Teisingumo ministerija primena, kad asmenys, susituokę bažnyčioje 1992–2001 m. laikotarpiu ir neprisimenantys, ar santuoką įtraukė į apskaitą, turėtų kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrius ir išsiaiškinti, ar sudaryta santuoka yra įtraukta į registrus. Tai reikėtų padaryti iki šių metų pabaigos.

Tuo laikotarpiu nebuvo aiškaus reglamentavo, kaip bažnyčioje sudarytas santuokas įtraukti į apskaitą. Dalis asmenų civilinės metrikacijos įstaigoms pateikė bažnytinius dokumentus ir tos santuokos yra apskaitytos. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai apie bažnyčioje susituokusius žmones valstybė nieko nežino.
Neįtraukus tokios santuokos į apskaitą, ateityje galima susidurti su daug nepatogumų, pavyzdžiui, tvarkantis palikimo klausimus.
Tie sutuoktiniai, kurie kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tokios santuokos įtraukimo į apskaitą iki 2016 m gruodžio 31 d., bus laikomi susituokusiais nuo tos dienos, kai faktiškai vyko santuokos ceremonija. Jei vienas iš sutuoktinių bus miręs, santuoka vis tiek bus pripažįstama įrašius atkuriamąjį santuokos sudarymo įrašą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. tvarka keisis: į apskaitą bažnytinę santuoką bus galima įtraukti tik abiem sutuoktiniams esant gyviems. Be to, sutuoktiniai bus laikomi susituokusiais ne nuo bažnytinės santuokos ceremonijos dienos, o nuo tos datos, kurią jų santuoka bus įtraukta į apskaitą.
Į apskaitą nebus įtraukiamos 1992-2001 m. bažnyčioje sudarytos santuokos, jeigu abu ar vienas iš sutuoktinių po to bus įregistravę kitą civilinę santuoką.
Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).

Teisingumo ministerijos inf.

The post Tik bažnyčioje tuokęsi asmenys turėtų pasitikrinti civilinės būklės įrašus appeared first on udiena.lt.

Klausimas:

Planuojame tuoktis ne Lietuvoje, nors abu esame Lietuvos piliečiai ir čia gyvename. Ar mūsų šalyje pripažįstama užsienyje įregistruota santuoka?

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios pagal santuokos sudarymo vietos teisę laikomos galiojančiomis.
Jeigu užsienio valstybėje, kurioje sutuoktiniais laikomi tik susituokę valstybinėse institucijose, atlikta bažnytinė santuokos ceremonija, bet sutuoktiniai neįregistravo civilinės santuokos, toje užsienio valstybėje jie nelaikomi sutuoktiniais, todėl ir Lietuvoje nebus galima pripažinti jų užsienio valstybėje sudarytos bažnytinės santuokos. Tai aktualu besituokiantiems tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Vokietija, Rusija.
Kai kur, kaip ir Lietuvoje, pripažįstama bažnytinė santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, islamiškose valstybėse, apskritai galima tik bažnytinė santuoka, kadangi civilinė santuoka neegzistuoja.
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios įregistruotos nepažeidžiant sąlygų, kurioms esant Lietuvoje apskritai draudžiama tuoktis. Santuoka gali būti sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų, sutuoktiniai vienas kitam negali būti artimieji giminaičiai, santuokos sudarymo metu abudu sutuoktiniai turi būti nutraukę ankstesnes santuokas, jeigu jie tuokiasi ne pirmą kartą ir pan. Pavyzdžiui, santuoka, sudaryta kitoje valstybėje su neišsituokusiu asmeniu, Lietuvoje nebūtų pripažįstama.
Po santuokos įregistravimo užsienio valstybėje piliečiai Lietuvoje turi atlikti užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą procedūrą. Atlikus šią procedūrą, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas, o pakartotinai tuoktis Lietuvoje nebereikia, nes šios procedūros metu pripažįstama užsienio valstybėje sudaryta santuoka. Santuokos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
Užsienyje santuoką sudariusiems asmenims reikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje – į paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Reikia pateikti tinkamai įformintą užsienio valstybės išduotą santuokos sudarymo dokumentą bei sutuoktinių asmens tapatybės dokumentus.
Lietuva savo iniciatyva informacijos apie tai, kokiose valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, negali rinkti. Jeigu Lietuvos piliečiai nepraneša apie užsienyje sudarytą santuoką, mūsų valstybės registruose neatsiranda informacija apie tai, kad jie susituokė užsienyje. Tokiu atveju gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad asmuo, Lietuvoje nepranešęs apie užsienyje sudarytą santuoką, gali ir toliau laikyti save nevedusiu ar neištekėjusia.
Vis dėlto, nepranešimas apie užsienyje sudarytą santuoką nėra priemonė išvengti iš santuokos kylančių turtinių pasekmių – net jei kurį laiką Lietuvos institucijoms ir nebūtų žinomas santuokos sudarymo faktas, jis gali paaiškėti bet kada vėliau, ypač kilusio turtinio ginčo metu. Teisme įrodžius santuokos faktą, gali paaiškėti tam tikri sutuoktinio įsipareigojimai kitam sutuoktiniui ar netgi sutuoktinio kreditorių atžvilgiu.
Tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti Lietuvą apie užsienyje sudarytą santuoką, visa atsakomybė ir neigiamos pasekmės, jeigu tokių atsiranda, tenka patiems piliečiams. Taigi, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, vertėtų kiek įmanoma greičiau informuoti atsakingas institucijas apie užsienio valstybėje sudarytą santuoką.

Teisingumo ministerijos inf.

The post Ar Lietuvoje pripažįstama užsienyje sudaryta santuoka? appeared first on udiena.lt.

Jaunavedžiai įsimintiniausiai gyvenimo šventei vis dažniau renkasi ne tik gražias Lietuvos vietoves, pilis ar viešbučius. Vis daugiau tuoktis nusprendusių žmonių iškilmingos vietos šiai ceremonijai ieško muziejuose ar net televizijos bokšte.

Lietuvoje registruojama vis daugiau santuokų – pernai Lietuvoje įregistruota 23 081 santuoka, o užpernai – 22 908. Didesnė jų dalis (13 737) buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose. Likusios santuokos buvo registruotos bažnyčiose (6 471) arba užsienyje (2 873) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.
Santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti. Jeigu reprezentacinės vietos nėra nustatytos, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama norinčių susituokti pasirinktoje vietoje, jeigu tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai.
Pernai, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia santuokos registravimo ceremonijų (192) pasirinktose vietose organizavo vilniečiai (2014 m. – 179). Maždaug ketvirtadalis jų buvo registruota Rotušėje – 45 santuokos. Sostinės gyventojai taip pat santuokas registravo Verkių rūmuose (18) bei Vilniaus universiteto Botanikos sode (14). Vilniuje santuokų ceremonijos organizuotos ir netradicinėse vietose: televizijos bokšte, Planetariume, Nacionaliniame muziejuje, Energetikos, Geležinkelio, literatūriniame A. Puškino muziejuose.
Į antrąją vietą pakilo Druskininkai, kur jaunavedžių pasirinktose vietose užregistruotos 76 santuokos (2014 m. – 66). Beveik visos šios santuokos įregistruotos miesto muziejuje ir tik viena – viloje.
Trečioje vietoje – klaipėdiečiai. Uostamiestyje tokių santuokų organizuota 73 (užpernai – 82). Klaipėdos gyventojai dažniausiai rinkdavosi Pilies muziejaus Poterną (ten susituokė 16 porų), Botanikos sodą (13 porų), laivuose tuokėsi 7 poros, trys iš jų – legendiniame „Meridiane”. Viena pora santuoką registravo I. Simonaitytės muziejuje.
Klaipėdos rajone pačių jaunavedžių pasirinktose vietose tuokėsi 70 porų. Populiariausia tokioms iškilmėms vieta – Olando kepurės skardis Karklės kaime, kur įregistruota 21 santuoka.
Daugiau nei dvigubai išaugo norinčių susituokti pasirinktose vietose porų skaičius Trakuose – pernai jų buvo 52 (2014 m. – 24). Populiariausios vietos – Užutrakio dvaras, pramogų kompleksai, kaimo turizmo sodybos, viena santuoka buvo registruota Paluknio aerodrome.
Palangos mieste pačių sutuoktinių pasirinktose vietose susituokė 36 pora (2014 m. – 51). Daugiausia santuokų (14) buvo registruota Birutės parke, 3 – pajūryje, likusios – įvairių vilų ir viešbučių teritorijose, Botanikos parke.
Kaune jaunavedžių pasirinktose vietose tuokėsi 35 poros (užpernai – 22). Populiariausia jaunavedžių pasirenkama vieta – Kauno botanikos sodas. Čia organizuota 13 santuokos registravimo ceremonijų, 5 – Kauno marių teritorijoje.
Šiauliečiai amžiną meilę netradicinėse vietose prisiekė 12 kartų. Dažniausiai tai buvo „Aušros” muziejaus padalinys – Chaimo Frenkelio vila (9 santuokos). Panevėžiečiai pasirinktose vietose užregistravo 8 santuokas.
Pernai Biržų pilyje tuokėsi 22 poros, 6 poros pasirinko Vilniaus rajone esantį Europos parką.
Visi norintys susituokti originalesnėje vietoje už šią paslaugą turi sumokėti 60 eurų fiksuotą valstybės rinkliavą. Tuokiantis civilinės metrikacijos skyriuose, jaunavedžiai moka mažiau – 20 eurų.
Pernai santuokų skaičius didėjo ir Utenos rajone – čia aukso žiedus sumainė 261 pora, iš jų 146 poros pasirinko Civilinės metrikacijos skyrių, amžinąją meilę prieš Dievą prisiekė 98 poros, užsienio valstybėse susituokė 16 porų. Susituokusių porų skaičius šiek tiek šoktelėjo – 2014 metais aukso žiedus sumainė 247 uteniškių poros, o 2013 metais – tik 199 poros.
Daugiausia jaunavedžių porų mylėti vienas kitą prisiekė Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje – 41, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje – 15, Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje – 17, Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – devynios, Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje – penkios, po kelias poras dvasininkai palaimino kitose Utenos rajono bažnyčiose.
Uteniškiai kasmet tuokiasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Vokietijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Seišelių salose, Kinijoje, Airijoje, Turkijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Italijoje. Tik viena pora išdrįso tuoktis neįprastai ir pasirinko gražiame gamtos kampelyje esantį Vestuvių kalną.

Laikraščio „Utenos diena” inf., D. Kazokaitės nuotr.

The post Jaunavedžiai tuoktuvėms renkasi rūmus, dvarus ar net Europos parką appeared first on udiena.lt.

Klausimas:
Su vyru esu nutraukusi santuoką prieš 10 metų, viena auginu vaiką. Norėčiau vaikui pakeisti pavardę (po santuokos nutraukimo susigrąžinau savo mergautinę pavardę), tačiau vyras nesutinka dėl vaiko pavardės keitimo. Ar yra būtinas jo sutikimas.

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vaikams suteikiama teisė įgyti bendrą tėvų pavardę ar vieno iš tėvų pavardę, kai jų pavardės yra skirtingos. Dėl vaiko pavardės keitimo reikėtų kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigą. Jeigu gyvenate užsienyje ir neturite gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymą dėl pavardės pakeitimo galite pateikti paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigai arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai.
Priėmusi prašymą ir įvertinusi kitus, su pavardės pakeitimu susijusius dokumentus, civilinės metrikacijos įstaiga kreipsis į Teisingumo ministeriją, siūlydama pakeisti pavardę arba jos nekeisti. Teisingumo ministerija, gavusi civilinės metrikacijos įstaigos pateiktus dokumentus, nuspręs, ar pritarti pateiktam siūlymui. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi Teisingumo ministerijos nuomonę dėl pateikto prašymo keisti pavardę ir atlikusi kitus reikalingus veiksmus, informuos pareiškėją apie pavardės pakeitimo procedūros užbaigimą.
Jeigu keičiama nepilnamečio vaiko pavardė, tai kartu su nustatytos formos prašymu, kuris Jums bus pateiktas civilinės metrikacijos įstaigoje, ir vaiko gimimo liudijimu civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš vaiko turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas dėl pavardės pakeitimo. Kito iš vaiko turimų tėvų rašytinio sutikimo nereikalaujama, kai jam teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Visais kitais atvejais, jeigu vaiko tėvas nurodytas vaiko gimimo liudijime, nepaisant aplinkybės, kad esate išsituokę, būtina, kad vaiko tėvas sutiktų dėl vaiko pavardės keitimo. Pastebėtina, kad jeigu su buvusiu sutuoktiniu nepavyksta pasiekti susitarimo dėl vaiko pavardės keitimo, turite teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti vaiko pavardę be kito iš vaiko turimų tėvų sutikimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet tokie pareiškimai nėra tenkinami.
Kilus papildomiems klausimams dėl vaiko pavardės pakeitimo procedūros, dokumentų pateikimo, įvertinę pateiktą prašymą, išsamią informaciją galėtų suteikti civilinės metrikacijos įstaigos, į kurią kreiptumėtės, darbuotojai.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

The post Ar po tėvų santuokos nutraukimo galima pakeisti pavardę vaikui appeared first on udiena.lt.

Teisingumo ministerija informuoja, kad keičiasi susituokusių bažnyčioje 1992–2001 metais santuokos pripažinimo tvarka.
Nuo šiol asmenys, susituokę bažnyčioje 1992–2001 metų laikotarpiu ir neįtraukę santuokų į apskaitą iki 2014 metais, vėl gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos pripažinimo.

Bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1992 metų iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metų, buvo įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis maždaug prieš 10 metų priimtu teisingumo ministro įsakymu. Tačiau nuo 2014 metų, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tokie teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti įstatymu, šios santuokos prieš valstybę nebuvo pripažįstamos.
„Asmenys, nespėję sutvarkyti minėtu laikotarpiu sudarytos bažnytinės santuokos pripažinimo formalumų iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dienos, dabar tai vėl gali padaryti. Deja, kol nebuvo tinkamo reglamentavimo, šios santuokos nebuvo apskaitomos, todėl sutuoktiniams galėjo kilti teisinių problemų, pavyzdžiui, tvarkant pavedėjimo reikalus. Dabar visos problemos yra išspręstos”, – pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Seime priimtos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisos, kuriomis reglamentuojama šiuo laikotarpiu sudarytų bažnytinių santuokų apskaitos procedūra.
Tie sutuoktiniai, kurie kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tokios santuokos įtraukimo į apskaitą iki 2016 m gruodžio 31 dienos, bus laikomi susituokusiais nuo tos dienos, kai faktiškai vyko santuokos ceremonija. Jei vienas iš sutuoktinių bus miręs, santuoka vis tiek bus pripažįstama įrašius atkuriamąjį santuokos sudarymo įrašą.
Nuo 2017 m. sausio 1 dienos tvarka keisis: į apskaitą bažnytinę santuoką bus galima įtraukti tik abiem sutuoktiniams esant gyviems. Be to, sutuoktiniai bus laikomi susituokusiais ne nuo bažnytinės santuokos ceremonijos dienos, o nuo tos datos, kurią jų santuoka bus įtraukta į apskaitą.
Į apskaitą santuokos nebus įtraukiamos, jeigu abu ar vienas iš sutuoktinių, po bažnytinės santuokos vykusios 1992–2001 m., bus įregistravę civilinę santuoką.
Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).

udiena.lt inf.

The post Dėl santuokos pripažinimo – į civilinės metrikacijos skyrius appeared first on udiena.lt.