Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, nere­tai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlio­ja, tikisi, jog problema susitvar­kys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokal­bių forumuose, gūglina simp­tomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų spren­dimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmasis kreipima­sis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigė psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kie­kviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgšta­vimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psi­chikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutriki­mų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kaž­kokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių lai­kų“, – visuomenėje vis dar eg­zistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pa­žymi S. Marčėnienė.

Po truputį mažėja stereotipų

Kita vertus, psichologė S. Mar­čėnienė tvirtino, kad vyksta tam tikri teigiami poslinkiai, daugė­ja informacijos viešojoje erdvėje, kinta žmonių požiūris, ypač jau­nesnių, kurių dauguma jau drą­siai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, kad drąsėja ir vy­rai, kurie anksčiau to vengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuo­menėje mažėja stereotipų, susiju­sių su psichikos sveikata.

Taigi, jei turite abejonių dėl krei­pimosi, patariama pokalbį su spe­cialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsi­registruoti konsultacijai. „Nuosta­ta, kad atėjau tiesiog pasikalbė­ti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgš­tavimus, gali padėti jaustis ra­miau, labiau pasitikėti specialis­tu“, – pastebi pašnekovė.

Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios

Dažnai pokalbis su psicholo­ginės pagalbos ar emocinės pa­ramos telefonu linijų konsultan­tais gali suteikti padrąsinimo ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl, išgyvenant emoci­nius sunkumus, medicinos psi­chologė K. Engesser rekomen­duoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima ras­ti nacionalinės platformos „Pa­galba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-li­nijos/.

„Kai kurios pagalbos linijos yra bendrinės, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyven­tojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savižudybės krizę pa­tiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijos, kur pagalba tei­kiama rusų kalba“, – pabrėžė K. Engesser ir pridūrė, kad tokie po­kalbiai yra anonimiški, o psicho­loginę pagalbą ar emocinę para­mą dažniausiai teikia apmokyti savanoriai, psichologai, psichote­rapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.

Patyrus sunkius išgyvenimus – darbo netekimą, skyrybas – ar ki­tus netikėtus, psichologiškai su­dėtingus pokyčius, kiekvienas gali gauti nemokamai iki penkių psi­chologo konsultacijų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Patiriant psichikos sveikatos sun­kumų nemokama psichologinė pagalba teikiama psichikos svei­katos centruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalin­ga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichi­kos sveikatos centre.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidenci­alią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospa­galboscentras.lt/kontaktai/).

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavo­jus sveikatai ar gyvybei, reikė­tų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant teikia­ma priėmimo-skubios pagalbos ar krizių skyriuose.

Būtina paminėti, kad kiekvie­nas gali geriau rūpintis savo psi­chikos, kaip ir fizine, sveikata pa­sitelkdamas patikimus interneto puslapius, tokius kaip www.pa­galbasau.lt, ar naudodamasis tokiomis internetinėmis progra­mėlėmis kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savipa­galbos įgūdžiams, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti pani­kos atakos metu.

Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?

Perspėjama, kad kai kurios psi­chologinės būsenos be specialis­tų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti žmogaus adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funk­cionavimo sritis. Neretai galioja tai­syklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsistatymo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi sta­cionarinės pagalbos ligoninėje.

Svarbu atminti, kad net ir vie­nas pokalbis tinkamu laiku gali padėti pasijusti geriau, o suteik­ta patikima informacija, proble­mų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėjimą, viltį, pa­skatinti spręsti problemas.

„Jau vien nusiteikimas, pasi­ryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kito­se gyvenimo srityse, paskatin­ti jausmą „aš galiu“, išeičių ieš­kojimą“, – pažymi psichologė S. Marčėnienė.

IDSAM1112/12

The post Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis appeared first on udiena.lt.

Gesindami gaisrus ugniagesiai gelbėtojai neretai susiduria su skaudžiomis netektimis – ugnis pasiglemžia artimų žmonių gyvybes, patiriamos traumos, netenkama turto. „Nelaimės žmones sukrečia. Ne vienam tokiu atveju yra reikalinga psichologinė pagalba, todėl ieškome būdų, kas galėtų jiems pirmieji padėti,” – sakė  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos psichologė Liepa Raškevičienė.

Atlikę gelbėjimo darbus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai nuo šiol nelaimę patyrusiems ir išgyvenantiems piliečiams dalins lankstinukus „Tu nesi vienas” su emocinės paramos ir psichologinės pagalbos kontaktais, kuriuos išleido Savižudybių prevencijos biuras drauge su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru.
Pasak psichologės L. Raškevičienės, bendradarbiavimas su Savižudybių prevencijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos biurais suteikia galimybę laiku nelaimės sukrėstiems piliečiams pasiūlyti kreiptis psichologinės pagalbos ir taip prisidėti prie visuomenės psichikos sveikatos gerinimo. Ji tikisi, jog ilgainiui šią teigiamą praktiką pavyks perkelti ir į kitas apskritis.
Kaip teigė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Organizacinio skyriaus vedėja Inga Ramanauskienė, šios apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba yra pasirašiusi Vilniaus savižudybių prevencijos memorandumą, kuriuo įsipareigojo drauge su kitomis įstaigomis ir organizacijomis  siekti mažinti šalies savižudybių rodiklį. „Ugniagesiai gelbėtojai kasdien gelbsti žmonių gyvybes ir turtą. Tikimės, kad jie, pirmieji atvykstantys į nelaimės vietą ir patiriantys akistatą su skaudžiais žmonių išgyvenimais, noriai prisidės prie šio prasmingo darbo ir siekio, kad gyventojai sunkiausiomis akimirkomis žinotų, į ką kreiptis. Juk dalyvavimas šiame procese, efektyvios pagalbos teikimas, dalijimasis informacija yra kiekvieno pareigūno asmeninė misija,” – sakė I. Ramanauskienė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Po gaisro – informacija apie psichologinę pagalbą appeared first on udiena.lt.