Nuo ateinančių metų rudens vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Šiai vakcinai per metus planuojama išleisti apie 600 tūkst. eurų. Vaikams skiepyti skirtas vakcinas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) perka kasmet, už jas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Suprantant vaikų skiepų svarbą ir siekiant užtikrinti gerą augančios kartos sveikatą, kasmet skiriama vis daugiau PSDF biudžeto lėšų imunoprofilaktikos programai. Šiemet šia programai vykdyti skiriama apie 8,7 mln. eurų, tai yra net 2,3 mln. daugiau nei pernai ir 4 mln. eurų nei užpernai.
Specialistai primena, kad rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, kūdikiams ir mažiems vaikams sukelianti sunkų ūminį viduriavimą, karščiavimą, vėmimą. Kūdikio organizmas greitai netenka vandens, todėl sutrinka daugelio organų veikla, gresia bendra organizmo intoksikacija. Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti. Priklausomai nuo nupirktos vakcinos, vaikai gali būti skiepijami 2 arba 3 kartus.
Laikantis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytų terminų vaikai mūsų šalies gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, yra nemokamai skiepijami VLK perkamomis vakcinomis nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos. Be to, 11 m. mergaites skiepijamos žmogaus papilomos viruso vakcina.
Specialistai ragina laiku paskiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. VLK atkreipia tėvų dėmesį, kad dėl skiepų pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Valstybinės ligonių kasos inf.

The post Vaikai kitąmet bus skiepijami nuo rotaviruso appeared first on udiena.lt.

Šaltuoju metų laikotarpiu didėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir virusinėmis žarnyno infekcijomis. Rotavirusai – vieni pagrindinių nebakterinių viduriavimų (diarėjų) sukėlėjai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šių metų sausio 1–22 dienomis Panevėžio mieste ir rajone jau užregistruota 19 rotavirusinės infekcijos atvejų. 2014 ir 2015 metų sausio mėn. atitinkamai 23 bei 7 atvejai.

Primename, kad rotavirusinė infekcija yra virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, skystu ir dažnu viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Šia infekcija užsikrečiama, kai virusai nuo rankų patenka į burną. Sergant nors ir lengva ligos forma, ligos sukėlėjai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais. Taip pat rotavirusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Didžiausi virusų kiekiai išsiskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–7 dienas, tačiau virusų išskyrimas gali užtrukti iki 2 savaičių. Rotavirusai kambario temperatūroje išgyvena ant daiktų paviršių nuo 90 min. iki 10 dienų ir ilgiau.
Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijosplitimui ir sergamumo mažinimui gali būti taikoma ir specifinė profilaktika – rotavirusinės infekcijos vakcina, kuri rekomenduojama visiems Lietuvos vaikams. Pirmąją dozę kūdikiui rekomenduojama sugirdyti praėjus 6 sav. nuo gimimo. Skiriant dozes daroma mažiausiai 4 sav. pertrauka tarp jų. Skiepijimas turi būti užbaigtas iki 6 mėn. amžiaus.
Rotavirusinės infekcijos plitimą efektyviai mažina ir nespecifinės profilaktikos priemonės, viena iš jų – rankų higiena. Kuo dažniau taisyklingai plaunamos rankos, tuo labiau sumažinama daugelio žarnyno infekcinių ligų rizika. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Ligonius prižiūrintys asmenys turėtų ne tik plauti rankas, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis. Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. Taip pat reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių, laikytis tinkamos mitybos.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Žiema – tinkamas metas plisti rotavirusams appeared first on udiena.lt.

Utenos rajone pagausėjo sergančiųjų rotavirusine infekcija. Nuo metų pradžios rotavirusu susirgo 38 asmenys, iš kurių 28 buvo ikimokyklinio amžiaus vaikai. Rečiau, tačiau serga suaugusieji, senyvo amžiaus žmonės, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sergamumas rotavirusine infekcija ypač išauga šaltuoju metų laikotarpiu – gruodžio-kovo mėnesiais.

Liga pasireiškia temperatūra, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais. Vėmimas gali būti labai intensyvus, viduriuojama iki 10-20 kartų per dieną. Dėl skysčių netekimo organizme rotavirusas ypač pavojingas mažiems vaikams, todėl susirgus vaikui būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo užtrunka nuo 24 iki 72 valandų. Dažniausiai infekciją platina viduriuojantys ligoniai, tačiau infekcijos šaltiniu gali būti ir besimptomis viruso nešiotojas (suaugęs ar vaikas). Didžiausi viruso kiekiai išsiskiria ūmiu ligos periodu. Virusas išsiskirti gali iki 2 savaičių.
Virusas plinta fekaliniu oraliniu būdu: per fekalijomis užterštas rankas ir įvairius buities ar aplinkos daiktus, per užterštą maistą ar buitinio kontakto keliu. Rizika užsikrėsti priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninių įgūdžių. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti rotavirusine infekcija jie gali keletą kartų.
Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Rankas plauti būtina pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, tai kolektyvuose turėtų daryti personalas, o namuose – tėvai.
Sergantįjį būtina kuo skubiau izoliuoti nuo sveikų vaikų, informuoti tėvus ir kreiptis į gydytoją. Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai.

Utenos visuomenės sveikatos centro inf.

The post Rotavirusinė infekcija atakuoja uteniškius appeared first on udiena.lt.

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, kuri yra paplitusi visame pasaulyje. Sergamumas šia infekcija ypač pakyla šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo suaktyvėjimas rotavirusine infekcija kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu pasitaiko ir susirgimų šeimose bei vaikų kolektyvuose.

Dažniausiai serga maži vaikai

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Lietuvoje didžiausi sergamumo rotavirusu rodikliai yra vaikų iki 2-3 metų amžiaus grupėje. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3-35 mėnesių kūdikiai ir vaikai. Nors ir rečiau, rotavirusu gali sirgti ir suaugusieji, senyvo amžiaus žmonės, kurių nusilpusi imuninė sistema.
Liga pasireiškia temperatūra, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmais. Vemiama gali būti labai intensyviai, o viduriuojama net iki 10-20 kartų per dieną. Rotavirusas ypač pavojingas mažiems vaikams dėl skysčių netekimo organizme. Todėl susirgus vaikui rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, 2014 metais Utenos apskrityje rotavirusine infekcija sirgo 140 žmonių. Utenos rajone užregistruoti 49 atvejai, Anykščių rajone – 33 atvejai, Molėtų rajone – 13 atvejų, Ignalinos rajone – 12 atvejų, Zarasų rajone – 14 atvejų, Visagino mieste – 19 atvejų. Daugiausiai rotavirusinės infekcijos atvejų užregistruota  2014 metų pradžioje.

Ką reikėtų žinoti apie rotavirusą?

Rotavirusas yra atsparus išorinės aplinkos veiksniams ir iki keleto mėnesių gali išgyventi ant daiktų paviršių, vandenyje, yra  jautrus chloro junginiams.
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai šią infekciją platina viduriuojantys ligoniai. Virusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su sergančio žmogaus išmatomis. Didžiausi viruso kiekiai išsiskiria ūmiu ligos periodu 4-7 dienas. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, jei neužtikrinama rankų bei aplinkos higiena.
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai. Nespecifinė profilaktikos priemonė, galinti sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose, – asmens ir aplinkos higiena. Vaikui susirgus kolektyve, būtina sergantįjį kuo skubiau izoliuoti nuo sveikų vaikų, pranešti tėvams ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Patarimai:

– Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs rotavirusinei infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, ėmė vemti, patariama jo neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl jo į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra ligos simptomų bei dar kelias dienas po to;
– ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai patartina naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;
– tualetą ir ligonio kambarį reikia valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas;
– patartina saugiai pašalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Juos reikėtų 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius būtina gerai išlyginti karšta laidyne.

Utenos visuomenės sveikatos centro inf.

The post Žiema – rotavirusinio enterito pikas appeared first on udiena.lt.