Balandžio 10-os naktį Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai buvo iškviesti į Kurklių miestelį. Jiems buvo pranešta, kad miestelio centre esančiose Sovietų Sąjungos karių kapinėse pastebėti įtartini asmenys. Nuvykę policijos pareigūnai pamatė, kad kapinėse stovėjusi sovietų kario skulptūra nudažyta geltona bei mėlyna spalvomis.

Nustatyta, kad skulptūrą aerozoliniais dažais nudažė du vilniečiai. Specialiaisiais liudytojais apklausti vyrai paaiškino, kad sovietinio kareivio paminklą geltona ir mėlyna, t. y. Ukrainos vėliavos spalvomis, nudažė protestuodami prieš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomas žudynes Ukrainoje. Paniekinti šiose kapinėse palaidotų karių atminimą jie nesiekė, jų antkapių ir vardų lentelių nelietė.

Atliekant tyrimą, prokuratūra balandžio 27-ą iš Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos gavo raštą, kuriame nurodyta, kad Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Kurklių miestelyje yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Tačiau palaidojimo vietoje stovinti sovietinio kario skulptūra nėra saugoma kaip kultūros paveldo objektas bei nėra palaidojimo vietos vertingoji savybė, todėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai skulptūrai netaikomi. „Sovietinio kareivio skulptūrą nudažius mėlyna ir geltona (Ukrainos vėliavos)  spalvomis nepadaryta žala saugomoms kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms“, – teigiama KPD rašte.

Prokuratūrai atsiųstame Anykščių rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad nudažant skulptūrinę kareivio figūrą turtinė žala nepadaryta. Gegužės 5 dieną ši skulptūra savivaldybės sprendimu buvo demontuota ir iš Kurklių miestelio išvežta.

Išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, gegužės 18 dieną Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovavęs šiam tyrimui, priėmė nutarimą jį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras konstatavo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. „Tiriamu atveju asmenų veiksmai neturėjo realios įtakos nei visuomenės rimčiai, nei tvarkai, jų veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiriamos nusikalstamos veikos požymių visumos“, – rašoma prokuroro nutarime.

Nutarime taip pat konstatuojama, kad minėtų asmenų veiksmuose nėra ir Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“) bei 312 straipsnyje („Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas“) numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Baigtas tyrimas dėl Anykščiuose buvusios sovietinio kario skulptūros nudažymo appeared first on udiena.lt.

Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti atlieka Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimui vadovauja Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Gylytė.

Pasak prokurorės A. Gylytės, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl nusikalstamos veikos, o asmens mirties priežasčiai nustatyti. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, nėra pagrindo manyti, kad mirusysis tapo nelaimingo atsitikimo auka, taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika.

Šiuo metu dar nėra gauta teismo medicinos specialisto išvada, todėl nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

LR prokuratūros ir laikraščio „Utenos diena“ inf., Vytauto Ridiko nuotr.

The post Prokuratūros verdiktas: A. Remeikis nebuvo nužudytas appeared first on udiena.lt.

Molėtų rajone gyvenantis 30-metis P. J. rugpjūčio pabaigoje tikrinosi, ar neserga COVID-19, nes įmonėje, kurioje jis dirbo, buvo nustatytas susirgimų šiuo virusu židinys. Jau kitą dieną vyrui buvo pranešta, kad jis užsikrėtęs. Sveikatos priežiūros specialistai jį informavo apie saviizoliacijos taisykles, kurių jis įsipareigojo laikytis. 

Nors žinojo, kad vienas iš reikalavimų – likti saviizolioacijos vietoje, po dviejų dienų P. J. nusprendė nueiti į vietos parduotuvę nusipirkti cigarečių, nes jų iš anksto nebuvo nusipirkęs. Vėliau P. J. aiškino nejautęs jokių ligos simptomų, todėl nieko blogo nepagalvojęs – užsidėjęs apsauginę kaukę, dezinfekavęs rankas ir išėjęs.

Apie tai, kad į parduotuvę buvo atėjęs galimai užsikrėtęs COVID-19 virusu žmogus, vietos gyventojai pranešė seniūnui, o šis – teisėsaugos pareigūnams. Informaciją patvirtino ir parduotuvės apsaugos vaizdo kameros įrašas, kuriame matyti cigaretes perkantis P. J.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo prokuroras G. Čekuolis. P. J. buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio („Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas“) 1 dalį. Ši straipsnio dalis numato, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro G. Čekuolio, nebuvo nustatyta, kad neatsakingai elgdamasis P. J. būtų užkrėtęs kitus žmones. Jei taip būtų įvykę, jam būtų grėsusi bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas molėtiškį nubausti baudžiamuoju įsakymu. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai lapkričio 9 dieną prokuroro pareiškimą patenkino ir P. J. skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Jam taip pat skirtas įpareigojimas laisvu nuo darbo metu išdirbti 70 valandų nemokamų darbų visuomenės labui.

LR Prokuratūros inf.

The post Koronavirusu užsikrėtusiam ir saviizoliacijos nesilaikusiam molėtiškiui – teistumas appeared first on udiena.lt.

Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 22 metų vilnietė studentė L. P. kaltinama sukėlusi avariją, per kurią žuvo mažametė mergaitė.

Vaiko mirtimi pasibaigusi avarija įvyko praėjusių metų liepos 26-ą. Molėtų rajone, kelių Vilnius-Utena ir Molėtai-Pabradė sankryžoje L. P. vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, nepraleido lygiareikšmiu keliu atvažiuojančio kito automobilio ir su juo susidūrė. Per avariją žuvo pastarojo automobilio septynmetė keleivė, buvo sužeista kartu važiavusi jos taip pat mažametė sesuo ir tėvas. Nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata ir avarijos kaltininkės automobilio keleivei.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras G. Čekuolis.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, avariją sukėlusi L. P. teigė nepastebėjusi jai iš kairės atvažiuojančio automobilio. Jai atliekant posūkio manevrą ir užkirtus kelią kitam automobiliui, pastarojo vairuotojas išvengti susidūrimo nebespėjo.
Avarijos metu abu vairuotojai buvo blaivūs. Pasak prokuroro G. Čekuolio, įtariamoji savo kaltę pripažino visiškai, tačiau žuvusios mergaitės tėvų neatsiprašė, su jais susitikusi nebuvo.
Byla perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Studentė bus teisiama dėl mažametės mirtimi pasibaigusios avarijos netoli Molėtų appeared first on udiena.lt.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu bei pritarus Seimui, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Evaldą Pašilį generaliniu prokuroru penkeriems metams ir suteikė vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
Prezidentė taip pat priėmė naujojo generalinio prokuroro E. Pašilio priesaiką. E. Pašilis prisiekė būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas bei saugoti gerą prokuroro vardą.

Prezidentė priesaikos ceremonijoje pabrėžė, kad naujojo generalinio prokuroro laukia didelė atsakomybė ir svarbus darbas imantis esminių permainų prokuratūros sistemoje. Pasak Prezidentės, prokuratūra yra uždara ir prisidengdama nepriklausomumu, iki šiol vengė didesnės atsakomybės, efektyvesnio ir labiau žmogų ginančio darbo.
„Visuomenė tikisi iš prokuratūros, kad žmonių, bendruomenės ir valstybės interesai bus apginti. Todėl labai linkiu, kad prokuratūra taptų tokia teisėsaugos institucija, kuri būtų žmonių atrama ir jų gynėja”, – sakė Prezidentė.
Taip pat Prezidentė palinkėjo naujam vadovui ne tik didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, bet ir pakeisti pačių prokurorų požiūrį į save ir savo darbą, kad būtų kuo mažiau savęs gynimo, ir kuo daugiau valstybės ir žmonių interesų saugojimo.
E. Pašilis turi 15 metų teisėjo darbo patirtį, 2007-2012 metais jis vadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismui, specializavosi baudžiamųjų bylų nagrinėjime. Prieš keletą savaičių E. Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai buvo pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.
42 metų E. Pašilis teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, taip pat yra dirbęs Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, Mokesčių policijos departamento prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.

LR Prezidentūros inf.

The post Prisiekė naujasis generalinis prokuroras appeared first on udiena.lt.

Panevėžio apygardos prokuratūra pagrįstai įžvelgė, kad dviem vilniečiams nuosavybės teisė į dalį ežero Zarasų rajone buvo atkurta neteisėtai. Taip praėjusią savaitę nusprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančio prokuroro Remigijaus Senkaus prašymus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į daugiau nei 12 ha ežero.

Panevėžio apygardos prokuratūra šiais vandens telkiniais susidomėjo, kai į ją kreipėsi Aplinkos ministerijos vadovai, prašydami apginti viešąjį interesą. Kilo abejonių, kad į kai kuriuos vandens telkinius nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai.
Prokurorai surinko informaciją, kad minėti vandens telkiniai iki 1940 metų priklausė valstybei. Todėl, pagal LR Vandens įstatymą, jie priskiriami valstybinės reikšmės vandens telkiniams ir nuosavybės teisės į juos negali būti atkurtos. Todėl prokurorai Panevėžio apygardos administraciniam teismui įteikė beveik dvidešimt ieškinių, prašydami panaikinti galimai neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į vandens telkinius ar jų dalis Zarasų, Molėtų ir Utenos.
Pirmuosius du iš prokurorų prašymų išnagrinėjęs teismas spalio 30 dieną priėmė sprendimą dėl dviem vilniečiams 2010 metais atkurtos nuosavybės teisės į 12 ha dydžio ežero dalį Zarasų rajone. Minėti asmenys yra palikuonys žmonių, kuriems priklausė ežeras Rokiškio rajone. Kadangi į minėtą ežerą nuosavybės atkurti nebuvo galima, jiems buvo pasiūlyta rinktis lygiavertę kito vandens telkinio dalį. Taip vilniečių brolio ir sesers nuosavybe tapo daugiau nei 12 ha Plavio ežero Zarasų rajone.
Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises į dalį vandens telkinio minėtiems asmenims iš tiesų atkūrė neteisėtai ir šiuos sprendimus nusprendė panaikinti.
Panevėžio apygardos prokuratūra pagrįstai įžvelgė, kad dviem vilniečiams nuosavybės teisė į dalį ežero Zarasų rajone buvo atkurta neteisėtai. Taip penktadienį nusprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančio prokuroro Remigijaus Senkaus prašymus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į daugiau nei 12 ha ežero.
Panevėžio apygardos prokuratūra šiais vandens telkiniais susidomėjo, kai į ją kreipėsi Aplinkos ministerijos vadovai, prašydami apginti viešąjį interesą. Kilo abejonių, kad į kai kuriuos vandens telkinius nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Prokurorai apgynė viešąjį interesą: dalis ežero vilniečių nuosavybe tapo neteisėtai appeared first on udiena.lt.