Policijos pareigūnai dėkoja visuomenei už pagalbą ir suteiktą informaciją, kuri padėjo greitai išaiškinti šį įvykį.

Penktadienį ryte buvo pranešta, jog Zarasuose, D. Bukonto gatvėje, rugpjūčio 7 dieną stovinti garsaus menininko nauja skulptūra „Liudytoja“ buvo padegta.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Skulptūros padegėjas sulaikytas: nusikaltimą įvykdė zarasiškis appeared first on udiena.lt.

Nors nuo žydų genocido prabėgo daugybė metų, nebeliko ir senųjų čia, Utenoje, gyvenusių ir mirties išvengusių senųjų žydų, uteniškiai neliko abejingi šiam istorijos tarpsniui. Anksčiau dienos šviesą išvydo Danguolės Jonaitienės knyga „Žydai Utenoje“, prieš trejus metus dvi menininkės Žydų gatvėje nutapė meno kūrinį, skirtą miesto žydų bendruomenės istorinei atminčiai.

Šiais metais Utenos senamiestyje, kur kadaise gyveno daugiausia žydų, atsirado kitas šiai buvusiai mūsų visuomenės daliai skirtas akcentas – rūdinto metalo meninė skulptūra, simbolizuojanti ne tik iki Antrojo pasaulinio karo Utenoje vyravusį lietuvių ir žydų sutarimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, bet ir pačią Holokausto tragediją. Žydų tautybės uteniškio figūra išpjauta kiaurai ir tarytum simbolizuoja, kad visa žydų bendruomenė Utenoje buvo sunaikinta ir jos nebėra.

Į rinkos aikštę gausiai susirinkusiems miestelėnams ir gimnazistams Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė trumpai priminė mūsų mieste gyvenusių žydų istoriją. „Mes ilgus šimtmečius gyvenome šalia vieni kitų: ir lietuviai, ir žydai. Manoma, kad Utenoje žydai apsigyveno XVI–XVII a. 1599 metais Utenai, įsikūrusiai tarp susikertančių kelių iš Breslaujos, Vilkmergės ir Vilniaus, suteikta prekybos privilegija – tai labai paskatino miesto augimą. Todėl šioje vietoje – miesto centre – buvo suformuota keturkampė aikštė prekybai, kurioje vyko dideli turgūs. O formuojantis prekybiniam miestui augo ir žydų bendruomenė. 1897-ųjų gyventojų surašymo duomenimis, Utenoje žydų tautybės asmenys sudarė daugiau kaip 70 proc. Tarpukariu miesto aikštė buvo tapusi pagrindiniu šios bendruomenės gyvenimo ir prekybos centru. Čia buvo prekiaujama malkomis, grūdais, šienu, mėsa“, – pasakojo J. Brasiūnienė.

Antrasis pasaulinis karas ir Holokausto tragedija pakeitė Utenos gyventojų gyvenimus, nebeliko senųjų kaimynų, tačiau liko jų pėdsakai. Dar ir šiandien istoriją mena Rinkos aikštėje esantis modernus pastatas, kurio vietoje buvo Didžioji sinagoga, žydams priklausęs bankas, tapęs kitų uteniškių namais, laiko išbandymus atlaikė Goldfaino namas, kuriame veikė urmo prekių sandėlis ,,Progresas“, bei šalia buvusi Aškenazės vaistinė. Šiuose į vieną sujungtuose pastatuose dabar veikia Utenos kraštotyros muziejus. „Simboliška, kad Levijoro ir Simanavičiaus namų vietoje, kur kelis metus butą nuomojosi įžymiojo kardiologo, Nobelio taikos premijos laureato Bernardo Louno šeima, dabar šurmuliuoja Utenos kolegijos Medicinos fakulteto studentai. Nusileidę į Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato rūsį pamatysime raudonų plytų sienas ir arkas, žyminčias ten stovėjusius Libermano ir Šterno namus, kuriuose veikė Traktierius, krautuvė, Ūkio bankas, Utenos apskrities valdyba ir vaistinė. Bendrą praeitį liudija ir šalia esanti Žydų gatvelė“, – istorijos akcentus vardijo J. Brasiūnienė, dėkodama Utenos žydų istorijos tyrinėtojai Romai Jančauskienei, Edmundui Kutkai, Bronislavai Juknevičienei, Sandrai Dastikienei ir visiems kraštotyros entuziastams bei šios skulptūros atsiradimo organizatorei Utenos turizmo informacijos centro direktorei Rasai Jasinevičienei.

Iškilmingai atidarius skulptūrą ir nuskambėjus Dariaus Biriuko atliekamam muzikiniam kūriniui, jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja ir edukatorė Goda Volbikė ir atsiminimų knygos ,,Utena ir apylinkės“ vertimo į lietuvių kalbą iniciatorė perskaitė kelis buvusio uteniškio Avraomo Chaito eilėraščius.

Šią kompoziciją sukūrė architektas Arūnas Želvys ir paveldo interpretatorė Karolina Želvė, kuri su savo atžala ir atvyko į šį renginį. „Ši idėja turėjo labai daug kūnų, kol tapo skulptūra, – kalbėjo viešnia. – Apie idėją ir raiškos formas pradėjome diskutuoti senokai, gal prieš kokius metus. Vykdama į Uteną, mąsčiau, kad galbūt nėra tinkamesnio laiko žydams skirtai skulptūrai atidaryti nei dabar, kai Izraelis susidūręs su karo baisumais. Todėl šioje skulptūroje vaizduojami du siluetai – žydas ir lietuvis, žvelgiantys vienas į kitą. Dažnai man kyla klausimas: kaip miestas atrodytų, jei ir šiandien gyventų žydai?“

Autorės nuotr.

The post Atidaryta žydų istoriją Utenoje simbolizuojanti skulptūra appeared first on udiena.lt.

Likus kelioms dienoms iki ceremonijos iš Kernavėje esančio vyžuoniškio H. Orakausko kiemo išsukęs automobilis į Vyžuonas atvežė 3,5 m aukščio metalo plastikos skulptūrą, pavadintą „Saule“. Ji buvo pastatyta miestelio centre, čia dar prieš šventę pasodinta levandų, o ateityje atsiras ir suolelių, kurie pakvies tiek čionykščius, tiek atvykėlius pasėdėti, pasigrožėti Vyžuonomis, susipažinti su turtinga jų istorija.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Vyžuonos nuo šiol turi saulę, kuri švies ir šildys appeared first on udiena.lt.

Idėja apsireiškė sapne

Vyžuonose gimęs ir augęs skulptorius H. Orakauskas paskutinius dešimtmečius kuria sodyboje Kernavėje, tačiau dažnai atvažiuoja į Vyžuonas aplankyti artimųjų ir savo kūrinių – skulptūrų miestelio nuošalyje ant Rašytojų kalnelio, skirtų vyžuoniškiams literatūros kritikui Antanui Masioniui ir prozininkui Broniui Radzevičiui.

Liepos 23 d. bus atidengta dar viena H. Orakausko tėviškei dedikuota 3,5 metro aukščio metalo plastikos skulptūra „Saulė“. Skulptūrą inspiravo miestelio centro skurdumas. „Pokariu sudegus žydų kvartalui, nugriovus laisvės kovų dalyviams skirtą paminklą, buvo suformuota nauja infrastruktūra ir čia neliko jokio simbolinio miestelio centrą, jo istoriją išreiškiančio objekto“, – sakė skulptorius. Po ilgų svarstymų, kaip atspindėti Vyžuonų istoriją, skulptūrą „Saulė“ Henrikas susapnavo grįžęs namo po kelionės į gimtinę.

Skulptūros atidaryme – teatralizuotas vyksmas

Liepos 22 d. (šeštadienį) 14 val. miestelio centre vyks teatralizuota muzikinė H. Orakausko skulptūros „Saulė“ atidengimo iškilmė, kurią marimbos garsais pradės Utenos meno mokyklos mušamųjų instrumentų grupės „Bum-drum“ vadovas Saulius Auglys, šiai progai parašęs kūrinį marimbai „Po Vyžuonų saule“.

Išvysime specialiai šiai šventei sukurtą improvizuotą šokio studijos „Ulna“ šiuolaikinio šokio šokėjų Miglės Keblaitytės ir Aleksander Vinik pasirodymą, talkins Santarvės modelių mokykla, vadovaujama direktorės Rasos Kazėnienės.

Atidarymo ceremoniją vainikuos dainos, sukurtos pagal Antano Masionio eiles, premjera. Muziką eilėms sukūrė ir dainą atliks Edita Grudzinskaitė-Gruodis, dainos aranžuotės autorius, išdailintojas – kompozitorius Aras Žvirblys.

Pasveikinti vyžuoniškių ir skulptūros autoriaus į šventę atvyks Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, savivaldybės atstovai, kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.

Metalo plastikoje –Vyžuonų istorija

Dar piešdamas žmones iš savo vaikystės, H. Orakauskas juto pasirinktų personažų unikalumą ir egzistencinę prasmę tai akcentuoti plastinėse formose. Skulptūroje „Saulė“ personažai jau apibendrinti ir atsekami istoriniame laiko vyksme, tampa simboliais ar ženklais. „Greičiau tai intuicijos padiktuotas bandymas per vaikystėje patirtus išgyvenimus ir asmeninę gyvenimišką patirtį vizualiai iliustruoti miestelio istoriją“, – sakė kūrėjas.

Skulptūros pagrindinė vertikalė yra moters figūros fragmentas, prie kurio primontuotas tekstas – prakalba į šio krašto žmogų. Judant aplink skulptūrą ratu matyti lengvai banguojanti, reljefinė juosta, sudaryta iš spiralių, driežiukų, žuvyčių, žalčiukų. Upė – visko pradžia, iš žemės gelmių prasiveržusi gyvybės arterija, kuriai tekant aukštyn, prasideda žmogiškosios dramos, tragedijos ir komedijos.

Skulptūros „istorija“ prasideda nuo iškilios LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos figūros visoje savo statuso didybėje ir galioje. Šalia jo sėdinti žmona Kotryna Ostrogiškė laiko vyro ranką, o kita ranka siekia paglamonėti jauną liūtę. Kiek tolėliau – gagenančių žąsų būrys. „Šio dvaro žmonės neabejotinai augino žąsis garsiojo šeimininko stalui. Neatsitiktinai šioje scenoje žąsys tampa svarbia metafora“, – sakė H. Orakauskas.

Turtinga simbolių

Didžioji pušis, stovėjusi šalia kelio į Užpalius, kelioms kartoms tampa pasaulio medžiu ir ta vertikale, kurios šakų tankmėse bei šešėliuose vyksta žmogiškosios dramos. Savo tragišką likimą karo metu išgyvenusi miestelio žydų bendruomenė neabejotinai turi savo vietą medyje. Autoriaus iš geležies iškaltas „žydelis“ skausmingai ritina aukštyn savo „Sizifo“ akmenį – Dovydo žvaigždę. „Dar vaikystėje matyti žydų skausmingi aplankymai savų giminių kapų paliko atmintyje visam gyvenimui. Neatsitiktinai žydo figūroje atsirado ir vilties sparnas“, – pasakojo autorius.

Pušies šakose atsiranda vietos ir sudėtingą vaidmenį pokario metu suvaidinusiam stribo personažui. Tragikomiškai atrodo riedantis ant penkiakampės žvaigždės anonimas su kauke, laikantis rankoje rusišką automatą. Dažnai krašto šeimai pokaris buvo tremčių ir praradimų metas. Šarvuotas raitelis laiko skydą, kuriame iškaltas Vyžuonų herbo žaltys. Tai – šv. Jurgio kovos prieš blogį ir krašto vyrų savanorių, kovojusių už laisvę, paralelė, taip pat ir 1830–1831 m. bei 1863–1864 m. sukilimų prieš carinę okupaciją, Lietuvos Nepriklausomybės kovų, partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią simbolinis įprasminimas.

Autoriaus prakalba į krašto žmones

Visa tai, kas vyksta skulptūros žemiškame pasaulyje, stebi šventikas ir laimina Dievo vardu. Šv. Jurgio bažnyčios kunigai neapsiribojo dvasiniais parapijiečių reikalais – buvo ir tautinės kultūros puoselėtojai, šviečiamosios veiklos iniciatoriai.

Pačioje medžio viršūnėje matomi jaunuolio ir merginos kūnai su gėlių vainikais ant galvų. Jie tarsi kristų į gaivališką Joninių nakties glėbį. Nedangstoma kultūrinių stereotipų jaunystės ir meilės jėga. Vidinėje išlenktos moters figūros pusėje matomi reljefiniai paukščiai, simbolizuojantys paukščių taką.

Pati metalo plastikos technologija leidžia kompozicijai plėstis erdvėje, sąlygiškai kopti į dangų. Jame taip pat vyksta veiksmas. Plokščiakūniai ažūriniai angelai žaidžia savo žaidimus. Viskas čia tik numanoma ar spėtina. Dangus nebus sukultūrintas. Tereikia užversti galvą aukštyn ir nors laikinai užmiršti žemę. „Gamtos dinamizmas prasidėjęs kompozicijos apatinėje dalyje spirališkai kyla aukštyn ir tampa lyg vartais į nežinomybę. Pradinėje skulptūros pusėje esantis tekstas tik primena tiek praktinio-žemiškojo, tiek dvasinio žmogaus gyvenimo persipynimą: „Šviečiu tau / Vyžuonų žemės žmogau / Kad rytą / Savo tarme pasveikintum dieną / Jėgų antplūdyje būtum žinantis / Vakare skaidrėjantis upės vanduo / Taptų tavo bendraminčiu“, – dalijosi mintimis H. Orakauskas.

Vardiniai suoleliai Vyžuonų mohikanams

Vyžuonų seniūnija įgyvendina ir dar vieną kūrybinį-edukacinį projektą „Pasėdėk su…“, kurio rezultatus išvysime kraštiečių šventės metu. Skirtingose miestelio vietose bus galima prisėsti su šiam kraštui ir Lietuvai save atidavusiais žmonėmis ant jų vardo suolelių.

Prie H. Orakausko skulptūros vyžuoniškių ir miestelio svečių lauks suoleliai su QR kodais šiems keturiems nusipelniusiems vyžuoniškiams: poetei Baniutei Stefanijai Baravykienei, skulptoriui H. Orakauskui, menininkui Algirdui Indrašiui, rašytojui Leonardui Grudzinskui.

Prie Laisvės paminklo bus galima pasėdėti su pulkininku Pranu Saladžiumi ir vieninteliu lietuviu, dalyvavusiu Suomijos kare, Augustinu Marganavičiumi. Iš viso šiais metais bus pastatyta dešimt suolelių, ateityje jų daugės.

Bendruomenė taip pat pakviesta jungtis prie šios iniciatyvos ir prie savo namų pastatyti suolelį pakeleiviui prisėsti, akmenėliui iš bato išsipurtyti ar atsikvėpti. Gražiausio ir originaliausio projekto autorius bus apdovanotas kraštiečių šventės metu.

Konferencijos centre – Vyžuonų genealogija

Liepos 22 d. Vyžuonų bibliotekoje vyks ir konferencija „Vyžuonų krašto genealogija“, bus atidaryta Alvydo Malinausko genealogijos paroda „Vyžuonų RKB metrikų išrašai ir genealoginės schemos“.

Susirinkusiems sveikinimo žodį tars Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelienė ir Vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė. Konferencijoje dalyvaus doc. Nijolė Bankauskienė, prof. Gabija Bankauskaitė, prof. Algirdas Vyžintas, dr. Zita Migonienė, Rimantas Žvirblis, A. Malinauskas, Liutauras Ulevičius, Regina Šarkuvienė, Ričardas Putrimas, Zita Indriūnienė (Voverytė), Zita Mackevičienė (Eidžiulytė), Edita Grudzinskaitė-Gruodis, Romaldas Zabulionis, Loreta Antanavičiutė, Vilma Šeikienė, Andrejus Zelevas.

Konferencijoje bus pristatomi Vyžuonų krašto genealoginiai tyrinėjimai ir šaltiniai, nukeliausime į Bikuškio dvarą ir išgirsime apie jo žmones, susipažinsime su Vyžuonėlių dvarininko Piotro Veriovkino auklėtinės Marijos Zofijos Levickaitės kilme ir jos gyvenimo pėdsakais, prisiminsime rusų sentikius – neatskiriamą Vyžuonų bendruomenės dalį, o A. Vyžintas skaitys pranešimą tema „Iš Vyžuonų praeities į ateities viziją“.

Atlaiduose dar gyvuoja protėvių tradicijos

Didžiausia maldų ir bendrystės šventė Vyžuonų žmonėms – Šv. Magdalenos atlaidai. Vyžuonos tebegyvena sena tradicija, tad aplink tikėjimo iškilmę čia vis dar sukasi gyvenimas. Dažnai išgirsi žmones sakant, kad reikia nusišienaut iki Magdalenos, „susitiksim Magdalenoj“, „užsuk Magdalenoj“, „reikia išgyvent iki Magdalenos“.

Į Šv. Marijos Magdalietės atlaidus Vyžuonose kadaise žmonės plaukdavo kas pėsčiomis, kas su vežimais. Laikai pasikeitė, tačiau iki pat dabar išsaugotos senosios tradicijos, nuo bažnyčios skliautų nusidriekia vyžuoniškių moterų rankomis pintos augalų girliandos, bažnyčia ir šventorius pakvimpa smilkalais, prieš iškeltą Ostiją iš mergaičių rankų byra gėlių žiedai, o bažnyčią juosia žmonių procesija su senovinėmis vėliavomis ir kaspinais.

Bažnyčios klebono Sigito Sudento kvietimu Šv. Magdalenos atlaiduose šv. Mišiose giedos operos primadona Irena Milkevičiūtė ir jos mokinė Emilija Finagėjevaitė, vargonuos Raminta Gocintienė.

Visą savaitgalį Vyžuonos alsuos šventiniu ritmu, netrūks ir pramoginės programos. Vyžuoniškių ir miestelio svečių laukia Vilijos Radvilės koncertas ant Rašytojų kalnelio, grupių „Skylėta kepurė“ ir „Drovuoliai“ koncertas, vakaro diskoteka.

Dovana tėviškei – akustinis koncertas

Liepos 23 d. (sekmadienį) 16 val. po Šv. Magdalenos atlaidų ant Rašytojų kalnelio visi laukiami Giedriaus Arbačiausko ir E. Grudzinskaitės-Gruodis akustiniame koncerte. Po trisdešimties metų iš Kauno į Vyžuonas sugrįžusi gyventi uteniškė E. Grudzinskaitė-Gruodis miesteliui dovanoja koncertą „Gražiausios pasaulyje gimtinės žvaigždės“. Pavadinimas pasirinktas iš šviesios atminties dėdės rašytojo, gamtos dainiaus Leonardo Grudzinsko tekstų. Šis sakinys iškaltas ir senelio mokytojo Jono Grudzinsko kapo akmenyje.

„Visa, ko pripildyta mano širdis ir ką noriu pasakyti šio krašto žmonėms, taip tobulai telpa vyžuoniškio rašytojo B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelių“ ištraukoje: „Aš tarsi perėmiau tą šviesą – iš šių laukų, vandens… Sielos šviesą, supranti, iš jų, iš šitų žmonių; tokia jos gausybė, ir aš noriu, kad ji išsiveržtų iš manęs, vėl visa nutviekstų. Tuos akmenis, laukus, žmones… Tai kažkas dieviška, supranti…“ – sakė E. Grudzinskaitė-Gruodis.

Parengė Edita Grudzinskaitė-Gruodis, Vytauto Ridiko vaizdo medžiaga

The post Gimtajam Vyžuonų miesteliui – neįkainojama dovana appeared first on udiena.lt.

Balandžio 10-os naktį Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai buvo iškviesti į Kurklių miestelį. Jiems buvo pranešta, kad miestelio centre esančiose Sovietų Sąjungos karių kapinėse pastebėti įtartini asmenys. Nuvykę policijos pareigūnai pamatė, kad kapinėse stovėjusi sovietų kario skulptūra nudažyta geltona bei mėlyna spalvomis.

Nustatyta, kad skulptūrą aerozoliniais dažais nudažė du vilniečiai. Specialiaisiais liudytojais apklausti vyrai paaiškino, kad sovietinio kareivio paminklą geltona ir mėlyna, t. y. Ukrainos vėliavos spalvomis, nudažė protestuodami prieš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomas žudynes Ukrainoje. Paniekinti šiose kapinėse palaidotų karių atminimą jie nesiekė, jų antkapių ir vardų lentelių nelietė.

Atliekant tyrimą, prokuratūra balandžio 27-ą iš Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos gavo raštą, kuriame nurodyta, kad Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Kurklių miestelyje yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Tačiau palaidojimo vietoje stovinti sovietinio kario skulptūra nėra saugoma kaip kultūros paveldo objektas bei nėra palaidojimo vietos vertingoji savybė, todėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai skulptūrai netaikomi. „Sovietinio kareivio skulptūrą nudažius mėlyna ir geltona (Ukrainos vėliavos)  spalvomis nepadaryta žala saugomoms kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms“, – teigiama KPD rašte.

Prokuratūrai atsiųstame Anykščių rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad nudažant skulptūrinę kareivio figūrą turtinė žala nepadaryta. Gegužės 5 dieną ši skulptūra savivaldybės sprendimu buvo demontuota ir iš Kurklių miestelio išvežta.

Išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, gegužės 18 dieną Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovavęs šiam tyrimui, priėmė nutarimą jį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras konstatavo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. „Tiriamu atveju asmenų veiksmai neturėjo realios įtakos nei visuomenės rimčiai, nei tvarkai, jų veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiriamos nusikalstamos veikos požymių visumos“, – rašoma prokuroro nutarime.

Nutarime taip pat konstatuojama, kad minėtų asmenų veiksmuose nėra ir Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“) bei 312 straipsnyje („Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas“) numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Baigtas tyrimas dėl Anykščiuose buvusios sovietinio kario skulptūros nudažymo appeared first on udiena.lt.

Skulptūrą pašventino kun. Saulius Bužauskas, jis taip pat aukojo ir šv. Mišias už žuvusius už Lietuvos laisvę. Skulptūros papėdėje mintimis apie žuvusius ir čia palaidotus partizanus, laisvės idealus, kovą už ją ir šiandienos tąsą dalijosi istorikas Valdas Stružas, projekto sumanytoja Ritonė Šalkauskienė, Valentinas Stundys, skambėjo Vilniaus etnomuzikos ansamblio „Ūla” dainos, Tautinė giesmė, aidėjo salvės už Lietuvą, partizanus ir Balninkų krašto žmones.

Meras S. Jauneika už aktyvią visuomeninę veiklą, savanorystę, iniciatyvas Balninkų kraštui ir istorinės atminties saugojimą bei puoselėjimą kraštietei Ritonei Šalkauskienei įteikė rajono savivaldybės padėką.

Balninkų miestelio šventė „Kartų pynė” prasidėjo penktadienį seniūnijų krepšinio varžybomis ir tęsėsi tris dienas. Po skulptūros atidengimo turiningoje koncertinėje programoje dalyvavo kolektyvai ir atlikėjai iš pačių Balninkų, Molėtų, Utenos, Vilniaus – „Dorada”, „Decima”, „Širdies melodija”, „Nalšia”, buvo organizuojamos pramogos vaikams, vakare koncertavo Valdemaras Frankonis ir Lijana Žiedelytė, grupė „Skandalistai”.

Molėtų r. savivaldybės administracijos inf.

The post Alaušų ežero pakrantėje atidengta skulptūra partizanams atminti appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 6 dieną Užpaliuose vykusios gerumo šventės metu prie Užpalių gimnazijos atidengta „Gerumo“ skulptūra. Kęstučio Musteikio sukurtos skulptūros pastatymą savo lėšomis finansavo iš Ilčiukų kaimo kilusi ir dabar Vilniuje gyvenanti Elvyra Umaraitė.

Prieškario metais gimusi E. Umaraitė skulptūrą pastatė norėdama atsidėkoti išskirtinio gerumo moteriai Julijonai Kvedarienei, priglaudusiai ją kartu su motina savo namuose. E. Umaraitę pagimdė vieniša mama, o tais laikais daugumos žmonių požiūris į tokias moteris buvo labai negatyvus, jas visuomenė atstumdavo.

Į šventę susirinkusius bendruomenės narius linksmino Kirdeikių kaimo kapela. Vėliau šventė tęsėsi Užpalių bibliotekoje, kurioje susibūrę užpaliečiai, minėdami tarptautinę pyragų dieną, dalinosi ne tik pyragais, bet ir savo gerumu ir atjauta sunkiau gyvenantiems bei didelių problemų kamuojamiems žmonėms.
Pyragų dienos renginyje buvo renkami pinigai bendruomenės nariui pirmaklasiui Pijui, kurį užklupo sunki liga. Renginio dalyviai Pijų auginančiai šeimai paaukojo 240 eurų. Bet tai dar ne pabaiga, nes sergančiam berniukui aukojama ir pasibaigus šventei.
Šventę organizavusi Užpalių bendruomenė kartu su Užpalių gimnazijos mokinių parlamentu džiaugėsi pavykusiu renginiu, kuriame apsilankė net ir tie, kurie anksčiau niekur nedalyvaudavo. Gerumo šventę surengti padėjo ir Užpalių moterų klubas „Geras skonis” bei mergaičių skaitytojų klubas.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf., Sauliaus Šližio nuotr.

The post Užpaliuose atidengta skulptūra – padėkos ženklas appeared first on udiena.lt.

Vasario 16–osios išvakarėse Leliūnų centre iškils ledo–sniego skulptūra, skirta tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Daugiau nei iš vienos tonos ledo ir sniego skulptūrą kuriantys meistrai tikisi, kad miestelį papuošiantis darbas išsilaikys bent iki Kovo 11-osios.

Pirmą kartą Leliūnuose iškilsianti ledo–sniego skulptūra – tikras iššūkis jos kūrėjams. Praėjusį šeštadienį leliūniškiai išsirengė atsivežti ledo luitų. Leliūnų užtvanka tam puikiai tiko, mat ledo storis vietomis siekė net 20 cm. K. Udrui priklausantis traktoriukas daugiau nei po 100 kilogramų sveriančius ledo luitus gabeno iki Leliūnų centro, kur vyko ledo–sniego skulptūros paruošimo darbai. „Kasmet susirenkame salėje, todėl šiemet norėjosi pasinaudoti žiemiškais orais ir visai bendruomenei sukurti įsimintiną šventę”, – teigė Leliūnų bendruomenės pirmininkas, Utenos rajono savivaldybės tarybos narys ir pagrindinis šios idėjos sumanytojas Kęstutis Udras.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

K. Udro nuotr.

The post Leliūnuose iškils ledo skulptūra signatarui appeared first on udiena.lt.

Gruodžio 12 dieną Molėtuose iškilmingai atidengta skulptūra „Laiškas Lietuvai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tai viena pirmųjų dovanų Lietuvai, pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį. Molėtiškiai šalies gimtadienį pasitinka ne pasyviai, o kurdami iniciatyvas ir dovanodami tėvynei gerus ir gražius darbus.

Molėtų menų mokyklos mokytoja metodininkė keramikė Lina Dieninė ir mokytojas skulptorius Vidas Stepanavičius drauge su mokyklos jaunaisiais menininkais įprasmino savo istorines žinias ir kūrybinius gebėjimus sukurdami bendrą skulptūrą „Laiškas Lietuvai“. Šiai skulptūrai kiekvienas prie projekto prisidėjęs mokinys dalyvavo visuose skulptūros gimimo procesuose ir sukūrė po dvi keramikines reljefines plokšteles su savo palinkėjimais gimtinei, kurios buvo sumontuotos ant paruošto skulptūrai pagrindo. Skulptūros betoninę formą pagamino mokytojas skulptorius V. Stepanavičius. Skulptūros aukštis – 1,70 m, plotis – 1 m.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo skulptūros kūrėjai, Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, jo pavaduotojas M. Kildišius, Administracijos direktorius S. Jauneika, projekto rėmėjų UAB „Bebrusai“ atstovai ir visas būrys molėtiškių.

Ceremoniją vainikavo Molėtų menų mokyklos mišraus choro atliekama daina „Kur giria žaliuoja“.

Molėtų r. savivaldybės administracijos inf.

The post Molėtuose atidengta unikali skulptūra „Laiškas Lietuvai“ appeared first on udiena.lt.