„Kalbant apie naudojimąsi el. parašu, vyresni gyventojai linkę nepasitikėti savo skaitmeniniais gebėjimais, o bendraujant su jais išryškėja bendra tendencija – baimė. Senjorai nerimauja, jog internetu prisijungdami prie banko ar kitų el. paslaugų ir neteisingai atlikę tam tikrus veiksmus jie praras asmeninius duomenis, pinigus ar netgi sugadins savo įrenginį. Ir ši baimė visai suprantama, kai girdime apie augančius internetinio sukčiavimo mastus ir tobulėjančius sukčių veikimo metodus,“ – sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė.

Jos teigimu, sumažinti nepasitikėjimo jausmą ir paskatinti senjorus pradėti naudotis kvalifikuotu el. parašu galėtų aplinkiniai, artimieji bei daugiau tikslesnės informacijos.

„Norintiems tobulinti skaitmenines kompetencijas žmonėms kartais tereikia padrąsinimo. Pastebėjome, jog pradžioje būnant šalia ir padedant prisijungti prie el. paslaugų, atlikti tam tikras operacijas, senjorai kitą kartą drąsiau šiuos veiksmus atlieka savarankiškai. Taip pat labai svarbu vyresniems žmonėms papasakoti apie el. paslaugų įvairovę, jų privalumus, suteikti informacijos iškilus svarbiems saugumo klausimams. Vienas tokių pavyzdžių – ką daryti, jei telefone staiga įsijungia „Smart-ID“ programėlė ir prašo įvesti PIN kodą, nors tuo metu nesijungiama prie jokių el. paslaugų. Gavę patarimą, kaip teisingai pasielgti, jie jaučiasi ramiau, todėl skaitmeninių priemonių bijo mažiau“, – teigė R. Šukytė.

Kvalifikuotą el. parašą gaubia mitai

Asociacijos „Infobalt“ eIDAS pogrupio pirmininkas Viktoras Kamarevcevas atkreipė dėmesį, jog visuomenėje vis dar egzistuoja klaidinančių mitų, kurie atgraso senjorus nuo kvalifikuotų el. parašo priemonių. Anot jo, neretai vyresniems žmonėms atrodo, kad jie neturės kur panaudoti kvalifikuoto el. parašo priemonės, nes nežino, kas tai yra.

„Kvalifikuotos el. parašo priemonės naudojamos ne tik elektroniniam pasirašymui, bet ir asmens tapatybės patvirtinimui. Šiandien didelė dalis paslaugų, kuriomis naudojasi senjorai, jau yra pasiekiamos elektroninėje erdvėje – jie gali jungtis prie sveikatos portalų, prisirašyti prie gydymo įstaigos, užsiregistruoti vizitui pas gydytojus, konsultuotis su specialistais nuotoliniu būdu ar pratęsti vaistų receptus. Naudojant šias priemones taip pat galima prisijungti prie internetinės bankininkystės ir pasitikrinti savo banko sąskaitą, atlikti pinigų pavedimus ar sumokėti mokesčius“, – sakė V. Kamarevcevas.

Antras klaidingas įsitikinimas – kad kvalifikuotu el. parašu naudotis yra sudėtinga. V. Kamarevcevas teigė, jog juo ne tik greitai, bet ir paprastai atliekamos kasdienės skaitmeninės operacijos: „Yra keletas kvalifikuoto el. parašo naudojimo būdų, nereikalaujančių jokių papildomų įrenginių, pavyzdžiui, skaitytuvų. Senjorui tereikia turėti išmanųjį įrenginį. Pirmasis – naudoti integruotą kvalifikuotą el. parašą telefone esančioje SIM kortelėje, kurią galima įsigyti iš mobiliojo ryšio operatorių. Antrasis – atsisiųsti išmaniąją „Smart-ID“ programėlę bei užregistruoti naują paskyrą. Pasirinkus tiek pirmąjį, tiek antrąjį būdą ir jungiantis prie el. paslaugų, telefone atsiras PIN kodo užklausa su prašymu patvirtinti savo tapatybę ar pasirašyti. Senjorui tereikės suvesti jam vienam žinomą kodą ir taip užbaigti atliekamą veiksmą.“

V. Kamarevcevas atkreipė dėmesį, jog kvalifikuotas el. parašas yra saugi priemonė, tačiau svarbu išlikti budriems.

„Kvalifikuotam el. parašui reikalingus PIN kodus žino tik juos sukūręs žmogus, todėl niekas kitas skaitmeninių operacijų senjoro vardu atlikti negalės. Tačiau tiek jungiantis prie el. paslaugų, tiek atliekant pavedimus svarbu skaityti pranešimus išmaniojo įrenginio ekrane, nes jie nurodo, kokia operacija yra atliekama. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas – atšaukite ją. O jei kvalifikuotu el. parašu naudositės pirmą kartą – pasikonsultuokite su artimuoju, kuris jau yra susipažinęs su šiomis priemonėmis. Kartu atlikus pirmąsias operacijas pamatysite, kad viskas paprasta ir saugu“, – sakė V. Kamarevcevas.

Komunikacijos agentūros „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ inf.

The post Apklausa rodo, kad senjorai nesinaudoja el. parašu, nes bijo sugadinti telefoną appeared first on udiena.lt.

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamųjų vaistų ir jiems reikiamų medicinos pagalbos priemonių gaus nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo vaisto kainos, t. y. nesvarbu, ar anksčiau už vaistą tekdavo primokėti kelis eurus, nuo liepos 1 d., įsigydami kompensuojamuosius vaistus, šie žmonės nebeturės primokėti nė kiek.

Šiam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, turėdamas gydytojo receptą, iki šiol privalėdavo vaistinėje sumokėti trijų eurų priemoką, dabar tą patį vaistą jis tiesiog pasiims vaistinėje ir nemokės nė cento. Numatyta, kad priemokų už vaistus ir medicinos pagalbos priemones neliks visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat senatvės pensininkams ir turintiems negalią, jei jų pajamos – pensijos, socialinės išmokos, pašalpos – nesieks 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. išlaidų, reikalingų minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti per mėnesį (maistui ir kitoms prekėms, paslaugoms). Dabar šis rodiklis siekia 257 eurus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės leis mažas pajamas gaunantiems žmonėms svariai sumažinti finansinę naštą.
„Vaistams ar kitoms medicinos pagalbos priemonėms įsigyti skiriamus pinigus mažas pajamas gaunantys ir negalią turintys žmonės sutaupytus pinigus galės skirti kitoms reikmėms, o jiems reikalingų vaistų įsigyti be papildomų išlaidų. Tai labai svarbi žinia, seniai norėjome įgyvendinti tokį sumanymą ir džiugu, kad pagaliau pavyko”, – sakė ministras A. Veryga.
Svarbu ir tai, kad mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir neįgaliesiems nereikės niekuo papildomai rūpintis, kad galėtų gauti šią kompensaciją – vaistinės pačios gaus ir matys šią informaciją elektroninėje sistemoje. Vaistinės, suteikiančios kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, iš mažas pajamas gaunančių žmonių priemokos neims, joms šis skirtumas bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Tokį modelį, kuris jau taikomas socialinės gerovės valstybėse, Lietuvai pasiūlė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Nustatyta, kad receptų kompensuojamosios priemokos sumų kontrolės mechanizmą ir apmokėjimo tvarką nustatys Valstybinė ligonių kasa.
Preliminariais skaičiavimais, šia naujove galėtų pasinaudoti apie 250 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Nepasiturintiems senjorams ir neįgaliesiems – svarbios žinios appeared first on udiena.lt.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad silpni socialiniai ryšiai ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet ir paskatina ligų atsiradimą. Ši problema ypač paaštrėja senėjančiose visuomenėse. Tačiau Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti nemokama bendravimo ir emocinės pagalbos paslauga „Sidabrinė linija“ rado būdą kaip spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, suteikdama senoliams galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Į šią misiją įsitraukia ir šalies verslas, kuris prisideda ne tik finansine parama.

„Lietuva – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje senėjanti visuomenė. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Mūsų tikslas, kad ši visuomenės dalis, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, sveikatos būtų kuo ilgiau aktyvi, įsitraukusi, bendraujanti. Socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių kokybiško ir visaverčio gyvenimo veiksnių – kartais net ir vienas pokalbis telefonu padeda sukurti draugystės, artumo ir bendravimo ryšį, praskaidrina nuotaiką ir gerina psichinę sveikatą, dovanoja džiaugsmą ir viltį, sugrąžina norą gyventi”, – sakė „Sidabrinės linijos” įkūrėjas Marius Čiuželis.

Pasak jo, yra įrodyta, kad buvimas bendruomenėje ir pojūtis, kad esi jos dalis, padeda kovoti su tokiomis ligomis kaip depresija ir demencija, mažina širdies ligų tikimybę, atitolina Alzheimerio ar Parkinsono ligų progresavimą.
„Mūsų tikslas – pasiekti visus, netgi atokiausiuose šalies kampeliuose gyvenančius vienišus ar bendravimo stokojančius vyresnio amžiaus žmones. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir partnerių, kurie padėtų skleisti žinią apie mus ir egzistuojančią saugią ir patikimą pokalbių liniją”, – planais dalinosi M. Čiuželis.
Šiais metais prie „Sidabrinės linijos” projekto prisideda ir didžiausia integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia”. Bendrovė vien namų interneto ir telefonijos paslaugų srityje aptarnauja 600 tūkst. klientų.
„Esame bendrovė, kuri padeda žmonėms kurti ir palaikyti ryšius, kad ir kur jie bebūtų – teikiame telefono, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas. Tačiau visada ieškome, ką galime padaryti papildomai, kad visuomenės atskirtis, ne tik skaitmeninė, nuolat mažėtų. Tad nuo šiol mūsų inžinieriai, kurie lankosi klientų namuose, galės ne tik pasirūpinti teikiamų paslaugų kokybe, bet bus kompetentingi įvertinti, ar garbaus amžiaus asmenys jaučiasi vieniši, ar jiems trūksta artimo bendravimo. Jie su savimi turės ir specialius „Sidabrinės linijos” lankstinukus, galės suteikti pagrindinę informaciją apie šį projektą ir jo naudą”, – sakė Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia” socialinės atsakomybės vadovė.
Lapkričio mėnesį ši praktika pradėta taikyti Alytuje ir Marijampolėje. Gruodį papildomai apmokyti „Telia” specialistai jau buriasi ir Utenoje, Tauragėje, Šiauliuose. Teigiamų atsiliepimų sulaukta ne tik iš klientų, bet ir iš pačių inžinierių.
„Kartais nesusimąstome, koks svarbus gali būti nuoširdus rūpestis ir paprastas pokalbis. Jautriomis istorijomis jau ne kartą dalinosi ir patys mūsų inžinieriai – aplankyti klientai neretai atvirai dalinasi savo istorijomis, prasitaria besijaučiantys vieniši. Todėl tikime, kad šis mūsų indėlis prisidės prie „Sidabrinės linijos” žinomumo ir populiarumo tarp tų žmonių, kuriems jos kuriamos galimybės atneš džiaugsmo ir vertės”, – teigė I. Bimbirytė-Yun.
„Sidabrinėje linijoje” užsiregistravusių senolių skaičius artėja link 2 000. Pokalbiai su bendraminčiais – telefoniniais draugais – jiems leidžia vėl jaustis svarbiems ir reikalingiems gyvenimo saulėlydyje. Projektui padeda ir 300 savanorių, o nuo „Sidabrinės linijos” veiklos pradžios 2016 metais iš viso jau įvyko daugiau nei 31 000 pokalbių, kurių bendra trukmė siekia 750 000 minučių, arba daugiau nei 12 500 valandų.
„Sidabrinė linija” yra penktus metus veikiančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vykdomas projektas. Fondas siekia, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kurioje kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų neatskiriama ir svarbi visuomenės dalis.

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo inf.

The post Specialistai apmokomi ir Utenoje – bus teikiama pagalba senjorams appeared first on udiena.lt.

Sveikindamas Lietuvos senjorus Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įvardijo kitų metų planus, kurie bus aktualūs pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms. Pasak ministro, planuojama, kad senatvės pensijos 2020 m. augs sparčiau nei darbo užmokestis, taip pat bus didinamos priemokos mažų pensijų gavėjams.

„Kartu su senjorams atstovaujančiomis organizacijomis ir Lietuvos pensininkų reikalų taryba dirbame daugelyje sričių, esame priėmę ne vieną senjorams svarbų sprendimą, tačiau visi aiškiai matome pagrindinę Lietuvos problemą – žemas senatvės pensijas, kurias kasmet stengiamės didinti. Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc., o mažų pensijų gavėjams priemokas didinsime tiek, kad būtinąjį stažą turintys žmogus negautų mažiau nei minimalūs vartojimo poreikiai”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena pasaulyje pradėta minėti siekiant atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir problemas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą, kovoti su stereotipais, kurie trukdo tėvams ir seneliams gerai jaustis visuomeninėje, darbinėje ar kitoje veikloje.

Pensijos augs sparčiau nei atlyginimai

Remiantis prognozėmis, 2020 m. senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc. ir tai bus pirmas kartas, kai senatvės pensijos didės sparčiau nei darbo užmokestis. Planuojama, kad darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus.
Iš „Sodros” ir valstybės biudžeto senatvės pensijų didinimui papildomai planuojama skirti 240 mln. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 2020 m. pasieks 374 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 395 eurus.
2016 m. vidutinė pensija sudarė 255 eurus, vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 266 eurus.

Priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Šiais metais pirmą kartą buvo įvestos priemokos mažiausių pensijų gavėjams, kurie yra sukaupę minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą: kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį.
2020 m. planuojama padidinti viršutinę priemokų ribą nuo 238 iki 256 eurų – tai reiškia, kad būtinąjį stažą sukaupęs žmogus negalėtų gauti mažesnę pensiją nei ši riba, o trumpesnį stažą įgiję senatvės pensininkai gautų savo socialinio draudimo stažą atitinkančias priemokas.
256 eurai – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD). Jis apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis.
Kitąmet taip pat planuojama didinti ir šalpos pensijas, kurios mokamos socialinio draudimo stažo neturintiems senjorams arba neįgaliems asmenims. Šalpos pensijas siūlomas didinti nuo 132 iki 142 eurų.

Laikraščio „Utenos diena” ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Pagyvenusių žmonių dieną minintiems senjorams – džiugesnės prognozės appeared first on udiena.lt.

Jau antrus metus senjorai kviečiami atnaujinti savo saugaus eismo žinias ir vairavimo įgūdžius socialinėje akcijoje „Senjorai vairuoja saugiai“. Balandžio 29 d. 11 val. senjorų lauks vairavimo mokyklų instruktoriai net septyniuose šalies miestuose.

„Senjorai yra aktyvūs visuomenės nariai, atšilus orams jie suranda vis daugiau veiklos, todėl padažnėja ir jų kelionės automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis. Siekiame, kad kiekvienas senjoras kelyje jaustųsi užtikrintas, todėl kviečiame juos pasitikrinti savo žinias, pasikonsultuoti su specialistais bei atnaujinti savo vairavimo įgūdžius”, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak specialistų, dauguma senjorų yra stropūs vairuotojai, tačiau po žiemos sezono pravartu atnaujinti praktinius vairavimo įgūdžius bei prisiminti Kelių eismo taisykles. Be to, atšilus orams į gatves išrieda daug dviračių, motociklų, elektrinių paspirtukų, kuriuos pastebėti gali būti sudėtinga.
„Reakcija su amžiumi darosi lėtesnė, dėmesys ir koncentracija į aplink judančius objektus irgi lėtėja, ypatingai važiuojant atbuline eiga. Keičiasi ir Kelių eismo taisyklės, todėl atnaujinti savo žinias bei prisiminti vairavimo įgūdžius prasidėjus šiltajam sezonui yra labai naudinga”, – teigė vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas.
Socialinė iniciatyva skirta tam, kad senjorai su profesionalių instruktorių pagalba prisimintų Kelių eismo taisykles, susipažintų su jų pakeitimais, galėtų atlikti įvairaus sudėtingumo vairavimo pratimus mokymo aikštelėse ir išgirstų instruktorių patarimus bei pasitartų su jais, kaip elgtis kelyje skirtingose situacijose. Tikimasi, kad ši socialinė iniciatyva padės sumažinti avaringumo rodiklius tarp senjorų.
„Tai išties naudingas renginys, patarčiau visiems senjorams sudalyvauti, nes mums senstant, reikalingi jutimai taip pat silpsta, tai neigiamai veikia vairavimo kokybę. Tokiuose renginiuose galima pasikartot ar atsinaujinti žinias apie kelių eismo taisykles, kurios keičiasi ir modernėja. Keičiasi ir kelių ženklinimas, į tai taip pat būtina atkreipti dėmesį. Visiems kartais reikia atnaujinti savo žinias, o su kvalifikuotų specialistų pagalba bei organizuotai tai padaryti kur kas lengviau”, – pasakojo senjoras Vitalijus Skaržinskas, praėjusiais metais pats dalyvavęs socialinėje iniciatyvoje „Senjorai vairuoja saugiai”.
Pernai didžiulio susidomėjimo sulaukusi socialinė iniciatyva šiais metais bus organizuojama 7 Lietuvos miestuose. Senjorų lauks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės ir Mažeikių vairavimo mokyklos bei instruktoriai.
Socialinę iniciatyvą „Senjorai vairuoja saugiai” inicijuoja Susisiekimo ministerija, organizuoja Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija, projekto partneris – Medardo Čoboto Tračiojo amžiaus universitetas.
Senjorai, norintys dalyvauti socialinėje iniciatyvoje „Senjorai vairuoja saugiai”, gali registruotis vairavimo mokykloje savo mieste.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Senjorams – galimybė atnaujinti vairavimo įgūdžius appeared first on udiena.lt.

Jau sausio mėnesį visi senjorai sulauks didesnės pensijos. Gera žinia ta, kad nuo šiol pensijų indeksavimas įtvirtintas įstatyme ir priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių, o ne politikų valios. Pensijos kasmet didės tiek, kiek ir dirbančių žmonių atlyginimai.

Didesnės pensijos
„Džiaugiamės galėdami mūsų senjorams nuo pat metų pradžios mokėti didesnes pensijas. O gera žinia dar ir ta, kad nuo šiol pensijos gali didėti kasmet ir tai priklausys nuo ekonominės situacijos. Jeigu didės atlyginimai, didės ir pensijos. Jau nuo sausio mėn. mokėsime indeksuotas pensijas, o iki rugsėjo mėn. jas dar ir perskaičiuosime. Dėl to pensijos dar padidės tiems, kurie turi daugiau nei 30 metų stažo“, – sakė Utenos „Sodros“ teritorinio skyriaus direktorius Vidmantas Misiūnas.

Pensininkams nieko daryti nereikia – jiems „Sodra“ pensijas indeksuos, perskaičiuos ir mokės be jokių prašymų. Ateinančią vasarą visiems bus išsiųsti laiškai su naujuoju pensijos dydžiu.

Indeksuos kasmet
Sausio mėn. visos pensijos bus indeksuojamos. Jos didės beveik 7 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas gauna 300 eurų pensiją, tai ji padidės 21 euru. Jeigu pensija siekia 200 eurų, ji paaugs 14 eurų.

Svarbiausia, kad po metų pensijos vėl bus indeksuojamos. Ir taip – kasmet, jeigu gerės ekonominė situacija Lietuvoje. Tik ištikus sunkmečiui pensijos nebus didinamos, tačiau negalės būti sumažintos.

Pensijų indeksavimo koeficientą – rodiklį, kuriuo didinama pensija – lems tai, kiek vidutiniškai per septynerius metus padidės visų dirbančių Lietuvoje žmonių gautas uždarbis.

Artimiausiais metais taip pat prognozuojama, kad gyventojų pajamos augs, o tai reiškia, kad didės ir pensijos.

Nuo sausio mėn. taip pat bus indeksuotos ir išankstinės senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Našlaičių pensijos bus mokamos indeksavus mirusiojo gautą (ar priklausiusią gauti) pensiją, pagal kurią paskirta našlaičių pensija. Tiesa, išankstinių senatvės pensijų gavėjai didesnės pensijos sulauks tik vasario mėn.

Našlių pensijos bazinio dydžio socialinio draudimo našlių pensijos taip pat bus indeksuotos taikant naujai patvirtintą našlių pensijos bazinį dydį, bet paskirtos 50 proc. ir 20 proc. mirusiojo gautos pensijos dydžio našlių pensijos bus neindeksuojamos tol, kol šio jų dydžio nepradės viršyti našlių pensijos bazinis dydis.

Už papildomą stažą – didesnė pensija
Dar viena naujovė – pensijos bus perskaičiuojamos į taškus pagal naują tvarką.

Perskaičiuojant pensijas bus atsižvelgta į visą gyventojo stažą, kurį jis įgijo iki šių metų pabaigos – pagal šį stažą bus apskaičiuota bendroji pensijos dalis.

Taip pat pagal stažą ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus, pagal kuriuos 2017 m. gruodžio mėn. mokėta papildoma pensijos dalis, bus perskaičiuota individualioji pensijos dalis. Jeigu po pensijos paskyrimo žmogus dirbo ir gavo atlyginimą, bus įvertintos ir šios pajamos. Visgi šis padidėjimas labiausiai priklausys nuo sukaupto stažo.

Pavyzdžiui, jeigu pensininkas išėjo į pensiją turėdamas 35 metų stažą, jo pensija padidės ne tik dėl to, kad buvo indeksuota, bet dar ir dėl to, kad buvo perskaičiuota į taškus, vadinasi dar 4 eurais. Jeigu šis stažas – 45 metai, tai pensija papildomai padidėtų 12 eurų.

„Kadangi kiekvieno pensininko situacija individuali, turėsime perskaičiuoti daugiau kaip 45 tūkst. mūsų teritorinio skyriaus aptarnaujamų senjorų pensijas. Tai šiek tiek užtruks, bet esame įsipareigoję tai padaryti iki rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad indeksuota pensija bus mokama jau nuo sausio mėn., o perskaičiuota – nuo birželio, liepos ar rugpjūčio mėn. Be to, visi pensininkai gaus susikaupusią nepriemoką už laikotarpį nuo sausio mėn., kol perskaičiavome jo pensiją. Tad vasarą jų piniginė papilnės netgi šiek tiek labiau“, – sakė Utenos „Sodros“ teritorinio skyriaus direktorius V. Misiūnas.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojui pensija bus perskaičiuota ir nuo liepos mėn. pradėta mokėti 8 eurais didesnė pensija, tai už šešis mėnesius nuo sausio iki birželio mėn. žmogus liepos mėn. gaus dar vienkartinę 48 (6 mėn. x 8 Eur) eurų išmoką.

Gera žinia – dirbantiems pensininkams
„Sodra“ turi gerą žinią ir dirbantiems pensininkams. Jiems įgijus papildomą stažą kreiptis į „Sodrą“ nebereikės. Duomenys apie naują stažą ir taškus bus naujinami kasmet ir didesnė pensija pradedama mokėti nuo kitų metų liepos 1 dienos. Pavyzdžiui, pirmą kartą 2019 m. liepos mėn. bus naujinamos pensijos tų gyventojų, kurie įgijo papildomo stažo ir taškų 2018 metais.

Iki šiol dirbusiems pensininkams, įgijusiems papildomą stažą, kuris turėjo būti ne trumpesnis nei 12 mėnesių, reikėjo kreiptis į „Sodrą“ prašant skirti pensiją iš naujo. Nuo šiol pensija bus automatiškai perskaičiuojama net ir įgijus mėnesio stažą.

Dėl indeksavimo padidėsiančioms pensijoms išmokėti „Sodros” kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms – dar 59 mln. eurų. Tad iš viso kitąmet senjorų piniginės papilnės beveik 230 mln. eurų.

„Sodros” inf.

The post Gera žinia senjorams – pensijos didės ne tik 2018-aisiais appeared first on udiena.lt.

Utenos rajono savivaldybės Leliūnų socialinės globos namuose neseniai apsilankė iniciatyvių jaunų žmonių grupė, padovanojusi senjorams ne tik plačių šypsenų, gerų emocijų, džiugių akimirkų, bet ir nuostabių nuotraukų. „Help-Portrait“ komandą apsilankyti Leliūnų socialinės globos namuose pakvietė savanoriška organizacija „Senučiukai“.

Kaip „Utenos dienai” sakė Leliūnų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Jolanta Vinikienė, „Help-Portrait“ – tai tarptautinis fotografų bendruomenės projektas. Fotografai, skirdami savo laiką, įrangą ir talentą, dovanoja portretus tiems žmonėms, kurie negali sau leisti profesionalių fotografijos paslaugų. Projektas vienija fotografiją mėgstančius žmones. „Įdomu, jog ši savanoriška veikla Lietuvoje vyksta jau aštuntus metus, bet idėją fotografai atsivežė iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o neįprastas projektas Lietuvoje pirmą kartą buvo pradėtas įgyvendinti 2008 metais“, – „Utenos dienai” aiškino socialinė darbuotoja. Kiekvienų metų pirmą gruodžio mėnesio savaitę Lietuvos „Help-Portrait“ projekto dalyviai – kirpėjai, visažistai, fotografai – susiburia ir aplanko socialinių globos įstaigų, bendruomenių gyventojus, suteikdami daug gerų emocijų, džiaugsmo jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms, dovanodami jiems kokybiškas fotosesijas.

Leliūnų socialinės globos namuose apsilankiusią komandą sudarė 12 narių. Pasak J. Vinikienės, savanorių komandos kirpėjos ir visažistė gyventojus gražino, fotografai stengėsi įamžinti gražias šypsenas. „Nuotraukos iš karto buvo retušuojamos, spausdinamos, įrėminamos ir dovanojamos gyventojams. Ši dovana suteikė daug džiaugsmo, nepatirtų pojūčių, smagių akimirkų gyventojams ir darbuotojams”, – džiaugėsi jaunų žmonių dėmesiu pagyvenusiems socialinė darbuotoja.

Leliūnų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai atsisveikino nuoširdžiai dėkodami „Help-Portrait” komandai už profesionalią fotosesiją bei savanoriškos organizacijos „Senučiukai” steigėjai Urtei Linai Orlovai už šiltą bendravimą, bendradarbiavimą, nuolatinę pagalbą, paramą daiktais, slaugos priemonėmis, emocinį palaikymą, nuostabią ir reikalingą savanorišką iniciatyvią veiklą.

„Utenos dienos” inf., „Help-Portrait“ projekto nuotr.

The post Senjorams dovanotos neišdildomos džiugesio valandos appeared first on udiena.lt.

Spalio 1 dieną šalyje buvo švenčiama Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ši ypatinga data buvo pažymėta ne vienu prasmingu renginiu, kuriame dainos ir gražūs posmai sušildė ne vieną širdį.

Šios dienos išvakarėse Utenos rajono savivaldybės Leliūnų socialinės globos namų bendruomenė taip pat paminėjo Senjorų dieną.
Ši diena visame pasaulyje yra minima 20 metų. Norima atkreipti dėmesį į pagyvenusius žmones, į jų vertę ir rūpesčius. Daugelyje pasaulio tautų pagyvenę žmonės yra gerbiami kaip pažinimo ir išminties turėtojai. Tačiau tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių visuomenės senėjimą priima kaip mus ištinkančią nelaimę, blogį, tad šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, raginama ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus asmenims.
Leliūnų socialinės globos namuose viešėjo Utenos Dauniškio gimnazijos muzikos studijos dainorėliai (vad. J. Aleknavičienė) ir Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa” atlikėjai (vokalinės grupės vad. O. Aleknavičienė), Utenos muzikos mokyklos fortepioninis duetas – Patricija ir Mindaugas (mokytoja I. Dirmienė, Vilniaus edukologijos universiteto studentas M. Aleknavičius). Jaunimas atliko keletą dainų, šokių, grojo muzikos instrumentais. Vadovės sveikino senjorus linkėdamos stiprios sveikatos, optimizmo, meilės, artimųjų pagarbos, ragino džiaugtis kiekviena diena, dalintis išmintimi su artimaisiais, draugais, o ypač su jaunimu.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Leliūnuose paminėta Senjorų diena appeared first on udiena.lt.

Spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Lietuvos statistikos departamentas skelbia tai, kad senjorų daugėja, o kai kuriuose miestuose, tarp jų Ignalinoje, Anykščiuose, Zarasuose, Molėtuose, jų gyvena daugiausia.

Vyresnio amžiaus žmonių vis daugėja. Prieš dešimtmetį (2005 m. pradžioje) 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 15,8 proc. visų gyventojų, o 2015 m. pradžioje – 18,7 proc. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 547,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų 149,1 tūkst. (27,3 proc.) buvo 80 metų ir vyresni. 2015 metų pradžioje šalyje gyveno 368 žmonės, kurie buvo sulaukę šimto ir daugiau metų.
Pagyvenusių moterų yra daugiau nei vyrų. 2015 metų pradžioje šalyje 65 metų ir vyresnio amžiaus moterys sudarė 66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų. 80 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 2,7 karto daugiau negu vyrų.
Šių metų pradžioje daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyveno Ignalinos (26,4 proc. visų savivaldybės gyventojų), Anykščių (25,7 proc.), Varėnos ir Zarasų (po 24 proc.), Lazdijų ir Biržų (po 23,8 proc.), Molėtų (23,7 proc.) rajonų savivaldybėse.
2014 metais 65 metų amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 19 metų, vyrų – 14 metų. Per dešimtmetį vidutinė tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2014 m. dirbo 5,7 proc. 65 metų ir vyresnių senjorų. Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai parodė, kad 2014 m. 65 metų ir vyresnių asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, dalis siekė 20,1 proc. Šios amžiaus grupės vyrų skurdo rizikos lygis buvo daugiau nei perpus mažesnis nei to paties amžiaus moterų – atitinkamai 11,9 ir 24,3 proc. 2014 m. 33,7 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų dėl pinigų stokos negalėjo reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje, 32,7 – bent dalį nusidėvėjusių drabužių pakeisti naujais (ne dėvėtais), 20,4 – kiekvieną savaitę išleisti nedidelę pinigų sumą sau, 20,8 proc. – bent kartą per mėnesį susitikti su draugais ir (ar) giminaičiais ir pasivaišinti gėrimais ir (ar) valgiais.
Atlikus gyventojų sveikatos statistinis tyrimą paaiškėjo, kad 2014 m. tik 9 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai. Vyrai savo sveikatą vertino geriau nei moterys – 10 proc. 65 metų ir vyresnių vyrų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai, taip pat savo sveikatą vertinančių moterų buvo 8 proc.
Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo devyni iš dešimties šio amžiaus gyventojų. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) 65 metų ir vyresnių gyventojų turėjo kokių nors savipriežiūros sunkumų (37 proc. moterų ir 28 proc. vyrų).
Vienas iš blogos savijautos ir sveikatos rizikos veiksnių yra per didelis kūno svoris. Kaip parodė sveikatos tyrimo rezultatai, 71 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų turėjo per didelį kūno svorį (73 proc. moterų ir 68 proc. vyrų).
Fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikos gyvensenos veiksnių. Įprastai per dieną eina pėsčiomis bent pusvalandį 35 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (34 proc. moterų ir 38 proc. vyrų), bent pusvalandį važiuoja dviračiu 5 proc. senjorų (4 proc. moterų ir 8 proc. vyrų). 8 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų per dieną mažiausiai 10 min. sportuoja, užsiima kūno rengyba ar aktyvia laisvalaikio veikla.

Lietuvos statistikos departamento inf.

The post Kas ketvirtas Utenos apskrities gyventojas – senjoras appeared first on udiena.lt.

32 trečiojo amžiaus universitetai Lietuvos edukologijos universitete pasirašė Nacionalinę trečiojo amžiaus universitetų asociacijos sutartį. Pasirašyti šios sutarties Lietuvos edukologijos universitete susirinko 32-jų Trečiojo amžiaus universitetų atstovai, tarp jų ir Utenos trečiojo amžiaus universiteto (UTAU) direktorė Vyda Krasauskienė.

Trečiojo amžiaus universitetai rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių neformaliuoju švietimu ir jų socialine integracija į visuomenę, tenkina 50-ties metų ir vyresnių asmenų žinių, kompetencijų plėtotės ir kultūrinius poreikius, palaiko ir skatina šio amžiaus tarpsnio žmonių pilnavertį fizinį ir emocinį gyvenimą, mažina socialinę atskirtį. Aktyvus, įdomus gyvenimas padeda senjorams lengviau prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, ilgiau išlikti savarankiškiems. Vėlyvas amžius turi būti regimas ne tik kaip neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, bet ir kaip galimybė sveikatos, švietimo, socialinės rūpybos sistemoms padėti šio amžiaus žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.
Geriausias Trečiojo amžiaus universiteto veiklos matas – sveikas, gyvenimu besidžiaugiantis, aktyvus vyresnio amžiaus žmogus. Tokiomis mintimis ir patirtimi dalijosi susirinkę Trečiojo amžiaus universitetų vadovai. Jie gausiais klausimais apibėrė valstybinių įstaigų ir ministerijų atstovus, atvykusius į susitikimą Lietuvos edukologijos universitete.
Po pranešimų ir diskusijų įvyko Nacionalinės Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos sutarties pasirašymo procedūra, taip pat surengti asociacijos Tarybos rinkimai. Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos vadove ir Tarybos pirmininke išrinkta Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Veiklai koordinuoti regioniniu principu išrinkta septynių žmonių taryba.
Sutarties pasirašyme dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza patikino, kad visiems trečiojo amžiaus universitetams bus suteikta metodinė pagalba, kai jie rengs paraiškas ES finansavimui gauti.
Iš viso Lietuvoje veikia apie 50 trečiojo amžiaus universitetų. Senjorai čia turi galimybę mokytis įvairių dalykų, sužinoti naudingų žinių apie sveikatą, dalyvauti kultūriniuose, bendruomeniniuose renginiuose.
Pasirašant Nacionalinę trečiojo amžiaus universitetų asociacijos sutartį dalyvavusi uteniškė Vyda Krasauskienė portalui udiena.lt teigė, kad nuo šiol universitetai galės vykdyti projektus, gauti finansavimą, kurį bus galima panaudoti ir lektoriams samdyti. Pasak V. Krasauskienės, iki šiol lektoriai skaitydavo paskaitas savanoriškais pagrindais, tačiau norint pasikviesti gerą lektorių, tam reikia daug pinigų.
Šiandien UTAU vienija apie 190 senjorų.

„Utenos dienos” ir Trečiojo amžiaus universiteto inf.

The post Senjorams atsivers didesnės galimybės appeared first on udiena.lt.