Palaikai rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, kalno papėdėje ir šlaite, kur prieškario metu Jūžintų gyventojai iškasdavo bulvėms laikyti duobes (rūsiukus). Už kelių šimtų metrų nuo šios vietos buvo MGB (KGB) Jūžintų būstinė.

Vieni palaikai buvo rasti vienoje duobėje, keturi palaikai – antroje duobėje, dar vieni palaikai – trečioje duobėje. Archeologinius tyrimus atliekantys Praeities tyrimų instituto archeologai trečioje duobėje tikisi rasti daugiau palaikų, nes tyrimai tęsis iki liepos 9 dienos.

Dalis palaikų buvo užversta spygliuota viela ir dideliais akmenimis nuo išardytos kapinių tvoros – okupantai taip stengėsi, kad giminės negalėtų išsikasti ir garbingai palaidoti savo žuvusių artimųjų – laisvės kovotojų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyrius informavo, kad artimiausiu metu bus pradėti šių palaikų antropologiniai tyrimai ir identifikavimo (atpažinimo) darbai, tada ir paaiškės tikslesnės partizanų žūties aplinkybės, bus nustatytos mirtinos žaizdos, žuvusiųjų amžius ir pan. Iš preliminaraus apžiūrėjimo matyti, kad būta ir šūvių, ir smūgių, kurie galėjo tapti laisvės kovotojų mirties priežastimi.

Partizanų paieškas Jūžintuose organizuoja ir joms vadovauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, archeologinius darbus vykdo Praeities tyrimų institutas, antropologinius palaikų tyrimus atliks Vilniaus universitetas, DNR mėginių sugretinimus – Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Archeologiniuose tyrimuose (kasimo darbuose) padėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf. ir nuotr.

The post Rasti šešių partizanų palaikai Jūžintuose appeared first on udiena.lt.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netrūksta žinių apie informacinį karą. Netikros naujienos, komentatoriai, vadinamieji troliai, visuomenės skaldymas, spekuliuojant įvairiais konfliktais bei socialinėmis problemomis ir dar daug kitų propagandinių priemonių. Vis tik informacinis karas vyksta ne tik dabar, bet vyko ir anuomet, kai praėjusio amžiaus viduryje Lietuvos laisvę gynė partizanai. „To meto žmogus tokios sąvokos kaip „informacinis karas“ būtų net nesupratęs. Bet faktas, kad informacijos konfrontacija tarp dviejų pusių – partizanų ir sovietų – buvo akivaizdi. Ir vieni, ir kiti bandė palenkti kuo didesnę visuomenės dalį į savo pusę“, – sakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikas daktaras Darius Juodis.

Kaip atrodė partizanų spauda?

Anot mokslininko, tautinio pasipriešinimo metu daugiausia buvo leidžiami laikraščiai ir atsišaukimai. Tai ypač suaktyvėjo, kai ginkluoto pasipriešinimo jėgos vis silpo, todėl buvo bandoma kovoti pasitelkiant į pagalbą žodį. Istorijos daktaro teigimu, tuo metu pogrindyje leista per 100 periodinių leidinių skirtingais pavadinimais: „Žinoma, jie buvo spausdinami ne vienu metu, ne vienodo reguliarumo, apimties ir tiražo.”
Laikraščiuose dažniausiai buvo skatinamos tautinės idėjos, skaitytojai raginami nepaklusti sovietinei valdžiai, skelbiamos valdžios piktadarystės, raginama nedalyvauti rinkimuose, nesijungti į kolūkius. Žinomiausia pogrindžio spauda – „Aukštaičių kova”, žemaičių „Laisvės varpas”, dzūkų „Partizanas”, suvalkiečių „Laisvės žvalgas”.

Sunku nusakyti paplitimą

„Partizanine spauda buvo nuolat dalijamasi. Netgi sakydavo – perskaitei, tai duok kitam. Tačiau platinti buvo stengiamasi tik tarp patikimų žmonių. Visi gerai žinojo – jei sovietinė valdžia pagautų su pogrindžio laikraščiu, būtum nuteistas. Viskas vyko slaptai, todėl vertinti partizaninės spaudos paplitimą labai sunku”, – teigė istorikas.
Be to, ekspertas pridūrė, kad ne tik partizanai anuomet leido įvairius leidinius. Nors ne visada periodiškai ar ilgai, bet ir įvairios moksleivių bei studentų organizacijos leisdavo laikraščius, nukreiptus prieš okupantų valdžią.

Veikė kaip sugedęs telefonas

Kaip žinia, partizaninio karo metu buvo palaikoma ir aktyviai skleidžiama idėja, kad Vakarai tuoj išgelbės Lietuvą nuo sovietų pančių. Pasak istoriko D. Juodžio, didžiąja dalimi žinios iš užsienio sklido radijo bangomis: „Išties, tos žinios buvo interpretuojamos savaip. Mitas, jog Vakarai kažkada žadėjo, pasitelkę karinę jėgą, mus išgelbėti. Tiesiog informacija sklido sugedusio telefono principu. Galbūt buvo skelbiama, kad Vakarai palaiko demokratiją, o mūsiškiai tai traktuodavo kaip išvadavimą. Be to, svarbu paminėti, jog iki pat 1951 metų informacija iš užsienio lietuvių kalba pasirodydavo retai. Tad galime numanyti, kad to meto žmonės tikrai taip gerai nemokėjo užsienio kalbų kaip dabar.”

Kaip parankiau

Mokslų daktaras pabrėžė, jog žinias iš užsienio abi pusės – tiek sovietai, tai partizanai – dažnu atveju interpretuodavo kaip jiems parankiau. Kaip pavyzdį jis pateikia tuometinio Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio kalbą Fultone 1946 metais. Britų politikas paskelbė garsiąją frazę, jog geležinė uždanga nusileido ant Europos ir tai istorikų tapo laikoma Šaltojo karo pradžia. „Sovietai savo spaudoje po šios kalbos rašė, kad Čerčilis žvangina ginklais ir kursto karą, o partizanams tai buvo dar viena galimybė išsivaduoti ir viltis, jog jų nepamiršo”, – tikino ekspertas.

Norėjo išbraukti iš istorijos

Partizanų linija buvo gana aiški – pasipriešinimo metu jie skleidė kiek įmanoma daugiau informacijos apie Sovietų Sąjungos blogį ir neteisybę. O okupantų valdžios spaudoje atvirkščiai – apie partizaninį karą informacijos buvo nedaug. Tarsi norėta jį ištrinti iš to meto nūdienos. „Sovietinėje spaudoje apie partizanus informacijos buvo tik fragmentai. Žinoma, ji visais atvejais buvo negatyvi. Neva jie banditai, buržuaziniai nacionalistai ir panašiai”, – sakė D. Juodis.
Septintojo dešimtmečio pradžioje sovietų spaudoje apie partizanus informacijos buvo kur kas daugiau. „Nors organizuotas partizaninis pasipriešinimas jau buvo pasibaigęs, pasitelkiant tendencingai atrinktų dokumentų ištraukas ar net išgalvotus faktus, partizanus stengtasi kompromituoti tiek Lietuvos gyventojų, tiek lietuvių išeivijos akyse”, – pokalbį baigė istorikas.

The post Kaip atrodė informacinis karas pogrindžio spaudoje? appeared first on udiena.lt.

Gegužės 21 dieną Utenoje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Prasidėjęs malda Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje, renginys tęsėsi Utenio aikštėje bei Miesto sode.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena”.

Autorės nuotr.

The post Uteniškiai minėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną appeared first on udiena.lt.

Gegužės 21-osios rytą daugiau kaip 300 žmonių būrys Kupiškio ir Anykščių rajonus juosiančioje Šimonių girioje susirinko įamžinti partizanų žygdarbius ir pradėjo pėsčiųjų žygį „Algimanto apygardos partizanų takais”. Žygio tikslas – ne tik atrasti bei pamatyti vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje.

Susirinkusiuosius sveikino bei žygyje dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kuris išreiškė pagarbą partizanams ir pabrėžė, kad „kalbėdami apie dabartį mes negalime pamiršti praeities, o partizanų kovos – didelis indėlis į mūsų laisvę ir dėl to, nemaža dalimi, Lietuva išliko ir galėjome atkurti mūsų nepriklausomybę”, žygeiviai daina pradėjo ir pajudėjo 10 kilometrų ilgio maršrutu.
Pėsčiųjų žygio „Algimanto apygardos partizanų takais” dalyviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai. Galiausiai, Pėsčiųjų žygio trasa baigėsi prie Algimanto apygardos partizanų vadavietės, kurioje 1949 m. vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įrengė įspūdingo dydžio bunkerį. Ten pagerbti partizanai ir visi kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę bei drauge su žygeiviais vyko pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis.
Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais” Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953). Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje 1947 m. kovo mėn. įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadavietė. Iš ten buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. 1949 vasarą šioje girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji dalis Šarūno rinktinės partizanų.

Krašto apsaugos ministerijos inf. ir nuotr.

The post 300 žmonių žygiu pagerbė Aukštaitijos partizanų atminimą appeared first on udiena.lt.

Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Ta proga pagerbiami partizanai ir laisvės gynėjai, kurie kovojo ir atidavė savo gyvybes už Lietuvos nepriklausomybę.

Minėjimo renginiai prasidėjo Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos partizanus, Laisvės gynėjus ir kariuomenę. Iki pietų dangus pranašavo lietų, todėl apie vidurdienį iš storų debesų pradėjo kristi dideli lietaus lašai. Tačiau tai nesutrukdė numatytai ceremonijai Utenio aikštėje – Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės šauliai prie Vytauto apygardos partizanams skirto paminklo iškilmingai padėjo baltų chrizantemų žiedų ir uždegė atminimo žvakutes. Ceremonijoje dalyvavo ir nedidelė grupelė miestelėnų, tačiau kaip ir kiekvienais metais tokio pobūdžio renginys nesulaukė didesnio visuomenės dėmesio.
Prie Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato susirinkusiųjų laukė Adolfo Šapokos gimnazijos pučiamųjų orkestras „Cinkas” (vadovas Vytautas Latonas), skambant orkestro atliekamoms gerai žinomoms melodijoms vyko iškilminga Valstybinės vėliavos pakeitimo ceremonija.
Laisvės kovų muziejuje buvo prisiminta paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio (Siaubūno) gyvenimo ir žūties istorija, svečiai apžiūrėjo A. Kraujeliui skirtą ekspoziciją, klausėsi maestro Adolfo Driuko vadovaujamo politinių kalinių ir tremtinių choro atliekamų Lietuvai ir partizanams skirtų dainų.

„Utenos dienos“ inf., L. Narčienės nuotr.

The post Atėjusiems pagerbti partizanus – staigmena iš dangaus appeared first on udiena.lt.

Savaitgalį Baltelės ir Utenykčio ežerų sankirtoje šalia Vaišnoriškių (Tauragnų sen.) kunigai Bronius Šlapelis ir Povilas Klezys pašventino dr. Romualdo Šimkūno pastatytą stogastulpį žuvusiems partizanams atminti.

Prie Baltelės ežero sovietinių enkavedistų 1945 metais buvo nukauti partizanai Vladas Tumėnas ir Vladas Bivainis. Pliaupiant lietui susirinko nemaža neabejingų pokario istorijai grupelė žmonių, pagerbti dviejų žuvusių Vyžių partizanų. Į stogastulpio šventinimo ceremoniją atvyko artimieji, buvę partizanų kaimynai, pokario laikų istorijos liudininkai, V. Tumėno vaikai, anūkai.
Šio stogastulpio autorius dr. R. Šimkūnas įamžinęs savo krašto didžiavyrių atminimą sakė, jog pats matė, kaip V. Tumėno atžalos, kurioms tėvo žūties metu vyriausiajam Vladui buvo 5-eri, o stogastulpio atidarymo iškilmėse dalyvavusiems Romualdui – dveji ir dukrai Stasei vos keturi mėnesiai, rinko pavasarį žemuogėles ir taip bandė gintis nuo bado. „Skaudu prisiminti tuos laikus, kai vyrai palikę savo šeimas, ėjo ginti tėvynės ir krito nelygioje kovoje su priešu”, – susirinkusiems praėjusio amžiaus vidurio Lietuvos pokario istoriją priminė stogastulpio autorius.
Už šią gražią iniciatyvą dr. R. Šimkūnui dėkojo Tauragnų seniūnijos seniūnas Alvydas Danauskas, rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė.
Ceremonijos pabaigoje susirinkusieji sugiedojo Tautišką giesmę.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Vytauto Ridiko nuotr.

{youtube}GdNA7c653J4&feature{/youtube}

The post Žuvusiems partizanams atminti – pašventintas stogastulpis appeared first on udiena.lt.

Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos. Dar 1919 metais gegužės 11 dieną pirmosios karių savanorių iškilmingos priesaikos proga buvo surengtos bendros kariuomenės ir visuomenės iškilmės.

Kasmet, gegužės mėnesį, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena rengiama ir Utenoje. Šiemet surengta trečioji šventė, kuri sutampa su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyriaus 20-mečiu. Renginys prasidėjo Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus, tremtinius ir Laisvės gynėjus. Po šv. Mišių buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės prie paminklų tremtiniams ir partizanams bažnyčios šventoriuje, prie paminklo partizanams Utenio aikštėje. Po iškilmingos Valstybinės vėliavos pakeitimo ceremonijos Utenio aikštėje, šventė persikėlė į Utenos Šaulių namų salę, kurioje vyko minėjimas. Minėjimą vedusi šaulė Zita Jasiunavičienė pakvietė sveikinimo žodį tarti Utenos rajono savivaldybės mero patarėją Gintautą Petravičių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyriaus pirmininkę Zitą Mackevičienę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo pirmininką Vincą Blizniką – pasveikino visus susirinkusius su vienybės diena. Minėjimo metu buvo apdovanoti Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei nusipelnę uteniškiai, politiniai kaliniai, tremtiniai, bendrijos socialiniai partneriai. Prisiminimais pasidalijo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Utenos apskrities skyriaus pirmininkė Marytė Kazlauskienė. Renginyje muzikavo profesoriaus T. Šumskaus vadovaujamas Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”, Vytauto Latono vadovaujamas pučiamųjų instrumentų orkestras „Cinkas”.
Po minėjimo šventės dalyviai vaišinosi šauliška koše ir arbata, vyko Jaunųjų šaulių žaidynės.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf., V. Mintaučkio nuotr.

The post Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena buvo švenčiama ir Utenoje appeared first on udiena.lt.

Gegužės 17 dieną, sekmadienį, Utenoje vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai.

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje 9 val. bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus, tremtinius ir Laisvės gynėjus. Šv. Mišiose giedos profesoriaus Tado Šumskaus vadovaujamas Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”. Po Šv. Mišių bus dedamos gėlės ir degamos žvakutės prie paminklo partizanams bažnyčios šventoriuje, prie tremtinių paminklo Utenio aikštėje ir visose Utenos rajono seniūnijose prie paminklų, skirtų žuvusiems partizanams ir tremtiniams. Vyks Valstybinės vėliavos pakeitimo ceremonija Utenio aikštėje prie Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato.
Po iškilmių Utenio aikštėje bus žygiuojama į Utenos Šaulių namų kiemą (lietui lyjant šventė vyks Šaulių namų salėje), kuriame vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas, veiks ginkluotės ir karinių apdovanojimų parodos, gros pučiamųjų instrumentų orkestras „Cinkas” (vad. Vytautas Latonas), giedos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas” (vad. prof. Tadas Šumskas), bus apdovanojami Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei nusipelnę Utenos politiniai kaliniai, tremtiniai. Po minėjimo – vaišės: šauliška košė ir arbata, vyks kariški atrakcionai, Jaunųjų šaulių žaidynės.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai appeared first on udiena.lt.

Gegužės mėnesį Švedriškės kaime (Ignalinos r.) vyks iškilminga nežinomų partizanų perlaidojimo ceremonija. Švedriškės bažnyčios šventoriuje atguls trijų partizanų palaikai, kurie nuo 1944 metų iki šiol ilsėjosi Miškiniškių kaime.

Balandžio 21 dieną Ignalinos savivaldybės administracijoje vyko Ignalinos rajono rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo komisijos posėdis, kuriame aptartas pasirengimas trijų nežinomų partizanų palaikų perlaidojimo ceremonijai. Iškilmingas perlaidojimas vyks gegužės 17 dieną Švedriškės bažnyčios šventoriuje po 14.00 val. šv. Mišių.
Pernai rugsėjo mėnesį, atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, Ignalinos rajono Kazitiškio seniūnijos Miškiniškių kaime buvo surasti trijų žuvusiųjų palaikai. Palaikai aptikti vienoje duobėje, trijuose mediniuose karstuose. Remiantis išlikusiais istoriniais duomenimis ir liudininkų pasakojimais, nustatyta, kad 1944 m. gruodžio 28 dieną minėtame kaime, Kazimiero Dijoko vienkiemyje, per okupacinės kariuomenės antpuolį žuvo grupė partizanų. Dalis neatpažintų partizanų buvo palaidoti toje pačioje sodyboje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, partizanų palaidojimo vieta buvo pažymėta kryželiu ir prižiūrima vietinių gyventojų. Išsaugant šią vietą daugiausia prisidėjo broliai Valdas ir Jonas Žilėnai. Partizanų žūties vietoje planuojama pastatyti atminimo ženklą.
Ignalinos rajono rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo komisijai vadovauja savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Kindurys. Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, jos pavaduotojas ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Romualdas Mikulėnas, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Juozas Panavas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresn. specialistė Rasa Juodagalvienė, kiti komisijos nariai ir bendruomenės atstovai.
Buvo tariamasi, kaip tinkamai pasirengti perlaidojimo ceremonijai. Švedriškės bendruomenės narys Jonas Biržinis perdavė kaimo bendruomenės nuomonę ir pasiūlymus. Patirtimi apie panašius renginius dalijosi svečiai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.

Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Į Švedriškės žemę atguls nežinomų partizanų palaikai appeared first on udiena.lt.

Dėl laisvės visais amžiais daug kovota, daug kentėta, daug gyvybių paaukota. Į laisvės kovas ryžtingai įsijungusi mūsų tauta šiemet švenčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines. Uteniškiai ir miesto svečiai buvo kviečiami paminėti paskutiniojo Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio 50-ąsias žūties metines. Įprasminant šviesų kovotojo atminimą kovo 17 dieną Seime vyko paskutiniojo Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio 50-ųjų žūties metinių minėjimas, renginiai Utenoje buvo organizuojami kovo 22 dieną. Besidomintys buvo kviečiami aplankyti ekspoziciją „Partizanai. Vienui vieni/bendrai kartu” Laisvės kovų muziejuje.

Pilietiškas jaunimas, vadovaujamas Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadės Astos Tidikienės, dalyvavo jaunųjų šaulių, mokinių ir visuomenės pagarbos žygyje į partizano Antano Kraujelio žūties vietą Papiškių kaime. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vyko šv. Mišios už paskutinįjį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį, giedojo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras. Po šv. Mišių minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie paminklo partizanams Utenio aikštėje ir vyko į iškilmingą žūties metinių minėjimą, kuris vyko A. Kraujelio žūties vietoje, prie paminklinio akmens Papiškių kaime. Minėjime dalyvavusius pasveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Kario-Partizano Antano Kraujelio Atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo direktorius Vilius Maslauskas, Seimo narė Milda Petrauskienė, LR Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, signataras Algirdas Endriukaitis, Seimo narys Vytautas Saulis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Gyvojoje istorijos pamokoje skambėjo partizano sesers, habilituotos mokslų daktarės Janinos Šyvokienės liudijimai, Antano Kraujelio žmonos Janinos Snukiškytės prisiminimai. Eiles apie Lietuvą deklamavo Utenos kultūros centro Vaikų teatro studija. Minėjime dainavo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras, vadovaujamas Juditos Taučaitės, skambiais maršais visus sutiko ir išlydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras (vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas), salvėmis partizano A. Kraujelio atminimą pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa.
Partizano Antano Kraujelio artimieji dėkojo susirinkusiems už išreikštą pagarbą, buvimą kartu, už gėlės žiedus ir prasmingas mintis, o šauliams už karštą arbatą ir šaulišką košę, kuri visus sušildė šaltoką sekmadienio popietę. Po minėjimo Utenos Kultūros centro diskotekų salėje buvo demonstruojamas Algimanto Maceinos dokumentinis videofilmas „Paskutinis”.

Violeta DEVELIENĖ, autorės nuotr.

The post Iškilmingai paminėtos paskutiniojo Aukštaitijos partizano A. Kraujelio 50-osios žūties metinės appeared first on udiena.lt.