Ilgą laiką nerodo jokių simptomų

Prostatos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių vyrų diagnozių visame pasaulyje – vien Lietuvoje dėl šios ligos kasmet miršta iki 600 vyrų. Nors daugiausia atvejų nustatoma vyrams, sulaukusiems septintojo dešimtmečio, į rizikos grupę patenka ir jaunesni, nuo 50 iki 70 metų amžiaus vyrai, teigė „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė.

„Paveldimumas – vienas iš svarbiausių prostatos vėžio rizikos veiksnių. Todėl vyrams, kurių artimi giminaičiai , tai yra, tėvai, seneliai ar broliai sirgo šia liga, patariama pradėti profilaktinius tyrimus dar nuo 40–45 metų. Be to, naujausi tyrimai vis dažniau rodo ir gyvenimo būdo poveikį šiai rizikai“, – sakė J. Verikaitė.

Pasak gydytojos urologės, didesnę prostatos vėžio riziką patiria vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, o papildomą neigiamą poveikį daro ir žalingi įpročiai – rūkymas bei alkoholio vartojimas, lėtinis prostatos uždegimas.

„Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Ligai progresuojant, dažniausiai pasireiškia dažnas ar apsunkintas šlapinimasis, skausmas šlapinantis, naktinis šlapinimosi padažnėjimas, silpnesnė šlapimo srovė. Kai kuriais atvejais gali pasirodyti ir kraujas šlapime“, – teigė gydytoja urologė.

Prevencija – veiksmingiausias būdas pažaboti ligą

Svarbiausia prostatos vėžio prevencijos priemonė – laiku atliekami profilaktiniai tyrimai. Kaip pabrėžia J. Verikaitė, nacionalinė Prostatos vėžio prevencijos programa davė apčiuopiamų rezultatų, ir per pastaruosius 15 metų buvo diagnozuota daugiau ne tik išplitusio prostatos vėžio atvejų, bet ir ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų.

„Kiekvienas 50 metų sulaukęs vyras Lietuvoje turėtų kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal nacionalinę Prostatos vėžio prevencijos programą. Šios patikros nereikėtų nei bijoti, nei atidėlioti – pirmiausia atliekamas paprastas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Jei PSA rodikliai yra normos ribose ir nėra kitų nusiskundimų, pakartotinai tikrintis užtenka po dvejų metų. Jei nustatoma padidėjusi PSA koncentracija, pacientui atliekami išsamesni tyrimai, tačiau tai dar nebūtinai reiškia onkologinę ligą – didesni rodikliai gali būti susiję ir su kitais sveikatos pokyčiais“, – sakė gydytoja urologė.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius akcentavo, kad profilaktinė sveikatos patikra turėtų tapti nuoseklia sveikatos priežiūros dalimi, o ne vien atsaku į atsiradusius simptomus. Jo teigimu, būtent prevenciniai tyrimai leidžia ligą aptikti ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią jos progresavimui.

„Vyrai neretai delsia kreiptis į gydytojus, pirmuosius pakitimus priskirdami kasdieniam nuovargiui ar stresui. Vis dėlto, onkologinės ligos gali ilgą laiką vystytis nepastebimai. Profilaktiniai tyrimai ne tik padeda ligą aptikti anksti, bet ir suteikia galimybę imtis veiksmų dar iki pasireiškiant rimtiems simptomams,“ – pabrėžė ekspertas.

Pasak A. Zinevičiaus, vis didesnis dėmesys sveikatos draudimui signalizuoja apie reikšmingą pokytį – gyventojai ima suprasti prevencijos svarbą ir rūpinasi sveikata dar iki atsirandant ligos požymiams.

„Sveikatos draudimo planai neapsiriboja vien greitesne prieiga prie medikų ar diagnostikos – jie leidžia sistemingai rūpintis sveikata, atliekant reikalingus profilaktinius tyrimus, galinčius užkirsti kelią rimtesnėms diagnozėms. Prostatos vėžio atveju tokia prevencija tampa gyvybiškai svarbi, nes laiku nustatyta liga gali būti sėkmingai valdoma ir gydoma“, – teigė ekspertas.

Tikslingas gydymas padeda įveikti ligą

Anksti diagnozavus prostatos vėžį, gydymo galimybės yra daug platesnės ir efektyvesnės. Tuomet gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko agresyvumą ir paciento bendrą sveikatos būklę.

Ankstyvose stadijose dažnai pakanka aktyvios stebėsenos – reguliarūs tyrimai ir patikros leidžia stebėti ligos eigą, o intervencijos pradedamos tik tuomet, kai to tikrai reikia, esant kliniškai reikšmingam prostatos vėžiui.

Tokiu atveju, jeigu liga progresuoja, taikomas chirurginis gydymas – dažniausiai minimaliai invazinės laparoskopinės-robotinės operacijos. Taip pat pastaraisiais metais plačiai taikomos ir pažangios radioterapijos technologijos, leidžiančios tiksliai nukreipti spinduliuotę į naviką, tausojant sveikus audinius svarbesnę vietą užima modernūs sisteminiai gydymo būdai – hormonų terapija, chemoterapija ir individualizuoti vaistai, parenkami pagal genetinius naviko ypatumus.

Į klinikinę praktiką žengia ir radionuklidinė terapija, paremta prostatos specifinį membraninį antigeną (PSMA) atpažįstančiais junginiais – ši metodika leidžia vienu metu diagnozuoti ir tiksliai gydyti vėžį. Naujausios technologijos suteikia galimybę gydymą pritaikyti prie konkretaus paciento poreikių. Tai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir leidžia išsaugoti gyvenimo kokybę.

The post Nuo prostatos vėžio Lietuvoje kasmet miršta 600 vyrų: medikai pabrėžia prevencijos svarbą appeared first on udiena.lt.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, gyventojai, matyt, gerokai yra įsibaiminę koronaviruso grėsmės, nes tikrinimas pagal prevencines programas per pandemiją labai sumažėjo. Didžiausias neigiamas pokytis buvo juntamas Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdyme, o mažiausiai karantinas atsiliepė Storosios žarnos vėžio prevencijos programos vykdymui. J. Narbuto teigimu, suprantama, jog COVID–19 yra grėsminga liga, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ne mažiau grėsmės kelia ir kitos ligos, ypač vėžys, kurį aptikus pavėluotai, pasekmės gali būti labai liūdnos.

Panevėžio TLK regione po pirmojo karantino tik storosios žarnos vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų paslaugų apimtys ir tik rugsėjo mėn. buvo didesnės nei 2019 m. Didžiausias paslaugų mažėjimas buvo stebimas pirmojo karantino metu (kovo–birželio mėn.) bei lapkričio–gruodžio mėn., mažiausias – rugsėjo–spalio mėn.

Šalyje mažiausias paslaugų teikimo sumažėjimas buvo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos (26 proc.), didžiausias – prostatos vėžio programos (43 proc.).

Pastarosios programos vykdymas Panevėžio TLK regione 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo tiek pat. Mažiausias pokytis buvo tikrinant gyventojus pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą – vykdymas mažėjo 18 proc.

Informavimo apie širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę bei įvertinimo paslaugos teikimas Panevėžio ir Utenos apskrityse bendrai mažėjo apie 31 proc. Didžiausias mažėjimas buvo Kupiškio r., Panevėžio m. ir Zarasų r. savivaldybėse.

Informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimas atlikti mamografiją pernai mažėjo apie 38 proc. Labiausiai – Molėtų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse. Vienintelėje Visagino savivaldybėje šios programos vykdymas buvo dvigubai didesnis nei 2019 m.

Informavimas apie gimdos kaklelio vėžio programą mažėjo 23 proc., o citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga – 32 proc. Informavimas apie paslaugą labiausiai mažėjo Biržų r. ir Panevėžio m. ir Zarasų r. savivaldybėse, tepinėlių paėmimas – Rokiškio, Anykščių ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Visagine informuota 72 proc. daugiau moterų nei 2019 m., Kupiškio rajone – 1 proc. daugiau paimta tepinėlių.

Informavimo apie ankstyvąją prostatos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno nustatymo paslaugų mažėjo 43 proc. Didžiausias mažėjimas buvo Utenos, Molėtų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse.

Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir IFOBT rezultatų įvertinimo paslaugų suteikta 18 proc. mažiau, pacientų siuntimų pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – 38 proc. mažiau. Informavimas apie paslaugą ir IFOBT rezultatų įvertinimas labiausiai mažėjo Zarasų ir Utenos savivaldybėse, paciento siuntimai pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – Zarasų, ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Zarasų rajone abiejų paslaugų mažėjimo skaičiai gerokai viršijo skaičius kituose rajonuose.

Ryškus visų prevencinių programų vykdymo sumažėjimas 2020 m. – tai ženklas, kad programų vykdymą šiais metais būtina skatinti. Panevėžio TLK ragina gyventojus, kurių amžius suteikia teisę pasitikrinti sveikatą prevenciškai pagal aukščiau išvardytas programas, nebijoti kreiptis į gydymo įstaigas, nes delsimas onkologinių, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų išaiškinamumui yra rimta kliūtis, galinti kainuoti gyvenimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Koronavirusas pakoregavo ir prevencininių programų paslaugų teikimą appeared first on udiena.lt.

Lapkričio mėnuo visame pasaulyje žinomas „Barzdoto lapkričio“ vardu, kuomet vyrai yra skatinami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Prie šios iniciatyvos prisideda ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kviesdama Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir sudalyvauti nemokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.

Prostatos vėžys – vis dar dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, šių susirgimų daugėja kiekvienais metais. Statistika rodo, kad mūsų šalyje prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta maždaug 2 tūkstančiai vyrų. Sergamumas šio tipo vėžiu Lietuvoje šiek tiek viršija Europos vidurkį, tačiau mirštamumas nuo prostatos vėžio šį rodiklį vis dar gerokai lenkia. Nepaisant to, Lietuvoje dėl prostatos vėžio nemokamai prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirtas vyras. Pernai pagal prostatos vėžio nemokamą prevencinę programą pasitikrino 119 tūkstančių iš 440 tūkstančių atitinkamos amžiaus grupės vyrų. Šiemet per devynis mėnesius prevencinėje programoje sudalyvavo 60 tūkstančių vyrų.

„Prostatos vėžio profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šios ligos stadijoje ilgai nejaučia jokių simptomų. Simptomai atsiranda tik vėlyvosiose ligos stadijose. Todėl vyrams labai svarbu reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kuris suteiks visą informaciją apie galimybes dalyvauti programoje ir supažindins su tyrimų eiga“, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Grigarienė.

Pasak specialistės, prostatos vėžio tyrimai atliekami paimant kraujo mėginį. Šis tyrimas parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jeigu tyrimo atsakymas geras, vadinasi pacientas sveikas, o jeigu tyrimo atsakymas rodo padidėjusį PSA kiekį kraujyje, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą diagnozei patikslinti. Jei urologui atlikus papildomus tyrimus nustatomas susirgimas, pradedamas gydymas.

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), o tuo atveju, jeigu šia liga sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Jei vyras nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

VLK primena, kad vyrai Lietuvoje gali pasinaudoti nemokamomis prevencinėmis programomis, skirtomis kovai ne tik su prostatos vėžiu, bet ir storosios žarnos vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Visų programų tikslas – aptikti ligas ankstyvoje stadijoje, nes kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo daugiau yra galimybių jas išgydyti. Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

VLK inf.

The post Vyrai raginami nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio appeared first on udiena.lt.

Išgirdus sunkios ligos diagnozę tampa neramu. Dar neramiau, jei ta liga – vėžys. Vyrai, sužinoję prostatos vėžio diagnozę išsigąsta, o vėliau – prisimena girdėtas istorijas ir medicininius mitus. Istorijos yra įvairios, nes kiekvienas sergantis žmogus – unikalus, kaip ir jo ligos vingiai. Tiesa, prostatos vėžį gydantys medikai yra optimistiškesni, nes ši liga Lietuvoje yra gerai gydoma, nauji ir modernūs gydymo būdai teikia vilties.

Medikai optimistiški

Prostatos vėžiu galima sirgti ilgus metus, nieko apie tai nežinoti ir visiškai nesijaudinti. Bet šia klastinga liga galima susirgti ir labai greitai bei skausmingai. Pasak, Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjo, urologo-onkologo Alberto Ulio, tai liga, kuri vienam žmogui gali pasireikšti aštriai ir agresyviai, o kitam – lėtai, neskausmingai ir paslapčia.
Prostatos vėžys dažniausiai kamuoja vyresnius vyrus, skaičiuojama, kad apie 80 procentų prostatos vėžiu sergančių vyrų yra vyresni nei 65 metai. Šia klastinga liga serga ir jaunesni 40 ar 50 metų vyrai, tiesa, tokio amžiaus sergančiųjų yra daug mažiau, nors juos užklupusi liga dažnai būna agresyvios formos, greitai besivystanti.
Urologo-onkologo A. Ulio teigimu, jam dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie išgirdę prostatos vėžio diagnozę itin sunerimsta, reikalauja skubaus gydymo. Tačiau tiesa ta, kad didžioji dalis pacientų serga tokia onkologinės ligos forma, kurios efektyviausias gydymas – stebėjimas, nes, pasak medikų, pradėjus intensyvų gydymą tokiems pacientams galima labiau pakenkti nei padėti. Ši ligos forma gali tęstis ilgus metus.
„Didžioji dalis vėžio formų, pasitaikančių Lietuvoje, yra tie vadinamieji „geresni”, mažiau agresyvūs vėžiai. Kuomet jie diagnozuojami, paskiriamas aktyvūs stebėjimas, bet nepuolama operuoti ar spinduliuoti, nes dažnai toks gydymas gali sukelti daugiau komplikacijų nei naudos”, – pabrėžė A. Ulys.

Unikalūs ligos vingiai

Specialistas pripažino, kad pacientai ne visada supranta, jog ligą galima stebėti ir nebūtina jos gydyti. Žmonės sergantys vėžiu yra įpratę girdėti, kad šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Medikų nuomone kone pusė visų naujai nustatomų pirmos ar antros stadijos neagresyvaus prostatos vėžio atvejų galėtų būti tik aktyviai stebimi ir 5-10 metų jiems nereikėtų skirti jokio gydymo. Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų kas pusmetį atlikti tyrimus, o kartą per 2 ar 3 metus – kontrolinę magnetinio rezonanso tomografiją, o neaiškiais atvejais – kontrolinę prostatos biopsiją.
Prostatos vėžio agresyvumas dažniausiai nustatomas pagal Glisono sistemą. Ši sistema taikoma prostatos vėžio stadijoms ir piktybiškumui nustatyti. Taip pat ji netiesiogiai parodo naviko agresyvumą ir ligonio prognozę. Prostatos audinio pokyčiai yra vertinami skalėje nuo 1 iki 5, tas pats vertinimas gali būti ir nuo 0 iki 10. Kuo didesnis skaičius pagal Glisono sistemą – tuo rimtesnis susirgimas.
„Tarkime prostatos vėžys, kuris pagal Glisoną yra 5 ar 6 – vystosi labai lėtai. Atsiranda viena ląstelė po kelių ar keliolikos metų – kita. Tai silpnas vėžys, kurį privalu stebėti, bet aktyviai gydyti nereikia. Taip jau yra, kad daugelis senyvo amžiaus vyrų serga prostatos vėžiu, jei tirtume visus paaiškėtų, kad serga daugiau nei neserga”, – pažymėjo Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjas.
Ligos eiga, trukmė ir net tai, kad skirtingo amžiaus vyrus kamuoja vis kitokio agresyvumo vėžys, neretai glumina. Vyrai linkę galvoti, kad jei vienas sirgo prostatos vėžiu daugybę metų ir jam nieko nenutiko, taip bus ir kitam. Bet tai – tik dalis tiesos.
„Taip jau yra, kad jaunesni vyrai serga agresyvesnės formos prostatos vėžiu. Tarkime, jei prostatos vėžys yra 7 ar 9 pagal Glisono sistemą, jį būtina skubiai gydyti, nes jis – agresyvus ir pavojingas. Susirgus tokiu vėžiu ir negydant per porą metų situacija gali tapti prasta: atsirasti metastazės kauluose, kamuoti skausmai ir šlapinimosi sutrikimai”, – pasakojo medikas.

Gydymas individualus ir sėkmingas

Nepaisant paslaptingos ligos eigos, prostatos vėžys Lietuvoje yra gydomas tikrai sėkmingai. „Neoficiali statistika rodo, kad penkių metų išgyvenamumas su prostatos vėžiu yra apie 100 proc. Net ir tie vėžiai, kurie yra diagnozuojami gana vėlai, o tokių diagnozių pasitaiko vis rečiau, yra puikiai gydomi”, – sakė gydytojas A. Ulys.
Pradinėms prostatos vėžio stadijoms gydyti galima siūlyti stebėseną arba, jei vėžys agresyvus, – radikalaus gydymo formas – operaciją ir spindulinę terapiją. Jei pacientui nustatytas išplitęs prostatos vėžys, jis gydomas hormonų terapija, taip pat taikoma chemoterapija, biologinė terapija. Sergant pradine vėžio stadija, nesvarbu – agresyvi ji ar ne – šansai pasveikti yra didžiausi.
Daugeliui pacientų, kurių vėžys yra išplitęs arti prostatos arba vis dar prostatoje, sprendimas dėl operacijos priimamas remiantis Glisono balu, priskirtu patologo, klinikine vėžio stadija, amžiumi. Gydymo skyrimas visada aptariamas gydytojų konsiliume, šiuo metu taikoma gana daug efektyvių gydymo būdų. Tai ir operacinis prostatos pašalinimas, spindulinė terapija ir viena naujesnių jos atmainų – brachiterapija, taip pat ankstyvesnė chemoterapija, pirmos ir antros eilės chemoterapija, visa tai duoda pozityvių rezultatų.
Dalis pacientų yra linkę vengti chemoterapijos, bet pasak medikų – tai paveikus, nors ir sudėtingas gydymas. Medicininiai tyrimai rodo, kad derinant chemoterapiją su hormoniniu gydymu galima tikėtis itin gerų rezultatų, o jei liga pažengusi, galima prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę.
Prostatos vėžio atveju chemoterapija dažniau skiriama tada, kai liga progresuoja, išsivysto metastazės kauluose ar kepenyse, skauda. Paskyrus chemoterapiją skausmai mažėja arba dingsta, taip gelbstimos gyvybės, prailginama gyvenimo trukmė.

„Idea prima” inf.

The post Prostatos vėžys – liga nereiškia nuosprendžio appeared first on udiena.lt.

Utenos „Juventus“ ekipa praėjusio sekmadienio popietę ne tik iškovojo pergalę Lietuvos krepšinio lygos čempionate, bet ir surengė socialinę akciją, kurios metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija.

„Juventus” klubas tapo pirmuoju juridiniu asmeniu, kuris tapo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos ambasadoriumi ir sutartimi įsipareigojo prisidėti prie šios organizacijos veiklos.
Rungtynių su Kėdainių „Nevėžio” ekipa didžiosios pertraukos metu sutartį pasirašė „Juventus” komandos direktorius Eimantas Skersis ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.
„Per mūsų organizacijos ilgą gyvavimo laikotarpį tai yra pirmas atvejis, kai juridinis asmuo tampa mūsų organizacijos ambasadoriumi. Labai dėl to džiaugiamės ir tikimės, kad tai bus puikus pavyzdys kitiems. Žmonės turi daugiau kalbėti apie šią aktualią problemą, kuri gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Mažai kas žino, kad ankstyvoje stadijoje nustatytas prostatos vėžys yra praktiškai šimtu procentų pagydomas. Reikia nebijoti apie tai kalbėti, profilaktiškai tikrintis ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms”, – susirinkusiems žiūrovams kalbėjo P. Rakštys.
„Juventus” klubas ne tik pasirašė sutartį, tačiau ir rinko lėšas, kurios bus skirtos paremti prostatos vėžio tyrimus Utenos mieste. Krepšinio mėgėjai į rungtynes buvo įleidžiami nemokamai, tačiau kviečiami aukoti pinigus Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai. Sirgaliai neliko abejingi ir į aukų dėžutes įmetė 841 eurą ir 54 centus.
Antrasis šios akcijos etapas vyks 2017 metų sausio mėnesį, kai draugija kartu su „Juventus” klubu kvies Utenos mieste nemokamai atlikti prostatos vėžio tyrimus. Specialus Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos autobusiukas sausio mėnesį atvyks į Uteną. Paprastai už tyrimus reikia susimokėti, tačiau šį kartą autobusiukui atvykus į Uteną tyrimai bus apmokėti iš surinktų lėšų.
Ateityje planuojama ir toliau vykdyti įvairias socialines akcijas, kurios bus skirtos kovai su prostatos vėžiu. Viena iš jų – nemokamos gydytojų konsultacijos, kurios bus atliekamos Utenos arenoje vyksiančių krepšinio rungtynių metu specialiai tam įrengtame kabinete.

Utenos „Juventus” inf. ir laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Krepšinio mėgėjai remia prostatos vėžio tyrimus Utenos mieste appeared first on udiena.lt.

Sveikas seksualinis gyvenimas yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Deja, kartais liga ar kitas negalavimas pakoreguoja šią intymią sferą. Vyrams, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, seksualinio pajėgumo klausimas tampa itin aštrus. Medikai tikina, kad erekcijos problemos, kaip ir prostatos vėžys, yra gydomos, tačiau svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos.

Ne visi sergantieji turi sutrikimų

Lietuvoje prostatos vėžys kasmet pasiglemžia per 600 vyrų, dar beveik 3 tūkst. ši liga yra diagnozuojama. Prostatos vėžys yra vyresnio amžiaus vyrų rykštė, kuri, jei diagnozuojama vėliau, reikalauja kantraus ir ilgo gydymo, medikų bei paciento pasišventimo, artimųjų supratimo.
Erekcijos sutrikimai yra viena iš didžiausių baimių su kuriomis susiduria vyrai, priversti atverti urologo kabineto duris. Pasaulyje 150 mln. vyrų kenčia nuo erekcijos sutrikimų, dalis jų – besigydantieji prostatos vėžį. Apie seksualinio gyvenimo problemas vyrai nedrąsiai kalba ne tik su medikais, bet ir su artimiausiais žmonėmis. Dažnai tai tampa šeimos drama ar paslaptimi.
Medikai, gydantys prostatos vėžiu sergančius pacientus, sako, kad ne visi sergantieji turi erekcijos sutrikimų, bet daugelis besigydančių susiduria su šia problema. Tiesa, pabaigus gydymą galimybės susigrąžinti vyriškumą yra didelės. Tik mažam procentui pacientų pagelbėti nepavyksta, tad šie vyrai turi susitaikyti, jog išsaugota gyvybė yra svarbiau už seksualinį pajėgumą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto urologijos profesorius, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas Mindaugas Jievaltas sako, kad prostatos vėžiu sergantys vyrai privalo neprarasti vilties.
„Tikrai ne visi prostatos vėžio kamuojami vyrai turi erekcijos sutrikimų. Tie, kurie serga žemos rizikos prostatos vėžiu, dažniausiai yra tik stebimi, todėl nėra aktyviai gydomi. Šie pacientai problemų su potencija dažniausiai neturi. Žmogaus psichinė ir lytinė sveikata, savijauta – labai svarbu, todėl stebėjimas, bet ne aktyvus gydymas, kol nėra būtinybės – gera išeitis”, – sakė urologijos profesorius.

Vyresnis amžius – ne riba

Anot mediko, nors prostatos vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai, bet lytinis pajėgumas jiems yra toks pat svarbus, kaip ir jaunesniems.
„Jei paklausiame vyresnio amžiaus vyro, tarkime, kad ir 70 metų, ar jis turi lytinių santykių, dažnai atsako teigiamai, tai reiškia, kad erekcijos sutrikimai gydant prostatos vėžį – aktualūs”, – svarstė Kauno klinikų profesorius, urologas M. Jievaltas.
Prostatos vėžys – klastinga liga, kartais jis gali tūnoti daugybę metų ir nedaryti žalos, bet kartais būna agresyvios formos, greit besivystantis, plintantis į kaulus ir limfmazgius. Tokiu atveju aktyvus gydymas yra neišvengiamas, o gydymą lydintys erekcijos sutrikimai, dažnai, taip pat.
„Operuojant prostatos vėžį apie 15 proc. vyrų ima nelaikyti šlapimo, apie 85 procentai – patiria erekcijos sutrikimų. Tai ypač aktuali problema jaunesniems vyrams ir jų šeimoms”, – pasakojo urologas.
Pasak mediko, kiekvienai šalutinei prostatos vėžio gydymo reakcijai sumažinti, yra taikomi atskiri metodai. „Yra tam tikri erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymo gydymo būdai, o kartais tiesiog užtenka laiko ir viskas atsistato. Tiesa, būna atvejų, kai padėti negalime. Tuomet, deja, vyrui tenka susitaikyti su tokia situacija”, – pasakojo M. Jievaltas.

Metodai – svarbūs savijautai

Organizmo reakcijos po prostatos gydymo priklauso ir nuo gydymo metodų. Vienus gydymo metodus vyrų organizmas priima lengviau, kitus – sunkiau. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto urologijos profesoriaus M. Jievalto, jau darant tyrimus aiškėja, kaip ir kokiais būdais ligą reikės gydyti, o galbūt pakaks tik stebėti.
„Jei prostatos vėžys yra pažengęs arba užleistas, diagnostika nėra labai sudėtinga. Jei požymiai yra nematomi, o tokių atvejų būna bene 90 procentų, diagnostika sudėtinga. Mūsų tikslas yra nustatyti agresyvų prostatos vėžį, kuris yra pavojingas žmogaus gyvybei. Ligos pradžioje mes turime kelis gydymo variantus – daugiausia siūlome, jei liga nėra agresyvi, paprastą aktyvų stebėjimą, esant pablogėjimui – radikalų gydymą”, – sakė urologas.
Radikalūs gydymo būdai gali būti operacija ir spindulinė terapija. Visa kita – sisteminis išplitusio vėžio gydymas. Tarkime, gydymas hormonais ar naujasis gydymas radioaktyvaus radžio preparatu.
Tiesa, anot jo, androgenus deprivuojanti terapija arba kitaip hormoninis gydymas, kurio metu vyro organizme testosterono lygis sumažinamas iki kastracinio lygio, vis dar yra gydymo pagrindas. Būtent šis gydymas skaudžiai atsiliepia vyrų lytiniam pajėgumui.
Pasak urologo M. Jievalto, ieškodami įvairesnių gydymo būdų medikai ėmė taikyti chemoterapinį gydymą daug anksčiu nei tai darydavo prieš tai.
„Vis anksčiau gydymo eigoje mes galime paskirti chemoterapiją. Turime įrodymų, kad ji veikia jautraus testosteronui prostatos vėžio gydymą. Neabejotinai ateityje chemoterapija užims daug svarbesnę rolę nei dabar, šis gydymas turi perspektyvą plėstis ir didėti. Tikimės, kad ateis dar ir kiti chemoterapiniai medikamentai, kurie praplės chemoterapeutų galimybes „, – sakė medikas.
Chemoterapinį gydymą, kurio, kitaip nei prieš 10 ar 15 metų pacientai jau nevengia, medikai skiria ankstyvesnėse gydymo stadijose arba tada, kai išsivysto kastracijai atsparaus prostatos vėžio būsena. M. Jievaltas pripažino, kad ne visada pacientai lengvai toleruoja paskirtą gydymą, bet medikui paaiškinus jo būtinybę, retas, kuris atsisako.

Pašalinis poveikis – gydymo dalis

Radikalus prostatos vėžio gydymas dažnai reiškia ir šalutinius poveikius. Dalis vyrų ima nelaikyti šlapimo, daugeliui sutrinka erekcija, ištinka karščio priepuoliai. Tiesa, nutraukus, tarkime, chemoterapinį gydymą, paciento būsena pagerėja, erekcijos sutrikimai ilgainiui išnyksta. Gydantis hormoniniais preparatais ir pašalinus testosteroną iš vyro organizmo jis pradeda jausti karščio priepuolius, sutrinka libido, erekcija, išnyksta lytiniai santykiai.
„Yra poveikis bendrai kūno sistemai, pasunkėja metabolinis sindromas, gali atsirasti infarkto grėsmė, insultas, dažniau nustatome cukrinį diabetą. Žodžiu hormoniniai vaistai turi savo pasekmes, kurios daro įtaką normaliai žmogaus savijautai”, – vardijo urologas M. Jievaltas.
Medikas, kasdien susiduriantis su vėžio kamuojamais pacientais, sako, kad onkologijoje nėra vaisto ir gydymo, kuris neturėtų vienokių ar kitokių šalutinių poveikių. Deja, bet dažnai šalutinis efektas paliečia jautriausias ir intymiausias gyvenimo sritis. Naujosios terapijos turi mažiau šalutinių efektų, bet visai jų išvengti kol kas nepavyksta.

Kiekvienas pacientas – unikalus

Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, gydytojas Alvydas Česas, kalbėdamas apie chemoterapinį gydymą prostatos vėžio užkluptiems pacientams, sako, kad tai – subtilus gydymas, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Paprastai chemoterapinis gydymas buvo taikomas, kai išsivystydavo kastracijai atsparus vėžys, bet dabar daliai pacientų chemoterapinis gydymas pradedamas taikyti anksčiau ir kartu su hormoniniu gydymu.
„Tai yra labai subtilus dalykas, pacientų grupės parenkamos pagal daug faktorių. Vieniems šis gydymas duoda didesnę naudą, kitiems – nereikia to daryti. Ankstyvesnis chemoterapinis gydymas yra taikomas metastazavusios ligos atveju, kai dar yra hormonui jautri stadija. Kelios studijos parodė, kad toks gydymas yra gana efektyvus, o pacientų išgyvenamumas gali pailgėti”, – sakė chemoterapeutas. Medikas pripažįsta, kad pacientai yra skirtingi ir vieniems toks gydymas tinka, o kitiems, tarkime, vyresniems, gali netikti.
„Kokį gydymą skirsime dažnai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir ligos charakterio; koks jos tipas, kaip greitai liga atsinaujina, kada išsivystė ir kur yra metastazės. Tam, kad nutartume kokį gydymą taikyti reikia dalykinės komandos aptarimo. Gydymas yra individualus dalykas. Chemoterapija su hormoniniu gydymu yra taikoma ne visiems, bet nedidelei grupei pacientų, kuriems toks gydymas tinkamas”, – apie subtilius gydymo būdus ir būtinybę įsigilinti į individualią kiekvieno paciento ligos istoriją kalbėjo gydytojas A. Česas.

UAB „Idea prima” inf.

The post Prostatos vėžys – ne nuosprendis vyriškumui appeared first on udiena.lt.