Specialistai pastebi, kad vis dažniau Lietuvos gyventojai kreipiasi į savo šeimos gydytojus. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkstančių apsilankymų daugiau nei 2015 metais. Pasak specialistų, pirminės sveikatos priežiūros, šeimos gydytojo institucijos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, todėl šioje grandyje ir toliau numatoma plėsti paslaugų teikimą bei didinti jų apmokėjimą.

Pacientams šeimos gydytojas yra pirmasis gydytojas, į kurį pirmiausiai kreipiamasi pagalbos susirgus, tačiau vis dar nedaugelis gyventojų į šį mediką kreipiasi profilaktiškai pasikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos gydytojo institucijos prioritetas ir toliau bus stiprinamas. Nors dauguma jau žino, kad pirmiausiai visais šeimos narių sveikatos klausimais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau ne visi įsidėmėjo, kad kreiptis svarbu ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, pavyzdžiui, norint pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl sveikos gyvensenos”, – sakė laikinasis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos  ministerijos direktorius Aurimas Baliukevičius, – dėl šių priežasčių yra numatyta ir toliau finansiškai skatinti šeimos gydytojus, kad jie aktyviau informuotų pacientus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas ir skatintų jomis naudotis.”
Pasak jo, siekiama sudaryti sąlygas šeimos gydytojui spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų, o 20 proc. – kitiems medikams.
Apmokėjimas gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą kasmet didėja. Per pastaruosius metus  jis augo nuo 176 mln. eurų 2015 m. iki  184,3 mln. eurų 2016 m., o šiemet numatyta – 189,4 mln. eurų.
„Numatome ir toliau didinti bei tobulinti apmokėjimą, diegti naujas skatinamąsias paslaugas. Siektina, kad pirminei priežiūrai atitektų iki 20 proc. PSDF biudžeto lėšų”, – teigė VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Ligonių kasos PSDF lėšomis sumoka gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą moka pagal du kriterijus – atsižvelgdamos į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių, taip pat – už šeimos gydytojo suteiktų skatinamųjų paslaugų kiekį (pavyzdžiui, moksleivių paruošimą mokyklai, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą). Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti už pasiektus gerus darbo rezultatus, pavyzdžiui, už gerą krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymą.
Pasak V. Zakso, didinant apmokėjimą, šeimos gydytojai galės žmonėms suteikti daugiau jiems svarbių paslaugų. Pavyzdžiui, nuo šių metų balandžio gydymo įstaigos finansiškai skatinamos už neįgaliųjų žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, sveikatos priežiūrą – papildomai mokama už tokių pacientų lankymą ir paslaugų teikimą jų namuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius džiaugiasi ir pažymi, kad pacientai vis dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus, nebandydami gydytis patys. „Tai reiškia, kad šeimos gydytojo ir paciento bendravimas keičiasi. Manyčiau, kad pacientai dažniau kreipiasi į šeimos gydytoją ne tik dėl ūmios ligos, bet ir visais sveikatos klausimais. Tai yra visų pirma šeimos gydytojų nuopelnas, – sakė L. Valius, –  didesnis pasitikėjimas gydytoju reiškia, kad pacientas nelaukia ir nebijo ateiti tikrintis, kol liga neužklupo, nepaūmėjo”.
Beje, siekiant dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos gydytojus, gegužės 12 d. apdovanojami nuotraukų konkurso „Sveika šeima” laimėtojai – jais tapo mokiniai iš Vilkaviškio, Kupiškio, Akmenės, Kelmės ir Alytaus savivaldybių mokyklų.

Valstybinės ligonių kasos inf.

The post Lietuvos gyventojai vis dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus appeared first on udiena.lt.

Sunegalavus pirmiausia pagalbos kreipiamės į savo šeimos gydytoją. Pacientas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turėtų žinoti, kad kreipdamasis pas šeimos gydytoją į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašęs, už suteiktas profilaktikos ir gydymo paslaugas mokėti neturi.

Apdraustiesiems PSD – daug tyrimų nemokamai

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad tyrimai, kurie nurodyti šeimos gydytojo medicinos normoje yra atliekami nemokamai. O tyrimai, nenumatyti šioje normoje – mokami.
Šeimos gydytojo kompetencijai šalia pagrindinių kraujo, šlapimo tyrimų priskirti ir kiti laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, glikemijos, cholesterolio kiekio kraujyje, kalio, natrio, geležies, gliukozės, kepenų fermentų ir pan. Atlikdamas daugiau tyrimų šeimos gydytojas gali išsamiau ištirti bei įvertinti paciento sveikatos būklę, skirti vaistų.
Kartais šeimos gydytojui dėl paciento diagnozės ar tolesnio gydymo reikia pasitarti su gydytoju specialistu. Tuomet pacientas, gavęs šeimos gydytojo siuntimą, ir nuvykęs konsultuotis pas gydytoją specialistą, dirbantį gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, už paslaugas nemoka, nes už jas sumoka ligonių kasa.
Šeimos gydytojai rūpinasi ir pacientų skiepijimu. Prirašyti prie poliklinikos kūdikiai ir vaikai  nemokamai skiepijami pagal privalomąjį skiepų kalendorių. Suaugusieji, priklausantys rizikos grupėms, nemokamai skiepijami nuo difterijos, stabligės bei gripo.
Kada šeimos gydytojo paslaugos gali būti mokamos?
Pacientams, nedraustiems PSD, reikia susimokėti už šeimos gydytojo teikiamas paslaugas (konsultacijas, tyrimus, procedūras), išskyrus būtinąją pagalbą.

Net ir draustiems PSD gali tekti susimokėti:

– už papildomas paslaugas, kurių pageidauja pacientas, tačiau jos nėra susijusios su pagrindinės ligos gydymu;
– už skiepus (neįtrauktus į profilaktinių skiepijimų kalendorių);
– už laboratorinius tyrimus (nepriskirtus šeimos gydytojo normai ir kai juos šeimos gydytojas skiria paciento pageidavimu);
– jei, šeimos gydytojui leidus, pageidaujate papildomų gydymo procedūrų (pavyzdžiui, nugaros masažo, gydomųjų vandens procedūrų ir pan.).
Be to, yra mokama už tam tikrus profilaktinius sveikatos patikrinimus. Pavyzdžiui, vykstantiems į užsienį, norintiems įsigyti civilinį ginklą, gauti vairuotojo pažymėjimą, dirbantiems kenksmingose ar profesinės rizikos sąlygomis. Už tokius profilaktinius patikrinimus gydymo įstaigai būtina susimokėti pačiam arba už juos sumoka darbdavys.
Jeigu jums atvykus į gydymo įstaigą siūloma už ką nors mokėti, neskubėkite to daryti. Klauskite gydytojo „kodėl prašoma mokėti?”, ar raštu kreipkitės į gydymo įstaigos administraciją. Negavę tenkinančio atsakymo, galite kreiptis į ligonių kasos specialistus, kurie padės išsiaiškinti, ar privalote mokėti.

TLK inf.

The post Ar reikia mokėti už šeimos gydytojo paslaugas? appeared first on udiena.lt.

Nuo šių metų sausio pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai bus mokama už žmonių, priskirtų rizikos grupėms, skiepijimą nuo gripo bei už labai svarbų tyrimą 2–7 metų vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais. Taip pat minėtos gydymo įstaigos bus skatinamos už gerą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą.

Ligonių kasos, mokėdamos už šeimos gydytojų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių, bet ir į šeimos gydytojo suteiktų paslaugų, atliktų tyrimų bei procedūrų, priskiriamų skatinamosioms paslaugoms, kiekį. Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti ir už pasiektus gerus darbo rezultatus.
Skatinamosios paslaugos bei priedai už gerus darbo rezultatus apskaitomi atskirai, o už jų teikimą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms iš PSDF mokama papildomai. Tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka leidžia siekti aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, mažinti pacientų eiles pas specialistus.
Siekiant skatinti gripo prevenciją nuo 2016 m. sausio 1-os pradėta papildomai mokėti už suaugusiųjų, priskirtinų rizikos grupėms, skiepijimą gripo vakcina. Nemokamai skiepijami vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, medicinos personalas ir nėščios moterys.
Be to, nuo šių metų sausio šeimos gydytojai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą visiems vaikams nuo 2 iki 7 metų, susirgusiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.
„Tai didelis palengvinimas šeimos gydytojams, nes šis tyrimas padeda labai greitai sužinoti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus, t. y. nustatyti ar infekcija yra bakterinės, ar virusinės kilmės ir paskirti tinkamą mažųjų pacientų gydymą”, – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pasak O. Burokienės, tikimasi, kad gydytojų skatinimas už šio tyrimo atlikimą, padės sumažinti antibiotikų suvartojimą ir užtikrinti, kad jie būtų skiriami ir vartojami tik tada, kai tikrai reikalingi. Tai ypač svarbu siekiant mažinti antimikrobinio atsparumo vystymąsi.
„Pacientai turėtų vartoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus ir laikydamiesi jo nurodymų. Antibiotikai nepadeda kovoti su virusų sukeltomis infekcijomis. Jie veiksmingai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Nepagrįstas ir neteisingas antibiotikų vartojimas lemia, jog bakterijos tampa atsparios gydymui antibiotikais”, – teigė O. Burokienė.
Šiuo metu iš viso yra patvirtinta 17 skatinamųjų paslaugų grupių už kurias gydymo įstaigoms mokama papildomai. Pavyzdžiui, papildomai mokama už tuberkulino mėginio atlikimą 7 metų ir rizikos grupių vaikams (šis mėginys laikomas ankstyva tuberkuliozės diagnostika). Taip pat skatinami odontologai už moksleivių paruošimo mokyklai paslaugas. Teikdami šią paslaugą, gydytojai odontologai turi ne tik patikrinti ir įvertinti vaiko dantų bei žandikaulio būklę, bet ir prireikus pataisyti dantukus.
„Siekiant aukštesnės šeimos gydytojo darbo kokybės, taip pat buvo išplėstas pirminės sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių, už kurių vykdymą yra numatytas finansinis skatinimas, sąrašas. Nuo šių metų sausio mokant už minėtas paslaugas bus pradėta mokėti už dar vieną gerų darbo rezultatų rodiklį – storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą. Šiuo metu jau mokama už 11 gerų darbo rezultatų rodiklių vykdymą”, – teigė O. Burokienė.
Galime pasidžiaugti, kad kasmet didėja lėšų dalis, mokama šeimos gydytojams už atliktą darbą, t. y. skatinamąsias paslaugas, gerus darbo rezultatus, prevencinių programų vykdymą ir pan. 2015 m. ši lėšų dalis sudarė net 26,5 proc. visų pirminei ambulatorinei priežiūrai skiriamų lėšų (iš viso 50,9 mln. eurų).

Valstybinės ligonių kasos inf.

The post Už šeimos gydytojo darbą bus mokama daugiau appeared first on udiena.lt.