Ignalinoje atnaujinti (modernizuoti) beveik visi daugiabučiai namai bei 40 perspektyvių visuomeninių pastatų (mokyklos, darželiai, ligoninė, savivaldybės pastatas, seniūnijos ir kt.). Po atnaujinimo pasiektas iki 45 ir daugiau proc. šilumos sutaupymas. Su buvusiu meru, Europos Parlamento nariu Broniu Rope kalbėjomės apie Ignalinos pasiekimus ir kaip miestas atrodo Europos kontekste.

Gerbiamasis Europos
Parlamento narį, prisiminkite renovacijos pradžią Ignalinoje, kaip viskas vyko?
Pagal 2007–2013 metų programą 14 probleminių savivaldybių visoje Lietuvoje buvo skirtas kompensavimas 200 daugiabučių namų renovacijai. Pagal proporciją tuomet mums (Ignalinai) buvo skirti pinigai 13 namų atnaujinti ir suteikta net 85 proc. valstybės parama. Į pirmą susitikimą atėjo 60 daugiabučių namų atstovai, tačiau tik 6 namų gyventojai iškart sutiko su renovacija. Kitus reikėjo kelis kartus įtikinėti būsima nauda. Taip nutiko, kad norą renovuotis pareiškė daugiau namų, nei galėjome įgyvendinti pagal programą. Todėl mes surengėme konkursą – kurie daugiabučiai namai daugiau pasiūlys savo lėšų, tie ir bus atnaujinti. Po šio konkurso paaiškėjo, kad siūlymai buvo nuo 16 iki 30 proc. prisidėti savomis lėšomis. Tokiu būdu laimėjo visas miestas, nes mes, užuot atnaujinę 13 mums skirtų namų, atnaujinome net 15. Taigi būdami pirmieji laimėjome daugiausia.

Ar viskas vyko sklandžiai?
Žinoma, būti pirmiesiems visuomet yra tam tikra rizika, būta ir nesklandumų, tačiau juos visus išsprendę ėjome toliau. Bene didžiausia problema, su kuria iš pradžių susidūrėme, buvo ta, kad pats daugiabutis turėjo administruoti visą renovaciją, o žmonės prašydavo, kad tai už juos atliktų savivaldybė. Todėl jau kitais metais vykdant „Ignalinos enervizijos“ programą nuo žmonių pečių nukrito didelė našta ir visus administravimo rūpesčius perėmė savivaldybės kontroliuojamos įmonės Ignalinos butų ūkio patyrę specialistai.

Kaip sekėsi gyventojams pristatyti renovacijos naudą?
Tuomet aš pats gyvenau daugiabutyje. Tik per trečią susitikimą sugebėjau įtikinti kitus namo gyventojus, kad modernizacija naudinga: jog sutaupymai padengs renovacijos paskolą, kampiniuose, pirmo ar paskutinio aukšto butuose bus normali 20–21 laipsnio temperatūra žiemą, bus apšiltintas ir kapitališkai sutvarkytas stogas, rūsys, pakeisti vamzdynai, atnaujintas šilumos punktas. Naujos laiptinės durys bei pasikeitusi namo išvaizda suteiks miestui vizualinį grožį. Negalima pamiršti, kad po renovacijos padidėja ir buto kaina. Prieš kelerius metus Ignalinoje parduoti butą nerenovuotame daugiabutyje buvo neįmanoma. Taigi mums pavyko įtikinti gyventojus, kad pasikeis jų gyvenimo kokybė. O atnaujinus pirmuosius namus daugiau įtikinėti gyventojų renovacijos nauda jau nebereikėjo. Geriausias pavyzdys ir paskata – renovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenantys pažįstami.

Kaip Lietuva ir Ignalina atrodo Europos kontekste?
Lietuva vykdo klimato kaitos keliamas užduotis, todėl kritikos nesulaukiame, tačiau neturime sustoti, nes Europos ambicijos labai didelės. Tikslas – jau po kelerių metų nenaudoti jokio iškastinio kuro. Lietuvoje apskritai sunaudojama nemažai iškastinio kuro, taip pat ir dujų šildymui bei karštam vandeniui ruošti, taigi iššūkių yra. Kalbant apie Ignaliną, pasiektas rezultatas yra išskirtinis visoje Europoje. Jau kitais metais tai bus vienintelis miestas, kuriame atnaujintas (modernizuotas) šilumos ūkis pereinant prie biokuro, pakeistos ir sutvarkytos šilumos trasos bei renovuotas visas miestas.

Kokie ateities planai?
Mes renovuojame daugiabučius namus ne tik mieste, bet ir aplinkiniuose miesteliuose: Dūkšte, Vidiškyje ir kt. Modernizavus Dūkšto katilinę ant stogo buvo įrengti saulės kolektoriai, kurie vasarą visą miestelį aprūpina karštu vandeniu, nors katilinė nebūna užkuriama – visa šiluma iš saulės. Taigi ateityje reikia ieškoti galimybių, kaip visą Ignalinos miestą ir kitus miestelius aprūpinti karštu vandeniu bei šiluma iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o pagaminamos energijos perteklių dar ir parduoti. Kai pertvarkėme šilumos ūkį, pastatėme tris biokuro katilus reikiamam šilumos kiekiui užtikrinti. Tačiau dabar, įgyvendinus renovaciją, šilumos poreikis sumažėjo beveik tris kartus, taigi reikia galvoti, kaip užtikrinti efektyviausią įmanomą šilumos ūkio darbą. Su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra bei Vokietijos kompanija „Būsto iniciatyva Rytų Europoje” ieškome inovatyvių sprendimų, kaip tai padaryti. Viena iš galimybių, kaip dar sumažinti energijos poreikį, tai – pereiti prie žemų temperatūrų šilumos tiekimo. Bet kokiu atveju negalime sustoti ir privalome toliau ieškoti visų įmanomų galimybių, kaip taikyti inovatyviausias technologijas, pasinaudoti fondais ir užtikrinti šiltnamio efekto mažinimą.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi
Vytautas AUKŠTAITIS

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

The post Ignalinos fenomenas Europoje – renovuotas visas miestas appeared first on udiena.lt.