Jei apibendrintume visų 2024-2028 kadencijos Seimo narių informaciją ir iš jų sukurtume vieną Seimo narį, išeitų, kad tai – beveik 51-erių metų amžiaus santuokoje gyvenantis vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis ne vieną užsienio kalbą, o jo turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Seimo rinkimuose išrinktas 141 Seimo narys, keturi iš jų atsisakė dirbti Seime. Šių asmenų duomenys į statistinio kandidato portretą neįtraukti. Vietoje jų – keturių pagal kandidatų sąrašo eilę mandatą gavusių Seimo narių duomenys.

Į Seimą išrinktas vienas meras ir 28 savivaldybių tarybų nariai 

Seimo nario mandato siekė 8 savivaldybių merai, tačiau rinkėjų sprendimu į parlamentą pateko tik vienas – Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, kuris iki darbo Seime pradžios jau paliko mero pareigas ir šioje savivaldybėje kitų metų pavasarį bus surengti pirmalaikiai mero rinkimai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekė 128 praėjusios kadencijos Seimo nariai, tačiau rinkėjų balsai nulėmė, kad Seime lieka dirbti beveik pusė jų – 62.  

Dar 28 Seimo nariai dėl darbo Seime jau paliko pareigas savivaldybių tarybose, į kurias buvo išrinkti. Juos įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse pakeis pagal pasislinkusią kandidatų sąrašo eilę savivaldybės tarybos narių mandatus gavusių bendrapartiečių kolegos.

Parlamentarių moterų skaičius šioje kadencijoje nesikeičia

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus turės 103 vyrai ir 38 moterys – lygiai tiek pat, kiek ir prieš ketverius metus, kai 2020 m. lapkritį darbą pradėjo praėjusios kadencijos Seimas.

VRK duomenimis, Seimo narių amžiaus vidurkis pirmojo naujos kadencijos posėdžio dieną yra 50 metų ir 7 mėnesiai. 2020 m. šis vidurkis siekė 49,5 metų, 2016-aisiais – 51,6.

Didžioji dauguma Seimo narių yra 40-49 metų amžiaus grupėje (34,75 proc.). Daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) yra sulaukę 50-59 metų amžiaus. 20,6 procento parlamentarų yra 60-69 metų amžiaus, 30-39 metų amžiaus grupėje yra 17 procentų Seimo narių. 3,5 procento yra sulaukę 70 ir daugiau metų, o pačioje jauniausioje, 18-29 amžiaus grupėje yra vos 1,4 procento parlamentarų.

Solidžiausio amžiaus Seimo narę savo gretose turi Lietuvos socialdemokratų partija. Tai – Birutė Vėsaitė, kuriai, vadovaujantis Konstitucija, teko garbė pradėti pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį ir pirmininkauti jam iki kol buvo išrinktas Seimo pirmininkas. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios ji yra antroji moteris, kuri pradėjo pirmąjį naujos Seimo kadencijos posėdį.

Jauniausias Seimo narys – politinės partijos „Nemuno aušra” gretose esantis 28-erių Tadas Sadauskis.   

Seime – 8 milijonieriai

VRK svetainėje publikuojamos išrinktų Seimo narių anketose yra ir jų turto bei pajamų deklaracijų išrašai.

Bendras visų į 2024-2028 metų kadencijos Seimo narių turtas siekia 39 mln. 524 tūkst. 028 eurus. 

Padalinus bendrą 141 Seimo nario turto sumą, įskaitant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas Seimo narys disponuoja daugiau kaip 280 tūkst. eurų turtu.

Turtingiausias Seimo narys yra politinės partijos „Nemuno aušra” gretose dirbsiantis Dainoras Bradauskas. Kukliausias – savo turto ir pajamų deklaracijoje nulius deklaravęs parlamentaras – su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimą išrinktas Ruslanas Baranovas. 

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų varžėsi 25 milijonieriai, kurių kiekvieno privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 mln. ir daugiau eurų.

Rinkėjų sprendimu į Seimą išrinkti 8. Po 2 – Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijų gretose esantys nariai. Po vieną milijonierių, disponuojantį didesniu nei 1 mln. eurų turtu, turi partija „Laisvė ir teisingumas”, Liberalų sąjūdis, „Nemuno Aušra” ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Kita informacija

Daugiau kaip 92 procentai arba 133 Seimo nariai VRK pateiktose savo biografijose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 5 pažymėjo, kad yra įgiję aukštąjį, 2 – aukštąjį neuniversitetinį, 1 – aukštesnįjį.

21 šios kadencijos Seimo narys nurodė turį mokslo daktaro laipsnį. 

10 Seimo narių savo anketose įrašė mokantys 5 ir daugiau užsienio kalbų.

Didžiausi poliglotai – Simonas Gentvilas ir Valdas Rakutis, jie abu nurodė įvairiais lygiais mokantys po 7 užsienio kalbas.  

6 užsienio kalbomis susikalbėtų Žygimantas Pavilionis. Po 5 kalbas yra įvaldę Vaida Aleknavičienė, Linas Balsys, Dainoras Bradauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Šedvydis, Agnė Širinskienė ir Tomas Tomilinas.

Daugiausiai Seimo narių nurodė mokantys anglų (130), rusų (113), lenkų (40), vokiečių (31), prancūzų (22) kalbas. Keletas Seimo narių susikalbėtų ispaniškai (7), itališkai (6), latviškai, švediškai, ukrainietiškai, baltarusiškai ir lotyniškai (po 3), norvegiškai ir portugališkai (po 2).

Atsirado po vieną Seimo narį, mokantį ir tokias kalbas kaip japonų, turkų, danų, rumunų ir jidiš.

Vienas Seimo narys – Antanas Nedzinskas rinkėjams pateiktoje savo biografijoje pripažino nemokantis nė vienos užsienio kalbos.

Daugiau kaip 80 proc. arba 113 Seimo narių nurodė, kad yra susituokę. 5 deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 14. 8 – išsiskyrę, o 1 nurodė našlystės statusą.

2024-2028 Seimo kadencija darbą pradėjo 2024 m. lapkričio 14 dieną.

VRK inf.

The post Sudarė statistinio Seimo nario portretą appeared first on udiena.lt.

Šiandien prieš pietus „Utenos dienos” redakcijoje lankėsi Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Edmundas Pupinis.
Seimo narys E. Pupinis kolektyvą sveikino Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga. „Utenos dienos” vyriausias redaktorius Vytautas Ridikas su Seimo nariais kalbėjosi aktualiomis šių dienų politinėmis temomis, supažindino su redakcijos darbu.

Po vizito redakcijoje Seimo nariai išvyko susitikti su miesto gimnazistais.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Seimo nariai – „Utenos dienos“ redakcijoje appeared first on udiena.lt.

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 dieną pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Stepovičių baudžiamojon atsakomybėn.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis” pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija. Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas” 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.
Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.
Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario G. Steponavičiaus teisinę neliečiamybę appeared first on udiena.lt.