Leidžiant sulą valstybiniuose miškuose komerciniais tikslais reikia žemės valdytojo sutikimo. Jei šiuose miškuose ji leidžiama  asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, jų valdytojų sutikimas nereikalingas. Leidžiant sulą privačiuose miškuose visais atvejais reikalingas miško savininko ar valdytojo sutikimas.

Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima tik iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis 3 cm. Tarpai tarp skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Į ją įkalamas medinis latakėlis, toks medžiui sveikesnis nei metalinis.

Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti mediniu kamščiu, geriausia to paties medžio, užtepti moliu ar sodo tepalu, kad gręžimo vietoje neįsiveistų grybai ar puvinys. Palikus sulos leidimo skylę neužkaltą medis gali nudžiūti arba gręžimo vietoje ims gesti mediena.

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Sula dažniausiai leidžiama iš klevų ir beržų. Beržų sula pradeda tekėti vėliau nei klevų, kuri yra ypač saldi (apie 4 proc. cukraus), beržų tik apie 1 proc. Iš beržų ji bėga ilgesnį laiką ir gausiau. Vaistiniais tikslais sula anksčiau leista ir iš uosių bei ąžuolų, nors ji teka iš visų lapuočių.

Iš vieno medžio gali privarvėti iki 20 litrų sulos per parą, iš kai kurių prilaša net iki 100 litrų. Atvirose vietose, ant kalvų augantys duoda gerokai daugiau ir saldesnės sulos. Medikai pataria vengti medžių, augančių šalia judraus kelio, šalikelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos cheminėmis trąšomis.

Patikrinti, ar jau galite skanauti šį pavasario eliksyrą, geriausia aštresniu daiktu šiek tiek įpjovus medžio kamieną, jeigu ji pradeda sunktis, laikas tinkamas.

Suloje yra daug vitaminų ir mineralų, naudingų organizmui. Laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Prasidėjo sulos sezonas: ką reikia žinoti norintiems ją leisti? appeared first on udiena.lt.

Sulos tikriausiai yra ragavęs kiekvienas lietuvis, pasak vaistininkės K. Staivės, sula mūsų šalyje tikrai yra labai populiari, dalis jaunimo šiandien ją pamažu atranda iš naujo. Populiarumo priežastis tikriausiai yra paprasta – tai ne tik malonaus skonio, bet ir sveikatai naudingas gėrimas.

Vaistininkė paaiškina, kad pavasarį iš beržų ir klevų leidžiama sula – tai skystos maisto medžiagos, kurios yra šaknyse, ir tik šiek tiek sušilus orui, bent iki 5–6 laipsnių šilumos, pašvietus saulei, ima kilti į šakas ir maitinti sprogstančius pumpurus.

Sula Lietuvoje nuo seno vertinama ne be priežasties, joje randama daug naudingų vitaminų ir mineralų. „Šiame gėrime yra vario, kalio, kalcio, nemažai geležies, fosforo, magnio. Mūsų senoliai ją naudojo kaip vaistą atstatyti nusilpusio ligoninio organizmą ar siekdami sustiprėti po žiemos, sulą gerdavo siekdami išvalyti inkstus, sergant akmenlige“, – pasakojo vaistininkė.

Pasak vaistininkės, sula yra gėrimas, kuris tinkamas kiekvienam. Joje yra nedaug cukraus, skaičiuojama, kad klevų suloje yra 4 proc. cukraus, o beržų – 1–2 proc. Be to išgerti per daug sulos sunkiai įmanoma ir dėl to, kad ji teka tik labai trumpą laikotarpį, kuris priklauso ir nuo žiemos ir pavasario sąlygų, todėl trunka apie pora savaičių. Taip pat sula yra greitai gendantis produktas, todėl šviežia išlieka trumpai.

Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu nepiktnaudžiauti sula ir saugoti bei globoti gamtą, kuri padeda žmogui. Išleidus daug sulos medis tampa silpnesnis, lapai mažiau žalesni ir retesni. „Sulą galime palyginti su žmogaus krauju. Kai žmogus tampa kraujo donoru, viską darome steriliai atsargiai, lygiai taip pat ir sulos atidavimas yra tikrai nekenksmingas pačiam medžiui, bet mums su juo reikia elgtis labai atsargiai, nepiktnaudžiauti ir būtinai po to pasirūpinti medžio vieta, kur leidome sulą”, – pasakojo „Eurovaistinėje“ dirbanti profesionalė.

Nepaisant sulos naudingumo, pavasarį dažnam reikia skirti papildomo dėmesio rūpinantis po žiemos nusilpusiu imunitetu. Pasak vaistininkės, pavasarį naudingas kofermentas Q10, kuris padeda pasirūpinti papildoma energija, taip pat B grupės vitaminai, magnis. Prieš prasidedant uogų ir daržovių sezonui naudinga vartoti ir ežiuolės preparatus, vitaminą C ir D, cinką, seleną. Lietuvoje vis dažniau vertinamas ir pavasarį naudingas antioksidantas kvercetinas. Pavasarį taip pat svarbu nepamiršti pasimėgauti vis dažniau pasirodančios saulės spinduliais ir grynu oru.

„Eurovaistinės“ inf.

The post Pats laikas pasimėgauti sula – vaistininkė pataria, kodėl nepraleisti šios progos appeared first on udiena.lt.

Jau prasidėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Valstybinėje žemėje, kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis.

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačiam savininkui priklausančioje žemėje, tai gali daryti tik gavę jo sutikimą.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Ne iš kiekvieno klevo galima leisti sulą appeared first on udiena.lt.

Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus” ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis.
Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti.
Už minėtųjų reikalavimų pažeidimus gresia nuo 10 iki 30 eurų bauda.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačioje žemėje, tai gali daryti tik gavę tos žemės savininko sutikimą.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Tekinti sulą – ne iš kiekvieno klevo ar beržo appeared first on udiena.lt.

Sula šiemet pradėjo bėgti vasario pradžioje, tad ja bus galima mėgautis ilgiau nei įprasta. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, ką būtina žinoti sulos mėgėjams.

Norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms, jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai šį gėrimą paženklinti, suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.
Leidžiant sulą, taip pat privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal šią tvarką, sulą tekinti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos iš šiaurinės pusės, ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
Baigus leisti sulą, medžių žaizdas būtina užkimšti mediniais kaiščiais ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistas vietas nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medžiai nepradėtų pūti.
Labai svarbu, kad leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.
Suloje yra daug vertingų mineralinių medžiagų, ją geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą, pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti kelis mėnesius.

Maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

The post Sulos rinkimo metui prasidėjus appeared first on udiena.lt.

Artėjant pavasariui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia vis daugiau klausimų apie sulos rinkimą, gamybą ar pardavimą. Į klausimus apie tai atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Ar reikalingi leidimai, norint užsiimti sulos prekyba ar gamyba?
Norintys užsiimti šia veikla, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, kuriose užregistruoti veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai sulą paženklinti suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją apie produktą. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.

Ar reikalingi papildomi leidimai iš aplinkos apsaugos institucijų? Kokie dokumentai reglamentuoja sulos tvarkymą?
Norint užsiimti sulos tvarkymu, visais atvejais reikia laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173. Papildomų leidimų iš aplinkos apsaugos institucijų nereikia.

Kokie pagrindiniai šios tvarkos reikalavimai?
Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kuriuos planuojama kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Jeigu per metus medžiai nukertami, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Skylės sulai turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, medžio žaizdą būtina užkimšti mediniu kaiščiu ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistą vietą nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medis nepradėtų pūti.

Ar taikomi vienodi reikalavimai norintiems prisileisti sulos savo reikmėms ir renkantiems ją dideliais kiekiais komerciniams tikslams?
Privačios žemės savininkams, norintiems prisileisti nedidelius kiekius sulos tik savo reikmėms, jokie apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, reikia gauti žemės savininko sutikimą. Jei sulą planuojama leisti dideliais kiekiais ir naudoti komercijai, rekomenduojama suderinti su valstybinėmis miškų urėdijomis informaciją apie planuojamus kirsti medžius. Nepatariama sulos rinkti iš medžių, augančių įvairiais cheminiais teršalais užterštose pakelėse ar gausiai tręšiamų laukų pakraščiuose.

Į kokius indus rekomenduotina rinkti sulą?
Svarbu, kad leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį lataką, o sulą leisti į švarų stiklinį indą. Reikėtų pasirūpinti, kad į varvančią sulą nepatektų vabzdžių ir neprilytų. Todėl indą būtina uždengti.

Kiek laiko galima rinkti sulą ir kaip ji atsiranda?
Sulos išgavimo sezonas labai trumpas – tai 1–3 pavasario mėnesiai. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4–6 laipsnių šilumos, medžių šaknyse pradėjus cirkuliuoti sukauptoms skystosioms medžiagoms, kurios pavasarį kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus. Pirmiausiai sula pradeda tekėti iš tamsiakamienių klevų, vėliau iš baltakamienių beržų. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa.

Ar suloje daug naudingų medžiagų, ir kaip geriausia ją vartoti?
Tai puikiai gaivinantis, mažai kaloringas gėrimas. Manoma, kad jame yra nemažai organinių rūgščių, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, taninų, vitaminų C ir PP, kitų vertingų mineralinių medžiagų. Vis dėlto, moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad sula turi gydomųjų savybių. Didžiausia šio gėrimo nauda, kad jis puikiai malšina troškulį. Sulą geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų ją laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Konservuota sula gali būti vartojama keletą mėnesių.

VMVT inf.

The post Sula – pavasario gamtos dovana žmonėms appeared first on udiena.lt.