„Išaugęs besikreipiančiųjų skaičius parodė, kad priemonė buvo taikli ir tikslinga, todėl turime užtikrinti, kad savivaldybės nepristigtų pinigų piniginei socialinei paramai ir ji pasiektų visus, kuriems yra reikalinga“, –  sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Išankstiniais savivaldybių pateiktais duomenimis, šių metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų išaugo 2,6 karto.  2023 m. I ketvirtį  gavėjų buvo 395,7 tūkst., o 2022 m. I ketvirtį – 152,9 tūkst. Išlaidos šiai paramai padidėjo 3,4 karto – 2023 m. I ketvirtį buvo 73 990,7 tūkst. eurų, o 2022 m. I ketvirtį – 21 926,8 tūkst. eurų.

Socialinės pašalpos gavėjų vidutiniškai per mėnesį padaugėjo 42,6 proc. 2023 m. I ketvirtį socialinę pašalpą gavo 98,7 tūkst., o 2022 m. I ketvirtį –  69,2 tūkst. asmenų. Išlaidos šiai paramai teikti padidėjo 30,6 proc. – 2023 m. I ketvirtį jos buvo 29 201,9 tūkst. eurų, o 2022 m. I ketvirtį –  22 357,2 tūkst. eurų.

Tai lėmė išaugusios šilumos kainos bei teisės aktų pakeitimai, suteikiantys teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas platesniam žmonių ratui  – ir gaunantiems vidutinį darbo užmokestį.  Nuo šių metų pradžios padidintos valstybės remiamos pajamos nuo 147 eurų iki 157 eurų, dėl to išaugo socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

Atsižvelgus į atskirų savivaldybių prašymus bei įvertinus iš savivaldybių surinktą informaciją apie II ir III šių metų ketvirčiams reikalingas lėšas, 41 savivaldybei papildomai iš valstybės biudžeto skirta 30,8 mln. eurų, kad nepasiturintys gyventojai laiku gautų jiems priklausančią socialinę paramą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau analizuos savivaldybių duomenis apie socialinės paramos gavėjų ir išlaidų šiai paramai pokyčius. Toms savivaldybėms, kurioms lėšų nepakaks, lėšas skirs papildomai.

Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, tam joms kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Papildomai daugiau kaip 30 mln. eurų – piniginei socialinei paramai ir šildymo kompensacijoms appeared first on udiena.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apibendrinusi savivaldybių pateiktus 2016 metų duomenis, pastebi, kad savivaldybės, skirstydamos nepanaudotas lėšas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, vis daugiau jų skiria kitai socialinei paramai finansuoti.

Jau keletą metų visose Lietuvos savivaldybėse taikomas vienodas piniginės socialinės paramos teikimo modelis – socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų teikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Sumažėjus socialinių pašalpų ir kompensacijų šildymui poreikiui, 2016 m. savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. Eur iš skirtų 226,8 mln. Eur, t. y. 62,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų. Tačiau iš jų 77,9 proc. lėšų skyrė kitai socialinei paramai finansuoti. 16,5 proc. skirta kitoms savivaldybių reikmėms, 5,6 proc. lėšų liko neperskirstyta.
Lėšas, skirtas kitai socialinei paramai finansuoti, savivaldybės paskirstė taip: socialinėms paslaugoms teikti ir finansuoti – 31,905 mln. Eur (29,16 proc.), transporto lengvatoms užtikrinti – 30,52 mln. Eur (27,8 proc.), vaikų globos namams, socialinės globos namams išlaikyti, dienos centrams – 21,836 mln. Eur (19,9 proc.), piniginei socialinei paramai išimties tvarka teikti – 6,422 mln. Eur (5,9 proc.), socialinių darbuotojų, socialinę paramą administruojančių specialistų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti – 5,380 mln. Eur (4,9 proc.) ir kt.
16 savivaldybių – Alytaus rajono, Birštono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kalvarijos, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pagėgių, Pakruojo rajono, Rokiškio rajono, Utenos rajono, Vilniaus rajono – visas (100 proc.) piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas skyrė kitai socialinei paramai finansuoti.
Daugiausia piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirtų lėšų 2016 m. nepanaudojo šios savivaldybės: Šilalės rajono (74,5 proc.), Šiaulių miesto (72,6 proc.), Akmenės rajono (72,4 proc.), Švenčionių rajono (72,2 proc.), Klaipėdos miesto (71,9 proc.), Elektrėnų (69,8 proc.), Panevėžio rajono (69,7 proc.). Dažniausiai lėšos naudotos kreditoriniams ir įvairiems kt. įsiskolinimams padengti – 9,015 mln. Eur (38,7 proc.), infrastruktūrai plėtoti, viešosioms erdvėms ir objektams tvarkyti, švietimo programoms vykdyti – 4,36 mln. Eur (18,7 proc.), sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, paslaugoms finansuoti, sveikatos programoms vykdyti, medicininei įrangai įsigyti ir pan. – 1,036 mln. Eur (4,4 proc.) ir kt.
Piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų panaudojimo analizė parodė, kad savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, tinkamai įgyvendina Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą – atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia šias lėšas naudoti kitai socialinei paramai finansuoti.
Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 88 tūkst. asmenų (3,1 proc. visų Lietuvos gyventojų; palyginti su 2015 metais, skaičius sumažėjo 20,5 proc.). Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo 129,8 tūkst. asmenų (4,6 proc. visų Lietuvos gyventojų; palyginti su 2015 metais, jų skaičius sumažėjo 10,2 proc.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Gerėja socialinei paramai skirtų, bet nepanaudotų lėšų panaudojimas appeared first on udiena.lt.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai.
Mokiniams, pagal Įstatymą turintiems teisę gauti socialinę paramą mokiniams, sekantiems 2016/2017 mokslo metams 25 procentais padidintas mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis nuo 45,6 iki 57 eurų (nuo 1,2 iki 1,5 BSI) dydžio.

Taip pat įsigaliojo ir kiti šio Įstatymo pakeitimai:
– nustatytas laikotarpis, per kurį pareiškėjas turėtų pateikti trūkstamus dokumentus socialinei paramai mokiniams gauti (1 arba 2 mėnesiai, priklausomai nuo šeimos pajamų skaičiavimo);
– patikslintas paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo laikotarpis ir nustatyta, kad parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo metais, bet ne ilgiau kaip iki gruodžio 15 dienos (iki šiol buvo iki spalio 20 d.).
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimas numato papildomą paramą vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Nuo 2016 m. sausio 1 d. yra mokamas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur), o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Tikslinis priedas iki dabar buvo mokamas tik už šeimynose globojamus (rūpinamus) vaikus.
Visus globėjus (rūpintojus), globojančius (rūpinamus) nepilnamečius vaikus, kuriems laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu arba nuolatinė globa (rūpyba) – teismo sprendimu Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teikimu šeimoje, prašome kreiptis į Utenos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių dėl tikslinio priedo gavimo nuo 2016 m. sausio 1 d. Prašymus galite pateikti iš anksto užsiregistravę 112 kab. arba telefonu (8 389) 61629. Kreipiantis su savimi reikia turėti asmens tapatybės dokumentą, globos (rūpybos) steigimo dokumentus, vaiko gimimo liudijimą, banko sąskaitą, į kurią bus mokami pinigai.
Papildoma informacija teikiama telefonu 8 389 61628 arba el. paštu socrupyba@utena.lt

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Naujovės socialinės paramos srityje appeared first on udiena.lt.

Pernai visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota 50 proc. socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms skirtų lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė primena, kad piniginei socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo naudoti kitiems svarbiems socialiniams poreikiams tenkinti – taip savivaldybes elgtis nuo 2015 m. pradžios įpareigoja naujasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
„Savivaldybės nepanaudotas lėšas gali skirti socialinių darbuotojų finansavimui, jų mobilių savaitgalinių ar naktinių grupių kūrimui, psichologų, kitų specialistų samdymui, pirkti reikalingas paslaugas iš NVO ir pan.”, – pabrėžė ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti nuo 2015 metų savivaldybėms skiriama beveik 230 mln. eurų. Įstatyme numatyta, kad nepanaudotas lėšas savivaldybės ne grąžina į biudžetą, bet naudoja kitoms socialinėms reikmėms.
„Turime ir gražių pavyzdžių, kai nepanaudotos lėšos buvo skirtos neįgaliųjų transporto, patalpų pritaikymo finansavimui, vaikų dienos centrų įrengimui ir pan., tačiau turime informacijos ir apie savivaldybes, kurios šias lėšas skyrė skoloms grąžinti ar keliams tiesti”, – sakė ministrė.
Vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo 114,7 tūkst. asmenų (4,0 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2014 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 22,1 proc., išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 27,0 proc.
Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesius išleista 31,25 proc. mažiau lėšų nei per tą patį 2014 metų laikotarpį.
Vidutiniškai per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 144,4 tūkst. asmenų (5 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2015 metų sausio – rugsėjo šildymo sezono mėnesį, palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 26,7 proc.
Socialinės pašalpos ir kompensacijų gavėjų bei išlaidų mažėjimui labiausiai įtakos turėjo bedarbių skaičiaus mažėjimas (Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, o tai 0,3 proc. mažiau nei prieš metus) ir augančios gyventojų pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Nepanaudotus 120 mln. eurų piniginei socialinei paramai savivaldybės turi skirti socialinėms reikmėms appeared first on udiena.lt.