Kas yra sumanusis kaimas?

Tai ne tik gražiai skambantis terminas. Sumanieji kaimai – tai gyvos socialinės ir ekonominės sistemos, kurias kuria patys gyventojai. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant skaitmenines technologijas ir sumanius sprendimus, didinti kaimo patrauklumą bei gyvenimo kokybę.

Čia svarbiausia ne technika pati savaime, o bendruomenės susitelkimas siekiant konkretaus, vietos stiprybėmis pagrįsto tikslo. Nuo skaitmenizuotų viešųjų paslaugų iki žiedinės bioekonomikos sprendimų – sumanus kaimas ieško atsakymų į šiandienos išbandymus moderniais būdais.

Pinigai ir galimybės: kiek ir kam?

„Sumaniųjų kaimų“ priemonei 2023–2027 metams skirtas solidus 15 mln. Eur biudžetas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad per visą šį laikotarpį Lietuvoje atsirastų bent 25 sėkmingos sumanaus kaimo strategijos. Finansavimo lubos priklauso nuo VVG bendradarbiavimo masto:

• jei paraišką teikia viena VVG – iki 500 tūkst. Eur;
• jei bendradarbiauja dvi VVG – iki 600 tūkst. Eur;
• jei trys ir daugiau (arba teritorijoje gyvena per 40 tūkst. gyventojų) – iki 700 tūkst. Eur.

Vienam konkrečiam projektui strategijos viduje galima gauti iki 200 tūkst. Eur, o intensyvumas siekia nuo 40 iki 85 proc. Tai proga socialiniam, bendruomeniniam ar privačiam verslui, bendruomenėms, savivaldybių administracijoms ir mokslo įstaigoms suvienyti jėgas bendram tikslui pasitelkiant savo kompetencijas ir išteklius. Tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau panaudoti finansinę paramą, bet ir kurti ilgalaikius, tvarius sprendimus, atliepiančius konkrečius vietos poreikius.

Bendradarbiaudami skirtingi sektoriai gali sujungti praktinę patirtį, sumanias idėjas ir vietos žinias, taip užtikrindami didesnį projektų poveikį ir didesnę naudą bendruomenei. Tai sudaro prielaidas kurti prieinamesnes paslaugas, stiprinti socialinę sanglaudą, skatinti ekonominį aktyvumą ir didinti kaimo vietovių patrauklumą gyventi bei dirbti. Galų gale tokie projektai tampa investicija ne tik į infrastruktūrą ar paslaugas, bet ir į žmones – jų gebėjimus bendradarbiauti, kurti ir kartu spręsti sunkumus.

Tinkamos išlaidos apima viską: nuo naujos įrangos ir informacinių technologijų sprendimų iki transporto priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms teikti, bei projektų administravimo.

Pamokos iš pirmųjų etapų

Iki šiol patvirtintos šešios VVG strategijos – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių ir Šilutės rajonuose. Strategijoms skirta beveik 3,3 mln. Eur, o jas įgyvendins 27 projektų vykdytojai. Dar dvi „Sumaniųjų kaimų“ strategijos, kurioms prašoma apie 1 mln. Eur paramos, šiuo metu yra pervertinamos. Šias strategijas planuoja įgyvendinti penki projektų vykdytojai. Siekiama, kad parama būtų skiriama tik kokybiškiems, pagrįstiems ir realų poveikį užtikrinantiems projektams.

Analizuojant pirmąsias paraiškas išryškėjo, kad pagrindinės priemonės įgyvendinimo problemos yrasusijusios su nepagrįstu bendradarbiavimu tarp strategijos projektų partnerių ir nepakankama projektų kokybe. Dažnai projektai tarpusavyje yra menkai susiję ir nesukuria bendro, apčiuopiamo poveikio VVG teritorijai bei vietos gyventojams. Strategijose trūksta inovatyvumo – nepakankamai aiškiai atskleidžiamas naujumas, pridėtinė vertė. Be to, vertinimo metu patys pareiškėjai atsiima nemažai paraiškų, dažniausiai dėl nepakankamo pasirengimo įgyvendinti projektą.

Kaip surinkti reikiamus balus?

Norint gauti finansavimą, strategija turi surinkti bent 40 balų. Vertinimo svoris paskirstytas taip:

• paslaugų skaitmeniniais sprendiniais grįsta strategija (iki 15 balų): ar diegiami IT sprendimai paslaugų prieinamumui, kokybei ar efektyvumui didinti?
• inovatyvi strategija (15 balų): ar strategijos projektai orientuoti į paslaugų inovacijas?
• išteklius pritraukianti strategija (10 balų): ar strategijai ir (arba) projektui įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ištekliai?
• mokslo įtraukimas (10 balų): ar dalyvauja mokslo įstaigos su praktiniais sprendimais?
• jaunimas (15 balų): ar strategija skirta jaunimui arba ar įgyvendinant ją dalyvauja jaunas (-i) žmogus (-nės) iki 29 metų?
• paslaugų plėtra (15 balų): ar strategijos projektuose kuriamos ir (arba) plėtojamos paslaugos?
• aplinkosauga (20 balų): ar strategijoje numatytų projektų veiklos ir investicijos skirtos aplinkosaugai ir (ar) klimato kaitos švelninimui ir yra pagrįstos teigiamu poveikiu?

Naujas kvietimas jau planuojamas

Priemonės „Sumanieji kaimai“ lėšos dar nepanaudotos, jos ir toliau bus skiriamos šiai priemonei. Atlikus priemonės taisyklių korekcijas, siekiant projektų kokybės ir paprastesnio įgyvendinimo, 2026 m. rugsėjį–spalį planuojamas naujas „Sumaniųjų kaimų“ kvietimas, kurio biudžetas – net 7,83 mln. Eur.

Dabar laikas namų darbams. VVG turi pusmetį suburti stiprias partnerystes, išgryninti sumanias idėjas ir pasiruošti kokybiniam šuoliui. Sumanusis kaimas nėra ateities vizija – tai šiandienos įrankis, leidžiantis regionams ne tik išlikti, bet ir klestėti naudojantis 21-ojo amžiaus galimybėmis.

Užsk. Nr. 20260505/05

The post Sumanieji kaimai regionuose – galimybė, kuria privalome pasinaudoti appeared first on udiena.lt.

Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes

2023–2027 metų strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ turi pirmiausia skatinti pačią vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus.

Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.

Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo balandžio 2 iki gegužės 31 d.

Kokios veiklos remiamos?

Sumaniojo kaimo projektai, kaip kompleksiniai Strategijos elementai, gali apimti įvairias veiklas. Jais turi būti siekiama skatinti socialinę įtrauktį, ekonominę plėtrą, inovacijas žemės ūkyje, įskaitant žiedinę bioekonomiką bei tvarią miškininkystę. Taip pat skatinama prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo galimybės ir kokybė.

Kaimo vietovių situacijos ir poreikiai labai įvairūs, todėl visi kaimai, kaimo bendruomenės ir vietos gyventojai gali būti savaip novatoriški, sumanūs ir remtis vietos pranašumais bei galimybėmis.

Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau. „Sumanusis kaimas sukurtas Austrijoje, Stanz miestelyje. Projekto tikslas – socialinės inovacijos ir skaitmeninimas pereinamuoju laikotarpiu energetikos srityje. Estijos pavyzdys – transporto paslaugos pagal poreikį – tai išmanioji logistika, pritaikyta vaikų pomėgiams. Lenkijoje pagal projektą įrengta lietaus vandens filtravimo sistema“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.

Būtina paminėti, kad ši intervencinė priemonė nėra susijusi tik su skaitmeninimu ar informacinių technologijų diegimu. Pirmiausia, bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į savo ateities kūrimą, įskaitant, jeigu prireikia, skaitmeninių technologijų panaudojimą.

Kokio dydžio paramą galima gauti?

Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir jų fiziniai bei juridiniai partneriai – sumaniojo kaimo projektų vykdytojai. Prireikus projektų vykdytoju gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumaniųjų kaimų ir (ar) miestų srityse.

Jeigu Strategiją įgyvendins viena VVG, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 Eur, jeigu dvi VVG – iki 600 000 Eur, o jeigu trys ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur.

Remiamam vienam sumaniojo kaimo projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 Eur.

Svarbiausia – integracija ir inovacijos

Sumaniojo kaimo strategijos bus atrenkamos pagal atrankos kriterijus. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys, pakomentavo vyriausioji specialistė J. Dokudovič.

„Vienas iš atrankos kriterijų, kuriam skiriami 25 balai, yra BŽŪP Strateginio plano 8 tikslo siekimas, t. y. Strategijos, kurios orientuotos į verslo iniciatyvas, kaimo gyventojų ir bendruomenių užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, taip pat Strategijos, kurios didina kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas ir viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimą. Šiuo kriterijumi siekiama pasitelkiant skaitmeninius sprendimus spręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas. Nemažai balų skiriama partnerystei. Atitikus visus kriterijus, galima surinkti 30 balų. 10 balų skiriama, jei Strategija įgyvendinama ne mažiau kaip su trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais, pavyzdžiui, verslu, NVO, bendruomene, ūkininkais. Mokslo institucijų dalyvavimas Strategijoje turi įveiklinti praktines, eksperimentines žinias, rasti praktinių sprendimo būdų lokalioms problemoms spręsti ir jas pritaikyti konkrečioje Strategijos ar projekto veikloje (pvz., kaip pritaikyti sumaniosios drėkinimo sistemos įrengimą konkrečioje vietoje, vėjo jėgainių parko įrengimą ir pan.). Taip pat 10 balų skiriama, jei Strategija bus įgyvendinama bendradarbiaujant VVG“, – sakė ministerijos atstovė. 

Ji pabrėžė, kad labai skatinama nauja iniciatyva – į Strategiją ir (arba) sumaniojo kaimo projektą pritraukti investuotoją, kuris galėtų investuoti ekonominiais ir (arba) intelektiniais ištekliais (t. y. piniginėmis lėšomis, pastatais, įrenginiais, transporto priemonėmis ir pan.) arba intelektiniu kapitalu. 

Vertinant pateiktus projektus, būtų atsižvelgiama ir į dar keletą svarbių kriterijų: ar bent vienas projekto vykdytojas 100 proc. įgyvendina projektą aplinkosaugos srityje (pvz., žiedinės ekonomikos, klimato kaitos); ar bent vienas projekto vykdytojas yra jaunas žmogus iki 29 metų arba kuriamos paslaugos jaunimui; ar bent vieno projekto veiklomis bus kuriamos arba plėtojamos viešosios paslaugos.

„Svarbu, kad projektų veiklose turėtų būti integruoti sumanumo ir inovatyvumo elementai, o jų įgyvendinimo poreikis būtinai turi atitikti Strategijos teritorijos ir jos gyventojų poreikius“, – akcentavo J. Dokudovič. Norėdami sukurti sumanųjį kaimą, inicijuoti permainas savo gyvenamojoje vietovėje ir aktyviai jas įgyvendinti, vietos bendruomenės, gyventojai ir kiti gyvenimo kokybės kaime gerinimui prijaučiantys asmenys turi kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos atstovaujamą VVG ir pradėti dialogą dėl bendrų veiksmų pokyčių.

Užsk. Nr. 20240419/09

The post Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus appeared first on udiena.lt.