Daugiau apie tai penktadienio (spalio 24 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Metai Seime: V. Šeršniovas iš nuosavo „Subaru“ persėdo į nuomojamą „Toyota“ appeared first on udiena.lt.

Jei apibendrintume visų 2024-2028 kadencijos Seimo narių informaciją ir iš jų sukurtume vieną Seimo narį, išeitų, kad tai – beveik 51-erių metų amžiaus santuokoje gyvenantis vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis ne vieną užsienio kalbą, o jo turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Seimo rinkimuose išrinktas 141 Seimo narys, keturi iš jų atsisakė dirbti Seime. Šių asmenų duomenys į statistinio kandidato portretą neįtraukti. Vietoje jų – keturių pagal kandidatų sąrašo eilę mandatą gavusių Seimo narių duomenys.

Į Seimą išrinktas vienas meras ir 28 savivaldybių tarybų nariai 

Seimo nario mandato siekė 8 savivaldybių merai, tačiau rinkėjų sprendimu į parlamentą pateko tik vienas – Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, kuris iki darbo Seime pradžios jau paliko mero pareigas ir šioje savivaldybėje kitų metų pavasarį bus surengti pirmalaikiai mero rinkimai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekė 128 praėjusios kadencijos Seimo nariai, tačiau rinkėjų balsai nulėmė, kad Seime lieka dirbti beveik pusė jų – 62.  

Dar 28 Seimo nariai dėl darbo Seime jau paliko pareigas savivaldybių tarybose, į kurias buvo išrinkti. Juos įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse pakeis pagal pasislinkusią kandidatų sąrašo eilę savivaldybės tarybos narių mandatus gavusių bendrapartiečių kolegos.

Parlamentarių moterų skaičius šioje kadencijoje nesikeičia

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus turės 103 vyrai ir 38 moterys – lygiai tiek pat, kiek ir prieš ketverius metus, kai 2020 m. lapkritį darbą pradėjo praėjusios kadencijos Seimas.

VRK duomenimis, Seimo narių amžiaus vidurkis pirmojo naujos kadencijos posėdžio dieną yra 50 metų ir 7 mėnesiai. 2020 m. šis vidurkis siekė 49,5 metų, 2016-aisiais – 51,6.

Didžioji dauguma Seimo narių yra 40-49 metų amžiaus grupėje (34,75 proc.). Daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) yra sulaukę 50-59 metų amžiaus. 20,6 procento parlamentarų yra 60-69 metų amžiaus, 30-39 metų amžiaus grupėje yra 17 procentų Seimo narių. 3,5 procento yra sulaukę 70 ir daugiau metų, o pačioje jauniausioje, 18-29 amžiaus grupėje yra vos 1,4 procento parlamentarų.

Solidžiausio amžiaus Seimo narę savo gretose turi Lietuvos socialdemokratų partija. Tai – Birutė Vėsaitė, kuriai, vadovaujantis Konstitucija, teko garbė pradėti pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį ir pirmininkauti jam iki kol buvo išrinktas Seimo pirmininkas. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios ji yra antroji moteris, kuri pradėjo pirmąjį naujos Seimo kadencijos posėdį.

Jauniausias Seimo narys – politinės partijos „Nemuno aušra” gretose esantis 28-erių Tadas Sadauskis.   

Seime – 8 milijonieriai

VRK svetainėje publikuojamos išrinktų Seimo narių anketose yra ir jų turto bei pajamų deklaracijų išrašai.

Bendras visų į 2024-2028 metų kadencijos Seimo narių turtas siekia 39 mln. 524 tūkst. 028 eurus. 

Padalinus bendrą 141 Seimo nario turto sumą, įskaitant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas Seimo narys disponuoja daugiau kaip 280 tūkst. eurų turtu.

Turtingiausias Seimo narys yra politinės partijos „Nemuno aušra” gretose dirbsiantis Dainoras Bradauskas. Kukliausias – savo turto ir pajamų deklaracijoje nulius deklaravęs parlamentaras – su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimą išrinktas Ruslanas Baranovas. 

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų varžėsi 25 milijonieriai, kurių kiekvieno privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 mln. ir daugiau eurų.

Rinkėjų sprendimu į Seimą išrinkti 8. Po 2 – Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijų gretose esantys nariai. Po vieną milijonierių, disponuojantį didesniu nei 1 mln. eurų turtu, turi partija „Laisvė ir teisingumas”, Liberalų sąjūdis, „Nemuno Aušra” ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Kita informacija

Daugiau kaip 92 procentai arba 133 Seimo nariai VRK pateiktose savo biografijose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 5 pažymėjo, kad yra įgiję aukštąjį, 2 – aukštąjį neuniversitetinį, 1 – aukštesnįjį.

21 šios kadencijos Seimo narys nurodė turį mokslo daktaro laipsnį. 

10 Seimo narių savo anketose įrašė mokantys 5 ir daugiau užsienio kalbų.

Didžiausi poliglotai – Simonas Gentvilas ir Valdas Rakutis, jie abu nurodė įvairiais lygiais mokantys po 7 užsienio kalbas.  

6 užsienio kalbomis susikalbėtų Žygimantas Pavilionis. Po 5 kalbas yra įvaldę Vaida Aleknavičienė, Linas Balsys, Dainoras Bradauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Šedvydis, Agnė Širinskienė ir Tomas Tomilinas.

Daugiausiai Seimo narių nurodė mokantys anglų (130), rusų (113), lenkų (40), vokiečių (31), prancūzų (22) kalbas. Keletas Seimo narių susikalbėtų ispaniškai (7), itališkai (6), latviškai, švediškai, ukrainietiškai, baltarusiškai ir lotyniškai (po 3), norvegiškai ir portugališkai (po 2).

Atsirado po vieną Seimo narį, mokantį ir tokias kalbas kaip japonų, turkų, danų, rumunų ir jidiš.

Vienas Seimo narys – Antanas Nedzinskas rinkėjams pateiktoje savo biografijoje pripažino nemokantis nė vienos užsienio kalbos.

Daugiau kaip 80 proc. arba 113 Seimo narių nurodė, kad yra susituokę. 5 deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 14. 8 – išsiskyrę, o 1 nurodė našlystės statusą.

2024-2028 Seimo kadencija darbą pradėjo 2024 m. lapkričio 14 dieną.

VRK inf.

The post Sudarė statistinio Seimo nario portretą appeared first on udiena.lt.

Pakeitimais sutarta sugrąžinti buvusius reikalavimus dėl gazolio vartojimo žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, kartu nuspręsta keisti taikomą akcizo dydį suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams.

Pagal priimtas naujas nuostatas, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, nuo kovo 1 d. nuspręsta taikyti fiksuotą 13 euro už toną produkto akcizų tarifą. Šiuo metu galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizo tarifas.

Vyriausybė, teikdama projektą, buvo siūliusi akcizo tarifą mažinti iki 41 euro už toną.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas gazolius naudoti tik žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius). Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad pakeistos formuluotės apriboja galimybes naudoti žaliąjį dyzelį tokiose žemės ūkio veiklose kaip bitininkystė ar sodininkystė ar kitose, kurioms yra nustatytos kvotos lengvatinio akcizo kuro, tačiau pagal įstatymo formuluotę nėra galimybių jo naudoti todėl, kad toje veikloje nėra naudojami traktoriai ir kombainai. Pagal priimtus pakeitimus, lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – nutarta leisti vėl naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams ne tik žemės ūkio technikoje, bet ir kitose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė penki parlamentarai.

Laikraščio „Utenos diena“ ir Seimo inf.

The post Seimas sumažino suskystintų naftos dujų akcizo tarifą, panaikino žymėto dyzelino naudojimo apribojimus appeared first on udiena.lt.

Praėjusį rudenį darbą pradėjo naujos sudėties Seimas. Kokias pareigas einate šiame parlamente?

Kiekvienas Seimo narys turi priklausyti frakcijai ir bent vienam iš penkiolikos skirtingų Seime esančių komitetų. Šią kadenciją frakcijoje tenka darbuotis pirmininko pavaduotoju, taip pat, kaip ir praėjusią kadenciją, dirbu Švietimo ir mokslo komitete, todėl kadencijos metu daugiausia kuruosiu švietimo klausimus. Ministrės Pirmininkės teikimu neseniai buvau paskirtas į darbo grupę, kuri ruoš nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą. Švietimą dauguma politinių jėgų laiko šalies prioritetu, todėl tikiuosi efektyvaus ir vaisingo darbo. Be dalyvavimo komitetuose, Seimo nariai priklauso ir komisijoms – man patikėta vadovauti Peticijų komisijai.

Kokias funkcijas atlieka Seimo Peticijų komisija?

Galbūt ne visi žino, jog tokia institucija apskritai egzistuoja, tačiau atsižvelgiant į Peticijų įstatymo nuostatas, kiekvienas pilietis turi teisę Seimui pateikti peticiją su siūlymais ir reikalavimais, kuriems įgyvendinti reikia priimti naują teisės aktą ar pakeisti kokį nors galiojantį įstatymą. Žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais, o mes juos svarstome. Naujausias pavyzdys – kreipėsi gyventojas dėl pensijų daugiavaikėms šeimoms. Pagal iki šiol galiojantį įstatymą mirus vienam iš tėvų, kuris prieš tai gavo antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kitam sutuoktiniui ji nebuvo skiriama. Atrodo nesąžininga? Todėl įregistravau įstatymo pakeitimą, jog daugiavaikių šeimų tėvai ar motinos, likę našliai, mirus jų sutuoktiniui, kuriam buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, toliau turėtų teisę gauti šią pensiją. Peticijų komisija gauna siūlymų, kaip pakeisti įstatymus. Ir ne tik asmenį liečiančiais klausimais. Šiuo metu nagrinėjame klausimus dėl verslo sąlygų gerinimo užsieniečiams, dėl rinkimų sistemos Lietuvoje pertvarkos, dėl švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygų ir daug kitų klausimų.

Dar viena Seimo funkcija – ryšys su užsienio parlamentais

Taip, šios kadencijos metu vadovauju Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupei, esu ryšių su Moldovos Respublika, Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupių pirmininko pavaduotojas. Ką veikia tokios grupės? Tarpusavyje dalijasi šalių patirtimi, aktualia informacija, vysto diplomatinius, kultūrinius ir netgi prekybinius ryšius. Pavyzdžiui, su Kazachstano ambasadoriumi prieš metus lankėmės Utenos įmonėse UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir AB „Utenos trikotažas“, UAB ,,Rokiškio sūris“, susitikome su jų vadovais, aptarėme šalių bendradarbiavimo galimybes. Po minėtų vizitų Kazachstano ambasada suorganizavo verslininkų ir savivaldybių vadovų vizitą į Kazachstaną. Palaikydami ryšius su užsienio ambasadomis ir parlamentais, galime gauti abipusės naudos. Šiais metais vaizdo konferencijos metu kartu su kitais tarpparlamentinės grupės nariais tarėmės su Kazachstano ambasadoriumi apie ateities darbus, numatomus renginius Seime ir tarpvalstybinių bei ekonominių kontaktų plėtrą.

Kuo šiuo metu gyvena parlamentas?

Sausio mėnesį baigėsi Seimo rudens sesija, kurią galima padalyti į dvi dalis: jos metu darbą baigė senosios kadencijos Seimas, paskui prasidėjo naujos sudėties parlamento darbo pradžia. Ankstesniais metais pasibaigus sesijai daug laiko skirdavau gyvai bendrauti su uteniškiais, todėl gaila, kad dėl viruso šiemet susitikti su rajono gyventojais seniūnijose negaliu. Manau, tai būdavo naudinga tiek susitikimų dalyviams, tiek man, kadangi gaudavau daug gerų pastabų ir patarimų, ką reikia tobulinti ir keisti. Nevykstant sesijoms, darbas Seime nesustoja, kadangi vyksta komitetų, komisijų posėdžiai, įvairūs nuotoliniai renginiai, daugiau dėmesio galima skirti teisėkūros procesui. Su komanda nuolat sprendžiame Utenos krašto gyventojams kylančias problemas, o jų, ypač nūdienos aplinkybėmis, yra nemažai. Šią savaitę prasidėjo pavasario sesija, kurioje bus svarstoma daug svarbių įstatymų ir projektų, tvirtinamas Vyriausybės programos priemonių planas ir įgyvendinama Vyriausybės programa.

Užsiminėte apie naująją Vyriausybę – ko iš naujos valdžios gali tikėtis gyventojai?

Revoliucijų nebus, reikia tęsti gerus darbus ir imtis dalykų, kurie buvo nesprendžiami. Tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė daugiau klausysis ir tarsis, bus daugiau stabilumo ir mažiau chaoso. Jau ir valdant pandemiją matyti, jog svarbų vaidmenį priimant sprendimus vaidina patariamoji ekspertų taryba. Kalbant apie atskirus Vyriausybės narius, kai tik leis sąlygos, ketinu organizuoti ministrų susitikimus su Utenos rajono gyventojais ir įstaigomis, kurios susijusios su ministrų kuruojamomis sritimis.

Ne vienas skaitytojas teiraujasi dėl kelio Vilnius–Utena…

Procesas pagaliau pajudėjo į priekį. Šiais metais numatyta 2,8 mln. eurų kelio rekonstrukcijos projekto ruošimo darbams atlikti. Iki to sprendimo teko susitikti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovais, kai kuriais Vyriausybės nariais – aptarėme šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus. Deja, be projekto negalima žengti kitų žingsnių, o vien projektavimo darbai su visais konkursais užsitęs daugiau negu metus. Tačiau susisiekimo ministro teigimu, galima tikėtis, jog dar šios kadencijos metu didžioji kelio dalis bus suremontuota, o atsižvelgiant į sudarytą darbų grafiką, kelias privalo būti atiduotas eksploatuoti 2025 metais.

Visuomenė, įskaitant ir Utenos rajoną, sparčiai sensta. Kaip naujasis Seimas žada padėti mūsų krašto senjorams?

Vyriausybė yra numačiusi platų priemonių paketą. Tikiuosi, jog Seimas iniciatyvoms pritars. Labai svarbu, jog tiek vyresni, tiek visi likę rajono gyventojai galėtų gauti kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų. Esame numatę stiprinti šeimos gydytojų savarankiškumą ir didinti jų padėjėjų skaičių, kad dalį biurokratinio darbo perimtų gydytojo komandos nariai. Taip pat sukurti efektyviai veikiančią „žaliųjų koridorių“ sistemą, kai pacientui įtarus onkologinę ar širdies kraujagyslių ligą, būtų uždegamas „žaliasis koridorius“, kad jam skubiai būtų atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas. Visa tai padėtų sumažinti eilių ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Dar viena pakankamai dėmesio negaunanti visuomenės dalis yra vieniši senjorai. Naujoji valdančioji dauguma yra numačiusi ne tik žymiai padidinti našlių pensiją, bet ir įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensiją.

Ar dirbdamas Seime palaikote ryšį su Utenos rajono savivaldos atstovais?

Nuolatos palaikau ryšį su Utenos rajono savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nariais, todėl iš pirmų lūpų gaunu informaciją apie tai, kas vyksta savivaldybės taryboje. Savivalda geriausiai mato problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, todėl su savivaldybės atstovais visada ir esu linkęs dirbti viena kryptimi, nepaisant to, kas užima vadovaujamas pareigas. Kad ir praėjusių metų pavyzdys – kviečiau politikus, verslininkus, savivaldybės atstovus, ekspertus pasitarti apie galimybes pritraukti verslo investicijų Utenoje, pakalbėti apie pramonės parko, kartu ir darbo vietų kūrimo iššūkius. Šiuo klausimu organizavau susitikimus ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovais, Prezidentūros, VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ atstovais. Visi sutinkame, kad darbo vietų kūrimas rajone išlieka dideliu iššūkiu, todėl čia dirbti išvien turi ir savivalda, ir centrinė valdžia. Kaip ir kitais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl būsto jaunoms šeimoms Utenos rajone įsigijimo, ne tik tariausi su savivaldybe, kaip būtų galima koreguoti priimtus, reikia pripažinti, netobulus įstatymus, bet ir teikiau įstatymo pataisų. Rezultatas – dėl inicijuotų įstatymo pataisų ir pakitusių būsto kainų šiais metais pretenduojantys į valstybės paramą būstus gali įsigyti rajono ir Utenos miesto teritorijoje. Visada buvau ir esu atviras bendradarbiavimui su vietos savivalda.

Ar ateityje planuojate tęsti jau tradicinių renginių organizavimą Utenoje ir Seimo rūmuose? Tikrai taip. Kiekvienų metų Vasario 16-ąją vyksta rajoninis pilietinių eilėraščių ir dainų konkursas-festivalis „Volunge šauk ąžuole“. Deja, šiais metais jis vyko virtualioje aplinkoje. Gaila, kad šiais metais neįvyks ir Kovo 11-ąją kasmet Utenoje organizuojamas krepšinio „3×3“ turnyras, prie kurio rėmimo tekdavo prisidėti. Kiekvieną pavasarį Seime kartu su uteniškiais pristatome Utenos rajono tautodailininkų darbų, o rudenį – Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių baigiamųjų darbų parodą. Tikėsimės, kad sąlygos tuo metu epidemiologine prasme bus palankios ir tradicijos bus tęsiamos.

Ir pabaigai – kaip galima su Jumis susisiekti?

Noriu pasikartoti, jog Seimo nariai pirmiausia yra tautos atstovai. Jeigu Utenos rajono gyventojai mato įstatymų spragų ar vietų, kurias reikia taisyti, ar nori išspręsti kokią nors asmeninę problemą, kurią išspręsti gali padėti Seimo narys, visada laukiu laiškų ar skambučių. Mano elektroninis paštas edmundas.pupinis@lrs.lt, telefono numeris 8 668 42 117. Taip pat visada laukiu gyventojų biure Utenoje, Maironio g. 12, kuriame pats būnu kiekvieną pirmadienį, o mano komandos nariai interesantus pirmadieniais–ketvirtadieniais priima nuo 16 iki 18 val., o penktadieniais nuo 15 iki 17 val.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS

The post Edmundas Pupinis: apie veiklą Seime, naująją Vyriausybę ir Utenos rajono reikalus appeared first on udiena.lt.

Daugiausia pokyčių steigiant balsavimo vietas ir siekiant sureguliuoti rinkėjų srautus suplanavo didžiųjų miestų savivaldybės.  

Kaip skelbiama, uteniškiai galės iš anksto balsuoti Utenos rajono savivaldybės administracijos pastate ir Utenio aikštės 7-uoju numeriu pažymėtame pastate.

Balsuoti iš anksto bus galima bet kurioje šalies savivaldybėje. 

Siekdama kuo labiau apsaugoti rinkėjus ir rinkimų komisijų narius, VRK taip pat padidino išankstinio balsavimo dienų savivaldybėse skaičių. Jis vyks spalio 5–8 d., nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Taip pat viena valanda ilgėja ir komisijų darbo laikas – balsuoti išankstinėmis dienomis rinkėjai galės nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Tai ne tik turėtų padėti sureguliuoti rinkėjų srautus bei išvengti grūsties ypač didžiųjų miestų savivaldybėse. Kartu tai bus puiki galimybė rinkėjams susiplanuoti savo laiką, patogiai atvykti į pasirinktą vietą ir atlikti pilietinę pareigą.

Spalio 7, 8 ir 9 dienomis balsavimas vyks specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose bei bausmių atlikimo vietose.  

Spalio 9 ir 10 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Šiemet turinčių teisę balsuoti namuose rinkėjų ratas išplėstas dviem papildomomis asmenų grupėmis. Balsuoti namuose suteikta teisė neįgaliuosius namuose slaugantiems asmenims ir rinkėjams, esantiems saviizoliacijoje dėl Covid19. Kaip ir anksčiau, taip ir šių Seimo rinkimų metu, pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų, dėl ligos nedarbingi žmonės ir neįgalieji.

Pagrindinę rinkimų dieną – spalio 11-ąją rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro. 

VRK primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį. Pamiršusiems atsinešti rašymo priemones, balsavimo vietoje bus suteikiamos daugkartinės, kurias rinkimų komisijų nariai reguliariai dezinfekuos.

Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių. Į balsavimo patalpą taip pat patariama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, stengtis nesibūriuoti bei laikytis saugaus bent vieno metro atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų.

Kad būtų užtikrinama kuo saugesnė aplinka balsavimo vietose ir šalia jų, VRK pasitelks rinkimų savanorius. Šie pilietiški žmonės ateis į pagalbą rinkimų organizatoriams ir padės sureguliuoti balsuoti atvykstančių rinkėjų srautus, pasirūpins į balsavimo apylinkes atvykusiais senoliais ar neįgaliaisiais, nukreips jau pabalsavusius rinkėjus prie kito išėjimo (jei balsavimo patalpose toks būtų įrengtas) ar kitaip prisidės, kad būtų išvengta rinkėjų maišymosi balsavimo patalpos viduje ir užkirstas kelias viruso plitimui.

Parengta pagal VRK inf.

The post Seimą rinksime kitaip nei anksčiau: keičiasi tvarka appeared first on udiena.lt.

Dalyvauti šių metų spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1 755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.

Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimo nario kėdę pretenduoja 12 kandidatų.

Sąrašą pateikiame žemiau:

Marijonas Bieliauskas, Krikščionių sąjunga

Romas Cibas, „Drąsos kelias“ politinė partija

Stanislovas Giedraitis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Juozas Imbrasas, Kartų solidarumo sąjunga–Santalka Lietuvai

Sigitas Mecelica, Lietuvos žaliųjų partija

Eimutis Misiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partija

Edmundas Pupinis, Tėvynęs sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai

Gytis Stankevičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Arūnas Svitojus, Nacionalinis susivienijimas

Andrius Šarėjus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščionių šeimų sąjunga

Vitalijus Šeršniovas Darbo partija.

Daugiau apie kandidatus galite sužinoti čia

The post VRK skelbia kandidatus į Seimo narius Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje appeared first on udiena.lt.

Dauguma – vyrai

Remiantis šiais duomenimis, sudarytas statistinio kandidato į Seimo narius portretas. Jis parodo, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauja aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

Dalyvauti šių metų spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1 755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.

Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja kiek daugiau nei trečdalis – 33,3 procento.

Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga savo gretose turi daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardus.

Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201 arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.

Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.

Teikdami dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų.

Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.

Kandidatuoja 22 milijonieriai

Likus 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt.

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai į Seimą privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Padalinus bendrą 1755 kandidatų turto sumą (privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 147 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia kandidatų turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (45 214 196 eurai). Antroje vietoje – Darbo partija, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 32 593 478 eurus. Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 20 867 219 eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja 2 324 103 eurų turtu. „Drąsos kelias” politinės partijos kandidatų turtas siekia 3 586 913 eurų. Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai kandidatai deklaravo disponuojantys 4 249 568 eurų turtu.

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai.

Trys turtingiausi kandidatai yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše.

Po du milijonierius savo gretose turi: Darbo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Lietuva – visų”.

Po vieną milijonierių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas” ir Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai.

Dar du, daugiau nei milijono eurų turtu disponuojantys kandidatai, yra išsikėlę patys. 

Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (neskaitant suteiktų ir gautų paskolų) daugiausiai turto turintis kandidatas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo nurodyta turto suma siekia 24 338 530 eurų.

Antroje šio sąrašo vietoje – Darbo partijos kandidatų sąraše esantis Antanas Guoga. Jis VRK nurodė, kad disponuoja 17 326 796 eurų turtu.

Trečias sąraše – Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, kurio deklaracijose – 6 922 083 eurai.

VRK duomenimis, 93 kandidatai į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto.

Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (įskaitant suteiktas ir gautas paskolas), kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Laisvės partijos kandidatas Ernestas Skobas (-123 580 eurų), su partija „Laisvė ir teisingumas” kandidatuojantis Raimundas Beglecovas (-113 422 eurai) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjudžio kandidatė Nijolė Putrienė (-76 595 eurai).

VRK ir laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Statistinio kandidato į Seimo narius portretas – išsilavinęs ir pasiturintis penkiasdešimtmetis appeared first on udiena.lt.

Rugsėjo 6 dieną Seimo II rūmų parodų galerijoje buvo pristatyta Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių baigiamųjų darbų paroda, skirta Utenos miesto 757-ajam gimtadieniui paminėti. Ją atidarė parodos iniciatorius Seimo narys Edmundas Pupinis. Parodą pristatė Utenos meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas, dailės skyriaus vadovas Giedrius Mazūras ir mokytoja Danutė Burbienė.

Parodos dalyvius ir svečius taip pat sutiko ir sveikino Utenos kraštiečiai – profesorius Romas Pakalnis ir uteniškių kraštiečių klubo „Indraja” viceprezidentė, etnologė Gražina Kadžytė. Renginio atidaryme skambėjo smuiko ir pianino garsai, kuriuos atliko Utenos meno mokyklos Muzikos skyriaus mokiniai.

Meno mokyklos mokiniai savo meniniais pasiekimais garsina ne tik Utenos miestą, bet ir Lietuvą – mokyklos absolventai yra žymūs šalies kūrėjai, menininkai, o mokiniai – įvairių tarptautinių konkursų laureatai.

„Šiais metais švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Utenai sukanka 757 metai, todėl gabių meno mokyklos mokinių darbų paroda Seime yra dovana tiek visai šaliai, tiek Utenos miestui”, – renginio metu kalbėjo Seimo narys Edmundas Pupinis.

Parodą Seimo II rūmų parodų galerijoje lankytojai gali apžiūrėti iki rugsėjo 24 dienos.

Laikraščio „Utenos diena” ir LR Seimo inf.

The post Seime pristatyti uteniškių kūrėjų darbai appeared first on udiena.lt.

LR Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatyta Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Parodoje eksponuojami kelių dešimčių skirtingų autorių sukurti rankdarbiai, medžio drožiniai, keramikos dirbiniai, paveikslai, audiniai, nėriniai, ir kiti Utenos rajonų tautodailininkų darbai.
Parodos atidarymo metu muzikinę programą pristatė Utenos meno mokyklos folkloro ansamblis „Sietynas“.

Daugiau apie tai skaitykite artimiausiuose laikraščio „Utenos diena” numeriuose.

Laikraščio „Utenos diena“ inf., nuotr. iš Edmundo Pupinio asmeninio archyvo

The post Uteniškiai savo kūrybos darbus pristatė Seime appeared first on udiena.lt.

Seimo narės Virginijos Vingrienės, priklausančios Aplinkos apsaugos komitetui, iniciatyva LR Seime atidaryta gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ narių fotografijų paroda „Rytų Aukštaitijos gamta“.

Atidarant parodą dalyvavo Seimo narės V. Vingrienės pakviesti Seimo nariai fotografų kraštiečiai, parodos atidarymo spaudos konferencijoje kalbėjo ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis.

Gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis” prezidentas Rimantas Udras pristatė į Seimą atvykusius nuotraukų autorius: zarasiškius Rimantą Bikulčių ir Alvydą Stauską, švenčioniškius Benediktą Jakštienę ir Algį Jakštą, kurie spaudos konferencijoje pasidalijo savo mintimis apie gamtos fotografiją ir klubą, kuris, anot prezidento, šiuo metu vienija 42 fotografus. O ignalinietis Seimo narys Gintautas Kindurys patikino, kad šviesiu stikliniu koridoriumi, kuriame eksponuojamos fotografijos, kas dieną ne po vieną kartą praeina ne tik Seimo nariai, bet ir labai daug įvairių žmonių, todėl jos bus matomos.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Vytauto Ridiko nuotr.

The post Seime – unikali fotografijų paroda appeared first on udiena.lt.