Dabar fiziniai asmenys būsto remonto atliekas turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Jas draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Deja, dažnai tokios atliekos kartu su komunalinių atliekų srautu nukeliauja į sąvartynus.

Pastaruoju metu dėl pandemijos apriboto gyvenimo žmonės ėmė aktyviau žvalgytis namų arčiau gamtos. „Ši vasara buvo senų sodybų atnaujinimo metas – didelį statybinių medžiagų poreikį rodo ir augančios kainos, ir pailgėję jų laukimo terminai. Laukiant naujos stogo dangos ar medienos, būtina pasirūpinti po darbų likusiomis atliekomis. Jų negalima palikti šalia konteinerių ar juolab pamiškėje, o būtina išvežti į atliekų surinkimo aikšteles. Ten surūšiuotos atliekos gali būti dar kartą panaudotos: senos plytos jas susmulkinus – keliams tiesti, sena mediena – baldų dalims“, – sakė aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius.

Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, statybinių atliekų tvarkymas bus koreguojamas, kad jos būtų naudojamos pakartotinai ar perdirbamos. Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projektas numato nuo 2023 m. įdiegti atskiras statybinių atliekų surinkimo sistemas, o ten, kur nebus atskiro rūšiuojamojo surinkimo konteinerių, – užtikrinti gyventojams patogų šių atliekų surinkimą. Mažiausiai 70 proc. nepavojingųjų statybinių atliekų turi būti  atskirai išrūšiuojamos, paruošiamos naudoti pakartotinai arba perdirbti ar kitaip panaudoti.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Statybines atliekas gyventojai privalės rūšiuoti appeared first on udiena.lt.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra įvertinusi pastaruoju metu gaunamus pranešimus dėl netinkamo statybinių atliekų tvarkymo Utenos rajone, paskutinį šių metų ketvirtį numato sustiprinti statybinių atliekų tvarkymo kontrolę ir šį darbą įtraukti į agentūros aplinkos apsaugos prioritetinių veiklos krypčių planą.

Utenos rajono agentūra planuoja surengti 4 inspekcines akcijas, kurių metu bus siekiama išaiškinti neteisėtus statybinių atliekų šalinimo, tame tarpe ir laidojimo, atvejus. Bus tikrinami ūkio subjektai, vykdantys naujų pastatų statybos, esamų pastatų rekonstravimo, senų griovimo darbus, atliekama statybos metu susidarančių atliekų apskaitos bei jų pridavimo atliekų tvarkytojams kontrolė.
Subjektams, kurių veiklos vykdymo metu susidaro statybinės atliekos, norime priminti, kad pagal naujai įsigaliojusius statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-08-28 įsakymu Nr. D1-698) visi statybinių atliekų turėtojai darbų vietoje privalo vykdyti atliekų apskaitą, fiksuojant atliekų susidarymo ir perdavimo tvarkymui kiekius, teikti metines atliekų apskaitos ataskaitas, atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, laikinai saugoti saugiu aplinkai būdu.
Taip pat primename, kad statybinių atliekų turėtojams ar naudotojams draudžiama statybines atliekas laidoti jas užkasant. Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, bet tik tuo atveju kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte. Užpildui ar konstrukcinei medžiagai, gruntui, laikinų kelių statybvietėje tiesimui naudojamų dalelių dydis neturi viršyti 150 mm.
Už taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, priklausomai nuo neteisėtai pašalintų nepavojingų atliekų kiekio, užteršiant aplinką nepavojingomis atliekomis, LR ATPK numatyta bauda nuo 100 iki 10 000 lt. Taip pat gali būti paskaičiuota aplinkai padaryta žala, kuri gali siekti ir viršyti 10 000 litų sumą.
Už aplinkos teršimą pavojingomis statybinėmis atliekomis (pvz. pakuote užteršta cheminėmis medžiagomis) skirtos administracinės baudos ir paskaičiuota žala gali būti ženkliai didesnė.

Utenos RAAD inf.

Betono mazgas

The post Didesnis dėmesys statybinių atliekų tvarkymui appeared first on udiena.lt.