Kaip pranešama, vasario 14 dieną policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl to, kad vasario 12 dieną, apie 17.30 val., Utenoje, Aušros gatvėje esančiuose namuose, vyras, gimęs 1989 metais, naudojo fizinį smurtą prieš 2016 metais gimusį mažametį ir jam sukėlė fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laikraščio „Utenos diena“ inf. Asociatyvi nuotr.

The post Utenoje vyras smurtavo prieš mažametį appeared first on udiena.lt.

Fizinis smurtas – lengviausiai pastebimas
Nors žmonės dažniausiai geba įvardinti skirtingas smurto formas, tik maža dalis gali detaliau papasakoti, kaip jas atpažinti ir kas po jomis slepiasi.
Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama kenkimo forma.
R. Butkevičiūtė pažymi tai, kad kiekvienas asmuo smurtą supranta skirtingai ir jį vertina priklausomai nuo buvusių patirčių: „Vieni patraukimą už rankos vertina kaip fizinio smurto išraišką, o kiti fiziniu smurtu laiko spardymą, smaugimą, daiktų mėtymą.“
Ji pažymi – svarbu suprasti, kad fizinis smurtas yra bet kokio fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
„Turime nemažai atvejų, kuomet smurtautojas arba smurtautoja mėto įvairius daiktus: vazas, lėkštes, knygas, telefonus. Žinome situacijų, kai karantino metu smurtautojai savo antrą pusę užrakindavo kambaryje ir neišleisdavo. Visa tai – irgi fizinis smurtas“, – atkreipia dėmesį SKPC teisininkė.

Psichologinis smurtas: kaip atpažinti?
R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad tobulų santykių nebūna, todėl itin svarbu gebėti atskirti konfliktą nuo psichologinio smurto.
„Pyktis yra viena iš mūsų emocijų ir ją būtina išreikšti. Taigi, jei mes nesutariame dėl neišplautų indų, atostogų vietos ir laiko ar konfliktuojame dėl to, kiek galime išleisti pinigų vaiko būreliams, – viskas yra normalu ir priimtina, jei tokiame konflikte abu asmenys yra lygūs, vienas kito nebijo. Tačiau, konfliktuojant dėl tų pačių dalykų psichologinio smurto akivaizdoje, egzistuoja nelygios galios pozicijos – vienas inicijuoja pyktį, o kitas bijo kažką daryti, kad nesukeltų papildomų grėsmių“, – aiškina specialistė.
Anot jos, jeigu jus menkina, žemina, verčia jausti kaltę, išjuokia jūsų įsitikinimus, neleidžia bendrauti su draugais ar pramogauti atskirai nuo antrosios pusės – tai taip pat yra psichologinis smurtas.

Šiandienos grėsmė – ekonominis smurtas
Šie sudėtingi laikai, kuomet kasdien kinta ekonominiai šalies rodikliai ir situacija yra apgaubta daugeliu nežinomųjų, yra puiki terpė ekonominiams smurtautojams. Jie kontroliuoja savo auką, liepdami atsiskaityti už išleistus pinigus, tikrindami čekius ir klausdami, kodėl buvo pirkta viena ar kita prekė.
Neretai antrosioms pusėms yra neleidžiama dirbti ir sakoma, kad šeima bus pasirūpinta.
R. Butkevičiūtės teigimu, pinigai visuomet buvo jautri tema, apie kurią dažniausiai nekalbama nei su tėvais, nei su draugais, todėl smurtautojui pakankamai lengva kontroliuoti savo antrąją pusę.
„Nuo mažens vyrai yra mokomi uždirbti pinigus, o moterys – uždirbti ne daugiau už savo vyrą. Kai vaikai paauga ir vyras nori skirtis, tai tampa problema, nes moterys nebesugeba savęs išlaikyti. Todėl raginu visas moteris galvoti apie save, kad ir kokie tvirti jūsų santykiai būtų. Hipotetiškai pagalvokite apie tai: jei rytoj reiktų išeiti iš namų – ar galėsite išgyventi pačios ir išlaikyti ne tik save, bet ir vaikus?“ – klausia SKPC teisininkė.

Seksualinis smurtas egzistuoja ir santuokoje
R. Butkevičiūtė teigia: nepaisant to, kad seksas yra svarbi santykių dalis, ji privalo būti maloni abiem partneriams ir vykti tik tada, kai abu to nori.
„Egzistuoja tokios šalys kaip Indija ar Afrika, kuriose tiesiog negali būti išprievartavimo santuokoje. Lietuvoje situacija yra kiek kitokia – nors LR Baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio apie santuokinį išprievartavimą, turime numatytas atsakomybes už išžaginimą ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje.“
Prie seksualinio smurto veiksmų priskiriamas priverstinis neleidimas naudotis kontraceptikais, vertimas santykiauti ar stebėti pornografinius veiksmus, grasinimas palikti antrąją pusę ir išeiti pas kitą dėl to, kad asmuo nenori mylėtis.
Pagrindinis specialistės patarimas – kalbėti ir stengtis išsiaiškinti priežastis, kodėl antroji pusė nenori mylėtis. R. Butkevičiūtės teigimu, didelė tikimybė, kad išsiaiškinsite, jog partneris ar partnerė neturi jėgų, nes visą dieną tvarkėsi ar pavargo darbe, yra neišsimiegojusi, nes naktį prižiūrėjo besiblaškantį kūdikį, ar, paprasčiausiai, žmogaus nejaudina tai, ką daro jo antroji pusė.
„Kalbantis galima pagerinti seksualinius santykius ir mėgautis kokybišku gyvenimu“, – priduria specialistė.

Kreiptis pagalbos – būtina
Smurtas artimoje aplinkoje – labai sudėtinga nusikalstama veika, kurią sistemiškai vykdo pats artimiausias žmogus.
„Kad ir kokias smurto formas patiria asmuo, jis nuolat gyvena jausdamas stresą, įtampą. Jam yra sunku priimti sprendimus, neaišku, kaip tai nutraukti. Neretai atrodo, kad tai niekada nesibaigs, todėl palaipsniui ateina „susitaikymo“ būsena ir dingsta kovingumo dvasia“, – sako SKPC teisininkė. Pasak jos, specialistai, dirbantys su smurtą patiriančiais asmenimis, turi patirties su skirtingomis situacijomis, tad puikiai žino visą smurto dinamiką, mato tam tikrus dėsningumus ir gali atliepti bei paneigti smurtautojo grasinimus.
„Nors draugai ir pažįstami yra labai svarbi parama, neturint specializuotų žinių, bus sunku išsiaiškinti, kas jų artimąjį laiko nesaugiuose ir nelaiminguose santykiuose“, – tvirtina R. Butkevičiūtė. Ji priduria: „Gyvename visuomenėje, kuri socialiniuose tinkluose rodo tobulą gyvenimą ir gėdijasi artimiesiems pasakoti apie tai, kas vyksta už uždarų namų durų. Todėl specialistas yra puiki išeitis, norint gauti pagalbą ir niekam už tai „neatsiskaityti“, – jūs galite paskambinti šiandien, gauti atsakymą į jus kamuojantį klausimą ir vėliau skambinti tik po metų ar kelerių. Nėra jokio įsipareigojimo iškart skirtis – galite nemokamai pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, „kas būtų, jeigu būtų.“
Pasak jos, dabartiniais laikais labai populiaru kalbėti apie meilę sau ir laiką sau, tačiau negali būti didesnės meilės sau, nei gyventi saugioje aplinkoje.

Nemokamos pagalbos galimybės
R. Butkevičiūtė sako – dažniausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripažįstamas smurtu. Deja, visuomenėje vis dar egzistuoja stigma, kad išsiskyrusi moteris yra ne tokia vertinga, moterys bijo likti vienos, todėl verčiau pasilieka su smurtautoju.
„Mes gyvename tik vieną kartą, todėl neaukokime savo gyvenimo kokybės, fizinės ar psichinės sveikatos, asmeninio tobulėjimo. Didžiausia smurto rizika – sumokėti didžiausia kaina – savo gyvybe.“
Ji pabrėžia prieinamos nemokamos pagalbos šalyje galimybes ir ragina nesigėdyti kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistus: „Jeigu mes mokame mokesčius ir sakome, kiek daug atiduodame valstybei, pasinaudokime šiomis nemokamomis galimybėmis, užduokime teisininkams, psichologams mums rūpinčius klausimus ir gaukime atsakymus, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą.“

Kreiptis nemokamos pagalbos galima SKPC bendruoju pagalbos numeriu 8 700 55 516 (pirmadienis–penktadienis, 8.00–20.00), taip pat per puslapyje www.specializuotospagalboscentras.lt esantį livechat (pirmadienis–penktadienis nuo 8.00–18.00).
Aktualią informaciją apie krizines situacijas bei smurtą artimoje aplinkoje rasite nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt
Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę Jūsų sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112.

Užsk. Nr. IDSAM 05

The post Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos? appeared first on udiena.lt.

Fizinis smurtas – lengviausiai pastebimas

Nors žmonės dažniausiai geba įvardinti skirtingas smurto formas, tik maža dalis gali detaliau papasakoti, kaip jas atpažinti ir kas po jomis slepiasi.
Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama kenkimo forma.
R. Butkevičiūtė pažymi tai, kad kiekvienas asmuo smurtą supranta skirtingai ir jį vertina priklausomai nuo buvusių patirčių: „Vieni patraukimą už rankos vertina kaip fizinio smurto išraišką, o kiti fiziniu smurtu laiko spardymą, smaugimą, daiktų mėtymą.“
Ji pažymi – svarbu suprasti, kad fizinis smurtas yra bet kokio fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
„Turime nemažai atvejų, kuomet smurtautojas arba smurtautoja mėto įvairius daiktus: vazas, lėkštes, knygas, telefonus. Žinome situacijų, kai karantino metu smurtautojai savo antrą pusę užrakindavo kambaryje ir neišleisdavo. Visa tai – irgi fizinis smurtas“, – atkreipia dėmesį SKPC teisininkė.

Psichologinis smurtas: kaip atpažinti?

R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad tobulų santykių nebūna, todėl itin svarbu gebėti atskirti konfliktą nuo psichologinio smurto.
„Pyktis yra viena iš mūsų emocijų ir ją būtina išreikšti. Taigi, jei mes nesutariame dėl neišplautų indų, atostogų vietos ir laiko ar konfliktuojame dėl to, kiek galime išleisti pinigų vaiko būreliams, – viskas yra normalu ir priimtina, jei tokiame konflikte abu asmenys yra lygūs, vienas kito nebijo. Tačiau, konfliktuojant dėl tų pačių dalykų psichologinio smurto akivaizdoje, egzistuoja nelygios galios pozicijos – vienas inicijuoja pyktį, o kitas bijo kažką daryti, kad nesukeltų papildomų grėsmių“, – aiškina specialistė.
Anot jos, jeigu jus menkina, žemina, verčia jausti kaltę, išjuokia jūsų įsitikinimus, neleidžia bendrauti su draugais ar pramogauti atskirai nuo antrosios pusės – tai taip pat yra psichologinis smurtas.

Šiandienos grėsmė – ekonominis smurtas

Šie sudėtingi laikai, kuomet kasdien kinta ekonominiai šalies rodikliai ir situacija yra apgaubta daugeliu nežinomųjų, yra puiki terpė ekonominiams smurtautojams. Jie kontroliuoja savo auką, liepdami atsiskaityti už išleistus pinigus, tikrindami čekius ir klausdami, kodėl buvo pirkta viena ar kita prekė.
Neretai antrosioms pusėms yra neleidžiama dirbti ir sakoma, kad šeima bus pasirūpinta.
R. Butkevičiūtės teigimu, pinigai visuomet buvo jautri tema, apie kurią dažniausiai nekalbama nei su tėvais, nei su draugais, todėl smurtautojui pakankamai lengva kontroliuoti savo antrąją pusę.
„Nuo mažens vyrai yra mokomi uždirbti pinigus, o moterys – uždirbti ne daugiau už savo vyrą. Kai vaikai paauga ir vyras nori skirtis, tai tampa problema, nes moterys nebesugeba savęs išlaikyti. Todėl raginu visas moteris galvoti apie save, kad ir kokie tvirti jūsų santykiai būtų. Hipotetiškai pagalvokite apie tai: jei rytoj reiktų išeiti iš namų – ar galėsite išgyventi pačios ir išlaikyti ne tik save, bet ir vaikus?“ – klausia SKPC teisininkė.

Seksualinis smurtas egzistuoja ir santuokoje

R. Butkevičiūtė teigia: nepaisant to, kad seksas yra svarbi santykių dalis, ji privalo būti maloni abiem partneriams ir vykti tik tada, kai abu to nori.
„Egzistuoja tokios šalys kaip Indija ar Afrika, kuriose tiesiog negali būti išprievartavimo santuokoje. Lietuvoje situacija yra kiek kitokia – nors LR Baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio apie santuokinį išprievartavimą, turime numatytas atsakomybes už išžaginimą ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje.“
Prie seksualinio smurto veiksmų priskiriamas priverstinis neleidimas naudotis kontraceptikais, vertimas santykiauti ar stebėti pornografinius veiksmus, grasinimas palikti antrąją pusę ir išeiti pas kitą dėl to, kad asmuo nenori mylėtis.
Pagrindinis specialistės patarimas – kalbėti ir stengtis išsiaiškinti priežastis, kodėl antroji pusė nenori mylėtis. R. Butkevičiūtės teigimu, didelė tikimybė, kad išsiaiškinsite, jog partneris ar partnerė neturi jėgų, nes visą dieną tvarkėsi ar pavargo darbe, yra neišsimiegojusi, nes naktį prižiūrėjo besiblaškantį kūdikį, ar, paprasčiausiai, žmogaus nejaudina tai, ką daro jo antroji pusė.
„Kalbantis galima pagerinti seksualinius santykius ir mėgautis kokybišku gyvenimu“, – priduria specialistė.

Kreiptis pagalbos – būtina

Smurtas artimoje aplinkoje – labai sudėtinga nusikalstama veika, kurią sistemiškai vykdo pats artimiausias žmogus.
„Kad ir kokias smurto formas patiria asmuo, jis nuolat gyvena jausdamas stresą, įtampą. Jam yra sunku priimti sprendimus, neaišku, kaip tai nutraukti. Neretai atrodo, kad tai niekada nesibaigs, todėl palaipsniui ateina „susitaikymo“ būsena ir dingsta kovingumo dvasia“, – sako SKPC teisininkė. Pasak jos, specialistai, dirbantys su smurtą patiriančiais asmenimis, turi patirties su skirtingomis situacijomis, tad puikiai žino visą smurto dinamiką, mato tam tikrus dėsningumus ir gali atliepti bei paneigti smurtautojo grasinimus.
„Nors draugai ir pažįstami yra labai svarbi parama, neturint specializuotų žinių, bus sunku išsiaiškinti, kas jų artimąjį laiko nesaugiuose ir nelaiminguose santykiuose“, – tvirtina R. Butkevičiūtė. Ji priduria: „Gyvename visuomenėje, kuri socialiniuose tinkluose rodo tobulą gyvenimą ir gėdijasi artimiesiems pasakoti apie tai, kas vyksta už uždarų namų durų. Todėl specialistas yra puiki išeitis, norint gauti pagalbą ir niekam už tai „neatsiskaityti“, – jūs galite paskambinti šiandien, gauti atsakymą į jus kamuojantį klausimą ir vėliau skambinti tik po metų ar kelerių. Nėra jokio įsipareigojimo iškart skirtis – galite nemokamai pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, „kas būtų, jeigu būtų.“
Pasak jos, dabartiniais laikais labai populiaru kalbėti apie meilę sau ir laiką sau, tačiau negali būti didesnės meilės sau, nei gyventi saugioje aplinkoje.

Nemokamos pagalbos galimybės

R. Butkevičiūtė sako – dažniausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripažįstamas smurtu. Deja, visuomenėje vis dar egzistuoja stigma, kad išsiskyrusi moteris yra ne tokia vertinga, moterys bijo likti vienos, todėl verčiau pasilieka su smurtautoju.
„Mes gyvename tik vieną kartą, todėl neaukokime savo gyvenimo kokybės, fizinės ar psichinės sveikatos, asmeninio tobulėjimo. Didžiausia smurto rizika – sumokėti didžiausia kaina – savo gyvybe.“
Ji pabrėžia prieinamos nemokamos pagalbos šalyje galimybes ir ragina nesigėdyti kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistus: „Jeigu mes mokame mokesčius ir sakome, kiek daug atiduodame valstybei, pasinaudokime šiomis nemokamomis galimybėmis, užduokime teisininkams, psichologams mums rūpinčius klausimus ir gaukime atsakymus, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą.“

Kreiptis nemokamos pagalbos galima SKPC bendruoju pagalbos numeriu 8 700 55 516 (pirmadienis–penktadienis, 8.00–20.00), taip pat per puslapyje www.specializuotospagalboscentras.lt esantį livechat (pirmadienis–penktadienis nuo 8.00–18.00).
Aktualią informaciją apie krizines situacijas bei smurtą artimoje aplinkoje rasite nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt
Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę Jūsų sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112.

Užsk. Nr. UDSAM 05

The post Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos? appeared first on udiena.lt.

Policijos pareigūnai informavo, kad liepos 19 dieną apie 10.39 val. Sirutėnuose rastas 1964 metais gimęs vyriškis, kuris buvo sumuštas. Jis buvo paguldytas į gydymo įstaigą. Neblaivi moteris (2,10 prom. girtumas) buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

Utenoje, Kovo 11-osios gatvėje, neblaivi moteris (2,21 prom.) taip pat sumušė vyrą, dėl šio konflikto iškviesti policijos pareigūnai. Du vyrai savo problemas sprendė kumščiais ir Smėlio gatvėje.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Uteniškiai vienas kitą auklėjo kumščiais appeared first on udiena.lt.

Trečiadienį policijos pareigūnai skubėjo į vieną iš daugiabučių namų, kur prieš savo garbaus amžiaus motiną smurtavo jos sūnus.

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad bute, esančiame Sėlių gatvėje, Utenoje, buvo smurtaujama: nevaldydamas savo pykčio įsisiautėjęs sūnus ant žemės pargriovęs smurtavo prieš senyvo amžiaus motiną, gimusią 1937 metais. Smurtautojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Smurtavo prieš seną motiną appeared first on udiena.lt.

Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų Krizių centro skyriuje vyriškis buvo sulaikytas už tai, kad jis, keisdamas savo kelių mėnesių sūnui sauskelnes, mažyliui tyčia užlaužė kojytę.

Apie šį įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams, kurie jį uždarė į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Paaiškėjo, kad 1996 metais gimęs vyras keitė šiais metais gimusiam sūnui sauskelnes, supykęs nesusivaldė ir tyčia užlaužė kojytę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Jaunas vyras smurtavo prieš kūdikį appeared first on udiena.lt.

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis nutarė uždrausti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Už teisės akto pakeitimus balsavo 116 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Įstatyme apibrėžiama, kad smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.
Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Fizinis smurtas apibrėžiamas kaip tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.
Psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui.
Seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo bus laikomas seksualiniu smurtu. Tokiu smurtu taip pat bus pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas.
Nepriežiūra apibrėžiama kaip nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.
Siekiant saugoti ir garantuoti vaiko teises valstybė įsipareigoja imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, (įskaitant fizines bausmes) kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens.

Seimo inf.

The post Seimas uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką appeared first on udiena.lt.

Vasario 4 dieną Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyko prevencinis renginys „Puoselėkime šeimą be smurto”, kurio tikslas – stiprinti policijos ir kitų tarnybų bendradarbiavimą, užkertant kelią smurtui artimoje aplinkoje.

Renginyje dalyvavo 58 socialinės rizikos šeimos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus atstovai, Utenos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai, specializuotų pagalbos centrų atstovai, Utenos apskrities policijos kapelionas, Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos probacijos skyriaus inspektoriai, Utenos psichikos dienos stacionaro atstovai, Utenos pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai, Utenos miesto ir kaimų seniūnijų seniūnai, seniūnaičiai, saugių kaimynysčių pirmininkai, Utenos miesto ir rajono švietimo įstaigų atstovai.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė ir susirinkusiuosius pasveikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys. Jis atkreipė dalyvių dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje mąstai vis dar išlieka dideli, todėl yra labai svarbus policijos, visuomenės ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Būtina ir ateityje vykdyti bendras efektyvias prevencines ir kontrolės priemones, kurios duotų teigiamų rezultatų.
Utenos apskrities policijos kapelionas Petras Baniulis renginio dalyviams kalbėjo apie šeimos vertybes, meilę ir pagarbą artimiesiems. Bendruomenės pareigūnė D. Maselskienė pristatė Utenos miesto ir rajono statistinius duomenis, supažindino gyventojus su LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, samprata, formomis, priežastimis. Utenos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Blažienė kalbėjo apie vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemones, o Utenos apskrities vyrų krizių centro vadovas E. Kornevas bei Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė D. Deveikienė pasakojo apie tai, kaip yra organizuojama bei vykdoma pagalba šeimai ar vaikui, krizės atveju.
Taip pat renginio metu pasisakė ir Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro direktorė E. Laskaja, kuri pristatė specializuoto pagalbos centro vykdomas funkcijas, teikiamą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Utenos rajono socialinių paslaugų centro vadovė D. Mačionytė atkreipė dalyvių dėmesį, kokiais tikslais socialiniai darbuotojai lanko socialinės rizikos šeimas ir jas kontroliuoja.
Utenos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė I. Gaigalaitė kalbėjo apie vaikų, augančių aplinkoje, kurioje yra naudojamas smurtas arba nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje psichologinę būseną, elgesio pakitimus, bendravimo ypatumus. Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyresnioji inspektorė N. Meldaikienė atkreipė dėmesį į teistų asmenų kontrolės svarbą, siekiant mažinti smurto artimoje aplinkoje riziką. Utenos Psichikos dienos stacionaro atstovė S. Kaulinienė pristatė Utenos Psichikos dienos stacionaro vykdomą veiklą ir funkcijas.
Šio renginio metu socialinės rizikos šeimos buvo raginamos gyventi darniai, puoselėti šeimos vertybes, šiltus tarpusavio santykius, ugdyti pagarbą artimiesiems, kurti saugią aplinką šeimose augantiems nepilnamečiams vaikams, nebūti abejingais ir apie smurto artimoje aplinkoje atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Renginio dalyviams suteikta išsami informacija apie Utenos mieste ir rajone veikiančius specializuotus pagalbos centrus, Utenos psichikos dienos centrą, Utenos pedagoginę psichologinę tarnybą, išdalinti prevencinio pobūdžio lankstinukai su aktualia informacija.
Renginio pabaigoje bendruomenės pareigūnė D. Maselskienė skatino visus būti aktyviais, nebijoti kreiptis į institucijas, teikiančias pagalbą šeimai, o svarbiausia – nebūti abejingais ir apie žinomus smurto artimoje aplinkoje atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Laiku gautas pranešimas apie nelaimę gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai bendradarbiaudami su institucijomis tokio pobūdžio prevencinius renginius planuoja rengti kiekvienoje Utenos rajono seniūnijoje.

Utenos AVPK inf.

The post Utenoje – prevencinis renginys „Puoselėkime šeimą be smurto“ appeared first on udiena.lt.

Šią savaitę startavo paskutiniai specializuoti mokymai būsimiems Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro darbuotojams bei didžiųjų miestų mobiliųjų grupių specialistams.

Įgyvendinant projektą „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro steigimas” įvadiniuose mokymuose dalyvavo 170 įvairių sričių specialistų iš visų Lietuvos regionų, dirbančių su smurto prieš vaikus atvejais, antrame mokymų cikle žinias pagilino 120 teisininkų, prokurorų, psichologų, trečiajame – 50 psichoterapeutų, medikų, socialinių darbuotojų.

Numatoma, kad specializuotas centras Vilniuje duris atvers jau šių metų gegužę. Čia po vienu stogu bus sukoncentruotos visos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, ir jo artimiesiems reikalingos paslaugos. Būtent to – galimybės kiekvienam nukentėjusiam vaikui gauti kompleksinę pagalbą vienoje vietoje – iki šiol trūko.

Projektas įgyvendinamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Lietuvos biudžeto lėšomis kartu su partneriu – Islandijos vyriausybine vaiko teisių apsaugos agentūra „Barnaverndarstofa”. Būtent Islandijoje tokia specializuotos pagalbos centro, vadinamojo vaiko namo, koncepcija sėkmingai gyvuoja jau 18 metų.

Projektui „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro steigimas” įgyvendinti iš viso skirta beveik 868,9 tūkst. eurų.

Pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio smurto bus teikiama centre visiems Lietuvos vaikams, nepaisant to, ar jie gyvena vaikų globos namuose, ar šeimoje. Taip pat bus parengtos specialistų komandos, kurios teiks pagalbą nukentėjusiems vaikams ir jų gyvenamoje vietoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Baigiama rengti specialistus, teiksiančius visą reikiamą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų artimiesiems appeared first on udiena.lt.

Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos 2016–2018 m. konkurso būdu atrinktos šešios nevyriausybinės organizacijos, kurios kartu su partneriais visoje Lietuvoje teiks specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

„Siekdami užtikrinti taip reikalingos specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visiems, kam ji būtina, šiemet finansavimą, palyginus su pernai metais, padidinome maždaug 2,5 karto”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Iš viso specializuotai kompleksinei pagalbai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikti 2016 m. skirta beveik 670 tūkst. eurų. 2015 metams specializuotos pagalbos centrų veiklai buvo skirta 266 tūkst. eurų.

Jau daugiau nei ketverius metus Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įnešė svarių permainų ir suteikė esminį postūmį sprendžiant šią opią problemą. Įgyvendinant jo nuostatas, remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti specializuotos pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, padedant įveikti kritinę būklę, konsultuojant ir informuojant visais su smurto atveju susijusiais svarbiais klausimais.

Per tris 2015 m. ketvirčius visoje Lietuvoje specializuota kompleksinė pagalba suteikta daugiau nei 7, 9 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių, vidutiniškai tai sudarė apie 880 atvejų per mėnesį.

Dažniausiai buvo teikiama psichologinė, teisinė, informavimo ir konsultavimo pagalba, tarpininkavimo ir atstovavimo sveikatos apsaugos, socialinės paramos įstaigose, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos institucijose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Pagalbai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms teikti – 2,5 karto daugiau lėšų appeared first on udiena.lt.