Vien pernai Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo 1 263 gaisrai. Šių gaisrų metu žuvo 12 žmonių. Štai spalio mėnesį Vilniaus rajone, Pakovarniškių kaime, iš degančio medinio namo buvo išneštas 1967 m. gimęs dūmais apsinuodijęs vyras, o lovoje rastas smarkiai apdegęs 1972 m. gimusios moters kūnas. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, degančiame mediniame name rastas 1956 m. gimusio vyro kūnas.

Norėdami, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai per kelis mėnesius aplankė beveik 20 tūkst. gyvenamųjų būstų. Surengtos prevencinės akcijos „Kūrenkime saugiai“ metu daugiausia dėmesio jie skyrė kietojo kuro krosnių ir elektros instaliacijos būklei, domėjosi, ar gyventojai namuose turi įsirengę autonominių dūmų detektorių.

Pareigūnų lankytuose būstuose rasta apie 10 proc. netvarkingų krosnių. Apie 12 proc. aplankytų gyventojų jas netinkamai eksploatuoja. Šalia krosnių, nesilaikydami saugaus atstumo, laiko įvairius baldus, vaikų loveles, virš jų džiovina skalbinius, tiesiog ant krosnių džiovina batus ir malkas. 13,5 proc. lankytų būstų gyventojai iš dūmtraukių nevalo suodžių. 10 proc. aplankytų būstų rasta ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Svarbiausia – pasirūpinti, kad gaisras nekiltų. Nes tik tada bus išvengta skaudžių nelaimių. Todėl šios akcijos metu gyventojai ir buvo raginami skirti kur kas didesnį dėmesį namų saugumui, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius. – Beje, laiku pastebėti gaisrą ir išgelbėti gyvybes padėtų ir namuose įrengtas dūmų detektorius, bet žmonės jų neskuba įsigyti. Iš 20 tūkstančių aplankytų būstų jie buvo įrengti šiek tiek daugiau kaip 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Deja, 13 proc. šių detektorių neveikė…“

Kaip parodė akcijos „Kūrenkime saugiai” rezultatai, skirtingose savivaldybėse situacija dėl krosnių, dūmtraukių, elektros instaliacijos būklės, autonominių dūmų signalizatorių įrengimo labai skiriasi. Vienose savivaldybėse netvarkingų krosnių ar elektros instaliacijos nustatyta vos 1 proc., kitose – 60 ar net 70 proc.

Didžiausias procentas netvarkingų krosnių ir netvarkingos elektros instaliacijos nustatytas penkiose savivaldybėse: Akmenės, Trakų, Zarasų, Prienų rajonų ir Rietavo savivaldybėje. Jose didžiausias procentas ir socialinės rizikos šeimų, todėl, ir pasibaigus akcijai, joms ir bus skiriama daugiausia dėmesio.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf. ir nuotr.

The post Ugniagesiai, rūpindamiesi gyventojų saugumu, aplankė per 20 tūkst. būstų appeared first on udiena.lt.

Atšilus orams, gatvėse pasirodo vis daugiau dviračių transporto priemonių. Tai puiki priemonė ne tik grietai pasiekti tikslą, bet ir palaikyti gerą fizinę formą. Šį kartą kalba eina apie dviratininkus. Augant žmonių sąmoningumui, didėjant fiziniam aktyvumui, dviračiai išgyvena renesansą. Ši transporto priemonė tampa kiekvienos šeimos būtinybe, nepaisant to, kiek šeima turi automobilių ar kitų motorinių transporto priemonių.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai pastebi, kad dviračiais važiuoja ir vaikai, ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. Dviračiai suteikia galimybę turiningai praleisti laiką – greičiau pasiekti tikslą, nei tai būtų galima padaryti pėsčiomis, palaikyti gerą fizinę formą, važinėjantis pažinti kraštą bei gėrėtis kraštovaizdžiu ir kt. Kaip ir kitiems eisme dalyvaujantiems vairuotojams, dviratininkams yra nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys pačių dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą, tačiau policijos pareigūnai pripažįsta, kad ne visiems dviračių vairuotojams užtenka sąmoningumo ir atsakomybės, kas neretai baigiasi skaudžiomis eismo įvykio pasekmėmis.
Pasak Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencinės grupės vyresn. specialisto Remigijaus Rusteikos, ne visi dviratininkai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. „Dažniausiai daromi pažeidimai – tai vairavimas esant neblaiviam ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai tamsoje (šviesos žibintų nenaudojimas ar ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais nedėvėjimas)”, – sakė pareigūnas. R. Rusteika apgailestavo, kad kartais tenka drausminti ir nepilnamečius dviratininkus. „Tokių situacijų pasitaiko daugiau, nei mums norėtųsi”, – teigė specialistas.
Paklaustas, ko reikia, kad dviratininkai galėtų būti saugūs, R. Rusteika pabrėžė, kad svarbiausia – Kelių eismo taisyklių laikymasis, po to jau eina techniniai dalykai, susiję su kelių pritaikymu dviračių eismui (dviratininkams skirti šviesoforai, naujų dviračių takų įrengimas ir pan.).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis įsitikinęs, kad Lietuva turėtų eiti jau pramintu taku. „ 5–6 dešimtmetyje Skandinavijoje dviratininkai nebuvo populiarūs. Bet kai visuomenė susidūrė su didelėmis sveikatos problemomis, valstybės apsisprendė keisti gyvenimo būdą. Buvo imtasi tendencingų priemonių – visų pirma, buvo vykdoma agresyvi švietėjiška programa dėl alkoholio vartojimo, aiškinama žala sveikatai, visuomenei, buvo suformuota nuomonė, kad jei vartoji alkoholį, tampi atstumtasis, – pasakojo V. Pumputis. – Paraleliai buvo dirbama su dviračių takų infrastruktūra. Laisvalaikio praleidimu tapo ne alkoholis ir balta mišrainė, o šventė išvažiuoti, pajudėti, pabūti gamtoje. Prasidėjo dviratininkų judėjimai.” Vedėjas pasakojo, kad tos šalys, kuriose žmonės save laiko laimingiausiais, sutampa su išplėtota dviračių takų infrastruktūra. „Deja, Lietuvoje nėra agresyvios, įtaigios reklamos, aiškinančios apie alkoholio žalą. Žmogus galvoja, kad alkoholio vartojimas yra norma. Nėra gamtoje kito gyvo organizmo, vartojančio alkoholį, – mūsų šalies trūkumus vardijo V. Pumputis.
Pats dažnai prie dviračio vairo sėdantis V. Pumputis teigė, kad trūksta didesnių, galingesnių transporto priemonių vairuotojų supratimo. „Dviratininkas yra neapsaugotas eismo dalyvis. Jam tenka naudotis viešaisiais keliais, nes nėra dviračių takų. Vis dėlto šios problemos sprendimas remiasi į pinigus, tenka dirbti pagal galimybes”, – sakė V. Pumputis.
Policijos pareigūnai primena, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Tėvai ir globėjai, išleisdami vaiką važiuoti dviračiu, privalo priminti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir pasirūpinti savo vaikų saugumu. Nepilnamečiui pažeidus Kelių eismo taisykles, už pažeidimą atsakomybė teks jo tėvams ar globėjams. Nuo 16 metų už padarytus pažeidimus atsako pats asmuo.

Autorės nuotr. 

The post Dviratininkų saugumas – jų pačių ir kitų eismo dalyvių rankose appeared first on udiena.lt.