betoninių grindų, kur vėsiau. „Juk norisi, kad mano draugui būtų komfortiškiau gyventi“, – rodydamas voljerą sakė pašnekovas, kuris kruopščiai ruošėsi priimti naują keturkojį ir išvalė voljerą, kad neliktų senojo augintinio kvapo.

Vyras įsitikinęs, kad šuo turi būti tikras šeimininko draugas. Jis prisiminė, kaip Toras sykį jam išgelbėjo gyvybę. Susižalojęs koją vyriškis nualpo, o šuo nutempė kruviną kojinę į lauką, atsigulė prie jos ir laukė, kol kas nors atvažiuos ir išgelbės jo šeimininką.

R. Bralkovskis nežada nuleisti rankų: jei jam nepasisekė gauti keturkojo Utenoje, vyks į Druskininkus, kur giminaičiai turi vilkšunę. Ši netrukus atsives šuniukų – vienas iš jų pažadėtas „Utenos dienos“ kalbintam vyrui. Tačiau reikės šiek tiek palaukti, kol jauniklis sustiprės. Pašnekovas įsitikinęs, kad maždaug birželio mėnesį jis galės džiaugtis mažu augintiniu.

„Neatiduosime šuns laikyti į blogesnes sąlygas“

Neužtenka vien noro turėti augintinį. Tuo įsitikino ne vienas Utenos rajono gyvūnų globos namuose, kur gyvena šimtai kačių ir šunų, apsilankęs žmogus, iškart turintis paaiškinti, kur jų augintinis gyvens ir kaip bus prižiūrimas. Taip pat kiekvienas, norintis turėti naminį gyvūną, turi užpildyti anketą, atsakyti į keliolika klausimų, susijusių su šeimos nariais, augintinio užimtumu, kas prižiūrėtų gyvūną, jei šeimininkas susirgtų, kokiu maistu bus šeriamas augintinis ir t. t.

Tačiau anketą ne visuomet tenka pildyti ir įveikti popierinį šuns ar katino „įvaikinimo“ procesą. Į Utenos rajono gyvūnų globos namus nuvykusiam R. Bralkovskiui užteko vos užsiminti apie voljerą – jam buvo kategoriškai pareikšta, kad negalės pasiimti šuns.

„Mes neduodame nė vieno šuniuko, kurį rengiamasi laikyti voljere. Neatiduosime šuns laikyti į blogesnes sąlygas“, – „Utenos dienai“ paaiškino Utenos rajono gyvūnų globos namų vadovė Jolanta Guobaitė. – Mes nuolat gyvename kovoje. Kasdien kovojame su tais žmonėmis, kuriems neduodame augintinio uždaryti į voljerą, arba su tais, kurie nori augintinį atiduoti atgal į globos namus.“

J. Guobaitė tikino, kad yra žmogiškos taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas žmogus. „Jei mes tą šunį uždarome voljere, tai koks jis mūsų draugas. Kaip turi jaustis gyvūnas, jei jį ten paliekame. Žmogus sėdi namuose, o šuo – voljere arba pririštas prie būdos. Netikime šeimininkų pažadais gyvūną vedžioti kasdien“, – sakė vadovė ir pridūrė, kad voljeruose laikomi šunys neturi vietos išsilakstyti, todėl jie dažniausiai suka ratus, tokie keturkojai turi psichologinių problemų.

Ji teigė, kad prieglaudos darbuotojai neturi laiko patikrinti kiekvieno gyvūno, kurį pasiima šeimininkai. „Per mūsų rankas kasmet praeina 400–500 šunų, kačių – iki 1,5 tūkst. Paskaičiuokime, kokie skaičiai susidaro per visus metus“, – teigė pašnekovė. Paklausta, kiek maždaug per mėnesį gyventojai laikyti į savo namus pasiima gyvūnų, ji atsakė, kad tai nėra dideli skaičiai. „Dėl to, kad tokios sąlygos. Žmonių, kuriems reikia šuns, yra mažai. Daugeliui reikia tik sargo. Žmonės turi namus, tačiau augintiniui, kaip paaiškėja, ten vietos nėra, – piktinosi J. Guobaitė ir kaip pavyzdį pateikė Skandinavijos šalis, kur nėra nė vieno voljero. – Mums, lietuviams, tarsi į smegenis įrėžta: jei yra namai, kiemas, tai būtinai kieme turėtų būti voljeras, o jame – šuo.“

Pokalbio pabaigoje ji dar kartą pabrėžė: nė vienas norintis pasiimti keturkojį jo negaus, jei šis bus rišamas prie grandinės ar laikomas voljere.

Šuo nėra „garsinė signalizacija“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) specialistai, komentuodami šią situaciją, pabrėžė, kad šalies gyvūnų globos namai taiko aukštus gyvūnų laikymo standartus, siekdami užtikrinti geriausias sąlygas savo gyvūnams.

Anot jų, globos namuose nėra tiesioginių taisyklių ar standartų, kurie ribotų asmenų galimybes pasiimti šunis iš globos. Tačiau, norint pasiimti gyvūną, svarbu, kad ateinantysis šeimininkas suvoktų ir taip pat įsipareigotų laikytis aukštų gyvūnų priežiūros standartų, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė ir saugumas.

Specialistų teigimu, nors skirtingų žmonių nuomonės gali skirtis, tikslas visuomet – rasti atsakingus ir rūpestingus šeimininkus, kurie sugebės užtikrinti geriausias sąlygas globotiniams. Rišimas grandine ar uždaras voljeras nėra tinkamiausia vieta šuniui. Šuo nėra „garsinė signalizacija“ ar apsauga sauganti šeimininko turtą. Visuomenė turi suprasti, kad tam yra kitos priemonės, kuriomis ir reikėtų pasinaudoti. Šuo yra juslinė būtybė, kuris jaučia nerimą, baimę, prisirišimą, tad prie būdos ar voljere laikyti šunį nėra pats geriausias sprendimas.

Gyvūnų teisių gynėjai laikosi vieningos nuomonės: šimtmečius gyva tradicija rišti šunis prie grandinės yra atgyvenusi ir šiandien, XXI amžiuje, to nebeturėtų būti. Todėl kitaip mąstantiems žmonėms, manantiems, kad keturkojis gyvūnas namuose gali atlikti tik sargo funkciją, jie dažniausiai pasiūlo nuvykti į artimiausią prekybos centrą ir įsigyti vaizdo kamerą. „Juk prie būdos pririštas šuo negali apsaugoti nei kitų, nei pats savęs. Taigi gyvūnas negali atlikti vaizdo kameros ar signalizacijos funkcijos“, – teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė ir pridūrė, kad VMVT inspektoriai, kasdien susiduriantys su skaudžiais atvejais, susijusiais su šunų laikymo sąlygomis, kaip problemą įvardija elementarių žinių apie laikomo naminio gyvūno poreikius trūkumą ir perimtą blogą elgesį iš aplinkos. Ji įsitikinusi, kad ne visuomet sudėtingas situacijas įmanoma išspręsti tolerantiškais būdais paaiškint šeimininkui, ką jis blogai daro ir kodėl taip ar kitaip netinkamai elgiasi su keturkoju. Gyvūnų teisių gynėjai tikino, kad žmonėms, gyvenantiems tolėliau nuo miesto (ypač vyresnio amžiaus) yra daug sunkiau priimti bet kokią informaciją, tačiau iš jaunų žmonių galima sulaukti pritarimo ar supratimo.

Asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovė Roberta Bernatavičiūtė tikino, kad Lietuvoje norint šunis visiškai atrišti nuo grandinės reikės laiko – gali prireikti maždaug 20 metų.

Specialistų teigimu, prie grandinės pririšti gyvūnai yra pažeidžiami psichologiškai, turi ribotą vaikščiojimo trajektoriją, kūno vieta, kur rišama grandinė, pažeidžiama, o retais atvejais virvė ar grandinė įauga į kaklą.

Visuomenėje vis dar sklando kalbos, kad voljerai yra daug tinkamesnis būdas laikyti savo augintinį (gyvūnų globos namuose jie taip pat laikomi voljeruose), tačiau gyvūnų teisių gyvėjai nesutinka su tuo. Esą tam tikrais atvejais šuns laikymas voljere jam gali padaryti dar didesnę žalą. Tarkime, jei šuo būtų uždarytas voljere ir niekuomet nebūtų išvestas pasivaikščioti.

„Voljeras turėtų būti pakankamai erdvus, nuolat tvarkomas, o su ten laikomu šunimi nuolat bendraujama, jis išvedamas pasivaikščioti ar leidžiama dažnai palakstyti“, – savo nuomone dalijosi G. Mockevičienė, kuriai pritarė R. Bernatavičiūtė. Jos abi vieningai teigė, kad keturkojo vieta yra žmogaus namuose, šalia šeimininko. Ir visai nesvarbu, ar tai butas, ar tai namas. Svarbiausia, anot pašnekovių, nuolat stebėti savo šuns emocijas ar negalavimus, kad būtų laiku į tai sureaguota ar suteikta reikiama pagalba.

Autorės nuotr.

The post Priglausti beglobį šunį nusprendęs uteniškis buvo priblokštas pasiūlymo appeared first on udiena.lt.

Kai nutirpsta sniegas, išlenda ne tik pernykščiai la­pai, nedrąsiai pradedanti žaliuoti žolė ar pavasarinės gėlės. Utenos parkus, skverus, pieveles prie daugiabu­čių namų ir kitas žaliąsias miesto erdves nusėja žmonių auginamų naminių gyvūnų išmatos. Vienos jau paba­lusios nuo ilgo tūnojimo po sniegu, kitos – visai šviežios. Nors augintinių ekskrementų nesurenkantiems gyven­tojams gresia nemažos baudos, regis, tai jų negąsdi­na ir neatbaido nuo taisyklių pažeidinėjimo. Tiesa, yra manančiųjų, kad žmogus gamtą teršia kur kas labiau nei žolę patręšiantys šuniukų ekskrementai.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena”.

The post Nutirpus sniegui dygsta ne tik snieguolės appeared first on udiena.lt.

Šią savaitę Leliūnų socialinės globos namuose gyvenantys seneliai tryško džiaugsmu – juos aplankė keturkojai draugai. Pūkuoti, švelnūs ir meilūs šuneliai kiekvienam garbingo amžiaus žmogui padovanojo džiugių akimirkų meiliai besiglaustydami ir atsisveikinant draugiškai lyžtelėdami į veidą.

Gegužės 17 dieną į Leliūnų socialinės globos namus užsuko viešnia Ineta Martinkevičiūtė, kartu su ja atvyko ir keturi draugiški dresuoti keturkojai. Iš pradžių į lauko pavėsinę susirinkę gyventojai stebėjo šunelių pasirodymą, jų atliekamus triukus, o paskui vyko individualus bendravimas.
Kiekvienas garbaus amžiaus senelis galėjo paglostyti šunelį ar jį pakalbinti. Šios įstaigos socialinė darbuotoja Liuda Sadauskienė sakė iškart pastebėjusi teigiamą keturkojų poveikį žmogui. Senukų veidus nušvietė šypsena – jie svetingai pasitiko į jų kambarius užsukusius šunelius. „Labai svarbus kontaktas su šunimis. Jei žmogus turi problemų po insulto, serga cerebriniu paralyžiumi, jam, glostančiam gyvūną, sušyla galūnės, atsipalaiduoja raumenys, taip pat gerėja jų fizinė sveikata. Yra gyventojų, turinčių silpnaprotystę. Jie, pabendravę su šunimis, pasidaro atviresni, pradeda daugiau bendrauti. Žiūrėk, ir vieną kitą žodį išgirsti. Tai puiki psichologinė pagalba senyvo amžiaus žmonėms”, – pasakojo L. Sadauskienė.
Inetos Martinkevičiūtės iniciatyva augintiniai stengiasi praskaidrinti socialinės globos namuose gyvenančių senukų kasdienybę. Šios gyvūnų terapijos specialistės ir keturkojų komanda teikia užimtumo bei terapijos su gyvūnais paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su sunkia negalia. Ši paslauga vadinama kaniterapija – tai alternatyvus gydymo ar reabilitacijos būdas psichinei ar fizinei sveikatai gerinti. Psichologai kaniterapiją neretai skiria asmenims, sergantiems depresija, Alzheimerio liga, išgyvenantiems psichologinius sukrėtimus, taip pat kaniterapija dažnai taikoma kartu su reabilitacija.
Leliūnuose įsikūrusios ir šiuo metu 28 senelius globojančios įstaigos bendruomenė jau pernai turėjo galimybę pirmą kartą susipažinti su šiais dresuotais keturkojais. Pajutę, kad po jaudinančio susitikimo su šuneliais leliūniškius užvaldė ypač geros emocijos, seneliai dar kartą panoro patirti tokių akimirkų ir pasikviesti šuniukus–terapeutus. „Aš manau, kad vieno susitikimo su keturkojais tikrai mažoka. Esu įsitikinusi, kad pas mus į svečius dažniau atvyks keturkojai draugai, kurie meiliai bendrauja su senoliais, prisiglaudžia, meilinasi, guli šalia, leidžiasi glostomi, liečiami, klauso. Gyventojai bendraudami su gyvūnais atsipalaiduoja, daug kalba, šypsosi, rodo susidomėjimą, išgyvena daug įvairių emocijų,” – vardijo L. Sadauskienė.
Leliūnų socialinės globos namuose gyvenančius žmones aplanko ne tik artimieji, atvežantys lauktuvių, bet ir mokiniai, kai kurių įstaigų darbuotojai, kurie laiką leidžia senelius pakviesdami į dailės terapijos paskaitėles, arbatos popietes ar šiaip įtraukdami į įdomias veiklas.

The post Jaudinantis susitikimas: šunys dovanojo nepamirštamų akimirkų appeared first on udiena.lt.

Švenčiant Tarptautinę muitinių dieną, sausio 26-ą muitininkai rengia jau gražia tradicija tampančius muitinės kinologų ir jų tarnybinių šunų apdovanojimus.

Renginio metu bus surengta tarnybinių muitinės šunų parodomoji programa, demonstruojama, kaip muitinės keturkojai ieško narkotikų, kontrabandinių cigarečių, grynųjų pinigų ir kitų nelegaliai gabenamų prekių.
Lietuvos muitinės vadovai apdovanojimus kinologams įteiks už dažniausiai aptinkamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntas bei nelegaliai gabenamų cigarečių krovinius, taip pat už didžiausią nustatytų pažeidimų skaičių. Labiausiai nusipelnę tarnybiniai šunys pasipuoš medaliais.
Pasidžiaugti kinologų ir muitinės šunų darbo rezultatais atvyks apie 50 mokinių iš įvairių Vilniaus mokyklų.
Lietuvos muitinėje šiuo metu dirba 16 kinologų ir 18 tarnybinių šunų. Praėjusiais metais jie daugiau kaip 600 kartų aptiko neteisėtai gabenamų prekių, sulaikė daugiau kaip 38 kilogramus, narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir beveik 19 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Muitinės departamento inf.

The post Išrinkti geriausi muitinės kinologai ir jų tarnybiniai šunys appeared first on udiena.lt.

Šešerių metų vokiečių aviganis Brezel Brasas Tai Fokstrotas tapo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) apsaugos rinktinėje surengtų sprogstamųjų medžiagų paieškos varžybų nugalėtoju. Jis ir šuns šeimininkas kinologas Romualdas Petkelis tarnauja toje pačioje Ignalinos IAE apsaugos rinktinėje.

Tai paaiškėjo po dvi dienas trukusių sprogstamųjų medžiagų paieškos su tarnybiniais šunimis varžybų, kuriose varžėsi penki pasieniečių šunys: keturi iš Ignalinos AE apsaugos rinktinės ir vienas iš Vilniaus rinktinės. Keturkojai varžybų dalyviai – vokiečių ir belgų aviganiai. Stebėtojų teisėmis varžybose dalyvavo du Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų atstovai.
Šunys dvi dienas demonstravo savo sugebėjimus ieškodami sprogmenų teritorijoje, patalpose, transporto priemonėse ir bagaže.
Pirmą vietą asmeninėje įskaitoje iškovojo R. Petkelis su Brezel Brasu Tai Fokstrotu, antrą – Inga Velička su vokiečių aviganiu Ringo, trečią – Julija Lavrinovič su belgų avigane Aira. Visi laimėtojai tarnauja Ignalinos AE apsaugos rinktinėje.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos inf.

The post Sprogmenų paieškos varžybų nugalėtoju tapo vokiečių aviganis Brezel Brasas Tai Fokstrotas appeared first on udiena.lt.

Tris dienas Vilniuje vyko Lietuvos policijos pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, daugiakovės pirmenybės, kuriose varžėsi geriausi šalies kinologai su tarnybiniais šunimis, taip pat svečiai iš Latvijos ir Lenkijos.

Kinologai su savo augintiniais rungėsi transporto, vietovės, patalpų, keleivinio traukinio, objektų apieškos bei paklusnumo rungtyse. Susumavus rezultatus, paaiškėjo šių varžybų nugalėtojai.

Lietuvos policijos pareigūnų, su tarnybiniais šunimis ieškančių narkotinių medžiagų, varžybos:

1 vieta – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis patrulis Raimondas Girnys, tarnybinis šuo Mauras.
2 vieta – Klaipėdos apskr. VPK Plungės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas Raimondas Aponkus, tarnybinis šuo Jorgė
3 vieta – Telšių apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio kinologų grandies specialistas Tomas Taurinskis, tarnybinis šuo Attilas.

Lietuvos policijos pareigūnų, su tarnybiniais šunimis ieškančių negyvėlių, varžybos:

1 vieta – Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos kinologų grupės vyresnysis patrulis Svajūnas Bunza, tarnybinis šuo Aza.
2 vieta – Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio vyresnysis specialistas Aleksas Strumila, tarnybinis šuo Angos.
3 vieta – Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM Vilniaus dalinio Mobilios kuopos kinologų grupės jaunesnysis specialistas Saulius Stakvilevičius, tarnybinis šuo Timis-Teris.

Pagrindinis tokių pirmenybių tikslas yra skatinti policijos pareigūnus, dirbančius su tarnybiniais šunimis, gerinti bei tobulinti profesinį pasirengimą, siekti geresnių tarnybos rezultatų, gilinti teorines žinias ir taikyti jas praktinėje veikloje, populiarinti pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, profesiją.

Policijos departamento inf.

The post Sostinėje vyko tarnybinių šunų varžybos appeared first on udiena.lt.

Liepos 1 dieną Utenos rajono savivaldybės Leliūnų socialinės globos namuose savanoriška iniciatyva viešėjo svečiai iš Kauno – Ineta, Gintarė, Ugnė, Žiedūnė su savo augintiniais šuneliais Jariu, Doliu, Zara, Goli, Beliu. Šie šunys yra specialiai paruošti teikti kaniterapijos paslaugas.

Kaniterapija – sparčiai populiarėjanti terapijos rūšis, taikoma esant fiziniams, emociniams ir/ar raidos sutrikimams bei reabilitacijoje. Viena iš kaniterapijoje naudojamų priemonių yra šuo. Šie šuneliai turi įgimtas charakterio savybes bei nuo mažens apmokyti bendrauti su žmonėmis.
Šio susitikimo tikslas – kartu su globos namų gyventojais smagiai praleisti laiką, pristatyti parodomąją programą ir užsiimti bendra veikla.
Seneliai mielai glostė šunelius, kiekvienas norėjo pasisodinti ant kelių, prisiglausti, pamyluoti, pasidalyti tuo, kaip patys rūpinosi savo augintiniais.

udiena.lt inf.

The post Leliūnų globos namų gyventojus džiugino neįprasti svečiai appeared first on udiena.lt.

Visame pasaulyje specialiosios tarnybos į pagalbą pasitelkia tarnybinius šunis. Keturkojų „pareigūnų” reikšmę sunku pervertinti. Ieškodami dingusių žmonių, šunys yra išgelbėję daugybę gyvybių, sekdami ,,karštaisiais” pėdsakais atskleidę ne vieną nusikaltimą, suradę narkotinių ir psichotropinių medžiagų – be jų pagalbos ne vienas nusikaltimas būtų likęs neatskleistas.

Kiekvienas į tarnybą priimamas šuniukas yra testuojamas ar jis tinkamas tarnybai, pagal patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro tvarką. Po testavimo prasideda kvalifikacijos įgijimo etapas, kuris trunka apie 10 savaičių. „Kvalifikuotas tarnybinis šuo yra tuomet, kai jis vykdo visas funkcijas – seka pėdsakais, ieško gyvų dingusių asmenų, vykdo daiktų paiešką, apsaugos bei bendro paklusnumo funkcijas”, – teigia Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkė Agnė Kruopė, kuri yra atsakinga už kinologijos veiklą Utenos apskrityje. Tarnybinis šuo įgijęs kvalifikaciją yra specializuojamas. Atsižvelgiant į tarnybinio šuns savybes, jis yra specializuojamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų paieškai arba žmogaus lavono ir (ar) jų dalių paieškai. Specializacija trunka iki vienerių metų. Be to, keturkojai pareigūnai yra efektyvi prevencinė priemonė viešosios tvarkos palaikymui masiniuose renginiuose, kuriuose neretai kyla įvairaus pobūdžio konfliktai.
Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate dirba keturi tarnybiniai šunys. Molėtų kinologo šuo Grand vykdo daiktų ir dingusių gyvų asmenų paiešką, seka pėdomis, užtikrina apsaugos funkcijas. Šuo yra specializuotas – ieško žmonių lavonų ir (ar) jų dalių. Anykščių tarnybinis šuo Ukaš vykdo daiktų, dingusių gyvų asmenų paiešką, seka pėdomis, užtikrina apsaugos funkcijas ir yra specializuotas narkotinių bei psichotropinių medžiagų paieškai. Utenos tarnybinis šuo Voltas vykdo daiktų, dingusių gyvų asmenų paiešką, seka pėdomis, užtikrina apsaugos funkcijas ir taip pat yra specializuotas narkotinių bei psichotropinių medžiagų paieškai. Neseniai keturkojų „pareigūnų” gretas papildė vokiečių aviganių veislės šuniukas Rokis, kuris dirba Visagino policijos komisariate ir šiuo metu vyksta į kursus, kad būtų kvalifikuotas, o vėliau ir specializuotas.
Nors tarnybiniai šunys oficialiuose dokumentuose įvardijami kaip „specialioji policijos priemonė”, tačiau pareigūnams, kinologams, keturkojis – nepamainomas kolega ir pagalbininkas, atliekantis įvairiausias užduotis, padedantis sulaikyti nusikaltėlius ir pažeidėjus. Utenos policijos pareigūnai, dirbantys su tarnybiniais šunimis yra atskleidę nemažai nusikaltimų, suradę dingusių žmonių, lavonų ir narkotinių medžiagų.

Utenos AVPK inf.

The post Utenos apskrities policijos pareigūnams gelbsti tarnybiniai šunys appeared first on udiena.lt.

Šventinę kovo 11-ąją, kai per laisvadienį į gamtą išsiruoš daug žvejų ir medžiotojų, viename iš šalies regionų aplinkosaugininkai numato surengti reidą, kurio metu jiems talkins pasieniečių tarnybiniai šunys.

Tai bus pirmasis bandymas valstybinei aplinkos apsaugos kontrolei panaudoti tarnybinius šunis. Konkrečias galimybes aplinkosaugos institucijoms įsigyti, dresuoti ir naudoti tokius šunis praėjusią savaitę aptarė aplinkos viceministras Linas Jonauskas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kinologinės veiklos viršininkas Žydrūnas Karčiauskas.

„Tarnybiniai šunys būtų tikrai geri mūsų inspektorių pagalbininkai. Jie padėtų rasti miške ar krūmynuose pasislėpusius brakonierius ar gyvūnams kilpas pastačiusius piktadarius, kai žemėje nematyti ryškių pėdsakų ar įspaudų, taip pat paslėptą brakonierių laimikį ir neteisėtai žvejybai ar medžioklei panaudotus įrankius. Kaip rodo policijos, pasienio, muitinės pareigūnų patirtis, tarnybiniai šunys sėkmingai talkina ir sulaikant ar sudrausminant pažeidėjus, tarp kurių gana dažnai pasitaiko besipriešinančių ar agresyviai nusiteikusių”, – sako viceministras Linas Jonauskas.
Numatoma, kad vienas tarnybinis šuo aplinkosaugininkams per metus kainuotų apie 3 tūkst. eurų. Šią sumą sudarytų lėšos jam įsigyti ir išlaikyti. Iš pradžių planuojama, pasak viceministro, pagal bendradarbiavimo sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasinaudoti jos kinologine pagalba, o po to bus sprendžiama, atsižvelgus į turimus finansinius ir kitus išteklius, apie aplinkosaugos institucijų galimybes įsigyti tarnybinių šunų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Brakonierius gaudys ir šunys appeared first on udiena.lt.

Šių metų rugsėjo 14 dieną apie 14.30 min. Utenos mieste, pėsčiųjų take iš Krašuonos mikrorajono į Nemeikščių kaimą, prie Krašuonos upelio, įvyko dviejų 66 ir 58 metų uteniškių, vedžiojusių savo šunis, konfliktas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško liudytojų, kurie matė šį konfliktą, tad mačiusius ragina kreiptis į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją el. paštu neringa.kavaliauskaite@policija.lt, adresu Utena, Aušros g. 22, 104 kab., tel. (8 389) 70 077 arba informuoti trumpuoju pagalbos telefonu 112.

Utenos AVPK inf.

The post Vedžiojo šunis ir susikivirčijo appeared first on udiena.lt.