Didžiausią įtaką daro aplinkiniai

„Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.

Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.

Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.

„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.

Pokytis priklauso nuo motyvacijos

Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.

„Daugiausia metimo kelionės vingiams įtakos turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo savo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos išsaugojimas, lėšų taupymas, gamtos išsaugojimas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.

Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Kristijonas pasakoja, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę:

„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pradėjau skaityti, domėtis, perskaitęs 4 skyrius, suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos.“

Nusistatykite konkrečią dieną

Norintiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.

„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.

Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Kiekviena minutę sau priminkite, kad artėjate prie savo tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne „malonumą dabar“, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė specialistė.

Padeda specialistai

Psichikos sveikatos centro dienos stacionare suaugusiems dirbanti psichiatrė pridūrė, jog, metant rūkyti, ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąstyti, kaip jas įveiksite nerūkydami.

„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.

Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėkmingai metusiųjų rūkyti yra tarp tų, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.

Svarbiausia, anot psichiatrės A. Šileikytės, yra suvokti, jog norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, nenorinčiam to padaryti – nepadės jokia priemonė.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt. Taip pat nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.

Užsk. Nr. 20230930/13

The post Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos appeared first on udiena.lt.

Pradėkime nuo to, kaip cigarečių dūmai susidaro. Dūmai – tai degimo rezultatas. Pridegus cigaretę, tabakas pasiekia itin aukštą – didesnę nei 600 °C temperatūrą – ir pradeda degti. Tabako degimo metu vyksta įvairios cheminės reakcijos, kurių metu susiformuoja tūkstančiai skirtingų cheminių medžiagų – daugelis jų yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rūkoriui įtraukus dūmą, visos šios medžiagos patenka į plaučius.

Ką slepia juodi cigarečių dūmai?

Iš šių medžiagų vienos pavojingiausių yra dervos. Įkvėptos į organizmą, jos nusėda ant burnos, gerklės, dantų ir – blogiausia – plaučių paviršiaus. Patekusios į plaučius, dervos ima žudyti vieno svarbiausių žmogaus organų ląsteles. Taip ne tik apsunkinamas plaučių darbas, bet ir reikšmingai didėja rizika susirgti plaučių vėžiu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis. Dervas daugelis specialistų išskiria kaip bene rimčiausią cigarečių dūmuose aptinkamą pavojų.

Kita itin kenksminga medžiaga išsiskirianti tabakui degant – anglies monoksidas. Šis potencialiai mirtinas junginys išsiskiria bet kokio degimo metu. Anglies monoksidas, dar vadinamas „smalkėmis“, patekęs į organizmą iš kraujo hemoglobino išstumia deguonies molekules. Dėl to sutrinka įvairių organų aprūpinimas deguonimi. Deguonies trūkumas gali pasireikšti galvos skausmais, fiziniu nuovargiu, suprastėjusia koncentracija, širdžiai tenkančiu didesniu krūviu.

Su dūmais į rūkančiojo organizmą taip pat patenka netoli šimto skirtingų kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Su cigarečių rūkymu yra siejama padidėjusi mažiausiais 16 rūšių vėžio rizika – pradedant gerklės ir baigiant kepenų, žarnyno ir kraujo vėžiu.

Nikotinas pririša prie cigaretės…

Kalbant apie cigarečių grėsmę, visada daug dėmesio skiriama ir nikotinui. Nikotinas natūraliai susiformuoja tabako lapuose. Visiems gerai žinoma, kad būtent ši tabako veiklioji medžiaga pririša prie cigaretės. Be to, nikotinas padidina širdies ritmą ir spaudimą, susiaurina kraujagysles. Nikotinas taip pat gali laikinai sumažinti apetitą, skatinti seilių išsiskyrimą ir prakaitavimą. Visgi iš viso nuodų koktelio, įkvepiamo su cigarečių dūmais, nikotinas yra bene mažiausias blogis.

Nikotinas nėra kancerogenas ir nesukelia vėžio – tą pripažįsta tiek Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje, tiek Pasaulio sveikatos organizacija. Trumpuoju laikotarpiu ši veiklioji medžiaga padidina koncentraciją ir atmintį, netgi, manoma, gali pristabdyti Alzhaimerio ar Parkinsono ligų progresavimą, sušvelninti dėmesio sutrikimo ar šizofrenijos simptomus. Visgi ilgalaikis nikotino poveikis kognityvinei funkcijai nėra gerai ištirtas.

…bet gali ir padėti nuo jos išsivaduoti

Nors nikotinas pripratina prie cigarečių, jis naudojamas kovojant su rūkymo priklausomybe bei mažinant su cigarečių rūkymu susijusią žalą. Nuo rūkymo priklausomiems žmonėms siūlomi pakaitinės nikotino terapijos produktai, kurie leidžia gauti nikotino, tačiau padeda išvengti tabako degimo metu susiformuojančių kenksmingų medžiagų pavojaus. Naudojant nikotino purškalus, pleistrus, gumą ar kitus panašius produktus ir pamažu mažinant gaunamo nikotino kiekį, ilgainiui galima nuo priklausomybės išsivaduoti.

O tais atvejais, kai žmogus meti rūkyti nenori ar paprasčiausiai to padaryti nepavyksta, vis dažniau atsižvelgiama į nedegius tabako gaminius. Manoma, kad tokie gaminiai leidžia gerokai sumažinti organizmui daromą žalą išvengiant degančių cigarečių dūmuose aptinkamo nuodų kokteilio.

The post Nuodų kamuolys: kas iš tiesų vyksta degant cigaretei? appeared first on udiena.lt.

Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija bei papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokių naujojo etapo privalumų įžvelgia.

Būdavo rūkoma visur

Prieš daugiau nei dvidešimt metų rūkyti metęs S. Urbonavičius-Samas labai tiksliai prisimena, kada ir kodėl nusprendė visam laikui atsikratyti šio žalingo įpročio.

„Didysis virsmas manyje įvyko dar 1993 metais, kai gyvenome tikrai pašėlusį rokenrolinį gyvenimą ir su grupe BIX dalyvavome didžiuliame ture po Prancūziją su daugiau nei 100 koncertų įvairiausiuose miestuose“, – savo pasakojimą pradėjo S. Urbonavičius-Samas.

Anot jo, tais laikais dar nebuvo išsivysčiusi rūkymo kultūra – žmonės rūkydavo vieni prie kitų, o uždarose vietose, nesvarbu, tai būtų klubas, kavinė ar autobusas, ore tvyrodavo didžiuliai dūmų kamuoliai.

„Visur viskas buvo lyg išrūkyta. Ir tai galiausiai įgriso, todėl grįžęs po šio turo iškart mečiau rūkyti“, – sakė S. Urbonavičius-Samas. Jis juokavo, jog anksčiau nebūtinai turėjai rūkyti, kad prisirūkytum.

Pasijuto lyg ant sparnų

Tiesa, tuo metu grupės BIX lyderis turėjo pertrauką tarp turų ir koncertų, stengėsi nesilankyti klubuose ar kavinėse, todėl išvengė bent menkiausių pagundų – rūkymo metimą atsimena be didelių sunkumų. Jeigu nusprendžia kažko imtis – viskas būna lyg kirviu nukirsta.

Pasak pašnekovo, po mėnesio jis pasijuto lyg ant sparnų, nes iš organizmo pasišalinęs nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos suteikė begalinio lengvumo pojūtį.

„Tie, kas ilgą laiko tarpą rūkė ir yra bandę mesti rūkyti, tikriausiai žino bei atpažįsta šį jausmą, o tie, kurie nebandė mesti rūkyti, tegul pabando, nes tas jausmas yra fantastiškas. Kai praėjus kuriam laikui (mano atveju užteko mėnesio) tu jauti savo prasivaliusį kūną šiek tiek pakilusį virš žemės“, – tvirtino S. Urbonavičius-Samas.

Kaljanas – toks pat rūkymas

Tiesa, televizijos laidų prodiuseriui ir BIX grupės lyderiui S. Urbonavičiui-Samui vis dėlto reikėjo poros pasitikrinimų, kad tvirtai žinotų, jog nebegrįš prie šio žalingo įpročio.

„Buvau kartą Egipte pakvailiojęs su kaljanu, tačiau greitai supratau, kad tai yra visiškai tas pats rūkymas, todėl greitai jo atsisakiau, niekada nebegrįžau ir, manau, nebesugrįšiu“, – teigė jis.

„Su siaubu žiūriu į šitą madą“

Matantis, kokiu milžinišku greičiu įvairios rūkymo priemonės, tokios kaip elektroninės cigaretės ar bedūmio kaitinamojo tabako gaminiai, tampa populiarios ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp jaunimo, S. Urbonavičius-Samas neslepia siaubo.

„Aš manau, kad tai yra dar baisesnis dalykas už cigaretes, kadangi tradicinės cigaretės bent jau smirdėdavo, buvo labiau dozuotos – surūkęs vieną cigaretę retai kada užsimanydavai kitos, o visų šių naujovių pasekmės yra visiškai neaiškios ir neištirtos, todėl darosi baisu, kai matau, kaip, ypač jaunimas, nepaleidžia iš rankų tos pypkės ir pučia didžiausius dūmų kamuolius į orą“,–pasakojo jis. Pašnekovas pridūrė, kad tai yra opi problemane tik Lietuvoje.

„Reali padėtis yra tikrai siaubinga, nes įvairiausios elektroninės cigaretės yra nežmogiško patrauklumo, o didžiulis iššūkis ir tėvų galvos skausmas – kaip apsaugoti savo vaikus. Manau, visų svarbiausia jaunimui išaiškinti tokių rūkymo alternatyvų grėsmes ir neigiamas pasekmes, o tuomet belieka tikėtis jų sąmoningumo“, – svarstė S. Urbonavičius-Samas.

Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis mano, kad geriausiai kitą įkvėpti ir motyvuoti gali ne moralai ar pasvarstymai, bet asmeninė patirtis, todėl jei prieš daugiau nei dvidešimt metų jis galėjo mesti rūkyti, gali ir tu, o jei iškyla sunkumų, visuomet yra specialistų, kurie gali tau padėti. Pavyzdžiui, pasak gydytojos Viktorijos Andrejevaitės, norint mesti šį žalingą įprotį, rekomenduojama keisti savo mąstymą, sumažinti stresą, nepamiršti gerti daug vandens, bandyti nukreipti savo mintis nuo rūkymo darant kažką malonaus, stengtis sąžiningai laikytis susidaryto nerūkymo plano, o jeigu nepasiseka, bandyti vėl, kol galiausiai žmogus atpranta ir nebenori rūkyti.

PATARIMAI NORINTIEMS MESTI RŪKYTI

• Neleisk mintims apie rūkymą tavęs užvaldyti.
• Naudok vidinės kalbos metodą, kuris tave motyvuos.
• Apgalvok savo susiformavusius rūkymo įpročius, situacijas, veiklas, kurios skatina tave rūkyti.
• Pakeisk savo aplinką.

Norintiems mesti rūkyti siūlome kreiptis pagalbos į specialistus: http://nerukysiu.lt/kur-kreiptis-pagalbos/

The post Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį appeared first on udiena.lt.

Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti norint mesti rūkyti, pasakojo gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai

Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4 000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi.

Rūkant kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis. Jos ne tik silpnina imuninę sistemą bei nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.

Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio.

Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis

Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą.

Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai.

„Ypatingą nerimą kelia vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiesiems“, – pastebėjo V. Andrejevaitė.

Visuomet verta ieškoti pagalbos

Anot V. Andrejevaitės, nors Lietuvoje neturime specializuotus kursus metantiems rūkyti baigusių specialistų tinklo, bet šeimos gydytojai, psichiatrai ir psichoterapeutai tikrai gali padėti.

Pastebima, nesvarbu, kiek laiko ir ką rūkote, norint mesti rūkyti verta nors tris mėnesius vartoti gydytojo išrašytus vaistus, kurių pirmo pasirinkimo yra vareniklinas arba sudėtinė nikotino terapija – pleistrai bei kramtomoji guma, purkštukas arba bupropiono tabletės.

„Turbūt lengviausias kelias yra kreiptis į šeimos gydytoją dėl vareniklino recepto, nes šis vaistas šiuo metu efektyviausiai mažina rūkymo nutraukimo simptomus ir malšina norą užsirūkyti. Ypač patogu tai, kad dvi savaites galima ir rūkyti, ir vartoti tabletes, tokiu būdu palaipsniui pajaučiant vaisto poveikį  ir po truputį pasiruošiant pirmai nerūkymo dienai“, – patarė V. Andrejevaitė.

Be to, itin reikšmingos pagalbos įveikiant mąstymo klaidas ir mokantis naujų pasirūpinimo savimi būdų gali suteikti ir kognityvinės elgesio terapijos specialistai psichoterapeutai. „Rekomenduojamos nors šešios konsultacijos, kurių metu patyrinėsite, kaip jūsų mintys veikia jūsų elgesį ir emocijas, kokios mąstymo klaidos ir gyvenimo taisyklės sukelia kentėjimą ir kaip mažais žingsneliais tvarkytis bei jaustis geriau. Jei turite galimybę, lankykite metančių rūkyti grupę, nes grupės narių palaikymas ir patirtys bei įsipareigojimas prieš grupę nerūkyti didina galimybes sėkmingai mesti“, – teigė V. Andrejevaitė.

Motyvuojančios įžvalgos ir nauji įgūdžiai gali padėti

Ekspertai pastebi, kad prieš pradedant pokyčius verta užduoti sau klausimus, kurie padėtų suprasti, kokią naudą gaunate iš dabartinio elgesio (rūkymo) ir kokią naudą gautumėte, jei tai pakeistumėte ir galiausiai mestumėte rūkyti.

„Tokie klausimai kaip „Kas Jus paskatino galvoti, kad verta keisti elgesį?“, „Kas dabartinėje situacijoje kelia didžiausią susirūpinimą?“, „Kas norėtumėte, kad pasikeistų per artimiausią mėnesį, po 3 mėn., po metų?“, „Dėl kokio aukštesnio tikslo ar vertybės sutinku išbūti diskomfortą, tai yra keisti elgesį – įsipareigoti neberūkyti“ ir panašiai“, – pasakojo V. Andrejevaitė.

Taip pat svarbu keisti ne tik savo mąstymą, bet ir rutiną, sumažinti stresą, vartoti daug vandens ar kitokių skysčių ir stengtis nukreipti savo mintis nuo rūkymo darant kažką malonaus.

Įsipareigojimas laikytis susidaryto plano

Kad ir kaip būtų, neretai rūkymo nutraukimo procese motyvacija kinta, grįžta mintys ir emocijos, skatinančios užsirūkyti.

„Tokiu sunkiu metu ypač svarbu atsiminti formulę, kad mūsų mintys nėra faktai, o tokios taisyklės  kaip, pavyzdžiui, „šiandien nerūkau“, „po metimo datos – nė dūmelio“ gali labai stipriai padėti išgyventi taip svarbų trijų mėnesių laikotarpį, nes tuo metu smegenys tarsi „atpratinamos“ rūkyti. Net 70 proc. metusių rūkyti patiria atkrytį po trijų mėnesių, todėl svarbu suprasti, kad tai yra ligos eigos dalis ir patyrus atkrytį svarbiausia vėl sugrįžti prie nerūkymo plano bei jo laikytis, kol galiausiai pasiseka“, – teigė V. Andrejevaitė.

„Santarvės“ archyvo nuotr.

Užsk. Nr. R1007/1

The post Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 21-ą minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Krūtinės chirurgijos skyriaus gydytojos pulmonologės Giedrės Grigienės teigimu, tai sunki, progresuojanti liga, bloginanti žmogaus gyvenimo kokybę, mažinanti gyvenimo trukmę, tačiau šios ligos, pasak gydytojos, galima išvengti.

„LOPL visame pasaulyje nustatoma vis dažniau. Šiuo metu statistika rodo, kad ši liga yra ketvirta pagal dažnumą. Prognozės dar liūdnesnės – skaičiuojama, kad po dvejų metų LOPL nusineš kas trečią gyvybę”, – sakė gyd. G. Grigienė. Panašias tendencijas ji stebi ir konsultuodama, ir gydydama pacientus RVUL: daugėja tiek naujų pacientų, kuriems nustatoma LOPL, tiek sunkių, dūstančių, ne vienerius metus su liga kovojančių pacientų Ligoninės stacionare.
Gydytoja pastebi, kad didžioji dauguma susirgusių galėjo išvengti šios klastingos ligos, jeigu būtų nerūkę ar laiku atsisakę šio žalingo įpročio. „Didžiajai daliai – aštuoniems iš dešimties – ligos atsiradimą sukėlė rūkymas, kiti du iš dešimties susirgo dėl kenksmingų darbo sąlygų, didėjančio oro užterštumo ar kitų aplinkybių. Tad dažniausiai pacientus į pulmonologo kabinetą atveda jų pačių pasirinktas gyvenimo būdas”, – apie ligos priežastis kalba gydytoja. Ji taip pat pastebėjo, jog pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija – svariai auga LOPL sergančių moterų skaičius.
„Anksčiau LOPL drąsiai galėjome vadinti vyrų liga, tačiau pastaruosius kelerius metus vertinant sergamumo dydžius matome, jog moterys sparčiai vejasi vyrus. Norėčiau pastebėti, jog būtent moterys yra jautresnės dūmų poveikiui, todėl rūkančioms moterims gresia didesnė rizika susirgti LOPL ar net plaučių vėžiu”, – teigė gydytoja.
Paklausta apie ligos simptomus, gyd. G. Grigienė sako, kad liga grėsminga, nes pirminiai jos simptomai dažnam pacientui nesiunčia rimto signalo kreiptis į gydytoją, o yra tiesiog „nurašomi” kaip rūkymo pasekmė. Šią ligą „lydi” lėtinis bronchitas, bronchų spazmai, lėtinis kvėpavimų takų uždegimas, dėl ko padidėja skreplių gamyba, kemšasi bronchai.
„Žmogus kosti, skrepliuoja, jaučia dusulį, tačiau jei tai nepablogina jo gyvenimo kokybės, numoja ranka. Didžioji dauguma pacientų į medikus ryžtasi kreiptis tik tada, kai vieną dieną tiesiog pajunta, jog įprastinė veikla – lipimas laiptais, greitesnis ėjimas, namų tvarkymas ar net apsirengimas –  dėl dusulio tampa sunkiai įveikiama”, – sakė gydytoja, pridurdama, kad daliai pacientų liga diagnozuojama jiems susirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes tokiu atveju LOPL simptomai žymiai paaštrėja.
Vis dėlto, nepaisant negailestingos statistikos ir fakto, kad ligos išgydyti nepavyks, gydytoja turi ir gerą žinią – kovoti galima. LOPL yra gydoma įkvepiamais vaistais (inhaliatoriais), kurie ženkliai sumažina simptomus, atitolinta paūmėjimus, sumažina jų dažnį ir taip pagerina gyvenimo kokybę. LOPL gydymas yra kompensuojamas, o inhaliatorių rinka Lietuvoje yra didžiulė, todėl kiekvienam pacientui parenkamas pats tinkamiausias gydymas.
„Pirmiausia, neabejotinai, rekomenduoju pacientams mesti rūkyti. Taip pat labai svarbu didinti fizinį aktyvumą. Kartais pajuokaudama pacientams, kuriems diagnozuota ši liga, pasiūlau įsigyti šunį, kuris, nori nenori, priverstų išeiti pasivaikščioti. Fizinio krūvio didinimas, kvėpavimo raumenyno stiprinimas apsaugo nuo dusulio, pagerina fizinio krūvio toleranciją ir taip stabdo ligos progresavimą”, – akcentavo gydytoja, pridurdama, kad šia liga sergantiems pacientams taip pat būtina pasiskiepyti nuo gripo.
Gydytoja sako, kad ligą, įvertinęs simptomus, gali įtarti ir šeimos gydytojas, bet diagnozę nustato gydytojas pulmonologas. „Yra nemažai kitų ligų, kurių simptomai primena LOPL, todėl konsultacijos metu surenkama anamnezė, atliekami plaučių funkciniai tyrimai, t. y., spirometrija, krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.. Naujausia įranga Konsultacijų centre mums tai leidžia padaryti kokybiškai ir gretai, todėl atsakymą ir veiksmingą gydymą pacientas gauna neretai ir tą pačią dieną”, – pridūrė gyd. G. Grigienė.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės inf.

The post Pulmonologė apie „rūkalių ligą“, nuo kurios miršta kas ketvirtas appeared first on udiena.lt.

Rūkymas ir tabako vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios susergama įvairiomis ligomis bei mirštama. Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo. Yra akivaizdžių įrodymų, kad tabako vartojimas susijęs su plaučių vėžiu. Taip pat yra duomenų, kad rūkymas skatina inkstų, gerklų, kaklo, galvos, krūties, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio atsiradimą. Visi rūkantieji miršta anksčiau laiko, nes yra apskaičiuota, kad rūkančiojo gyvenimo trukmė paprastai 10 metų trumpesnė nei nerūkančiojo.

Pagal Higienos instituto duomenis, 2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų. O štai Švedijoje – tik 11 proc. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų, tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje kasdien rūko 23 proc. 20–24 m. amžiaus moterų, o bent kartą per savaitę – 34 proc. 15 metų amžiaus berniukų. Pagal šį rodiklį mes pirmaujame ES.
Lietuvoje ypač daug žmonių – kasmet apie 6000 miršta − nuo su rūkymu susijusių ligų: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligų, vėžio. Nors mesti rūkyti yra bandę 75 proc. rūkančiųjų, iš tiesų mesti pavyko tik 18 proc. iš jų. Todėl seminaro, skirto Pasaulinei aplinkos sveikatos dienai paminėti (ji kiekvienais metais minima rugsėjo 26 d.), dalyviai kalbėjosi apie tabako kontrolę ir rūkymo prevenciją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Barzda pasveikino Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovus, specialistus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, savivaldybių gydytojus susirinkusius į Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje organizuotą seminarą „Tabako kontrolė… atsakas į pasaulinę tabako pandemiją”.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė pabrėžė rūkymo prevencijos svarbą Lietuvoje ir sakė: „Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, nuo kurio pasaulyje kasmet miršta 5,4 mln. žmonių. Priklausomybė nuo tabako lemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu priklausomybė nuo visų kitų narkotinių medžiagų kartu. Tabako rūkymas didina mirtingumą nuo dažniausių lėtinių neinfekcinių ligų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų ligų. Todėl PSO ragina šalis iki 2025 m. ketvirtadaliu sumažinti 30–70 m. amžiaus asmenų tikimybę mirti nuo lėtinių neinfekcinių ligų ir rūkymo paplitimą sumažinti trečdaliu. Apskaičiuota, kad dėl to išliktų gyvi net 200 mln. žmonių. Todėl asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistai kartu turi pradėti intensyvią rūkymo prevenciją bei teikti visokeriopą pagalbą, norintiems mesti rūkyti.”
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė, pristatydama tabako kontrolės ir rūkymo prevenciją pasaulyje, Azijos šalių radikalius draudimus bei neįprastas akcijas taip pat akcentavo, kad vien tik dėl draudimų šio žalingo įpročio žmogus neatsikratys.
„Metant rūkyti rūkymo žalą sveikatai galima sumažinti arba panaikinti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad tai yra priklausomybė nuo nikotino ir vien tik žmogaus valios pastangų neužtenka. Dažnai vien tik valios pastangomis metantis rūkyti žmogaus „atkrinta”, nes jis negauna reikalingos pagalbos, palaikymo. Metantis rūkyti žmogus patiria nikotino abstinencijos simptomus, todėl manau, kad tokiam žmogui reikalinga psichologinė pagalba, pakaitinė terapija”, − sakė Dalia Kitavičienė. Dabar dažnai šeimos gydytojai savo pacientų klausia, ar jie rūko, ir rūkantiems pataria atsikratyti šio sveikatą žalojančio įpročio, tačiau retai jiems teikia specifinę pagalbą.
„Kadangi nikotinas, kaip narkotinė medžiaga, sukelia priklausomybę, mesti rūkyti rūkaliams yra sunku. Yra dvi pagrindinės grupės metodų, kuriais siekiama padėti mesti rūkyti (palengvinti šį procesą ir sumažinti „atkritimo” tikimybę) tai medikamentiniai ir psichologiniai metodai”, − sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Andrejevaitė.
Visuomenės sveikatos specialistai ir šeimos gydytojai turi susivienyti, siekdami palengvinti metančiojo rūkyti abstinencijos sindromą bei užtikrinant sėkmingą metimo rūkyti rezultatą. Šeimos gydytojas metančiajam rūkyti galėtų skirti pakaitinę nikotino terapiją (nikotino pakaitalus, tokie kaip kramtomąją gumą su nikotinu, pleistrą su nikotinu, tabletes, inhaliatorius), o visuomenės sveikatos specialistai galėtų organizuoti psichologinę pagalbą, siekiant išvaduoti rūkančiuosius nuo psichologinės priklausomybės (metusiųjų rūkyti grupės, pagalbos telefonai, savipagalbos knygos ir pan.). Štai Vilniaus visuomenės sveikatos biure jau teikiama pagalba norintiems mesti rūkyti.
Pasyvusis rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai.
„Kadangi dėl pasyviojo rūkymo pasaulyje miršta 600 tūkstančiai žmonių, o dažniausiai vaikai, tai rūkalų dūmai viešose vietose pripažįstami visuomenės sveikatos problema. Todėl rekomenduojama vengti patalpų, kuriomis ilgai naudojosi arba gyveno rūkantieji. Nerūkantieji turi teisę reikalauti, kad nebūtų rūkoma automobiliuose ir patalpose, perspėti jei rūkantieji nepaiso rūkymo draudimo ženklų. Namuose, kuriuose buvo ilgai rūkoma reikia pakeisti kilimus, ventiliacijos sistemas, baldus,”− pabrėžė Kauno visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Lina Kleinauskienė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos vyriausioji specialistė dr. Viktorija Karlienė Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovams, specialistams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių gydytojams priminė rūkymo istoriją, jo atsiradimo priežastis, cigarečių cheminę sudėtį, Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Karolina Kukliauskaitė − pristatė tabako auginimo ryšį su miško kirtimais ir poveikį klimato kaitai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Miliauskaitė-Merkienė renginio dalyviams priminė senus ir supažindino su naujai priimtais teisės aktais ar jų pakeitimais dėl tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams ir dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais, o Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Giedrė Kundrotienė pasidalijo visuomenės sveikatos biuro gerąja patirtimi rūkymo prevencijos srityje.
Visi renginio dalyviai diskusijos metu sutiko, kad rūkymo ribojimai įvedami siekiant kelių tikslų: apsaugoti nerūkančiuosius nuo dūmų; sudarant nepatogumą paskatinti rūkančiuosius nustoti rūkyti; taip pat , kad nerūkantieji nebūtų skatinami rūkyti kitų pavyzdžiu. Dažnai teigiama, kad rūkymas daugeliui žmonių ramina nervus ir gelbsti nuo streso, tačiau iš tikrųjų tabako komponentai neatpalaiduoja, bet paprasčiausiai slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Diskusijoje nuspręsta, kad sveikatos sistemos darbuotojai turi tobulintis stresinių situacijų (darbe, namuose, mokyklose) valdymo srityje ir suvienyti jėgas, kad gyventojai kuo mažiau vartotų tabako gaminius arba net nepradėtų jų vartoti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

The post Ar galima išsivaduoti nuo rūkymo – misija (ne) įmanoma? appeared first on udiena.lt.

Šiandien, rugsėjo 20 dieną, Seimui nepavyko uždrausti rūkaliams traukti dūmą daugiabučių namų balkonuose. Už tai, kad leisti ir toliau rūkyti, balsavo 37 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė 25 parlamentarai.

Šiuo metu įstatymas Lietuvoje rūkyti draudžia visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems; restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus; transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Parengta pagal Seimo inf.

The post Neuždraudė rūkyti balkonuose appeared first on udiena.lt.

Prasidėjus mokinių vasaros atostogoms, Utenos apskrities policijos komisariato pareigūnai kartu su Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistais vykdė bendrą prevencinę priemonę, susijusią su nepilnamečių tabako gaminių, elektroninių cigarečių turėjimu, rūkymu bei vartojimu.

Pareigūnai apsilankė Utenos miesto mokyklų prieigose, nepilnamečių susibūrimo vietose, taip pat miesto vietose, kuriose pagal Utenos rajono savivaldybės sprendimus draudžiama rūkyti. Vykdytos prevencinės priemonės metu nustatyta nemažai pažeidimų, susijusių su rūkymu vietose, jaunesnių kaip šešiolikos metų asmenų tabako gaminių rūkymu ir pan.
Policijos pareigūnai primena, kad asmenims iki 18 metų rūkyti, turėti su savimi tabako gaminių, įskaitant ir elektronines cigaretes, bei jų talpyklas, draudžiama, o už tokią veiką yra numatoma administracinė atsakomybė.

Utenos AVPK inf.

The post Rūkantiems paaugliams – policijos pareigūnų dėmesys appeared first on udiena.lt.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4 358 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 10,5 proc. Gaisruose žuvo 55 žmonės (2015 m. – 56), iš jų 3 vaikai, o 77 gyventojai patyrė traumų. Tai mažiausias per keturis mėnesius gaisruose žuvusių žmonių skaičius.

Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 3 gaisrai nusinešė 3 žmonių gyvybes. Miestuose žuvo 20 gyventojų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 35. Septyni žmonės žuvo Kauno mieste, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Vilniaus ir Kėdainių rajonuose bei Vilniaus mieste, 4 – Varėnos rajone, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose bei Šiaulių mieste.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 16 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 14), 13 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 – dėl padegimų bei elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Neatsargus rūkymas šiemet jau nusinešė 16 gyvybių appeared first on udiena.lt.

Higienos instituto specialistų įvykdyto tyrimo metu panaudota australų sukurta programa „Prevent”, kuri padėjo prognozuoti tikėtiną žmonių bendrąjį mirtingumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų remiantis statistikos duomenimis apie gyventojų sveikatos būklę, rizikos veiksnių paplitimą. Pasitelkus šią programą buvo prognozuota, kokius padarinius visuomenės sveikatai sukels rūkymas ir alkoholis per artimiausius dešimtmečius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 50 proc. sumažinus rūkymo paplitimą tarp darbingo amžiaus (20–64 m.) žmonių, mirtingumas nuo plaučių vėžio, kuris yra viena pagrindinių vyrų mirtingumo priežasčių, iš lėto mažėtų beveik iki 2050 metų. Per šį laiką galėtume išsaugoti maždaug 5,8 tūkst. gyvybių. Deja, žmonių mirtingumas pastebimai imtų mažėti tik po 20 metų, nes metus rūkyti rizika mirti nuo plaučių vėžio mažėja labai ilgai, netgi dešimtmečius.
Sumažinus darbingo amžiaus gyventojų rūkymą 50 proc., sumažėtų mirtingumas nuo vienos dažniausių mirties priežasčių – išeminės širdies ligos, – per dvidešimt metų būtų išsaugota apie 2,6 tūkst. gyvybių. Vis dėlto prognozuojama, kad per šį laiką nuo išeminės širdies ligos galėtų mirti apie 349,3 tūkst. gyventojų. „Toks skirtumas yra dėl to, kad mirtingumą nuo išeminės širdies ligos lemia ne tik rūkymas, bet ir daug kitų, svarbių veiksnių: didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas. Veikdami kartu, pavojingų rizikos veiksnių įtaka sumuojasi, o kartais net dauginasi. Todėl žmonėms reikėtų  savo gyvenimo būdą peržiūrėti iš esmės”, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.
Dar viena mirties priežastis, susijusi su rūkymu, yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ši liga dažniau lemia pensinio amžiaus žmonių mirtį, todėl jeigu pusė darbingo amžiaus rūkančiųjų mestų rūkyti, tai padarytų palyginus nedidelę įtaką statistiniam mirtingumui nuo šios ligos per artimiausius dvidešimt metų. Vis dėlto mirties išvengtų apie 700 gyventojų.
Tyrimo metu buvo prognozuojama, kaip sumažėtų mirtingumas nuo kepenų cirozės ir kepenų vėžio, jeigu darbingo amžiaus asmenys imtų vartoti per pusę mažiau alkoholio. Pastebėta, kad mirtingumas nuo kepenų cirozės pradėtų pastebimai mažėti jau per pirmuosius kelerius metus, o per 15 metų galėtume išsaugoti apie 1,1 tūkt. gyvybių.
Dėl kitos alkoholio sukeliamos ligos – kepenų vėžio – kasmet miršta apie 180 žmonių. Per pusę sumažėjus darbingo amžiaus asmenų alkoholio vartojimui kasmet mirties išvengtų maždaug 8 asmenys.
„Žinoma, kad alkoholio vartojimas ir rūkymo paplitimas padidina riziką mirti ir nuo kitų ligų. Todėl tikėtina, kad perpus sumažinus šių žalingų įpročių paplitimą, žmonių mirtingumas turėtų sumažėti ir nuo kitų ligų. Tačiau neturėtume pamiršti, kad sumažėjus gyventojų mirtingumui pailgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, o tai dažniausiai reiškia, kad atsiras daugiau senų žmonių, kas sukels papildomas medicinines, socialines ir ekonomines pasekmes, – sakė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vyr. specialistė Sandra Mekšriūnaitė. – Bet kuriuo atveju, pirmiausiai turėtų būti galvojama apie žmogaus gerovę. Deja, patiems rūkaliams ir taurės kilnotojams jų sveikata mažai rūpi iki tol, kol jie neatsiduria pas gydytoją su rimtomis bėdomis. Pirminės profilaktikos priemonės taip pat sunkiai skinasi kelią, nes rezultatai matomi ne iš karto – dažnai tam reikia netgi dešimtmečių. Vis dėlto, mes rekomenduojame taikyti šias priemones, kad mūsų vaikai ar vaikaičiai artimiausiu metu netaptų statistiniu vienetu tarp „mirčių skaičius”.”

Higienos instituto inf.

The post Suskaičiuota, kiek išsaugotume gyvybių atsisakę žalingų įpročių appeared first on udiena.lt.