Panašią akciją seniūnijų patalpose vykdys ir Utenos rajono privatūs veterinarijos gydytojai Sudeikiuose esančiame kultūros centre (rugsėjo 28 d. nuo 9 iki 12 val.), Sirutėnuose, kultūros namuose (rugsėjo 29 d. nuo 9 iki 12 val.).

Nuo pasiutligės žmogų ar gyvūną apsaugo vakcina. Vakcinacija – pagrindinė kovos su pasiutlige priemonė. Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad pasiutligė yra skiepijimu valdoma zoonozė, kurios galime išvengti. Paskiepijus bent 70 proc. šunų (įskaitant ir beglobius), atsiranda reali galimybė apsisaugoti nuo šios mirtinos ligos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, nuolat ragina ir primena Lietuvos gyventojams apie jų pareigą kasmet skiepyti savo augintinius – šunis, kates ar šeškus. Taip pat, nuo 2006 m. pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) visoje Lietuvos teritorijoje. Ši priemonė per trumpą laiką ženkliai sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje: jei 2006 metais šalyje buvo užregistruoti 2 232 teigiami pasiutligės atvejai (iš jų – 349 naminiams gyvūnams), tai jau 2010 metais – 33 atvejai (iš jų – dviem naminiams). Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 metais. Utenos rajone pasiutligė neregistruojama jau nuo 2011 metų.

Žmogaus pareiga – rūpintis gyvūnais ir saugoti jų, o kartu ir savo, sveikatą. Gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – pagrindinė prevencijos priemonė. Utenos rajone kiekvienais metais nuo šios ligos paskiepijama apie 3 000 gyvūnų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamentas primena, kad visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal jos gamintojo instrukcijas. Be to, rekomenduoja vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais, net jeigu jie ir atrodo labai draugiški.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento inf.

The post Už simbolinį vieno euro mokestį skiepys naminius gyvūnus appeared first on udiena.lt.

Pasaulinė pasiutligės diena (rugsėjo 28 d.) plačiai minima diena visame pasaulyje –  tai galimybė piliečiams, bendruomenėms, nevyriausybinėms ir vyriausybinėms organizacijoms susivienyti bei dalintis informacija, nuveiktais darbais ir patirtimi užkertant kelią pasiutligės plitimui visame pasaulyje.

2018-tų metų  Pasaulinės pasiutligės dienos tema – „Pasiutligė. Pasidalink žinia. Išsaugok gyvenimą”. Tuo siekiama pabrėžti švietimo ir visuomenės informuotumo svarbą kovoje su šia mirtina liga bei siekiant bendro Pasaulinės pasiutligės kontrolės aljanso (GARC), Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) strateginio tikslo – iki 2030 m. sumažinti pasaulyje nuo infekuotų šunų įkandimų mirusių žmonių skaičių iki nulio.

Pirmąją vakciną nuo pasiutligės sukūrė prancūzų chemikas ir mikrobiologas – Luji Pasteras. Šiandieną, kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, saugios ir veiksmingos gyvūnų ir žmonių vakcinos yra viena iš svarbiausių priemonių, užkertant kelią žmonių mirtims nuo pasiutligės, o visuomenės sąmoningumas – pagrindinis sėkmės veiksnys, siekiant efektyvios pasiutligės prevencijos.

Faktai apie pasiutligę

Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu. Pasiutligė registruojama daugiau nei 150 šalių ir teritorijų. Šia liga serga ir žmonės, ir gyvūnai. Kasmet nuo šios infekcijos miršta dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai Azijoje ir Afrikoje.
Apie 99 proc. žmonių mirčių nuo pasiutligės priežastis – infekuotų šunų įkandimai.
40 proc. žmonių, kuriuos apkandžiojo dėl pasiutligės įtariami gyvūnai, yra vaikai iki 15 metų.

Pasiutligės rizika Lietuvoje

Lietuvoje jau dvyliktus metus iš eilės laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. 2018 m. jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje 2016-2017 m. nebuvo užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.
Tendencija, kad liga nepaiso sienų pasitvirtino – 2018 m. rugsėjo 21 d. prie sienos su Baltarusija lapei nustatyta pasiutligė. Paskutiniai pasiutligės atvejai Lietuvoje buvo registruoti 2015 m. rudenį – taip pat prie sienos su Baltarusija pasiutligė diagnozuota usūriniam šuniui ir lapei. Žinoma, kad kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų, todėl niekas negali garantuoti, kad pasiutęs gyvūnas neatklys iš kaimyninių šalių.
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų nustatymas naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus. Pasiutligės tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriuje – nacionalinėje referentinėje pasiutligės laboratorijoje.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės kontrolės priemonės yra veiksmingos.
Remiantis 2018 m. sausio – rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 91,76 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 90,59 proc. jaunų lapių ir 93,48 proc. suaugusių lapių bei 95,24 proc. jaunų usūrinių šunų ir 100 proc. suaugusių usūrinių šunų. Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę, nustatyti 33,43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 28,57 proc. jaunų lapių ir 33,10 proc. suaugusių lapių bei 66,67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 38,46 proc. suaugusių usūrinių šunų.

Specialistai pataria

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus.
Nors Lietuvoje per pastaruosius trejus metus nustatytas tik vienas pasiutligės atvejis, tačiau visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo skiepyti nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas.
Specialistų teigimu, pasiutligės galima išvengti laikantis prevencijos priemonių, tačiau reikia  nepamiršti ir vienos paprastos taisyklės – visada laikytis tinkamu atstumu nuo laukinių ar beglobių gyvūnų. Jei laukinis gyvūnas atrodo sergantis, reikia pranešti atsakingoms institucijoms. Labai svarbu skatinti vaikus pasakyti suaugusiesiems, jeigu gyvūnas įkando ar įdrėskė.
Mūsų sveikata daugeliu atvejų priklauso tik nuo mūsų pačių.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

The post Pasiutligė – mirtina liga appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad nuo balandžio 13 dienos pradedamas laukinių gyvūnų oralinio vakcinavimo nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Šiemet vakcinavimas bus vykdomas mažesnėje buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje pasiutligė nebuvo registruota pastaruosius trejus metus, todėl pasienyje su Kaliningradu oralinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nebevykdomas nuo 2016 m. rudens.

Vakcinos atitinka visus saugumo standartus ir nekelia grėsmės nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai. Nepaisant to, VMVT rekomenduoja gyventojams neliesti jauko su pasiutligės vakcina, o radus jį prie gyvenamųjų namų, apie tai nedelsiant pranešti VMVT teritoriniam padaliniui. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau per didelis suėstas kiekis gali sukelti komplikacijų.

VMVT primena, kad vienintelis efektyvus būdas kovoti su pasiutlige – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus, taip pat reikėtų vengti tiesioginių kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi gyvūnų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) šeimininkai savo augintinius kartą per 12 mėnesių privalo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausiai – Azijos ir Afrikos žemynuose. Paskutinis mirties atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando nežinomas šuo.

VMVT inf.

The post Pradedamas pavasarinis vakcinavimo nuo pasiutligės etapas appeared first on udiena.lt.

Lietuva siekia būti priskirta prie valstybių, kuriose nekyla pavojus užsikrėsti žmonėms ir gyvūnams mirtinai pavojinga užkrečiamąja liga – pasiutlige. Dar palyginti neseniai ši liga buvo viena iš nerimą kėlusių problemų mūsų šalyje, tačiau pastarąjį dešimtmetį situacija Lietuvoje nuolat gerėjo, o paskutinius dvejus metus neužregistruota nė vieno pasiutlige užsikrėtusio laukinio ar naminio gyvūno.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdomos pasiutligės stebėsenos programos duomenimis, 2016-2017 metais Lietuvoje neužregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis. Pagal minėtą programą, kasmet yra ištiriama apie 600 gyvūnų (šunų, kačių, lapių ir  usūrinių šunų) mėginių. Naminiams gyvūnams pasiutligė neužfiksuota nuo 2013 m., o laukiniams gyvūnams (lapei ir usūriniam šuniui) liga buvo nustatyta 2015 m. Ignalinos rajone, pasienyje su Baltarusija.

Nuo pasiutligės mirusių žmonių atvejų mūsų šalyje neregistruota nuo 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją, įkando šuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 2004 besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo laukinių ar naminių gyvūnų, kuriems būtina pasiutligės imunoprofilaktika, kasmet mažėja. Besikreipiančiųjų ženkliai ėmė mažėti šalyje pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

VMVT nuo 2006 metų vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją, kasmet pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina. Anksčiau vakcina buvo mėtoma visoje šalies teritorijoje, tačiau pastaraisiais metais ši akcija vykdoma tik pasienio ruožuose su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Nuo 2018 metų laukinių gyvūnų vakcinacija bus vykdoma tik 50 km buferinėje pasienio su Baltarusija, Latvija ir Lenkija zonoje, mat kaimyninėje Kaliningrado srityje pastaruosius trejus metus taip pat nebuvo užregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis.

Nepaisant to, kad pasiutligės atvejai nepasireiškia, VMVT primena, kad reikėtų vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais, o nukentėjus nuo naminio ar laukinio gyvūno – nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Reikėtų atminti, kad pasiekus klinikinės simptomatikos stadiją, pasiutligė visuomet yra mirtina liga dėl progresuojančios encefalopatijos. Pasaulyje dažniausiai susiduriama su šia liga užsikrėtusiais laukiniais ar naminiais šunimis, tačiau ja užsikrėsti ir platinti gali visi šiltakraujai gyvūnai (pvz. katės, šeškai, žiurkės, lapės, šikšnosparniai, beždžionės ir kt.).

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo paskiepyti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal jos gamintojo instrukcijas. Paslaugą suteikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į skiepų pažymėjimus arba gyvūnų augintinių pasus.

Pasaulinė gyvūnų organizacija (OIE) pagal pasiutligės riziką visas savo organizacijos nares yra suskirsčiusi į nekeliančias pavojaus, mažos ir didelės rizikos valstybes. Šalimis, kuriose visiškai išnaikinta pasiutligė, laikomos Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Olandija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Australija, daugelis salų ir salynų (Bermudai, Kanarai, Maldyvai, Malta ir kt.). Iš Pabaltijo ir kaimyninių valstybių tik Estija priskiriama prie nekeliančių pavojaus šalių. Didžioji dalis Azijos žemyno (Indija, Tailandas, Irakas, Iranas ir kt.) ir beveik visos Afrikos valstybės laikomos didelės rizikos šalims.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

The post Per dvejus metus Lietuvoje – nė vieno pasiutligės atvejo appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 15 dieną pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės rudeninis etapas. Šiame etape vakcinacija bus tęsiama pasienio teritorijose, besiribojančiose su Rusijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Rudeninė vakcinacija jau pradėta Latvijoje ir Lenkijoje.

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, pirmieji lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį etapą planuojama baigti iki šių metų gruodžio mėnesio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja gyventojus, kad radus jauką su pasiutligės vakcina, jo negalima liesti. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks juos surinkti.

Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau per dideli jų kiekiai gali sukelti įvairių komplikacijų.

„Per 11 metų (pradėta 2006 m.) sistemingai vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacijos programa leido beveik visiškai panaikinti pasiutligės pavojų Lietuvoje. Mat, paskutinis pasiutligės atvejis naminiam gyvūnui buvo nustatytas 2015 metais, o tik pradėjus šią akciją, 2006 m. buvo užregistruota daugiau kaip 2,2 tūkst. šios ligos atvejų”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.

Pasak K. Stakytės, nepaisant to, kad pasiutligės atvejų 2016 – 2017 metais nebuvo nustatyta, reikėtų vengti tiesioginių kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais. Specialistės nuomone, vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad visi gyvūnų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) šeimininkai savo augintinius kartą per 12 mėnesių privalo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinaciją atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausiai – Azijos ir Afrikos žemynuose. Paskutinis mirties atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando šuo.

VMVT inf.

The post Pradedamas rudeninis vakcinacijos nuo pasiutligės etapas appeared first on udiena.lt.

Atšilus orams paprastai padaugėja atvejų, kai žmones apkandžioja gyvūnai – tiek naminiai, tiek laukiniai. Šie apkandžiojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės.
Pagrindinės pasiutligės kontrolės priemonės yra laukinių ir valkataujančių gyvūnų populiacijos mažinimas, oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, profilaktinė naminių gyvūnų vakcinacija. Lietuvoje nuo 2006 metų pradėta vykdyti pasiutligės prevencijos programa, todėl gerokai sumažėjo laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės atvejų.

Pasiutligės vakcina žmogui – pavojinga

Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), pavasarinis laukinių gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės (išmėtant jaukus su vakcina) pradėtas balandžio 6 dieną. Vakcinaciją baigti planuojama gegužės mėnesį. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 857 500 jaukų.

Įspėjame, kad jaukų su vakcina jokiu būdu negalima liesti. Nors pasiutligės vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina, gali atsitikti ir kitaip. Patekus vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant ją nuplauti dideliu kiekiu vandens ir muilu bei nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais gydytojas nuspręs, ar turi būti skiriama imunoprofilaktika (penkių vakcinos dozių prieš pasiutligę kursas).

Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai nedelsiant praneškite teritorinei VMVT.

Kas yra pasiutligė?

Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui neleidžiami vaistai, mirštamumas siekia 100 procentų. Pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos liga, kuri per 10 dienų nuo klinikinių simptomų pradžios baigiasi koma ir mirtimi.

Pasiutligės inkubacinis periodas yra 30−90 dienų, kartais jis trunka net iki metų. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra. Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.

Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės registruotas 2007 metais, tačiau jis buvo susijęs su kelionės į užsienį metu įvykusiu šuns įkandimu.

Mirtinai pavojinga infekcija perduodama per seiles. Ja apsikrėsti galima ne tik įkandus pasiutusiam gyvūnui, bet ir jam įdrėskus ar apseiliojus nubrozdintą ar įdrėkstą odą. Ligos eiga priklauso nuo žaizdos gylio ir jos atstumo nuo galvos. Kuo žaizda yra arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos inkubacinis periodas.

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.

Kaip elgtis įkandus ar aplaižius įtartinam gyvūnui? Įkandimo vietą nuplaukite švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuokite ją jodu ar spiritu. Jei įkando žinomas gyvūnas (pavyzdžiui, kaimyno šuo), pasiteiraukite jo šeimininko, ar augintinis buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Įkandus nežinomam gyvūnui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs skiepų nuo pasiutligės kursą.

Atminkite, kad skiepai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo mirties. Kuo ilgiau delsite tai padaryti, tuo pasekmės jūsų sveikatai bus sunkesnės.

Venkite kontakto su nepažįstamais gyvūnais

2016 metais Utenos apskrityje pagalbos į medikus kreipėsi 322 naminių ir laukinių gyvūnų apkandžioti žmonės. Iš jų nuo pasiutligės buvo paskiepyti 176 nukentėję asmenys. 2016 metais Utenos rajone medicininės pagalbos kreipėsi 79 asmenys, iš jų 47 paskirta vakcinacija.

Per tris 2017 metų mėnesius medikų pagalbos prireikė 44-iems gyvūnų apkandžiotiems ar apdraskytiems gyventojams, iš kurių 22 paskiepyti nuo pasiutligės. Utenos rajone per minėtą laikotarpį į medikus kreipėsi 13 nuo gyvūnų nukentėję uteniškiai. Šešiems iš jų skirtas vakcinacijos kursas.

Dažniausiai žmonės nukenčia nuo juos apkandžiojusių šunų, kačių, mangutų. Rečiau gyventojus sužaloja karvės, avinai ir lapės. Pasitaiko ir nukentėjusiųjų nuo žiurkių, pelių, kiaunių, šernų, voverių ar audinių.

Gyventojams patariame vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais, taip pat tinkamai prižiūrėti savo augintinius (juos registruoti, skiepyti nuo pasiutligės ir kitų ligų, nepalikti be priežiūros, vedžioti tik su pavadėliu ir su antsnukiu).

Alytė ŽILIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja

The post Nukentėjote nuo gyvūnų? Stenkitės išvengti pasiutligės appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pavojingos žmonėms ir gyvūnams užkrečiamosios ligos – pasiutligės situacija Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pagerėjo. Praėjusiais 2016 metais mūsų šalyje nebuvo nustatytas nė vienas šios ligos atvejis.

VMVT nuolat vykdo pasiutligės stebėsenos programą. Pagal šią programą pernai buvo ištirta 916 gyvūnų mėginių (29 šunų, 32 kačių, 469 lapių ir 340 usūrinių šunų), ligos užkrato nustatyta nebuvo. Nuo 2006 metų VMVT kasmet vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją – du kartus metuose – pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina visoje Lietuvos teritorijoje.
„Įgyvendinus efektyvias kovos su šia liga priemones, pavyko sumažinti užsikrėtusių pasiutligės virusu laukinių ir naminių gyvūnų skaičių: 2007 m. patvirtinti 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5 atvejai, 2013 m. pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui (Varėnos rajone, Baltarusijos pasienyje), 2014 – 0, 2015 m. – 2 (lapei ir usūriniam šuniui Ignalinos rajone, 350 m iki sienos su Baltarusija), 2016 m. – 0″, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.
K. Stakytės teigimu, nepaisant to, kad pasiutligės atvejų pernai nebuvo nustatyta, reikėtų vengti tiesioginių kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais. Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacija. Skyriaus vedėja primena, kad visi gyvūnų augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Vakcinaciją atlikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į skiepų pažymėjimus arba gyvūnų augintinių pasus.
Pagal nuo 1964 m. turimus statistikos duomenis, mūsų šalyje mirė 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota pasiutligė. Paskutinis mirties atvejis užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje 2016 metais pasiutligės atvejų nebuvo nustatyta, bet Lenkijoje buvo užregistruota 16 užsikrėtusių gyvūnų. Kaimyninė Baltarusija informacijos apie pasiutligės situaciją neteikia.

VMVT inf.

The post Pasiutligė traukiasi iš Lietuvos appeared first on udiena.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad rugsėjo 22 dieną prasidėjo rudeninis laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Vakcinacija bus vykdoma iš keturių teritorinių oro uostų. Pirmieji lėktuvai pakils iš Klaipėdos.

„Ilgalaikiai programos rezultatai nuteikia optimistiškai, jie rodo, kad liga traukiasi. Šiame etape dėl nedidelės rizikos vakcinos su jaukais nebus mėtomos vidurio Lietuvos ir pasienio su Latvija teritorijose. Tačiau nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse neleidžia atsipalaiduoti. Pastarieji trys pasiutligės protrūkiai (1 – 2013 m. ir 2 – 2015 m. pabaigoje) mūsų šalyje užfiksuoti vietovėse, esančiose Baltarusijos pasienyje, tad ir vakcinacija tikslingai bus vykdoma šiose teritorijose”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė–Petrauskienė.
Pasak veterinarijos gydytojos, pagrindinė priemonė kovojant su šia pavojinga žmonėms ir gyvūnams liga, yra laukinių bei naminių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad miškuose ar laukuose radus jaukus su pasiutligės vakcina, nereikėtų jų liesti, o aptikus juos prie gyvenamųjų namų, reikėtų pranešti teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.
Esant tinkamoms oro sąlygoms, vakcinaciją planuojama baigti iki gruodžio 10 dienos.

VMVT inf.

The post Prasidėjo rudeninė vakcinacija nuo pasiutligės appeared first on udiena.lt.

Šią savaitę šalyje prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas – mūsų šalies teritorijoje iš lėktuvo bus mėtomi jaukai su vakcina.

Kaip informavo Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Audinga Šatkuvienė, šiųmetė laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos aerodromo. Bus padengtas ne visas Lietuvos plotas, bet tik plati buferinė teritorija, besiribojanti su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Vakcinavimo darbai vykdomi iš keturių aerodromų – Klaipėdos, Paluknio, Molėtų, Aleksoto. Jeigu leis oro sąlygos, pavasarinio etapo vakcinaciją planuojama baigti iki gegužės 27 dienos.
Utenos rajone jaukai su pasiutligės vakcina iš lėktuvo bus mėtomi nuo balandžio 20 iki gegužės 5 dienos. Lėktuvas, pakilęs iš Molėtų aerodromo, per numatytą laiką vakcina apmėtys plotus, esančius Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, dalinai – Rokiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Kaišiadorių, Elektrėnų bei Vilniaus savivaldybėse. Jaukų kiekis apytikriai sudaro 229 600 dozių.
„Radus jaukų su pasiutligės vakcina, gyventojų prašome jų neliesti, nes pajutę žmogaus kvapą laukiniai gyvūnai juos apeina. Jeigu jaukai būtų aptikti prie gyvenamųjų namų, apie tai reikėtų nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę juos surinks. Naminiams gyvūnams jaukai su vakcina nepavojingi, tačiau perdozavus, galimos komplikacijos. Laukiniai gyvūnai, ėsdami jauką, kuriame yra vakcina, užsikrečia vakcinos sudėtyje esančiu susilpnintu pasiutligės virusu, kuris skatina imuniteto susidarymą. Vakcinos sudėtyje yra nusilpnintas pasiutligės virusas, antibiotikai ir stabilizuojanti medžiaga. Ji patalpinta į kapsulę, kuri yra padengta jauku. Laukiniam gyvūnui ėdant jauką perkandama kapsulė, sužeidžiama ryklės gleivinė. Per pažeistą gleivinę susilpnintas virusas patenka į organizmą ir skatina imuniteto susidarymą”, – pasakojo A. Šatkuvienė.
Mūsų šalyje laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės vykdomos nuo 2006 metų.
Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, matyti, kad rezultatai kasmet gerėja. Jeigu 2006 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 pasiutligės atvejai, tai 2007 metais – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – tik 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – penki, 2013 m. – vienas, o štai 2014 metais Lietuvoje nebuvo nustatytas nei vienas teigiamas gyvūnų pasiutligės atvejis.
Tačiau pernai į Didžiasalio seniūnijoje (Ignalinos r.) esančias Dysnos kaimo gyventojų sodybas, kaip manoma, iš kaimyninės Baltarusijos atklydo du pasiutlige sergantys gyvūnai: lapė ir usūrinis šuo. Utenos rajone ši liga nediagnozuojama nuo 2011 metų, tačiau tai neatleidžia gyventojų nuo pareigos laiku pasirūpinti šunų ir kačių vakcinacija. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų – vakcinaciją nuo pasiutligės. Šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų dėl pasiutligės, turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių.
Dėl gyvūnų vakcinacijos gyventojai turėtų kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus. Aptikus nugaišusius ar pastebėjus įtartinai besielgiančius laukinius plėšrūnus, prašome jų neliesti rankomis ir nedelsiant pranešti VMVT Utenos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai telefonais: (8 389) 55 985, 8 678 70522 arba nemokamu visą parą veikiančiu VMVT tel. 8 800 40403.

Utenos VMVT ir laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Laukiniams gyvūnams bus mėtomi jaukai su pasiutligės vakcina appeared first on udiena.lt.

Kovo 29 dieną prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Šiame etape vakcinacija vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto.
Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje.
Gyventojai, radę jauką su pasiutligės vakcina, jo negali liesti. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks juos surinkti. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus, galimos komplikacijos.
„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Turėjome dviejų metų pertrauką, kai nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis, tačiau pernai lapkričio mėnesį Ignalinos rajone, pasienio ruože su Baltarusija (iki sienos 350 m) buvo užfiksuoti du šios ligos atvejai, todėl vakcinacija pasienio ruožuose vykdoma toliau”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė Petrauskienė.

VMVT inf.

The post Prasideda pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės appeared first on udiena.lt.