Lietuvos miškuose siaučiant afrikinam kiaulių marui (AKM), jau keletą metų taikomos įvairios priemonės šernų populiacijos gausai kontroliuoti ir ligos plitimui pristabdyti. Viena tokių priemonių – išmokos už sumedžiotas vyresnes nei 2 metų amžiaus šernų pateles. 2017 metais medžiotojai pagal šią priemonę pateikė per tūkstantį paraiškų, o bendra išmokų suma siekė daugiau kaip 385 tūkstančius eurų.

Vykdant AKM kontrolę, išmokos medžiotojams mokamos ne tik už sumedžiotas vyresnes nei 2 m. amžiaus šernų pateles ir sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, bet ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš Europos Komisijos kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.

Iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

„Nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas nepasiekėme Europos Komisijos rekomenduojamo balanso tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus. Šiuo metu vis dar išlieka tendencijos, kad brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama. Gali pasirodyti, kad sumedžiotų gyvūnų ir išmokų statistika įspūdinga, tačiau realiai, vyraujant tokioms medžiojimo praktikoms ir esant ypatingai palankioms klimatinėms sąlygoms, šernų populiacijos skaitlingumas pavasarį ne tik atsistatys, bet gali net ir išaugti. Ligai plisti laukinėje faunoje – tai ypač palanku”, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT direktoriaus, Lietuvai būtina turėti aiškią ir ilgalaikę šernų populiacijos gausos reguliavimo strategiją. Šiuo klausimu VMVT jau yra kreipusis į Aplinkos apsaugos ministeriją, nustatančią laukinės faunos valdymo politiką Lietuvoje.

Vienu minėtos strategijos elementų galėtų tapti ir išmokų medžiotojams tvarka. Mat, išmokos numatytos ir šiais, 2018 metais.  Numatoma, kad už  sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus šerno patelę, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo užsikrėtusi AKM, ar ne, numatyta 100 eurų išmoka. Už sumedžiotą AKM užsikrėtusį šerną bus mokama100, už šernų gaišenų suradimą – 30 eurų, o už jų sunaikinimą (užkasimą) – 20 eur.

Visi šernų mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, reikėtų žinoti, kad atlikus laboratorinius tyrimus, mėginiai saugomi dar mėnesį laiko. Per šį laiką dėl tyrimų rezultatų abejojantys ar klausimų turintys asmenys gali kreiptis ir prašyti paaiškinti ar patikslinti tyrimų rezultatus. Tai ypač aktualu tiems medžiotojams, kurie sumedžioję iš pažiūros stambias šernų pateles, negauna išmokų, nes ištyrus gyvūnų amžių pagal jų dantis, nustatoma, kad sumedžiotos šernės buvo jaunesnės nei 2 metų.

Paprastai išmokos medžiotojams išmokamos per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei pateikus paraišką išmokai, pinigai per šį terminą neišmokami ar negaunama atsakymo, kad pristatyti mėginiai neatitiko reikalavimų, apie tai reikėtų informuoti tą teritorinį VMVT padalinį, kuriam buvo pristatyti mėginiai.

„Šiais metais neapsiribosime išmokų mokėjimu. Labai svarbu, kad su AKM atėjusią grėsmę aiškiai suvoktų kiekvienas medžiotojas, todėl sieksime, kad mūsų informacija pasiektų kiek galima platesnį jų ratą. Organizuosime ne tik susitikimus ir dažnesnes patikras medžioklės aikštelėse. Sieksime, kad kiekvienas medžiotojas žinotų reikalavimus ir suprastų jų reikšmę, tad mokymams, žinių įtvirtinimui ir praktiniam pritaikymui šiemet skirsime ypatingą dėmesį”, – pabrėžė D. Remeika.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

The post Už sumedžiotas šernų pateles – 385 tūkstančiai eurų appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad spalio 26–lapkričio 2 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 32 šernų gaišenos ir sumedžiota 11 šernų (iš viso 43), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė.

Nuo šių metų pradžios mūsų šalies laukinėje faunoje AKM patvirtintas 808 vietose 1 387 šernams (154 sumedžiotiems ir 1 233 nugaišusiems).

Šernų gaišenos rastos ir sumedžiota užsikrėtusių šių laukinių gyvulių:

Anykščių r. sav., Kavarsko sen. – trys šernų gaišenos,

Kėdainių r. sav., Vilainių sen. – dvi šernų gaišenos,

Panevėžio r. sav., Naujamiesčio, Upytės, Ramygalos sen. – aštuonios šernų gaišenos ir du sumedžioti,

Pasvalio r. sav., Pušaloto sen. – keturios šernų gaišenos ir vienas sumedžiotas,

Rokiškio r. sav., Južintų sen. – viena šerno gaišena,

Širvintų r. sav., Alionių sen. – vienas sumedžiotas,

Ukmergės r. sav., Žemaitkiemio, Šešuolių, Lyduokių, Taujėnų, Želvos sen. – 12 šernų gaišenų ir du sumedžioti,

Utenos r. sav., Užpalių sen. – trys sumedžioti,

Varėnos r. sav., Merkinės sen. – dvi šernų gaišenos ir vienas sumedžiotas,

Zarasų r. sav., Suvieko sen. – vienas sumedžiotas šernas.

VMVT inf.

The post Utenos rajone sumedžioti trys užsikrėtę šernai appeared first on udiena.lt.

Nors afrikinis kiaulių maras Lietuvai graso jau daugiau kaip metus, kai kurie ūkininkai nepaiso draudimo laikyti šernus ir šernakiaules ir neteisėtai tai daro.

Antai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai, patikrinę gyventojų pranešimą, nustatė, kad Radviliškio rajono Aukštelkų seniūnijoje ūkininkas V. K laiko tris šernakiaules. Jo ūkyje aplinkosaugininkai apsilankė kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnais. Šiam ūkininkui, nepaisančiam VMVT direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijos ir kiaulių laikymo vietose, bus surašytas protokolas ir skirta bauda. Jam įteiktas privalomas nurodymas sunaikinti šiuos gyvūnus.
Tai jau ne pirmas toks atvejis šiemet Šiaulių regione. Praėjusį birželį aplinkosaugininkai V. M. sodyboje Šiaulių rajone rado aptvare laikomus 7 šernus. Vyras neturėjo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir nepaisė minėtojo VMVT direktoriaus įsakymo.
Balandžio mėnesį Joniškio rajono Skaistgirio seniūnijoje esančioje A. P. fermoje apsilankę pareigūnai rado net 16 aptvare laikomų šernakiaulių. Pažeidėjui taip pat buvo surašytas protokolas ir įteiktas privalomas nurodymas sunaikinti gyvūnus.
Šernakiaulės – tai šerno ir kiaulės hibridas.  Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia kryžminti laukinius ir naminius gyvūnus. Tai leidžiama tik mokslinių tyrimų tikslais turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą, išduotą vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.
Šios taisyklės draudžia laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis ir gyvūnus, kuriems veisti naudoti hibridai, išskyrus nustatytas išimtis. Už šių reikalavimų nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Šernakiaules neteisėtai laikantys ūkininkai didina afrikinio kiaulių maro grėsmę appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje, naujausios apskaitos duomenimis, šiuo metu yra beveik 21 tūkst. (20 839) šernų. Ši apskaita buvo surengta vasario 15-29 dienomis visoje šalies teritorijoje vykdant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus sprendimą, priimtą dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus.

Apskaitos tikslas – nustatyti, kiek šiuo metu šernų yra Lietuvoje ir kiek jų reikėtų dar sumedžioti, kad 2017 m. balandžio 15 d. šernų populiacijos tankumas medžioklės plotuose nebūtų didesnis kaip 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui, o visoje šalyje būtų ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų.
Pastaroji apskaita parodė, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šernų tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek viršija siektiną.
„Šie skaičiai nereiškia, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – kad viskas jau padaryta ir galima ramiai laukti nieko neveikiant. Švelni žiema ir kitos palankios gamtinės sąlygos, tikėtina, lems gausias šernų vadas, ir jų vėl ims daugėti. Todėl medžiotojai turėtų ir toliau aktyviai šernus medžioti, kad šių gyvūnų būtų ne daugiau, negu numatyta, ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.”
Šernų apskaitą medžioklės plotuose atliko šių plotų naudotojai, o medžioklės plotams nepriskirtose teritorijose, kurios yra valstybiniuose rezervatuose, – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Buvo naudotasi šių gyvūnų stebėjimo eiguvose, kvartaluose ir kitais vizualiniais būdais.
Vykdant šernų apskaitą dalyvavo ir jos duomenis suderino Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išdavę medžioklės plotų naudotojams leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, miškų urėdijų padaliniai – girininkijos, kurių veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniai padaliniai.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Lietuvoje suskaičiuota beveik 21 tūkst. šernų appeared first on udiena.lt.

Vasario 15–29 dienomis visoje šalyje bus skaičiuojami šernai. Remiantis jų apskaitos rezultatais, bus nustatytos tolesnės priemonės šių gyvūnų populiacijai reguliuoti ir priimti sprendimai, kaip veiksmingiau užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti. Šernų apskaita bus vykdoma įgyvendinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus sprendimą.

Koordinuoti šernų apskaitos vykdymą koordinuos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Ministro vasario 11 d. įsakymu suskaičiuoti šernus medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai.
Šernų apskaitos duomenys turės būti suderinti su regionų aplinkos apsaugos departamentų rajono agentūromis, VMVT teritoriniais padaliniais ir miškų urėdijų girininkijomis, kurių teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Skaičiuojant šernus gali dalyvauti ne tik šių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Visoje šalyje bus skaičiuojami šernai appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad atsižvelgus į afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją mūsų šalyje, gyventojams bus mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas.

Asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT (nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40 403, elektroniniu paštu ar atvykus), ir užpildžius prašymus, bus mokamos 30 eurų dydžio išmokos. Išmokos bus pervedamos į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos.
Pateikę informaciją asmenys turės nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS)). Radę nugaišusį šerną žmonės negalės šio laukinio gyvulio transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.
Išmokos už suteiktą informaciją bus mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Tais atvejais, jei apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.
„Operatyvus šernų gaišenų surinkimas, jų sunaikinimas ir vietovių dezinfekavimas mažina AKM viruso plitimo tikimybę. Mokslininkų nuomone, išmokos gali suaktyvinti kritusių laukinių gyvūnų paieškas. Tikimės, kad Lietuvos gyventojus ši priemonė taip pat paskatins būti atidesniais ir prisidėti prie visų mūsų pilietinės pareigos – kovoti su AKM, padėti sunaikinti kiek įmanoma daugiau šio viruso plitimo šaltinių”, – teigė VMVT direktorius Jonas Milius.

VMVT inf.

The post Už surastas šernų gaišenas – išmokos appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 13 dieną, patvirtinus išmokų už sumedžiotas šernų pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, medžiotojai už iki 2016 m. pabaigos sumedžiotą šerno patelę galės gauti nustatyto dydžio išmoką. Šia tvarka siekiama paskatinti medžioti ne tik jaunus patinus bet ir pateles ir taip efektyviau reguliuoti šalyje šernų populiacijos gausėjimą.

Pagal nustatytą tvarką, medžioklės plotų naudotojams bus mokama: už šernų pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus – po 50 eurų, už vyresnes kaip 24 mėnesiai – po 100 eurų išmokų.
„Populiacijos skaitlingumas yra pagrindinis faktorius įvairių ligų plitimui, gyvūnų užkečiamosios ligos ne išimtis. Mokslininkai teigia, kad veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga turi būti minimalus arba neviršyti 0,5 šerno 1 kv. km. Tikimės, kad išmokos motyvuos medžiotojus, nes visos iki šiol taikytos šernų populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo pakankamai efektyvios. Saugant ir nemedžiojant šernų patelių bandų skaitlingumas labai greitai atsistatydavo”, – sakė VMVT direktorius Jonas Milius.
Pagal patvirtintą tvarką, norintys gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT arba Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Medžiotojai turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebus mokama.

VMVT inf.

The post Už sumedžiotas šernų pateles – išmokos medžiotojams appeared first on udiena.lt.