Baziniai įrankiai, be kurių neapsieisite

Plaktukas. Pigūs plaktukai su medžio ar stiklo pluošto rankenomis lengvai lūžta arba greitai atsilaisvina jų viršutinė dalis, tad įsigyjant plaktuką reikėtų nepagailėti pinigų. Juk šis įrankis reikalingas praktiškai visiems darbams. Apdailos plaktukai tinka, kai reikia įkalti vinis paprastose situacijose: baldams, inkilams ar paveikslams. Plaktukas viniatraukis naudingas, kai vinis tenka ir ištraukti. Siauragalviai plaktukai naudojami smūgiui mažame plote, o platūs ir sunkūs skirti didesniems plotams.
Atsuktuvas. Tai – įrankis, be kurio neįvyks net toks paprasčiausias darbas kaip baldo surinkimas. Atsuktuvai būtini tiek namų renovacijos projektams, tiek paprastam remontui. Jų prireiks ir tokiems lengviems darbeliams kaip lempučių keitimas ar atlaisvėjusios techninės įrangos priveržimas. Atsuktuvo tipas priklauso nuo varžto galvutės, o jų būna kelių rūšių: labiausiai paplitusios yra standartinės, kryžminės arba šešiakampės.
Veržliaraktis. Tinkamas šio įrankio pasirinkimas priklauso nuo tvirtinimo detalės konstrukcijos ir dydžio arba to, kaip sunku yra detalę pasiekti. Veržliarakčiai yra tikras išsigelbėjimas vonios kambario darbuose, pavyzdžiui, keičiant nesandarią dušo galvutę ar montuojant naują bidė. Jie taip pat pravers sūpynių komplektų, santechnikos įrenginių ar kitų prietaisų surinkime, dviračių taisyme.
Veržliarakčių tipai skirstomi į vienpusius, kombinuotus ir reguliuojamus. Vienpusiai naudojami sunkiau pasiekiamose vietose. Kombinuotas veržliaraktis turi du galus, kurių kiekvienas atlieka konkrečias užduotis, o reguliuojamas tinka įvairaus dydžio tvirtinimo detalėms. Trūkumas tas, kad reguliuojami veržliarakčiai yra ne tokie stabilūs. Trumpesni veržliarakčiai labiau tinka ankštoms erdvėms, o ilgesni sukurti atvejams, kai reikia papildomo sverto veržlei atsukti. Pigūs veržliarakčiai greitai atsilaisvina ir sunkiai sugriebia varžtą, tad šiuo atveju taip pat reikėtų investuoti.
Šešiakampiai L-formos raktai. Nors skirti nesudėtingiems darbams, šie raktai yra labai reikalingi. Pigūs jų variantai yra pridedami išardomų baldų komplektuose, surenkamų žaislų rinkiniuose. Įrankiai su suapvalintais galais tinka sureguliuoti laisvą durų rankeną ar priveržti tualetinio popieriaus laikiklį.
Ruletė. Ši priemonė yra būtina visiems matavimams: kambario ploto, baldų aukščio ir panašiai. Tikslūs skaičiai yra tai, kas lemia kokybiškai atliktą darbą. Be šio paprasto prietaiso gali atsirasti daug nuostolių. Gera ruletė yra tiksli, lengvai skaitoma ir su patvariu metaliuku – būtent pastaroji detalė dažnai nulūžta. Adekvačios, skirtos namų remonto darbams ruletės būna 4-8 m ilgio.
Replės. Jos reikalingos smulkesniems darbams: senų dušo galvučių keitimui, sulenktų kištukų ištiesinimui ir panašiai. Būna ir specialių replių plytelių lyginimo sistemoms – dažniausiai jos naudojamos vidutinio ir didelio dydžio plytelėms. Kai kurie naudoja reples kaip veržliarakčius, tačiau šito reikėtų vengti.

Be ko nevyktų namų renovacija ir statybos?

Gręžtuvas. Kai kurie darbai, tokie kaip spintos lentynų pakabinimas ar užuolaidų strypų uždėjimas, tiesiog neįvyks be gręžtuvo. Šis įrankis paprastai naudojamas medžio apdirbimui ar baldų surinkimui. Gręžtuvai būna elektriniai arba akumuliatoriniai. Pastarųjų minusas yra ribotas veikimo laikas – gali tekti daryti pertraukėles, kad įrankis pasikrautų. Mažesni 12 voltų modeliai yra idealus sprendimas namams, nes yra lengvesni, paprasčiau valdomi ir turi užtektinai galios. Toks įrankis be didelių pastangų pragręžia medieną ar metalą. Į gręžtuvus neabejotinai verta investuoti – kokybiški įrankiai internetu.
Pjūklas. Jokie darbai su mediena nevyksta be pjūklų. Jų būna juostinių, tiesinių, įnardinamų, o pagal maitinimo tipą – benzininių, akumuliatorinių, elektrinių, rankinių. Elektriniai pjūklai pradedantiesiems gali atrodyti bauginamai – su jais iš tiesų reikia elgtis ypač atsargiai. Grandininiai akumuliatoriniai pjūklai sukurti sunkiems pjovimo darbams, o dauguma rankinių diskinių pjūklų turi lemputę apšviesti reikiamą darbo vietą. Tiesinį pjūklą sudaro ašmenys, varomi aukštyn ir žemyn arba atgal. Šis nešiojamas įrankis gali turėti įvairius ašmenis, tinkančius skirtingoms medžiagoms: medienai, metalui, plastikui, mūrui, keramikai ar aukšto slėgio laminatui. Skersinio pjovimo staklės skirtos faneros ir medienos plaušų plokščių pjovimui bei kampų pjovimui. Stūmoklinis pjūklas – vienas geriausių griovimo įrankių, nes prapjauna praktiškai viską, išskyrus betoną.
Glaistymo peilis. Šis įrankis neatsiejamas nuo renovacijos darbų. Glaistymo peilis padeda išvalyti bet kokį paviršių ar tolygiai paskirstyti medžiagas, kurias norima užtepti. Rimtesniems darbams naudojamos glaistyklės. Jos reikalingos dirbant su cementu, epoksidiniu glaistu.

Statant terasą

Jei statote terasą, turbūt rinksitės polinius pamatus. Jų skylėms išgręžti prireiks žemės grąžto. Taip pat neišsiversite be betono mišinio, kurį galima įsigyti paruoštą arba pasigaminti patiems, naudojant cementą, smėlį ir akmens skaldą bei betono maišyklę. Procese dar reikės tokių įrankių kaip vibroplokštė, kastuvas, karutis, laužtuvas ir kitos priemonės. Kad terasos grindys būtų glotnios, prireiks šlifuoklio. Kampinis šlifuoklis, rankinis elektrinis arba akumuliatorinis, gali ne tik nušlifuoti trinkeles ir plyteles, bet ir metalą bei kitus paviršius.

Saugos elementai

Svarbu nepamiršti ir saugos elementų. Atliekant bet kokį statybų ar remonto darbą, reikia dėvėti apsauginius akinius. Rinkitės tokius, kurie turi platesnį matymo lauką ir neaprasoja. Respiratorius apsaugos nuo dulkių ir kitų pavojingų dalelių patekimo į plaučius. Rekomenduojama pirkti tokį, kurio dydis reguliuojasi, kad idealiai pritaikytumėte sau. Tinkamo dydžio darbo pirštinių net nejusite, o jos apsaugos rankas nuo įbrėžimų ar chemikalų. Galiausiai, dirbdami dėvėkite rūbus, kurių nebūtų gaila sutepti ar suplėšyti.

Statybų ir remonto fanatikų kolekcijose būtinai turi puikuotis išvardinti įrankiai. Tai – baziniai elementai, be kurių sunkiai įsivaizduojamas bet koks darbas. Tiesa, ne visada reikia pakloti didelius pinigus – ne tokius reikalingus įrankius galima įsigyti ir pigesnius.

The post Statybos ir remontas – į ką investuoti, o kur nereikėtų išlaidauti? appeared first on udiena.lt.

Mūsų šalyje savavališkų statinių iškyla, tačiau jau ne tiek daug, kaip prieš 4-5 metus. Anot specialistų, Lietuvos gyventojai, manantys, kad nereikia leidimo statybai, vis dar rizikuoja susiręsti nedidelį statinį, pavyzdžiui, šalia ežero, vaizdingoje vietoje pasistatyti apžvalgos aikštelę.
Tokio pastato likimas aiškus: jį tenka priverstinai nugriauti.

Be leidimo susitvarkė balkonus

Per tris šių metų ketvirčius Utenos apskrityje nustatytas 21 savavališkos statybos atvejis, o visoje šalyje – 337, tai 40 mažiau nei per 2014 metų tą patį laikotarpį.
Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Jono Spietinio, visai neseniai Utenoje, J. Basanavičiaus g. 96 namo gyventojai esą savavališkai be leidimo susitvarkė balkonus. Tačiau šiuo atveju nereikėtų kaltinti gyventojų – tai buvo elementarus nesusikalbėjimas. „Šiuo metu situacija gerėja. Padariniai dar nėra pašalinti, vyksta projektavimas, žmonės turėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pritarimą kapitalinio remonto projektėliui”, – sakė J. Spietinis.
Molėtų rajone prie ežero gyventojas nusprendė pasistatyti apžvalgos aikštelę, kuri išdygo valstybinėje žemėje, tačiau prieš tai aikštelės savininkui į galvą nė nešovė mintis, kad tam reikalingas leidimas. Šį neteisėtą statinį siūloma nugriauti.
Visagino miesto gyventojai mėgsta savivaliauti sodų bendrijose – jie stato nesudėtingus statinius, neatsižvelgdami į tai, kad tokie statiniai patenka ir už privačios žemės ribų.
Vienam zarasiškiui teks išardyti vieno statinio pamatus, kurie ėmė kilti miško žemėje. Šis atvejis buvo užfiksuotas maždaug prieš dešimtmetį, tačiau vyko teismai, o vėliau pripažinta, kad pamatai statomi neteisėtai.
J. Spietinis teigė, kad pastaraisiais metais savavališkų statybų atvejų mažėja. Bet pasitaiko atvejų, kuomet žmonės nusprendžia susiręsti statinį net nepasidomėję sklypo ribomis ir leidimo įsigijimu. Tai didžiausios klaidos, už kurias tenka skaudžiai susimokėti.

Įskundžia ir patys gyventojai

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išplatino pranešimą, kad daugiausiai be statybą leidžiančio dokumento (SLD) ar jį turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, vykdomų statybų (133 atvejai) išaiškinta Vilniaus krašte. Tai 40 proc. visų šalyje užfiksuotų savavališkų statybų. Penketuke pagal savavališkų statybų skaičių toliau rikiuojasi Klaipėdos (49), Kauno (42), Alytaus (32) ir Šiaulių (29) apskritys. Likusių penkių apskričių gyventojai atsakingesni – jų vykdomos savavališkos statybos sudaro vos 15 procentų visų 2015 metais šalyje nustatytų savavališkų statybų.
Tačiau išsamiai analizuojant savavališkų statybų statistiką reikėtų ne tik vertinti absoliučius skaičius, bet ir atsižvelgti į apskrities teritorijos plotą bei jos gyventojų skaičių. Šias abi sąlygas apibūdinantis kriterijus yra gyventojų tankis (gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre). Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2014 metų gyventojų tankio duomenis išvedus savavališkų statybų mastą apibūdinantį santykinį rodiklį – savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį, – apskričių reitingas pakinta. Nors Vilniaus apskritis išlieka lydere (1,60), į antrąją vietą pakyla Alytaus (1,14), trečioje vietoje – Utenos (1,04), toliau Šiaulių (0,85) ir Klaipėdos (0,77) apskritys. Savavališkų statybų mastą apibūdinantis rodiklis šiose apskrityse viršija šalies vidurkį (0,73). Kauno apskritis (0,57) į teritorijų, kuriose daugiausia savavališkai statoma statinių, penketuką jau nebepatenka.
Savavališkai statomus statinius VTPSI statybos valstybinės priežiūros pareigūnai aptinka specialių reidų, planinių statybos patikrinimų metu, nagrinėjant gyventojų skundus ar tikrinant kitais būdais gautą informaciją. Išnagrinėjus 100 iš inspekcijos „Karštąja linija” per šių metų trečiąjį ketvirtį gautų anoniminių pranešimų, 26 pripažinti pagrįstais, dėl 15 statinių statybos jau surašyti savavališkos statybos aktai. Dėl visų nustatytų pažeidimų statytojams pateikiami privalomieji nurodymai juos pašalinti. Nustačius, kad nuo pažeidimų padarymo praėjo ne daugiau nei pusė metų, taikoma ir administracinė atsakomybė. Ir tai dar ne visi nuostoliai. Teks susimokėti už savavališkos statybos įteisinimą, o jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima, – nugriauti. Šiuo atveju pigiau tai padaryti savo jėgomis, nei apmokėti statinio priverstinio nugriovimo pagal teismo sprendimą išlaidų sąskaitą.

Laikraščio „Utenos diena” inf., asociatyvi nuotr.

The post Prie ežerų dygsta ir neteisėtos apžvalgos aikštelės appeared first on udiena.lt.