Į antrąjį turą nepateko Ignas Vėgėlė – šis kandidatas į prezidento postą liko trečias. Rinkimuose taip pat dalyvavo Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Eduardas Vaitkus, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis.
Trumpai apžvelgiant uteniškių balsavimo rezultatus, drąsiai galima teigti, jog jei prezidentą rinktų tik uteniškiai, akivaizdu, kad antrojo turo nė nereikėtų, mat G. Nausėdą palaikė daugiau nei pusė mūsų rajono gyventojų. I. Šimonytei savo balsus atidavė beveik 16 proc. uteniškių, Ignui Vėgėlei – 11,54 proc. Remigijui Žemaitaičiui – 9,14 proc. Eduardui Vaitkui – 4,03 proc. Dainiui Žalimui – 3,18 proc. Andriui Mazuroniui – 1,09 proc., Giedrimui Jeglinskui – 1,26 proc.
VRK duomenimis, Utenos rajone vykusiuose rinkimuose dalyvavo 19 572 rinkėjai, tai sudaro 61,03 proc.

Plačiau apie rinkimus mūsų rajone skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

Balsavimo rezultatai rinkimų apylinkėse (lentelėje)

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

Deimantės Zarankienės nuotr.

The post Uteniškiai labiausiai palaikė dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą appeared first on udiena.lt.

Balsavimas iš anksto

Visi Lietuvoje balsuojantys rinkėjai gali pasinaudoti balsavimo iš anksto galimybe. Gegužės 7–9 d. nuo 7 iki 20 val. balsuoti iš anksto bus galima visose 60 šalies savivaldybių. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Utenos mieste išankstinis balsavimas vyks Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Utenio a. 7).

Rinkimų komisijų nariai vyks pas rinkėjus

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudarytos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.

Gegužės 8–10 d. bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Gegužės 10–11 d. rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Būtina turėti asmens dokumentą

VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens tapatybės dokumentas: pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas (vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.).

Patarimai rinkėjams

Rinkimų dieną, norint išvengti stovėjimo eilėse, rinkėjams rekomenduojama atvykti rytinė- mis balsavimo valandomis (nuo 7 iki 9 val.), kai balsavimo vietose būna mažiausiai žmonių.

Rinkėjai kviečiami pasidomėti kandidatais į Respublikos Prezidentus. Ši informacija skelbiama VRK interneto svetainėje, taip pat visų kandidatų rinkimų programos skelbiamos VRK leidiniuose, kurie išleisti 1 mln. vnt. tiražu ir išplatinti rinkėjams.

VRK supranta rinkėjų norą pasidžiaugti balsavimu, tačiau labai prašo jų vengti fotografuoti užpildytus biuletenius ir viešinti juos socialiniuose tinkluose. Rinkėjai raginami išsaugoti balsavimo paslaptį bent iki tol, kol užsidarys rinkimų apylinkės ir bus pradėti skaičiuoti balsai.

Socialiniuose tinkluose pasidžiaugti, kad rinkėjas eina balsuoti ar jau pabalsavo (neminint, už ką), galima drąsiai – tai nėra laikoma rinkimų agitacija.

VRK maloniai prašo rinkė- jų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, žmones su negalia, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.

Parengta pagal VRK inf.

The post Prasideda išankstinis balsavimas dvejuose rinkimuose appeared first on udiena.lt.

Šventinę dieną pradėdamas iškilmingą apdovanojimų ceremoniją Prezidentas priminė, kad vienas Nepriklausomybės Akto signatarų Petras Klimas apie Vasario 16-ąją yra rašęs, kaip apie dieną, kai Lietuvos Taryba, „bendrais Lietuvos reikalais vedina, vėl suėjo į tvirtą vienybę“.

„Šiandien mes tarsi naujai atrandame valstybės atkūrimo jaudulį. Visi kartu ne tik žodžiais, bet ir veiksmais išreiškiame tikėjimą, kad nuoširdus bendrystės jausmas visada pranoks mūsų skirtumus ir padės mums siekti bendrų tikslų. Taip, kaip tikėjo Petras Klimas, asmeniškai daug prisidėjęs, kad 1918 metų pradžioje būtų pasiektas kritiškai svarbus Lietuvos Tarybos narių sutarimas“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, valstybės atkūrimo diena parodo, koks svarbus mūsų bendras pasirengimas dirbti Lietuvai, ją stiprinti ir garsinti jos vardą visame pasaulyje. Pasak šalies vadovo, neatsitiktinai būtent Vasario 16-ąją tradiciškai įteikiami valstybės apdovanojimai tiems Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, kurie savo darbais prisideda prie mūsų šalies augimo, klestėjimo ir jos žmonių gerovės, taikių ir produktyvių tarptautinių ryšių plėtros. Kiekvienais metais turime progą įsitikinti, kad šiandienos pasaulyje nesame vieniši – turime daugybę partnerių, sąjungininkų ir draugų.

„Noriu ištarti nuoširdų ačiū visiems ir kiekvienam, kas rūpinatės bendrais Lietuvos reikalais ir daugelio iššūkių akivaizdoje kuriate mums taip reikalingą vienybę. Vienybę, kuri taip įspūdingai peržengia mūsų šalies ribas ir sujungia Lietuvą su bendraminčiais visame pasaulyje. Tegul Jūsų visų darbai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu ir visuomet liudija šviesos pergalę prieš tamsą!“, – susirinkusiems Prezidentūros Baltojoje salėje sakė šalies vadovas.

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas apdovanojo 89 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones, tarp jų – 13 užsienio valstybių piliečių.

LR Prezidentūros ir laikraščio „Utenos diena“ inf. Roberto Dačkaus nuotr.

The post Prezidentas G. Nausėda apdovanojo uteniškį trenerį Zenoną Misiūną appeared first on udiena.lt.

„Šiandien mes atsidėkojame tiems, kurie savo nenuilstamu darbu svarbiose visuomenės gyvenimo srityse nusipelnė mūsų dėmesio ir didžiausios pagarbos. Kiekvieno iš Jūsų pavyzdys ir gyvenimo istorija mums yra ir neįkainojama pamoka, ir įkvėpimo šaltinis. Geriau nei bet kas kitas žinote, kiek daug gėrio ir šviesos gali atnešti tiek nauja gera idėja, tiek ir pasiaukojamas kasdienis darbas. Kaip svarbu burti bendraminčius, pelnyti jų pasitikėjimą ir bendromis jėgomis siekti išsikeltų tikslų. Iš Jūsų pastangų, kaip iš gražiausios mozaikos detalių, galiausiai susideda tai, ką gražiausio ir tauriausio turime savo šalyje. Savo žiniomis, patirtimi, moraline laikysena Jūs puošiate ir praturtinate bendrus mūsų namus“, – ceremonijos metu kalbėjo Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, daugelis apdovanotųjų ryžtingai ir drąsiai peržengia valstybių sienas, padėdami megzti tvarius tarptautinius taikos, draugystės ir kultūrinių mainų ryšius.

Atskirai Prezidentas paminėjo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanotą kino režisierių ir kultūros antropologą, iškilų Lietuvos dokumentinio kino kūrėją Mantą Kvedaravičių. „Ir net didžiausios tragedijos, skaudžiausios netektys, per anksti nutrūkę gyvenimai negali nubraukti to, kas jau buvo pasiekta. Ir nors šiandien su mumis nėra didvyrio mirtimi Ukrainoje kritusio Manto Kvedaravičiaus, jo aistra liudyti tiesą ir siekti teisingumo, tikiu, su mumis liks amžinai“, – sakė šalies vadovas. Mantui Kvedaravičiui skirtą apdovanojimą atsiėmė jo tėvai.

Prezidento dekretu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanotas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, reikšmingai prisidėjęs stiprinant dvišalius Lietuvos Respublikos ir Ukrainos santykius bei diplomatinėmis priemonėmis telkiant tarptautinę paramą karą išgyvenančiai Ukrainai.

Tarp didelio būrio apdovanotųjų – ir uteniškis Lietuvos gamtininkas, operatorius, režisierius, savo kūryba atveriantis gyvosios gamtos paslaptis, jautriai atskleidžiantis aplink esančios gyvybės įvairovę, besirūpinantis jos išsaugojimu ateities kartoms Mindaugas Survila. Jam Prezidentas įteikė „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

LR Prezidentūros ir laikraščio „Utenos diena“ inf. Roberto Dačkaus nuotr.

The post Garbingas apdovanojimas iš Prezidento rankų – ir uteniškiui M. Survilai appeared first on udiena.lt.

Daugailiškiai šią datą prisimins ilgam: tai neeilinis įvykis jų miestelio istorijoje, nes Prezidentai čia lankosi ne taip dažnai. Prie mokyklos susirinkę Daugailių gyventojai prisiminė, kaip kažkada čia viešėjo Prezidentai Valdas Adamkus ir Antanas Smetona.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Prezidento vizitas Utenoje: pasodino ąžuoliuką ir pasveikino ukrainiečius appeared first on udiena.lt.

„Svarbu užtikrinti ne tik reikiamos apimties, bet ir tinkamos kokybės paramos verslui paketus, ypač pažeidžiamiausiam – smulkiajam verslui“, – akcentavo Prezidentas.

Tyrimai rodo, kad verslo ir vartotojų lūkesčiai antrosios pandemijos metu prastėjo, o, „Eurostat“ duomenimis, gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis ir sudaro 10,4 procento. Nors, remiantis prognozėmis, 2021 m. numatomas apie 3 proc. siekiantis BVP augimas, atlyginimai, numatoma, didės perpus mažiau nei 2020 metais.

Dėl šių priežasčių Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo du paramos paketus verslui, kurių bendra apimtis sudarys apie 330 mln. eurų. Šie paramos paketai buvo papildyti įskaičius juose 150 mln. eurų sumą iš identifikuotų ministerijos vidinių resursų. Pirmojo pagalbos paketo parama,180 mln. Eurų, verslą pasieks jau sausio mėnesį. Antrasis paramos verslui paketas šiuo metu derinamas su socialiniais partneriais.

Prezidento nuomone, pristatytas paramos paketas verslui atliepia skirtingą pandemijos paveiktų verslų padėtį ir ypač svarbu, kad dalis jų yra susieti su anksčiau sumokėtais mokesčiais valstybei.

„Išplėtus paramos priemonių spektrą, kritiškai svarbu užtikrinti, kad paramos teikimo procesas būtų sklandus, o parama pasiektų gavėjus laiku, siekiant išsaugoti kuo daugiau gyvybingų verslų, darbo vietų ir šalies augimo potencialo. Turime išmokti praeities pamokas. Ypač reikšminga, kad dalis paramos susieta su anksčiau sumokėtais mokesčiais ir tai siunčia signalą rinkai – skaidrumas verslams suteikia teisę į didesnę paramą sunkmečio periodais“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovui ministrė pristatė, kad paramos priemonės taip pat atliepia  kultūros sektoriui priklausančių įmonių padėtį.

Dėmesio skirta ir nacionalinio plėtros fondo steigimui, konsoliduojant esamas viešąsias finansų įstaigas kartu integruojant ir inovacijų skatinimo funkciją. Sutarta plėtoti nacionalinio plėtros fondo įgyvendinimo planą ir modeliuoti konkrečius pradinius steigimo žingsnius jau artimiausią mėnesį.

LR Prezidentūros inf.

The post Prezidentas ragina išskirtinį dėmesį teikti nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiajam verslui appeared first on udiena.lt.

Antradienio rytą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su savo palyda buvo sutiktas Utenoje. Šventiškai išpuoštoje Utenio aikštėje šalies vadovas pasisveikino su mažaisiais uteniškiais iš mokyklos-vaikų darželio „Eglutė“, čia susirinko ir būrys uteniškių, žiniasklaidos atstovai. G. Nausėda savo darbą Lietuvos regionuose pradėjo nuo Utenos, tad pirmą susitikimą skyrė aptarti regioninės politikos bendradarbiavimo klausimams kartu su Utenos apskrities savivaldybių vadovais.

Po daugiau nei valandą trukusio susitikimo su Utenos apskrities savivaldybių merais Alvydu Katinu (Utena), Sigučiu Obelevičiumi (Anykščiai), Justu Rasiku (Ignalina), Sauliumi Jauneika (Molėtai), Nikolajumi Gusevu (Zarasai) ir Visagino vicemere Aleksandra Grigiene, kuris vyko Utenos rajono savivaldybės administracijoje, šalies vadovas atsakė į Lietuvos bei regioninės žiniasklaidos atstovų užduotus klausimus, tam skirdamas 10 minučių.

Jis teigė, kad Uteną pasirinko todėl, jog praėjusiais metais per Atvelykį lankydamasis šiame mieste davė pažadą pirmiausia susitikti su uteniškiais. „Dabar norisi pradėti susipažinti su regiono situacija ne sėdint kabinete Vilniuje, o atvažiuojant ir susitinkant su žmonėmis, kurie yra atsakingi už regiono politiką. Tačiau yra problema – aš nematau efektyvaus abipusio bendravimo tarp centrinės valdžios ir regionų bei savivaldybių. Aptarėme daug klausimų, susijusių su kelių būkle, kalbėjome apie pagarsėjusį kelią Vilnius–Utena, deja, ministras Jaroslavas Narkevičius atsirašinėja kažkokiais popieriais, kad šio kelio darbų pabaiga nukeliama į vis tolesnę ateitį. Taip pat buvo kalbama apie pramonės parko steigimo problemas. Puikus pavyzdys Šiaurės Rytų regionas, kuriame neturime nei laisvų ekonominių zonų, nei pramonės parkų. Savivaldybės pastangos visa tai sukurti kol kas nesibaigia sėkme. Mano manymu, šiuo atveju reikėtų pradėti judinti akmenį iš vietos. Susitikimo metu aptarėme Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimus, diskutavome apie pastangas tobulinti ir plėtoti branduolinį turizmą ar sumažinti sanitarines zonas, kurios dar egzistuoja nuo Ignalinos atominės elektrinės laikų”, – kalbėjo Prezidentas ir dar kartą akcentavo, kad šiandien plačiai kalbama apie regionų politiką, tačiau jos iš esmės Lietuvoje nėra.
G. Nausėda sulaukė klausimų apie šalies biudžetą, naujus mokesčius, tolimesnius darbinius vizitus, užsienio politiką.
Vėliau Prezidentas ir jo komanda išvyko į Zarasų rajone esančią Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją, Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje bendravo su miestelio bendruomene ir mokiniais.
Paskui Utenos meno mokykloje Prezidentas susitiko su Utenos regiono žiniasklaidos atstovais, aptarė žiniasklaidai kylančius iššūkius ir regionui aktualius klausimus.

Plačiau apie šį vizitą skaitykite artimiausiuose laikraščio „Utenos diena” numeriuose.

The post Utenoje viešėjęs Prezidentas G. Nausėda pasigedo regioninės politikos appeared first on udiena.lt.

Rugsėjo 19 dieną Vilniuje, LR Prezidentūroje vyko 2018-2019 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidinių bendrojo ugdymo mokyklų apdovanojimai. Renginio metu Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino ir apdovanojo 27 mokyklas bei paskelbė naujojo, jau penkioliktojo sezono pradžią. Aukštakalnio pradinė mokykla tapo pradinių mokyklų ir mokyklų–darželių trečios vietos nugalėtoja.

„Lietuvos mokyklų žaidynės – dalyvių skaičiumi didžiausias sporto renginys Lietuvoje. Jis suvienija visą šalį, plečia jos pažinimą ir draugysčių ratą. Šiandien atstovaujate savo namų sienoms – mokyklai, miestui ar rajonui. Ateis diena, kai galbūt atstovausite visai Lietuvai, o visa Lietuva bus Jūsų palaikymo komanda”, – sveikinimo kalboje teigė Prezidentas G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, sportuodami ne tik ugdome savidrausmę, ištvermę ir atkaklumą, bet ir mokomės pralaimėję atsitiesti, siekti bendrų komandinių tikslų, laikytis žaidimo taisyklių, garbingos kovos, pasitikėjimo savimi ir priešininku.
Renginio metu buvo pasveikintos ir apdovanotos 27 mokyklos, per 2018–2019 mokslo metais vykusias žaidynes užėmusios prizines vietas bendroje žaidynių įskaitoje. Prezidento globojamose Lietuvos mokyklų žaidynėse kasmet varžosi daugiau nei 200 tūkst. mokinių iš 58 Lietuvos savivaldybių. Tai didžiausias mokyklų sporto renginys šalyje, į kurio programą įtrauktos net 25 sporto šakos.
Po apdovanojimų ceremonijos Prezidentas perdavė simbolinę estafetės lazdelę Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokiniui Augustinui Gečui ir paskelbė naujojo, penkioliktojo mokyklų žaidynių sezono startą.
Šalies vadovas padėkojo visiems mokytojams ir treneriams, kurie negailėdami laiko motyvuoja ir įkvepia jaunąją kartą bei suvokia atsakomybę ugdyti pilietišką visuomenę. Visiems apdovanojimų ceremonijos dalyviams Prezidentas palinkėjo sėkmės, stiprybės ir daug naujų pergalių.

Laikraščio „Utenos diena” ir LR Prezidentūros inf.

The post Prezidentas apdovanojo uteniškius – trečios vietos nugalėtojus appeared first on udiena.lt.

Liepos 12 dieną, penktadienį, prisieks gegužės mėnesį išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Naujojo Prezidento inauguraciją galima stebėti ne tik per televizorių ar internetą – šiai svarbiai datai šalyje yra pasirengusios bibliotekos ir muziejai.

Iškilminga ceremonija bus rodoma ir visuomeninio transliuotojo platformose: per LRT televiziją, LRT radiją ir portale LRT.lt. Žiūrovai inauguracijos dieną nuo 9.45 iki pat 17.10 val. galės stebėti specialią laidą, vedamą Nemiros Pumprickaitės ir Virginijaus Savukyno. Jos metu studijoje įžvalgomis dalinsis politologai, istorikai, teisininkai, filosofai, vyks tiesioginės transliacijos iš Vilniuje vykstančios ceremonijos.
Šios dienos renginius transliuoti pasirengusi ir Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka bei Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių filialas.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Prezidento inauguraciją stebėti galima ir bibliotekose appeared first on udiena.lt.

Po sekmadienį vykusio antrojo prezidento rinkimų turo nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda tapo naujuoju Lietuvos prezidentu. Jis didele šalies gyventojų balsų persvara įveikė konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę. Už naująjį šalies vadovą savo balsus atidavė 65,86 proc., o už I. Šimonytę balsavo 32,86 proc. tautiečių.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, Utenos rajone dalyvavo 18 998 rinkėjai, o tai sudarytų 55,19 proc. visų rinkimo teisę turinčių gyventojų.

Mūsų rajono gyventojai palaikė G. Nausėdą, už jį atiduodami 12 313 savo balsų (65,53 proc.) I. Šimonytei atiteko kone per pusę mažiau balsų – 6 476 (34,47 proc.).
Gegužės 26 dieną Lietuva išsirinko ir europarlamentarus, kurie Briuselyje atstovaus savo šaliai. Į Europos Parlamentą pateko trys TS-LKD atstovai – Liudas Mažylis, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, du socialdemokratai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, du LVŽS kandidatai – Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Petras Auštrevičius, Visuomeninio rinkimų komiteto „Aušros Maldeikienės traukinys” lyderė A. Maldeikienė ir „Valdemaro Tomaševskio blokas” – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicijos lyderis V. Tomaševskis.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Gitanas Nausėda tapo šalies Prezidentu appeared first on udiena.lt.