Reikia aktyvinti sveikatos pasitikrinimą

Šią savaitę apie prevencijos svarbą kalbėta su Utenos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojais. Į diskusiją, kurioje dalyvavo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) atstovai, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojas Arvydas Paleckis, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) ambasadorė Utenoje ir organizacijos „Vilties kelias“ vadovė Stanislava Mickevičienė, aktyviai įsijungė ir Utenos rajono savivaldybės gydytoja Eligija Židonienė. Prieita prie išvados, kad būtina iš pagrindų sudrebinti visuomenės vertybinius pamatus taip, kad vengimas tikrintis sveikatą taptų toks pat nebemadingas kaip rūkymas.

Gydytojas A. Paleckis sakė tikįs, kad tikrai ateis toks laikas, kai bus įprasta pasisveikinus kito paklausti „O tu buvai pasitikrinti sveikatos? Nebuvai? Tai blogai, kuo greičiau keliauk tikrintis“.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė tikino, kad vykęs susitikimas privertė susimąstyti, jog ne viską esame padarę, kad patys ir mūsų artimieji būtų sveiki, o E. Židonienė siūlė kiekvienam pradėti požiūrį keisti nuo savęs.

S. Mickevičienė antrino, jog kiekvienam susitikimo dalyviui reikia pagalvoti, ką galima būtų padaryti, kad iš esmės suaktyvėtų uteniškių tikrinimasis prevenciškai. Be to, anot POLA atstovės, lyderystės šiuo klausimu galėtų imtis ir poliklinikos vadovas, ir Utenos krašto žiniasklaida, daugiau rašydama apie prevencines programas ir galimybes tikrintis sveikatą.

Laimės miestas liūdina

Susitikime Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė apžvelgė, kokios yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos prevencinės programos, akcentavo, kaip galima pasitikrinti, kokie tyrimai atliekami, dėl ko teiginį „galbūt vėliau“ verčiau keisti į „gerai, pasitikrinsiu“. Papasakojo keletą istorijų, kurios anksti sužinojusiems apie onkologinę ligą leido švęsti gyvenimą, o pavėlavusiems išsitirti baigėsi liūdnai.

Taip pat auditorija informuota, kad onkologinių susirgimų ir širdies, kraujagyslių ligų skaičius kasmet Lietuvoje auga. Pavyzdžiui, 2020 m. nustatyti onkologiniai susirgimai mūsų šalyje dar nesiekė 100 tūkst. ir šį skaičių galėjome lyginti su Panevėžio miesto gyventojų skaičiumi. 2021 m. nustatytų atvejų skaičius jau viršijo Šiaulių miesto gyventojų skaičių ir buvo beveik 107 tūkst.

Uteniškiai supažindinti su statistiniais duomenimis, parodančiais, kad Utenos rajono savivaldybės gyventojai yra vieni iš vangiausiai besitikrinančių pagal prevencines programas, apmokamas PSDF lėšomis, tarp Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių: storosios žarnos ir prostatos vėžio programose tarp 12 savivaldybių uteniškiai pernai buvo paskutiniai ir priešpaskutiniai, o pagal dalyvavimą gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencijos programose užėmė 4–5 ir 3–4 vietas nuo galo. Tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų pagal aktyvumą tikrinantis jie pakilo į 5 vietą.

Tokie rezultatai gerokai papiktino POLA atstovę. Ji pastebėjo, kad Utenai, kuri tituluoja save laimės arba laimingiausių žmonių miestu, turėtų būti gėda dėl tokių prastų rūpinimosi savo sveikata rodiklių. Pasak S. Mickevičienės, būtent poliklinikų vadovai turi būti tie vedliai, kurie ieško priemonių, kaip paskatinti žmones tikrintis prevenciškai, o Utenos „Vilties kelio“ nariai nuolat sako, kad jų niekas iš PSPC nekviečia tikrintis, niekas neskambina ir neragina. POLA ambasadorė teigė tik galinti pavydėti rokiškėnams, kurių analogiškas centras, kitaip dar vadinamas poliklinika, su direktore priešakyje deda daug pastangų tam, kad žmonės tikrintųsi. Užtat ir rezultatai šioje srityje rokiškėnų daug geresni.

Būna itin skaudžių pasekmių

Renginio viešnia vylėsi, kad planuojami bendruomenių sveikatos centrai daugiau dėmesio skirs prevencijai, jų specialistai patys kviečiamuosius tikrintis užregistruos tyrimams. Bent jau tokią viziją moteris tvirtino išgirdusi neseniai vykusiame susitikime su sveikatos apsaugos ministru.

Kiti susitikimo dalyviai siūlė finansuoti daugiau programų jauniems žmonėms, jei dabartinės lėšos nepanaudojamos, taip pat ankstinti prevencinėse programose dalyvaujančiųjų amžių, nes ligos jaunėja. Pastebėta, kad daugiau skatinti tikrintis turėtų ir Visuomenės sveikatos biuras. Savivaldybės gydytoja paaiškino, kodėl patvirtintas būtent toks programų dalyvių amžius ir tokios programos.

S. Mickevičienė ir A. Paleckis, šeimos gydytoju dirbantis Tauragnuose, pasidalijo patirtimis ir pacientų istorijomis, patvirtinančiomis, kad anksti aptiktos onkologinės, kraujotakos sistemos ligos yra lengviau gydomos ir padeda žmonėms išgyventi. POLA atstovė svarstė: galbūt kai kurie žmonės įsivaizduoja esantys nemirtingi, jei nemato reikalo tikrintis sveikatą?

A. Paleckis prisiminė atvejį, kaip vos 40 metų peržengusi moteris kreipėsi į jį dėl sutinusios rankos ir kantriai slėpė pagrindinę šio negalavimo priežastį – akivaizdų vėžinį darinį krūtyje. Arba kaip teko įkalbinėti kitą moterį, kad pasidarytų mamografiją, nors ji buvo įsitikinusi esanti sveika, nes niekas giminėje krūties vėžiu esą nesirgo. Prisiminti ir atvejai, kaip gydant pacientui radikulitą liga nepasidavė gydymui, kadangi priežastis buvo vėžio metastazės kauluose. Kaip per pastaruosius kelerius metus net penki tauragniškiai išėjo Anapilin dėl užleisto prostatos vėžio, o rūkymas „paklojo“ ne vieną to krašto vyrą, turėjusį kraujotakos problemų, ir kt.

Mediko manymu, yra nemažai sėkmės atvejų gydant anksti aptiktas širdies ligas bei vėžį, tačiau laikydamiesi gydytojo etikos reikalavimų, medikai negali viešinti pacientų istorijų, nors jos galėtų būti naudingos visuomenei. A. Paleckis kvietė pačius gyventojus prisidėti prie sėkmės istorijų, visuomenės skatinimo tikrintis, nes vieni gydytojai, anot jo, be pacientų indėlio gerų rezultatų nepasieks.

Panevėžio TLK inf.

The post Diskusija Utenoje: gal nesitikrinantieji mano esantys nemirtingi? appeared first on udiena.lt.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas sakė suprantantis, kad žemyn kritusiam onkologinių susirgimų išaiškinimui didelės įtakos turėjo užsitęsusi pandemija ir sunkesnis patekimas į gydymo įstaigas bei gyventojų baimė ar nenoras tikrintis tada, kol dar jaučiasi sveiki. Tačiau, anot J. Narbuto, aišku ir tai, kad delsimas tikrintis yra viena iš pagrindinių užleisto vėžio priežasčių. Pavyzdžiui, 2020 m. mūsų šalyje registruota beveik 100 tūkst. piktybinių darinių atvejų.

Nei kiek ne mažiau neramina ir nepakankamas gyventojų dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – tais pačiais metais registruota virš 150 tūkst. išeminių širdies ligų atvejų. Ir tai, J. Narbuto tvirtinimu, yra dideli skaičiai. Žmonės nesusimąsto, kaip neretai vartojamas pasakymas „Galbūt pasitikrinsiu vėliau“ gali kainuoti gyvybę. Statistika rodo, kad įprastai tik 3 iš 10 šalies gyventojų, galinčių dalyvauti ligų prevencijos programose, jose dalyvauja.

Šį kartą pagalbos skatinant žmones tikrintis kreiptasi į Panevėžio vyskupijos dvasininkiją, o kartu jos atstovams pateikta informacijos apie kiekvieną PSDF lėšomis finansuojamą prevencinę programą. Taip pat diskutuota, kaip laiku aptikti ligą, kodėl būtent tokie numatytų tikrinti gyventojų amžiaus intervalai, ką daryti, jei asmuo nepatenka į galinčiųjų dalyvauti programose amžiaus grupę, kur rasti informacijos, kiek ligonių kasos sumoka gydymo įstaigoms už pacientų sveikatos priežiūrą ir pan.

Į vieną auditoriją susirinkę Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas ir įvairiuose Panevėžio ar Utenos apskričių miestuose tarnaujantys kunigai pasidalijo įžvalgomis dėl sveikatos priežiūros prieinamumo. Vieni dvasininkai džiaugėsi, kad Lietuvoje sudarytos išties geros sąlygos gydytis, kiti teigė iš gydymo įstaigų negaunantys pakvietimų tikrintis. Treti abejojo: galbūt gydymo įstaigoms trūksta resursų pakviesti visus tikrinamo amžiaus gyventojus tikrintis, galbūt joms tai nuostolinga?

Panevėžio TLK direktorius patikino, kad gydymo įstaigos už prevencinių programų vykdymą skatinamos finansiškai, tad, pasak J. Narbuto, tikrindamiesi prevenciškai gyventojai ne tik apsaugo save nuo sunkių, pažengusių ligų, bet ir padeda pirminės sveikatos priežiūros centrams užsidirbti.

Ligonių kasos vadovas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse 2021 m. vangiausiai buvo tikrinamasi dėl prostatos vėžio. Tą padarė vos 37 proc. vyrų, galėjusių pasitikrinti. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikrinosi ne ką daugiau vyrų ir moterų – 45 proc. Prostatos sveikata mažiausiai rūpinosi zarasiškiai ir uteniškiai, širdimi ir kraujagyslėmis – biržiškiai ir zarasiškiai.

Paraginus dvasininkus ir patiems tikrintis, ir savo religinėse bendruomenėse skleisti apie tai žinią, taip pat pasidalinta specialistų įžvalgomis, kaip įveikti nerimą ir nepalūžti šiuo Europai sudėtingu laikotarpiu, kaip atsirinkti informaciją, kuo užsiimti, kad išsaugotume emocinį stabilumą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Nuogąstavimais dėl vangios prevencijos pasidalyta su dvasininkais appeared first on udiena.lt.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, gyventojai, matyt, gerokai yra įsibaiminę koronaviruso grėsmės, nes tikrinimas pagal prevencines programas per pandemiją labai sumažėjo. Didžiausias neigiamas pokytis buvo juntamas Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdyme, o mažiausiai karantinas atsiliepė Storosios žarnos vėžio prevencijos programos vykdymui. J. Narbuto teigimu, suprantama, jog COVID–19 yra grėsminga liga, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ne mažiau grėsmės kelia ir kitos ligos, ypač vėžys, kurį aptikus pavėluotai, pasekmės gali būti labai liūdnos.

Panevėžio TLK regione po pirmojo karantino tik storosios žarnos vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų paslaugų apimtys ir tik rugsėjo mėn. buvo didesnės nei 2019 m. Didžiausias paslaugų mažėjimas buvo stebimas pirmojo karantino metu (kovo–birželio mėn.) bei lapkričio–gruodžio mėn., mažiausias – rugsėjo–spalio mėn.

Šalyje mažiausias paslaugų teikimo sumažėjimas buvo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos (26 proc.), didžiausias – prostatos vėžio programos (43 proc.).

Pastarosios programos vykdymas Panevėžio TLK regione 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo tiek pat. Mažiausias pokytis buvo tikrinant gyventojus pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą – vykdymas mažėjo 18 proc.

Informavimo apie širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę bei įvertinimo paslaugos teikimas Panevėžio ir Utenos apskrityse bendrai mažėjo apie 31 proc. Didžiausias mažėjimas buvo Kupiškio r., Panevėžio m. ir Zarasų r. savivaldybėse.

Informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimas atlikti mamografiją pernai mažėjo apie 38 proc. Labiausiai – Molėtų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse. Vienintelėje Visagino savivaldybėje šios programos vykdymas buvo dvigubai didesnis nei 2019 m.

Informavimas apie gimdos kaklelio vėžio programą mažėjo 23 proc., o citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga – 32 proc. Informavimas apie paslaugą labiausiai mažėjo Biržų r. ir Panevėžio m. ir Zarasų r. savivaldybėse, tepinėlių paėmimas – Rokiškio, Anykščių ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Visagine informuota 72 proc. daugiau moterų nei 2019 m., Kupiškio rajone – 1 proc. daugiau paimta tepinėlių.

Informavimo apie ankstyvąją prostatos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno nustatymo paslaugų mažėjo 43 proc. Didžiausias mažėjimas buvo Utenos, Molėtų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse.

Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir IFOBT rezultatų įvertinimo paslaugų suteikta 18 proc. mažiau, pacientų siuntimų pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – 38 proc. mažiau. Informavimas apie paslaugą ir IFOBT rezultatų įvertinimas labiausiai mažėjo Zarasų ir Utenos savivaldybėse, paciento siuntimai pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – Zarasų, ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Zarasų rajone abiejų paslaugų mažėjimo skaičiai gerokai viršijo skaičius kituose rajonuose.

Ryškus visų prevencinių programų vykdymo sumažėjimas 2020 m. – tai ženklas, kad programų vykdymą šiais metais būtina skatinti. Panevėžio TLK ragina gyventojus, kurių amžius suteikia teisę pasitikrinti sveikatą prevenciškai pagal aukščiau išvardytas programas, nebijoti kreiptis į gydymo įstaigas, nes delsimas onkologinių, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų išaiškinamumui yra rimta kliūtis, galinti kainuoti gyvenimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

The post Koronavirusas pakoregavo ir prevencininių programų paslaugų teikimą appeared first on udiena.lt.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du–tris kartus. Specialistų teigimu: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Statistika nėra tiksli

Higienos institutas pastebėjo, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių.
Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma, kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę.
Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, kad vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus. Jei ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams žmonių.
„Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie trisdešimt savižudybių, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis du–tris kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniško masto problema”, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje.

Vienos priežasties nėra
Pašnekovas pastebėjo: daugiausia savižudžių yra 45–59 metų amžiaus grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose.
„Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai yra procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti ir pasirenka tokią išeitį”, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap.
„Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai: specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis, atsiradusi psichinio diskomforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir, galiausiai, nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus gali to nebejausti”, – pastebėjimais dalijosi psichologė.

Pasikeičia elgesys
Šeimos psichologijos bei savižudybių prevencijos srityje nemažai dirbanti V. Šap pataria atkreipti dėmesį į pasikeitusį žmogaus, kuris mąsto apie savižudybę, elgesį.
„Žmogus kalba arba juokauja apie mirtį ar savižudybę, perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis, rodo atsisveikinimo ženklus (grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.; susidomi testamentais ir gyvybės draudimais). Atsiranda ryškūs nuotaikų, jausmų pokyčiai: netikėti emocijų protrūkiai, dirglumas, agresyvumas, depresiškumas, liūdesys, prislėgta nuotaika, žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, nereikalingas. Jam sunku susikaupti, netenka intereso įprastinei veiklai, keičiasi bendravimas, atitolsta nuo draugų ir šeimos, sutrinka miegas, apetitas, žmogus neigiamai vertina save”, – galimus pasikeitimus vardijo V. Šap.
Tokie žmonės bando užsimiršti rizikingai įnikdami į alkoholį, narkotikus, tačiau tai padeda tik trumpam: atsiradusi priklausomybė lemia naujas problemas – pvz.: netenkama darbo, vairuotojo pažymėjimo, atsiranda sunkumų šeimoje ir pan.

Būtina specialistų pagalba
Kalbinti psichologai pastebėjo, kad dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda žmogus, su kuriuo gali pasikalbėti. Pirmas žingsnis į pagalbą gali būti ir tiesus klausimas: aš girdžiu, kad sakai, jog nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę? Taip paklausę tikrai nepaskatinsite savižudybės, atvirkščiai, duosite žinią, jog nebijote kalbėtis ir esate pasirengęs būti šalia. Skirkite laiko išklausyti asmenį tiek, kiek reikia, neskubinkite, nenutraukite pokalbio tikėdamiesi jį baigti kitą dieną. Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis, parodykite supratingumą.

Kitas žingsnis – profesionali specialistų pagalba
Svarbu kreiptis ir profesionalios pagalbos. „Lietuvoje yra išvystytas psichikos sveikatos centrų tinklas arba galima kreiptis į poliklinikoje dirbantį psichologą, psichiatrą. Ir šeimos gydytojas gali nurodyti, kur ieškoti pagalbos, nukreipti pagalbos ieškantį žmogų”, – kalbėjo psichologas P. Skruibis.
Be to, krizės atveju galima kreiptis į visą parą veikiantį krizių centrą ar emocinės pagalbos telefonu linijas, kurios taip pat veikia visą parą.

„Jaunimo linija“ tel. 8 800 28 888 (internetinis tinklapis www.jaunimolinija.lt);

suaugusiems „Vilties linija“ tel. 116 123 (internetinis tinklapis www.viltieslinija.lt) ,
„Pagalbos moterims linija“ tel. 8 800 66 366 (internetinis tinklapis www.moters-pagalba.lt);
Psichologinė pagalba emigrantams visą parą www.psyvirtual.lt (el. paštas  psyvirtual@psyvirtual.lt).

Užsk. Nr. SAM/6

The post Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti appeared first on udiena.lt.

Lapkričio 17 dieną Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai drauge su Utenos rajono savivaldybe, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kitomis institucijomis organizavo prevencinį renginį Utenos jaunimui „Pasakyk narkotikams ne”.

Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis” susirinkusius jaunuolius pasveikino renginio organizatorė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnė Daiva Maselskienė, prasmingos dienos renginio dalyviams palinkėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Vytautas Vaiškūnas.
Lektorius D. Joneikis jaunimui pristatė novatoriškų prevencinių priemonių ir būdų naudojimo taktikas, kurias galima naudoti kovai prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą mokymo įstaigose, vyko praktiniai užsiėmimai. Mokiniai išklausė Utenos AVPK kriminalinės policijos pareigūnų pranešimus apie korupcijos prevenciją ir kriminogeninę situaciją rajone. Ypač visus sudomino kinologo su tarnybiniu šunimi parodomoji programa. Į atvirą diskusiją apie priklausomybes pakvietė VšĮ „Vilties švyturys” darbuotoja ir asmuo, praeityje vartojęs narkotines medžiagas. Renginio pabaigoje Utenos miesto ir rajono gimnazijų mokiniai pademonstravo savo kūrybinius pristatymus.
Susitikimų su mokiniais nauda – neapčiuopiama, tačiau ypač svarbi ir prasminga plačiąja prasme, nes padeda ugdyti sąmoningus visuomenės narius. Atsisveikindami pareigūnai linkėjo siekti gyvenime užsibrėžtų tikslų, nepasiduoti nusikaltėlių provokacijoms. Kūrybiškiausiems jaunuoliams Utenos AVPK 2016 m. lapkričio 19 dieną padovanojo ekskursiją į VšĮ „Vilties švyturys” ir pasivažinėjimą kartingais sporto klube „Motosportas” Anykščiuose.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Jaunimą subūrė prevencinis renginys appeared first on udiena.lt.

Jau dvyliktus metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Pagal ją kiekviena privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta moteris nuo 25 iki 60 metų kartą per trejus metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Preliminariais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pagal šią programą pernai pasitikrino apie 129 tūkst. moterų, t. y. apie 9 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst. moterų). Tuo tarpu prieš vienuolika metų šia programa pasinaudojo tik apie 45 tūkstančiai moterų.

„Džiaugiamės, kad kasmet šioje programoje dalyvauja vis daugiau moterų. Tai galimybė užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Svarbu ir tai, kad gydytojai kasmet vis dažniau diagnozuoja ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neišplitusio ankstyvosios stadijos vėžio. Tai tik patvirtina, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa duoda naudos”,– teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.
Atsižvelgiant į augantį pasitikrinusių pagal šią prevencinę programą skaičių, jai įgyvendinti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet skirta net 1,6 mln. eurų.
Pernai VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie prevencines programas parodė, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – per metus apie ją žinančių padaugėjo 12 proc. Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie prevencines programas turėtų informuoti šeimos gydytojas. Nepaisant to, kad programai įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų, pasitikrina vis daugiau moterų, nemažai jų ir vengia prevenciškai išsitirti. Pasitikrinti pagal prevencines programas neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.
„Kviečiame nustoti bijoti ir pasitikrinti nedelsiant. Juk gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris jokių simptomų nejaučia, todėl liga dažnai pastebima per vėlai, kai jau būna pažengusi, o jos gydymas sudėtingas. Tad labai svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę, vėžį atpažinti kuo anksčiau. Daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau”, – sakė D. Berūkštienė.
Nustatyto amžiaus moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas citologinio gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Kad toks tyrimas būtų atliktas nemokamai, moterys turi kreiptis į tą pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašiusios. Tepinėlį paima ir rezultatus įvertina šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – akušeris ginekologas. Procedūra nėra nei skausminga, nei ilgai trunkanti. Gavus tyrimo rezultatus, gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
D. Berūkštienės nuomone, ankstyva gimdos kaklelio vėžio diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientė pirmiausia ir kreipiasi, taip pat nuo moters žinių, jos požiūrio į savo sveikatą.
Tad dar kartą raginame moteris pasitikrinti, o gydytojus išsamiai paaiškinti moterims apie sveikatos išsaugojimą, apie patį tyrimą, atsakyti į moterims rūpimus klausimus.

Valstybinės ligonių kasos inf.

The post Moterys raginamos nepamiršti savęs appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje vėžiu kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir apie 8 tūkstančius žmonių nuo jo miršta. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems kaip 65 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau sergančiųjų sudaro jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Vėžys yra klastinga liga. Pirminėse ligos stadijose, kai navikas yra mažas ir neišplitęs, žmogus nejaučia jokių simptomų. Vėlesnėse ligos stadijose, kai navikas auga, pradeda spausti aplinkinius nervus, kraujagysles ir organus arba metastazuoja į kitas kūno vietas, pasireiškia atitinkami simptomai ir tik tada kreipiamasi į gydytojus.
Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai liga nustatoma ankstyvojoje stadijoje iki pasireiškiant simptomams. Tačiau kaip įmanoma diagnozuoti ligą, kai pacientas nejaučia jokių simptomų? Tam yra skirtos daugelyje Europos Sąjungos valstybių vykdomos vėžio prevencinės programos. Vėžio prevencinės programos – tai didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Tiriamųjų grupę sudaro tam tikro amžiaus žmonės, kurie nejaučia jokių ligos simptomų ir laiko save sveikais. Svarbiausias šių programų tikslas – apsaugoti gyventojus nuo mirties dėl vėžio, o patikros dėl gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tyrimai leidžia sustabdyti ligos vystymąsi. Dėl to patikros dėl vėžio programos turėtų būti įtrauktos į kiekvieno gyventojo asmeninį sveikos gyvensenos principų sąrašą ir jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip „ligų ieškojimas”. Maža to, vėžio diagnozė jau seniai nėra mirties nuosprendis. Aptikus jį ankstyvoje stadijoje ir taikant efektyvų gydymą nemaža dalis pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio prevencijos programos – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio. Norėdami dalyvauti programose, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, nusiųs atlikti atitinkamus tyrimus.
Gyventojų atrankinės patikros tyrimai šiuo metu vykdomi tik dėl 4 lokalizacijų vėžio. Moksliškai įrodyta, kad šie tyrimai mažina mirštamumą nuo tos lokalizacijos vėžio ir kad tyrimų nauda esmingai viršija galimus ekonominius nuostolius tiriant didelį skaičių žmonių, iš kurių dalis gali niekada nesusirgti vėžiu.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa

Ši programa Lietuvoje buvo pradėta vykdyti 2004 m. liepos mėnesį. Ji yra skirta 25–60 metų moterims, kurios vieną kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.
Patikros metu moterims yra atliekamas paprastas ir neskausmingas citologinis tyrimas – PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Sterilia medine mentele ar švelnia šluotele lengvai brūkštelėjus per kaklelio paviršių paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant stikliuko – taip gaunamas gimdos kaklelio tepinėlis. Tepinėlis yra siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopu. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. Jei gautas rezultatas neinformatyvus (pavyzdžiui, dėl nekokybiškai paimto tepinėlio ar kitos priežasties laboratorija negali duoti aiškaus atsakymo), tyrimas nemokamai kartojamas. Nustačius ikivėžinių pakitimų, pacientei atliekami papildomi tyrimai siekiant patikslinti diagnozę.
PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokie pakitimai bėgant laikui gali išnykti savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys.
Patikros metu aptikus pakitimų gimdos kaklelyje, atliekami papildomi tyrimai (paimamas audinio gabalėlis – biopsija) ir ginekologinė apžiūra diagnozei patvirtinti. Ikivėžinių pakitimų gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus būdas užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
Lietuvos moterys gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vis dar naudojasi vangiai. Programos koordinavimo komiteto duomenimis, programos teikiamomis paslaugomis kasmet pasinaudoja mažiau nei pusė (44 proc.) tikslinės amžiaus grupės (25–60 metų) moterų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo nustatyti 2595 nauji krūties vėžio atvejai ir 512 moterų nuo jo mirė. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. pacienčių pasveiksta, jei krūties vėžio diagnozė nustatoma laiku.
2005 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Jos tikslas – sumažinti moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų. Ši programa suteikia galimybę 50–69 metų moterims 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Vakarų Europos šalyse, kur ši programa įgyvendinama jau nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, mirtingumas nuo krūties vėžio yra ženkliai mažesnis nei šalyse, kur ši programa pradėta neseniai. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros programoje dėl krūties vėžio leidžia 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos, todėl nuolatinė patikra yra pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė.
Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Kuo anksčiau nustatomas vėžys arba ikivėžiniai pakitimai krūtyje, tuo gydymas yra efektyvesnis.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, tyrimas kartojamas po 2 metų. Gavus neinformatyvų rezultatą, tyrimas gali būti kartojamas. Jei buvo nustatyta pakitimų, pacientė siunčiama pas specialistą konsultuotis.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje 3734 vyrams buvo nustatytas priešinės liaukos vėžys ir 521 vyras mirė.
Nuo 2006 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šios programos tikslas – pagerinti prostatos vėžio diagnostiką ankstyvoje stadijoje, taikyti radikalius gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos.
Programa yra skirta visiems 50–75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio.
Programos dalyviams yra atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją. Jei PSA kiekis viršija normą (3 ng/ml), šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tyrimą diagnozei patvirtinti – priešinės liaukos biopsiją. Tiesa, padidėjusi PSA koncentracija nebūtinai reiškia vėžio diagnozę – kartais ji parodo prasidėjusius ikivėžinius pokyčius, kuriuos pašalinti yra žymiai lengviau. Programa leidžia anksti nustatyti šią ligą arba jos išsivystymo grėsmę, ją efektyviai gydyti ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Anksti diagnozavus prostatos vėžį Lietuvoje 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 100 proc., t. y. vyrų, kuriems diagnozuotas pirmos stadijos prostatos vėžys, išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų, nesergančių prostatos vėžiu.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

2014 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 1158 piktybiniai storosios žarnos vėžio atvejai ir 500 žmonių mirė nuo šios ligos. Šia liga panašiai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Europos Sąjungoje maždaug 8 iš 10 žmonių, kuriems nustatomas storosios žarnos vėžys, yra vyresni nei 60 metų. Sergantys asmenys ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Mirties nuo storosios žarnos vėžio rizika mažesnė, kai liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.
Nuo 2009 m. liepos mėn. Lietuvoje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Pagal programą 50–74 m. amžiaus asmenys turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT). Atrankinės patikros tyrimas, kai naudojamas iFOBT testas, mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20–30 proc.
Programoje dalyvaujantį asmenį šeimos gydytojas supažindina su testo atlikimo eiga ir išduoda priemones jam atlikti. Jei slaptojo kraujo išmatose nerandama, asmuo yra sveikas ir gali vėl pasitikrinti po 2 metų. Suradus slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra iš vidaus) leidžia nustatyti kraujavimo priežastis. Procedūros metu diagnozei patvirtinti gali būti imamas audinio gabalėlis – atliekama biopsija. Mikroskopu ištirta biopsijos medžiaga patvirtina arba paneigia diagnozę.
Vėžys yra lėtai besivystanti liga. Jeigu pirmo tyrimo pagal vėžio atrankinės patikros programą metu asmuo buvo pripažintas sveiku, liga gali išsivystyti iki kito programoje numatyto patikros laiko, todėl labai svarbus reguliarus dalyvavimas programoje. Jei laikotarpiu tarp atrankinės patikros tyrimų vargina vėžiui būdingi simptomai, nereikia laukti kito atrankinės patikros tyrimo laiko ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamose prevencinėse programose dalyvauja vis daugiau žmonių. Aktyviausiai gyventojai dalyvauja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje. Pernai ženkliai išaugo pasitikrinusių pagal šią programą asmenų skaičius – 2014 m. pasitikrino 92000 daugiau žmonių nei 2013 m.
Masinės atrankos prevencinės programos yra vienas svarbiausių kovos su vėžio epidemija būdų. Ankstyva onkologinių ligų diagnostika ne tik sumažina mirštamumą, ilgina pacientų gyvenimo trukmę, bet ir kai kuriais atvejais užkerta kelią šių ligų išsivystymui. Visų 4 programų paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl nustatyto amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, visi tyrimai yra nemokami. Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdomos masinės atrankos prevencinės programos neabejotinai yra svarbus šios dienos ir artimiausios ateities lėtinių ligų prevencijos prioritetas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencinėmis programomis.

Evelina VAITONIS, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė

The post Nelauk simptomų – pasitikrink dėl vėžio nemokamai jau dabar appeared first on udiena.lt.

Rugpjūčio 21–22 dienomis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio bendruomenės pareigūnų grupės specialistas kartu su Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, vykdydami prevencinę priemonę „Dviračiai – 2015″, tikrino galimas prekybos naudotais dviračiais vietas.

Šios priemonės tikslas – plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio šalių policijos partneriais, stiprinti visuomenės saugumą, užkardyti teisės pažeidimus ir nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą.

Priemonės metu buvo tikrinamos individualios įmonės, automobilių pardavimo aikštelės, Utenos miesto centrinė turgavietė, internetiniai skelbimai. Pareigūnai džiaugėsi, kad dauguma prekeivių teigiamai reagavo į vykdomą akciją ir sutiko bendradarbiauti su policija. Nors, buvo ir tokių, kurie nenoriai leido pareigūnams tikrinti jų dviračius.

Tikrinimų metu pareigūnai pažeidimų nenustatė. Prevencinė akcija buvo vykdoma ir Utenos apskrities rajonuose. Pareigūnai patikrino garažų masyvus, individualius asmenis, turgavietes, sandėlius. Pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta.

Policijos pareigūnai teigia, kad panašios prevencinės priemonės bus vykdomos ir ateityje, siekiant sumažinti ir užkardyti teisės pažeidimus, susijusius su nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu.

Utenos APVK inf.

The post Utenos apskrities pareigūnai vykdė prevencinę priemonę „Dviračiai – 2015“ appeared first on udiena.lt.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę šalies keliuose policijos pareigūnai vykdo tris prevencines policines priemones, kuriomis siekiama ne tik išaiškinti ir užkardyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir drausminti eismo dalyvius.

Rugpjūčio 10-16 dienomis (pirmadienį-sekmadienį) visoje šalyje policijos pareigūnai kontroliuos, kaip vairuotojai ir keleiviai laikosi saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių. Bus sugriežtinta vairuotojų naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis kontrolė, taip pat bus atkreiptas dėmesys į atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimą tamsiuoju paros metu. Be to, Žolinių savaitgalį, kaip ir kiekvieną vasaros savaitgalį, vyks vairuotojų blaivumo patikrinimai.

Šių metų liepos mėnesį dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 12 eismo įvykių, kuriuose sužeista 18 žmonių. Praėjusiais metais per tą patį mėnesį 38 įvykiuose, sukeltuose neblaivių vairuotojų, 4 žmonės žuvo ir 46 buvo sužeisti.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad prevencinės saugaus eismo užtikrinimo priemonės šalies keliuose vykdomos nuolat ir kviečia visus eismo dalyvius prisidėti prie eismo saugumo situacijos gerinimo ir būti atsakingiems.

Lietuvos kelių policijos tarnybos inf.

The post Policija sutelks dėmesį į saugos diržus, mobiliojo ryšio priemones ir atšvaitus appeared first on udiena.lt.

Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai”  gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.

„Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti, kurios kasmet nusineša daugybę gyvybių. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas”, – tvirtina V. Zaksas.

Bendrovės „Baltijos tyrimai” direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių.

„43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai – vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės”, – teigia R. Mačiūnas.

R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.

„Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančių padaugėjo 10 proc. punktų. Daugiausiai – 12 proc. punktų – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. punktų prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie kurią norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas”, – tvirtina R. Mačiūnas.

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

The post Prevenciškai išsitirti vengiantys žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę appeared first on udiena.lt.