Šią savaitę Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai „primynė uodegą“ asmenims, kurie ne tik Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose įsigudrino vogti alkoholį iš viršutinių parduotuvių lentynų. Įtariamieji – du Utenos gyventojai (gim. 1982 m. ir gim. 1988 m.) ir juos vežiojęs asmuo (gim. 1979 m.), kurio deklaruota gyvenamoji vieta – Garliava. Jie uždaryti į Marijampolės AVPK areštinę.

Praėjusią savaitę Jurbarko prekybos centras po inventorizacijos pasigedo brangių alkoholinių gėrimų už 437 eurus, o peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, nustatė, kad gegužės 5-ą juos pasisavino du asmenys. Gegužės 25-ą vėl įvykdyta analogiška vagystė – apsaugos darbuotojai, stebėdami vaizdo kameras, pamatė, kad vėl du vyrai (vienas net su tos pačios išskirtinės spalvos (oranžinėmis) kelnėmis), ima alkoholio butelius iš viršutinių lentynų, dedasi į kuprinę ir išeina ne pro kasas, bet pro daržovių skyrių. Bandydami sulaikyti juos, apsaugos darbuotojai blokavo išėjimo iš parduotuvės duris, bet tuo momentu tarp jų įstrigo parduotuvės klientė, o tuo pasinaudodami abu asmenys sulaikė užsidarančias duris iš pabėgo. Nors apsaugos darbuotojai bandė juos sulaikyti, vyrai tik paspartino žingsnį ir pradingo Kauno gatvėje esančioje aikštelėje. Iš karto apie įvykį informuoti Jurbarko policijos pareigūnai reagavo žaibiškai: peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras nustatyta, kad automobilis, kuris su vairuotoju jų jau galimai laukė, nuvažiavo Smalininkų link. Iš karto apie tai informuoti ir gretimų rajonų policijos pareigūnai. Automobilį, kuriuo galimai pasišalino asmenys, pareigūnai „pasitiko” centre, Gedimino gatvėje. Pas įtariamuosius rasti ir septyni buteliai alkoholinių gėrimų, kurių vertė – 204,68 eurų.

Vyrai sulaikyti 48 valandoms. Vyksta intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai ir sprendžiama dėl kardomosios priemonėms priėmimo. Už tokius nusikaltimus gresia bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Marijampolės AVPK inf.

The post Uteniškiai švarino parduotuvių lentynas tol, kol jų nesučiupo pareigūnai appeared first on udiena.lt.

Išauginanti didžiulius kiekius žuvies, perdirbanti ir parduodanti bei taikanti pačias naujausias technologijas 1993 metais buvusiame Vasaknų valstybiniame žuvininkystės ūkyje įkurta bendrovė „Vasaknos“ ir toliau plečia savo parduotuvių tinklą. Anksčiau kurį laiką veikusi Utenos turgavietėje, parduotuvė persikėlė į kitas naujas patalpas, esančias J. Basanavičiaus g. 117A. Trečiadienį, rugsėjo 5 dieną, ši nedidukė parduotuvė iškilmingai atidarė duris visiems lankytojams, o tiems, kurie atskubėjo pirmieji, pažėrė ir staigmenų.

Kaip portalui udiena.lt aiškino bendrovės „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius, pagrindinė įmonės vykdoma veikla – žuvų veisimas, jų auginimas tvenkiniuose ir baseinuose, žuvų pardavimas. Čia veisiami ir auginami karpiai, lydekos, baltieji amūrai, upėtakiai, eršketai.

Parduotuvė „Vasaknos“ visus praeivius viliojo vietoje kepama šviežia žuvimi, o uteniškė Birutė Šilerienė pasidžiaugė, kad žaidimo metu atspėjusi žuvies svorį ir laimėjusi eršketą. „Mano amžius ir patirtis padiktavo, kad žuvis gali sverti 1 kilogramą 450 gramų. Ir neapgavo“, – šypsena nušvietė moters veidą.

Kaip prisipažino A. Šiukščius, anksčiau turgavietėje veikusi parduotuvė nebuvo patogi pirkėjui, mat popietę turguje beveik nelikdavo žmonių. O ši naujoji vieta prekybai kur kas tinkamesnė. Dabar šviežia, rūkyta ar sūdyta žuvimi prekiaujančios firminės parduotuvės veikia Dusetose, tuoj duris atvers Rokiškyje, jau veikia Utenoje, o artimiausiu metu svarstoma atidaryti ir Zarasuose.

„Mes prekiaujame kokybiška produkcija, o asortimentas labai platus. Vienas išskirtinis dalykas – prekiaujama žuvis yra tikrai mūsų pačių išauginta. Žaliava visuomet šviežia. Per metus pagaminame apdirbame apie 180 tonų karpių, 50 tonų eršketų”, – pasakojo A. Šiukščius, pridurdamas, kad bendrovė sparčiai žengia į priekį pritaikydama visas šiuolaikiškas ir modernias naujoves.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Utenoje atidaryta parduotuvė „Vasaknos“ appeared first on udiena.lt.

Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki…” ir „Tinka vartoti iki…” reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro” vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki…” reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki…” – tik 40 proc. vartotojų.

Ant maisto produkto nurodytas minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas – gamintojo nustatytas terminas, iki kurio pabaigos tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes. Saugant neišpakuotą maisto produktą gamintojo nurodytomis ar įprastomis sąlygomis minimaliu tinkamumo vartoti terminu jis išlaiko optimalias fizines, chemines ir mikrobiologines savybes, susijusias su produkto saugumu ar kokybe, pavyzdžiui, drėgnį, konsistenciją ir aromatą.

Užrašas „Geriausias iki…” paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki…” nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas. Nors prekybininkai, pasibaigus minėtam minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nebegali prekiauti šiais produktais, siekiant išvengti maisto švaistymo vartotojai raginami įsitikinti, ar namuose jų turimi maisto produktai pasibaigus nurodytam „Geriausias iki…” terminui tikrai yra nebetinkami vartoti. Pavyzdžiui, įvertinti, ar produkto pakuotė nepažeista (nesukiužusi ar neaprūdijusi), ar produktas nepraradęs išvaizdos, ar neturi pašalinio kvapo. Nenustačius defektų (rūdžių, pelėsio, pašalinio kvapo ir pan.) ar kokybės nuokrypių, tokių produktų išmesti nebūtina, juos galima panaudoti ruošiant maistą. Pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus nuoroda „Geriausias iki…” pažymėti maisto produktai, pasibaigus nurodytam terminui ir įvertinus jų saugą, priklausomai nuo produkto gali būti perduodami labdarai ar paramai, atiduodami šerti gyvūnams.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu užrašu „Geriausias iki…” paženklinti maisto produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo palikti ilgesniam laikui karštame automobilyje, sudrėko transportuojant ar saugant, pažeista jų pakuotė, saugus jų tinkamumo vartoti terminas gali sutrumpėti.
Maisto produktams, paženklintiems nuoroda „Tinka vartoti iki…”, minėtos rekomendacijos netaikomos.
Užrašas „Tinka vartoti iki…” vartotojui nurodo, kad tai labai greitai gendantis maisto produktas, galintis per trumpą laiką sukelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, pienas, mėsa, įskaitant maltą mėsą ir mėsos gaminius, žuvis ir jos produktai, nepasterizuotos vaisių sultys ir t. t.
Vartotojai turėtų prisiminti, kad tokių produktų reikėtų įsigyti tik tiek, kiek planuojama suvartoti artimiausiu metu, o pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki…” nurodytam terminui maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama.
Maisto produktų, paženklintų užrašu „Geriausias iki…”, nereikia painioti su maisto produktais, paženklintais nuoroda „Tinka vartoti iki…”.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2025 m. yra įsipareigojusi 30 procentų sumažinti gamyboje, prekyboje, viešajame maitinime ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį. Turimais duomenimis, daugiausia maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose, t. y. vartotojų namuose. Vienas ES gyventojas per metus išmeta vidutiniškai 173 kg maisto atliekų, todėl vartotojų indėlis mažinant maisto švaistymą gali būti labai svarus.

VMVT inf.

The post Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? appeared first on udiena.lt.

Kad „Utenos prekybos” parduotuvėse galima įsigyti produktų, kurių kituose didžiuosiuose prekybos centruose nėra, jau įsitikino ne vienas uteniškis. „Rašėje”, „Santakoje”, „Vyturiuose”, „Aukštakalnyje” ir kaimiškose vietovėse esančiose parduotuvėse pirkėjai visada ras išskirtinės Utenos krašto bei aplinkinių vietovių gamintojų produkcijos, kuri nuo šiol pažymėta specialiu ženklu.

„Utenos prekyba” pirkėjams siūlo įsigyti platesnio asortimento prekių. Šalia pagrindinių nacionalinių tiekėjų, aprūpinančių visos Lietuvos parduotuves, gaminių „Utenos prekybos” parduotuvėse galima rasti vietinių gamintojų produkcijos. Todėl šiuose prekybos centruose yra gerokai platesnis duonos, dešrų, kitų gaminių asortimentas, kurį papildo smulkesnės įmonės. „Tai ir nauda pirkėjui, nes randa tokių gamintojų prekių, kurių kitų tinklų parduotuvėse nerastų, nes jie yra per maži papulti į jų lentynas, ir smulkiajam gamintojui, nes jam sudaroma galimybė realizuoti savo produkciją”, – sakė „Utenos prekyba” valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.

Ne vienas uteniškis pripažįsta, kad iš Anykščių atkeliaujantys obuoliai yra gardūs, sultingi ir išvaizdūs. Jų, be abejonės, visada galima rasti „Utenos prekybos” parduotuvėse. AB „Ažuožerių sodai” vadovas Jonas Janišius teigė, kad jų įmonei bendradarbiavimas su „Utenos prekyba” yra labai svarbus. „Prekybos tinklas suteikia galimybę realizuoti produkciją. Per savaitę mes pristatome apie 3–4 tonas obuolių. Esame labai patenkinti,” – teigė daugiau kaip 10 metų su „Utenos prekyba” bendradarbiaujančios įmonės vadovas.

Kone ištisus metus „Utenos prekybos” parduotuvėse galima įsigyti daržovių, užaugintų ūkininko iš Užpalių Ramūno Milio. Iš
jo ūkio į parduotuvių lentynas atkeliauja agurkai, pomidorai, bulvės, moliūgai, svogūnų laiškai, rauginti kopūstai ir agurkai bei kitos daržovės. „Man labai gerai, – paklaustas, ar patenkintas bendradarbiavimu, sakė ūkininkas. – Niekur toli nereikia vežti. Mus vertina, priima mūsų auginamas daržoves. O pagal tai, kiek yra nuperkama, manau, ir pirkėjui esame priimtini.“ Apie 20 metų su „Utenos prekyba“ dirbantis R. Milys tvirtino, kad visada tiekia šviežias daržoves, todėl pirkėją pasiekia
kokybiškas produktas.

„Tai yra patikimas partneris. Išlaikydami jautrius santykius, mes vystome sėkmingą bendradarbiavimą jau daug metų“, – apie „Utenos prekybą“ sakė UAB „Lašų duona“ pardavimų vadovė Monika Kazanavičienė. Rokiškio rajone įsikūrusios įmonės produktai uteniškius pasiekia kiekvieną dieną. M. Kazanavičienė
tvirtino, kad uteniškiai labai pamėgo specialiai jiems kepamą „Rašės“ duoną. „Labai populiarios „Rygos“, „Aldutės“ duonos. Vežame ir pynutes, sausainius, bandeles. Vasarą uteniškiai mėgsta keptos duonos lazdeles su česnaku“, – vardijo vadovė. Pašnekovė yra įsitikinusi, kad per 20 metų besitęsiančiam bendradarbiavimui su „Utenos prekyba“ įtakos turi bendrų tikslų siekimas, noras patenkinti visų vartotojų poreikius.

Duonos ir jos gaminių asortimentą ypač papildo UAB „Biržų duona“. Bendrovės komercijos direktorius Andrius Kurganovas patikino, kad uteniškiai visada gauną šviežią duoną, bandeles, sausainius ir kt., nes į parduotuves jie tiekiami kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį. „Kiekvienas klientas mums yra svarbus ir turi savo svorį. Bendradarbiaujant su „Utenos prekyba“ labiausiai džiugina šio prekybos tinklo lankstumas, efektyvumas. Pavyzdžiui, norėdami paskelbti naujovę ar akciją, mes tai greičiau padarome „Utenos prekybos“ tinklo parduotuvėse“, – sakė A. Kurganovas.

Šaldytos, sūdytos, rūkytos ar vytintos žuvies uteniškiams parūpina Švenčionyse esanti bendrovė „Jolada“, Rokiškio rajone įsikūrusi Juozo Simučio individuali įmonė „Bajorų žuvis“. „Jolados“ vadovas Rimantas Ruginis teigė, kad sėkmingas bendradarbiavimas su „Utenos prekyba“ tęsiasi 15 metų. „Nusiskundimų nesulaukiame, partneryste esame patenkinti“, – buvo lakoniškas R. Ruginis. Taip pat apie „Utenos prekybą“ atsiliepė ir „Bajorų žuvies“ vadybininkė Žydrūnė Kundelienė. Pašnekovė užtikrino, kad uteniškiai gauna šviežią ir kokybišką produktą, nes galimybės leidžia gaminius pristatyti kas antrą dieną.

Rokiškyje yra ir daugiau įmonių, kurios produkcija atkeliauja ant uteniškių stalo. Kaimyniniame mieste įsikūrusi bendrovė „Daivida“ pasirūpina, kad „Utenos prekybos“ parduotuvėse apsilankę pirkėjai galėtų įsigyti tautinio paveldo lašinukų, skilandžių, įvairių kitų mėsos gaminių, kurie praturtina ir papuošia „Utenos prekybos“ parduotuvių lentynas. Bendrovės generalinis direktorius Vidmantas Kanopa tikino besidžiaugiąs galėdamas dirbti su tokiais partneriais, kaip „Utenos prekyba“. „Rezultatai kalba patys už save – mūsų bendradarbiavimas yra sėkmingas“, – tvirtino V. Kanopa, kuriam antrino bendrovės „Daivida“ pardavimų vadovė tradicinei rinkai Dita Khruleva. „Per metus šiam
prekybos tinklui mes tiekiame apie 48 tonas įvairios mūsų produkcijos. Džiaugiamės, kad kaimynai mus palaiko, nuolat domisi naujovėmis, leidžia mums būti matomiems ir Utenoje, – sakė pardavimų vadovė tradicinei rinkai, išvardijusi visas „Utenos prekybos“ didžiąsias parduotuves Utenos mieste. – Mus džiugina ir tai, kad „Utenos prekyba“ nestovi vietoje. Turėdama tokius didelius prekybos centrus Utenoje, ji nepalieka be dėmesio ir kaimų, kuriuose esančios parduotuvės taip pat modernizuojamos ir tvarkomos.“

ŽŪB „Sparnai“ įsikūrusi Zarasų rajone. Įmonė verčiasi paukštininkyste, todėl uteniškiams tiekia įvairių dydžių kiaušinius, šakočius, kartais tenka pristatyti putpelių kiaušinių. „Su „Utenos prekyba“ mūsų įmonė bendradarbiauja jau labai seniai. Kadangi visa produkcija yra pagaminama vietoje, o į Uteną pristatoma iš karto po užsakymo, gaminiai visada yra švieži. Pastebėjome, kad uteniškiai labai pamėgo mūsų gamintą trupininį pyragą, įvertino šakočius“, –
tvirtino įmonės vadybininkė Milda Paprockienė.

Prekybos centre „Rašė“ sutiktas uteniškis Gintaras Tutkus, paklaustas, kaip renkasi, ką pirkti, teigė, kad pagal skonį. „O man skaniausia Biržų duona“, – teigė G. Tutkus, į rankas imdamas kepalą duonos. Uteniškis neslėpė, kad „Rašėje“ jis jaučiasi kaip namie. „Atėjęs visada žinai, kad
rasi prekes savo vietose. Štai kituose prekybos centruose dažnai kaitaliojamos prekių vietos, todėl reikia sukti ratus, kol randi reikiamą gaminį. O čia yra patogu.
Man šis prekybos centras savas“, – sakė G. Tutkus.

Čia paminėta tik nedidelė dalis mūsų krašto smulkiųjų gamintojų, kurių produkcija dėka „Utenos prekybos“ gali mėgautis uteniškiai ir miesto ar rajono svečiai. Šių ir nepaminėtų mūsų krašto gamintojų produkciją uteniškiai nuo šiol galės lengviau atpažinti, nes „Utenos prekybos“ parduotuvėse šios prekės pažymėtos atitinkama simbolika – taip pirkėjas žinos, jog pasirinkdamas atitinkamą prekę remia savo krašto gamintoją.

The post „Utenos prekyba“ remia mūsų krašto gamintojus appeared first on udiena.lt.

Prieš savaitę Utenoje prekybos centre „Norfa XXL” (J. Basanavičiaus g. 127, Utena) duris atvėrusi nauja stilinga parduotuvė „Rimella” uteniškius pakvietė į įspūdingą atidarymą. Parduotuvės atidarymo proga buvo perkirpta simbolinė juostelė, o uteniškės turėjo puikią galimybę susipažinti ir pasikalbėti su žymia stiliste ir žurnalo „Laima” mados redaktore Giedre Anužyte.

Atidarymo proga – nuolaidos

Parduotuvėje – platus klasikinis ir šiuolaikiškas bei, pasak parduotuvės savininkų Rimos ir Eugenijaus Jasiūnų, tinkantis tiek jaunesniems, tiek ir vyresniems odinės avalynės ir galanterijos prekių asortimentas. Verslininkai, pirmą parduotuvę prieš 10-metį atidarę Ukmergėje, nesitikėjo tokios sėkmės. R. Jasiūnienės teigimu, juos dabar Ukmergėje pažįsta beveik visos moterys, kurios yra ne tik parduotuvės lankytojos, bet ir pirkėjos. Rimos manymu, jų idėja atidaryti kokybiškos, bet nebrangios moteriškos ir vyriškos avalynės, rankinių ir kitų odinių gaminių parduotuvę pasiteisino su kaupu, todėl nutarė plėstis ir tokį pat asortimentą pasiūlyti uteniškėms bei uteniškiams.
„Norime pažinti uteniškius, įsiklausyti į jų pageidavimus ir pagal jų norus plėsti parduotuvės asortimentą“, – sakė šiltų santykių ir patarimų nestokojanti parduotuvės savininkė Rima. Susirinkusioms į atidarymą ji pranešė džiugią žinią – įvairios atidarymo nuolaidos galios iki Motinos dienos.

Atidaryme – žymi stilistė

Atidarymo proga į susitikimą su uteniškėmis atvyko ir stilistė G. Anužytė. Ji yra žurnalo „Laima“ mados redaktorė, turinti dizainerės išsilavinimą ir septynerių metų patirtį dirbant reklamos bei įvaizdžio kūrimo srityje. Stilistės didžiausias noras, kad į madą ir aprangą moterys Lietuvoje išmoktų žiūrėti paprastai ir kūrybiškai. „Išvaizda – tai stilingas moteriškas žaidimas, kuriam nebūtina skirti daug laiko ir pinigų“, – tvirtino Giedrė ir pastebėjo, kad užsienio šalyse moterys į aprangą žiūri daug paprasčiau nei pas mus.
Stilistė į atidarymą susirinkusioms moterims pasakojo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kuriant šio sezono pavasario–vasaros stilių. Ji moterims patarė, kaip minimaliomis priemonėmis atnaujinti garderobą ir atrodyti stilingai bei moteriškai kasdien. G. Anužytė taip pat rekomendavo, kokius reikėtų nešioti batelius ir kokios rankinės prie jų labiausiai tiktų. Uteniškės ne tik klausė jos patarimų, bet ir pirko. Parduotuvės konsultantės vos spėjo suktis ir ne tik patarinėti, bet ir pabendrauti, pasitarti. Moteris maloniai nustebino ir savininkas, kuris kiekvienai moteriai įteikė po rožės žiedą su kvietimu pasimatyti dar kartą.
„Ir kaip tada gali neužeiti dar kartą, pradžiuginti stilinga preke mamą ar draugę“, – sakė ne viena uteniškė.

The post Naujos „Rimella“ parduotuvės atidaryme – mados redaktorė Giedrė Anužytė appeared first on udiena.lt.

Sunkmetis jau tikrai praėjo. Tai puikiai įrodo ir naujų prekybos centrų statybos Utenoje. Vieni jų orientuoti į mažmeninę prekybą, kiti į baldų pramonę. O namų idėjų centras NIC, esantis Vilniaus–Kupiškio ir Molėtų gatvių sankryžoje, jau netrukus atsinaujins ir visiems Utenos regiono gyventojams vienoje vietoje pasiūlys prekes bei paslaugas, reikalingas namams. Apie atsinaujinimą kalbėjomės su prekybos centro NIC rinkodaros vadovu Nerijumi Urbonavičiumi.

Pone Nerijau, priminkite uteniškiams, kas yra NIC?

NIC – namų idėjų centras. Tai specializuotas prekybos centrų tinklas, kuriame individualios įmonės atskiruose salonuose arba bendrose erdvėse pristato apdailos medžiagų ir interjero dekoravimo elementų asortimentą. Jis skirtas 25–55 metų amžiaus išsilavinusiems, vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nuolat atnaujinantiems namų aplinką ir besidomintiems interjero dizaino naujienomis. Prekybos centro NIC idėja – suburti po vienu stogu žinomas, gerai rinkoje užsirekomendavusias įmones, kurių veikla siejama išskirtinai su namų interjeru, dizainu ir jaukumu. Užtikrinant pirkėjų srautus ir tenkinant jų poreikius, specializuotų salonų sudėtis ir asortimentas formuojamas taip, kad pateiktų kuo platesnį būsto įrengimo medžiagų bei paslaugų spektrą ir teiktų profesionalias specialistų konsultacijas. Prekybos centras išsiskiria iš kitų Lietuvos interjero ir apdailos centrų tuo, kad gali pasiūlyti specifinių kategorijų, išskirtinių prekių ir perteikia naujausias interjero kūrimo tendencijas rinkoje. Lankydamiesi čia žmonės pasisemia idėjų, gauna patikimą profesionalų konsultavimą. Svarbiausia – žmonės jaučiasi tarp bendraminčių ir kūrybinėje, pilnoje idėjų aplinkoje. Mes jaučiame, kad Utenos regione šiandien išskirtinumo ieškančių yra kur kas daugiau, nei jį galinčių pasiūlyti. Todėl naujakuriai ir interjero dizaineriai, ieškantys įdomių, netipiškų, ypatingų apdailos medžiagų ir dekoravimo elementų, neretai žvalgosi į kitus miestus.

Kada buvo atidarytas pirmasis NIC?

Pirmasis specializuotas NIC kaip modernaus Rytų Aukštaitijos regiono ekonominio centro, kuriame saugu ir patogu gyventi, viziją, kuriamos naujos galimybės specializuotai prekybai. Prekybos tinklo NIC idėja pasiteisino kituose Lietuvos miestuose. Šiuose prekybos centruose prekiaujančios įmonės yra stiprios savo rinkoje ir noriai plečiasi į naujus regionus. Todėl bendromis pajėgomis susibūrėme prekybos salonų bendruomenę, kuri nori ir Utenos regiono gyventojams pasiūlyti kokybiškas, šiuolaikiškas apdailos medžiagas bei interjero prekes. Ypač didelis dėmesys skirtas aukštos kokybės ir naujausias dizaino tendencijas atitinkantiems gaminiams, patogiam prekių ekspozicijos išdėstymui. Dizaineriams, architektams ar tiesiog išskirtinių prekių ieškantiems pirkėjams interjero prekių salonų darbuotojai teiks asmenines konsultacijas apie prekes, padės išsirinkti tinkamiausią sprendimą.

Kada atsinaujinsite ir ką pas jus suras uteniškiai?

Prekybos centro atnaujinimas įvyks iki 2017 metų kovo pradžios. Prekybos centre įsikurs gerai žinomi apdailos medžiagų, šildymo ir vėdinimo sistemų, santechnikos, grindų, sienų dangų, durų ir langų, žaliuzių, šviestuvų, tekstilės ir interjero detalių prekybos salonai – UAB „Vilniaus parketas“, UAB „Orfis“, UAB „Vilpra“, UAB „Laivira“, UAB „Master tools“, UAB „Nord profil“, užuolaidų salonas „Vijoge“ ir kt.

Gal turite laisvų patalpų? Jei taip, kokie galimi plotai, kuriuose aukštuose?

Šiuo metu jau išnuomota daugiau nei 80 proc. prekybos centro ploto. Taip pat deramasi dėl kelių naujų prekybos salonų antrame aukšte. Įmonėms, norinčioms tapti NIC partneriais, dar turime galimybę pasiūlyti nuo 50 iki 180 kv. m prekybinį plotą. Beje, yra galimybė pasiūlyti puikias sąsąlygas ir lauko prekybai, kuri tikrai rastų pirkėjų tokiame išpuoselėtame turizmo regione.

Ar NIC patrauklus nuomininkams?

Patraukliomis nuomos sąlygomis siūlomos modernios, nuomininko poreikius atitinkančios prekybinės patalpos. Prekybos centras NIC Utenoje įsikūręs Vilniaus–Kupiškio g. ir Molėtų g. sankirtoje. Iš čia magistraliniai keliai veda į Utenos regiono centrus – Anykščius, Kupiškį, Molėtus. Iki NIC centro patogu privažiuoti ne tik Utenos miesto gyventojams. Tai pagrindinis kelias, jungiantis Vilnių per Uteną su Latvijos antru pagal dydį miestu Daugpiliu. Atstumas iki Utenos centro tik 1,5 km (3 min.). Šalia pastato yra 60 vietų nemokamo stovėjimo aikštelės. Pastatas yra šiuolaikiškas, su puikiu interneto ryšiu, įrengta individuali apsaugos sistema, priešgaisrinės, vaizdo stebėjimo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos, teritorija stebima vaizdo kameromis, ekonomiškas autonominis pastato šildymas, tarp pirmo ir antro aukšto yra liftas. NIC nuomininkams bus taikoma bendra prekybos centro koncepcija, sinergija ir rinkodaros strategija, kurios garantuos tikslinių pirkėjų srautus.

Prekybos centras NIC, Kupiškio g. 19, 28136 Utena. Darbo laikas: I–V 8–18 val., VI 9–14 val., el. paštas info@nicentras.lt; www.nicentras.lt.

Kalbėjosi Lauris Vainauskas 

The post Prekybos centras NIC netrukus atsinaujins appeared first on udiena.lt.

Jei išeitumėte į Utenos ar Utenos krašto miestelių gatves ir paklausinėtumėte ten sutiktų žmonių, už ką jie myli Uteną, gautumėte daug skirtingų atsakymų. Ir tai puiku, kad kiekvienas iš mūsų turi savo pačią svarbiausią priežastį mylėti mūsų miestą. Vieniems tai – ir neseniai atšvęstas Utenos gimtadienis, kitiems – sėkmingai Lietuvos krepšinio lygoje žaidžianti Utenos komanda, tretiems – mylima mokykla, mokytojas ar darbovietė. Svarbiausia, kad abejingų mūsų kraštui yra mažai.

Beveik šimtas metų

Ir ne veltui, nes mes, uteniškiai, tikrai turime daug kuo didžiuotis ir netgi pasipuikuoti prieš kitus Lietuvos miestus. Tačiau jei tęstume mūsų pokalbį gatvėje ir paklaustumėme: kokia mums labai gerai žinoma, kasdien aplankoma, mumis nuoširdžiai besirūpinanti įmonė yra viena seniausių, beveik visą šimtmetį skaičiuojanti Utenoje? Ar gautume teisingą atsakymą? Ko gero, tikrai ne kiekvienas atsakytų į šį klausimą. O atsakymas yra kur kas paprastesnis, nei galėtume pagalvoti – tai didžiausias Utenos krašto vietinis prekybininkas – UAB „Utenos prekyba”. Tikrai nustebsite sužinoję, jog ši taip arti kiekvieno iš mūsų esanti ir tokia sėkminga kompanija yra ypač susijusi su Utenos kraštu. Ir tie saitai išskiria „Utenos prekybą” iš visų kitų mieste veikiančių prekybinių kompanijų, yra ypatingas atvejis šalies mastu. Drąsiai galime didžiuotis, kad Utena turi tokį stiprų vietinį prekybininką, dirbantį miestui ir kraštui jau beveik šimtą metų.
Utenos krašto produktai
UAB „Utenos prekyba”, išgyvenusi sudėtingą istorinį kelią, keletą reorganizacijų ir pokyčių, šiuo metu yra didžiausias ir seniausias vietinis prekybininkas regione. Todėl šiose parduotuvėse apsiperka jau ne viena uteniškių karta, o mūsų kraštiečių poreikius ši įmonė išmano geriausiai iš visų mieste veikiančių prekybininkų. Kompanija daug produkcijos gamina čia pat, parduotuvėse, o asortimente yra ypač daug Utenos krašto produktų, receptų, skonių. Pavyzdžiui, visa žalia mėsa yra perkama iš regiono ūkių. Visa tai ir paaiškina, iš kur „Utenos prekybos” parduotuvėse yra tiek daug šviežių, kokybiškų ir tinkamo skonio vietinių produktų. „Daug gaminių, kuriuos mes parduodame, nerasite niekur kitur Lietuvoje. Jie gali vadintis panašiai, kaip kitur, bet tik pas mus gaminiai būdingi Utenos kraštui: tokio skonio, kvapo bei gamybos būdo. Mes dirbam tik Utenos regionui: iš Utenos krašto žaliavų, Utenos krašto žmonių rankomis, Utenos krašto žmonių skoniams”, – sakė UAB „Utenos prekybos” direktorius Robertas Miliauskas.

Parduotuvės – visur

UAB „Utenos prekyba” visame regione turi dešimtis įvairiausio formato prekybos vietų. Ir visos parduotuvės geriausiai pritaikytos prie konkretaus rajono poreikių – nuo didelių prekybos centrų iki mažų parduotuvių kaime. Pasiekti tokio tikslumo paprasta: čia tiesiog gyvendami ir dirbdami „Utenos prekybos” strategai lengvai supranta, ko reikia konkrečiai vietai. Be to, kompanija kelia tikslą ne tik dirbti pelningai, bet ir būti socialiai atsakinga: kartais net ir suprasdami, jog nedidelė parduotuvė kaime nebus pelninga, dirba ten, nes ją uždarius visas kaimas liktų be vienintelės maisto prekių parduotuvės.

Verslininkų palaikymas

Pagalba vietiniams žmonėms – tiek pirkėjams, tiek ir smulkiesiems gamintojams – dar vienas būdingas „Utenos prekybos” bruožas. „Būdami savi, privalome palaikyti savus gamintojus. Artimiausiu laiku pradėsime konkrečias programas, palengvinančias vietinių smulkiųjų gamintojų patekimą į UAB „Utenos prekyba” lentynas. Suteiksime galimybę Utenos vartotojams išbandyti regiono smulkiųjų verslų produkciją”, – lakoniškai pasakojo komercijos direktorius Darius Šileikis. Kompanija skaičiuoja, jog jos paslaugomis kasdien reguliariai naudojasi tūkstančiai žmonių, kuriems „Utenos prekybos” parduotuvės yra paprasčiausias būdas nusipirkti kasdienio būtinumo prekių. Dirbdama tik mūsų regione, įmonė yra svarbi tiek vietiniams žmonėms, tiek ir smulkiajam verslui. Tai yra kompanija, kuri uždirbamą pelną reinvestuoja į mūsų miestą ir regioną; kompanija, kuri turi sukaupusi daug reikšmingos patirties apie Utenos pirkėjus, ir ne iš tyrimų, o iš praktikos žinanti, ko nori Utenos miesto, Tauragnų ar kito miestelio gyventojai.
Šiuo metu įmonės teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, valdoma apie 130-ies vietinių akcininkų. Džiugu, kad „Utenos prekyba” nežada sustoti ir imasi aktyvių veiksmų, kad gyventi mūsų mieste ir regione būtų dar lengviau. Tačiau iki šios dienos sėkmės buvo ilgas ir nelengvas kelias. Kelias, kuris visais įmonės gyvavimo laikais, išskyrė uteniškių požiūrį į prekybą, darbą ir rūpestį vietiniais žmonėmis.

Utena – išskirtinė

Kaip rodo istoriniai šaltiniai, „Utenos prekyba” pirmą kartą paminėta dar 1924 metais. Tuo metu organizacija vadinosi Utenos žemės ūkio draugija ir priklausė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai „Lietūkis”, įkurtai metais anksčiau. Atrodytų, jog čia nėra nieko įspūdingo, nes pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje šalyje aktyviai kūrėsi žemės ūkio, vartotojų kooperatyvai, bendrovės ir draugijos. Tačiau Uteną šiuose procesuose išskirtine daro keletas įdomių detalių. Pirma, Utenos žemės ūkio draugija, vėliau įsteigusi ir Utenos žemės ūkio kooperatyvą, buvo įkurta labai greitai. Antra, nuo pat veiklos pradžios Utenos krašto junginys buvo itin gausus narių ir tuo išsiskyrė iš aplinkinių regionų. Jau įkūrimo metais kooperatyvui priklausė 84 nariai ir jų skaičius nuolat augo, o 1933-iaisiais metais krašte veikė jau 9 kooperatyvai: Utenos, Leliūnų, Molėtų, Debeikių, Anykščių, Vyžuonų, Alantos, Videniškių ir kiti.
Sparčiai didėjo ne tik narių skaičius Utenos regione, bet ir jų finansinis pajėgumas. Pagal archyvų duomenis matome, jog iki 1940 metų Utenos žemės ūkio draugijos narių pajus maždaug per dešimtmetį padidėjo beveik 40 kartų. Pagal šį rodiklį Utena visoje „Lietūkio” sistemoje užėmė net 4 vietą, į priekį praleisdama tik Kooperacijos banką, Kauną ir Kėdainius.

Plėtojo strategiją

Akivaizdu, kad Utenos kooperatyvo narių veikla buvo sėkminga: draugijos kaupė patirtį, įstatinį kapitalą ir paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais jau buvo svarbus rinkos dalyvis visoje apskrityje. Sėkminga vietinio prekybininko veikla turėjo teigiamos įtakos ir vietinių žmonių gyvenimo kokybei. Pagal „Lietūkio” veiklos strategiją kooperatyvai savo veiklą plėtojo trimis pagrindinėmis kryptimis: ūkininkų aprūpinimas ūkinei veiklai reikalinga įranga, užaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir, svarbiausia, mažmeninė prekyba (vadinamoji „detalioji prekyba”). Kaip rodo šie faktai, „Utenos prekyba” kaupia patirtį ir kompetenciją prekyboje mūsų regione beveik šimtą metų. Tai ir yra priežastys, kodėl įmonė žino viską apie mūsų regiono žmonių poreikius.
Utenos apskritis jau pirmosios Respublikos laikais buvo aktyvus šalies prekybos ir komercijos centras. Net ir geografiškai Utenos apskrities teritorija 1938 m. buvo viena iš didesnių apskričių Lietuvoje (6-a iš 20-ies pagal plotą, 8-a pagal gyventojų skaičių). Tačiau jaunai valstybei atgavus Vilniaus kraštą ir steigiant Vilniaus ir Švenčionėlių apskritis, dalis Utenos apskrities teritorijos atiteko Švenčionėliams. Utenos apskritis gerokai sumažėjo ir nukrito į 13-ą vietą iš 22 apskričių pagal plotą ir į 12-ą pagal gyventojų skaičių. Šie geopolitiniai pokyčiai šiek tiek pristabdė kooperatyvų plėtrą Utenos apskrityje.

Krašto prekybos ekspertas

Kooperacijos judėjimui įtakos turėjo ir netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekę geopolitiniai sukrėtimai. „Visais laikais siekėme, jog „Utenos prekyba” būtų krašto prekybos ekspertas bei patriotas. Tikrai turime patirties ir kompetencijų, nes esame didžiausias ir seniausias regiono prekybininkas; parduodame daugiausia vietinės gamybos produktų, naudojame vietinius regiono receptus; turime labiausiai pritaikytas parduotuves ir padedam viso regiono smulkiesiems gamintojams išlikti”, – trumpai reziumavo direktorius R. Miliauskas. 

The post UAB „Utenos prekyba“: dar viena priežastis didžiuotis savo miestu ir regionu appeared first on udiena.lt.

Šiuo metu Utenoje, šalia Užpalių ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, burzgia traktoriai, nes intensyviai griaunama UAB „Utenos prekyba” priklausanti Baldų-ūkio prekių parduotuvė. Šioje vietoje, kaip planuojama, iki kitų metų birželio turėtų išdygti 3 100 kv. m. statinys, kuriame įsikurs moderni baldų parduotuvė.

Jau kurį laiką vyksta Baldų-ūkio prekių parduotuvės griovimo darbai, taip pat nugriautas ir šalia stovėjęs gyvenamasis namas, kurį įsigijo UAB „Utenos prekyba”.
Anksčiau ši parduotuvė užėmė 1 074 kv. m., o po rekonstrukcijos numatoma plotą padidinti iki 3 100 kv. m. Tačiau komercinė veikla – ūkinių prekių ir baldų parduotuvė – nebus keičiama. Pastato pirmame aukšte numatoma ūkinių prekių ir baldų parduotuvė, prekių sandėlis, antrame aukšte – baldų ekspozicija ir baldų parduotuvė.
UAB „Utenos prekyba” direktorius Robertas Miliauskas „Utenos dienai” sakė, kad pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – kad uteniškiai, Utenos krašto gyventojai, kurie nori įsigyti baldų, rastų juos po vienu stogu. „Šiuo metu pirkėjas turi lakstyti po visą miestą ir ieškoti skirtingose vietose įsikūrusių baldų parduotuvių. Mes siekiame Utenoje padaryti vieną centrą, kuriame baldininkai galės prekiauti. Tai bus patogu pirkėjui, kadangi jis po vienu stogu ras įvairių įmonių produkciją”, – sakė R. Miliauskas.
Baldų-ūkio prekių parduotuvė laikinai persikėlė į buvusios kavinės patalpas (šalia „Sodros”), kurios ilgą laiką nebuvo naudojamos ir tuščios. „Čia mūsų pirkėjai galės lankytis iki kitų metų birželio mėnesio”, – akcentavo R. Miliauskas, teigdamas, kad numatyti darbai vyksta sklandžiai. Darbus atlieka gen. rangovas UAB „Dauniškis ir Ko”, prisidės ir kitos Utenos statybinės bendrovės.
Šios statybos bendrovei gali atsieiti ne mažiau kaip du milijonus eurų.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

Linos Narčienės nuotr.

The post Utenoje išdygs moderni baldų parduotuvė appeared first on udiena.lt.

„Cascada” – tai profesionalių grožio prekių parduotuvė vertinantiems kokybę. Čia dirba puikiai asortimentą išmanantys pardavėjai, visada pasirengę patarti renkantis produktą. Apie grožį ir parduotuvės asortimentą kalbėjomės su ką tik PC „Aušra” duris atvėrusios parduotuvės vadybininke Giedre Pilkauskaite.

Kada buvo atidaryta pirmoji „Cascada” parduotuvė? Gal turite padalinių ir kituose miestuose?

UAB „Krinona”, „Cascada” parduotuvių tinklo savininkė, jau kurį laiką prekiavo specializuotomis grožio prekėmis grožio salonams ir iš to atsirado naujas prekinis ženklas – „Cascada”. Pirmoji parduotuvė buvo atidaryta 2009 m. Kauno „Akropolyje”. Per septynerius metus – tai jau 34 „Cascada” skyrius Lietuvoje ir pirmasis bei vienintelis „Cascada” padalinys Utenos apskrityje.

Kodėl naujai parduotuvei pasirinkote Utenos miestą?

Jau ne pirmus metus intensyviai plečiame savo parduotuvių tinklą, o Utenoje matome kokybiškų grožio prekių poreikį. Jei paskaičiuotumėte, per metus atidarome vidutiniškai 5 parduotuves! Utenos regionas buvo logiška plėtros seka – tai pirma ir vienintelė regione esanti parduotuvė. Artimiausios parduotuvės – Panevėžyje, Kėdainiuose.

Ką pas Jus suras uteniškiai, kokias prekes siūlote?

Uteniškiai pas mus ras išskirtinės kokybės produkciją. Siūlome bene didžiausią įvairių elektrinių prietaisų plaukų formavimui, priežiūrai (plaukų džiovintuvai, tiesintuvai, kiti formuotuvai), epiliatorių pasirinkimą Lietuvoje. Taip pat didelis plaukų kosmetikos pasirinkimas. Didžiąją kosmetikos dalį neretai galite išvysti ir savo plaukų stilisto rankose. Nagų lakai ir geliniai lakai, manikiūro ir pedikiūro priemonės, parafino vonelės sudomins ne tik profesionalus, bet ir savimi besirūpinančias moteris. Parduotuvėje rasite ir prekes depiliacijai, prisegamus ar priauginamus plaukus. Žodžiu – viską, ko reikia puoselėti plaukų ir kūno grožį.
Tiems, kam svarbu prekiniai ženklai, turime tokių kaip „Macadamia Professional” (plaukų kosmetika su makadamijos riešutų ir argano sėklų aliejais), „BaBylissPRO” (plaukų formavimo prietaisai, plaukų kirpimo mašinėlės, plaukų džiovintuvai), „Wahl Pro” (plaukų kirpimo mašinėlės), „Andis” (plaukų kirpimo mašinėlės), „BellaPierre” (dekoratyvinė kosmetika), „Lakme” (plaukų kosmetika), „Mizon” (veido ir kūno kosmetika su sraigių sekretais), „Saphira” (plaukų kosmetika su Negyvosios jūros mineralais), „Tek” (rankų darbo šepečiai, šukos) ir kita.

Gal turite specialių pasiūlymų uteniškiams?

Atidarymo proga, žinoma, laukia didelės nuolaidos! Nuo pirmos atidarymo dienos iki pat birželio 26 d. visoms prekėms taikysime nuolaidas net nuo 20 proc.! Tai tikrai labai didelė nuolaida. Taip pat rengiame atidarymo žaidimą, kurio metu visi pirkėjai galės pildyti anketas ir dalyvauti žaidime, kuriame galės laimėti „BaBylissPRO MiraCurl” automatinį garbanų formuotuvą, 2 „BaBylissPRO” profesionalius plaukų džiovintuvus, „Macadamia Professional” šepečius bei daugybę kitų dovanėlių.
Tai – dar ne viskas. Visiems norintiems birželio 18 d. nuo 11 val. iki 17 val., 19 d. nuo 11 val. iki 14 val. NEMOKAMOS grožio paslaugos – makiažas ir plaukų formavimas.

„Cascada” parduotuvė įsikūrė PC „Aušra” (Aušros g. 21, Utena), I aukšte. Darbo laikas darbo dienomis 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val., sekmadieniais 10–15 val. Daugiau informacijos el. p. utena@krinona.lt arba www.cascada.lt.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Liepa Lingytė 

The post „Cascada“ – jau ir Utenoje! appeared first on udiena.lt.

Kitą ketvirtadienį, birželio 2 dieną, 8 val. ryto prekybos tinklas „Lidl” atidaro pirmąsias 15-a parduotuvių Lietuvoje. Vilniuje pirkėjus pasitiks penkios „Lidl” parduotuvės, Kaune – dvi, po vieną parduotuvę atidaroma Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Telšiuose ir Mažeikiuose. Jau netrukus ir Utenoje turėtų prasidėti „Lidl” statybos. Utenos rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) dar 2014 m. spalio 30 d. nusprendė keisti Utenos miesto teritorijos bendrąjį planą. Vienas plano keitimo tikslų buvo peržiūrėti Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemos sprendinius. UAB „Lidl” maisto ir plataus vartojimo prekių parduotuvių tinklas planuoja statyti vieno aukšto, 2 500 kv. m bendro ploto parduotuvę J. Basanavičiaus g. 125A, Utenoje.

Numatant vietą naujam prekybos centrui „Lidl” J. Basanavičiaus g. 125A buvo svarstyta dėl investicijų galimybės į Utenos miesto infrastruktūrą. Nuspręsta siūlyti investuotojui paramos dydį Utenos miesto infrastruktūrai tvarkyti padidinti iki 375 000 Eur.
Šių metų kovo mėnesio Tarybos posėdyje buvo patvirtinta Didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schema, posėdyje dalyvavo abiejų prekybos centrų atstovai. Jie akcentavo, kad kol kas nepasirašyta sutartis su savivaldybe dėl paramos ir investicijų į miestą. „Lidl” ketina investuoti Dauniškio parke, tačiau, kaip posėdyje atskleidė rajono meras Alvydas Katinas, jų keliamos sąlygos kol kas netinka savivaldybei, todėl teks sėsti prie derybų stalo.
„Galime patvirtinti, kad Utena yra mūsų bendrovę dominančių miestų sąraše. Vis dėlto tikimės, kad geranoriškai suprasite mūsų nuostatą nekomentuoti klausimų, susijusių su įmonės plėtros strategija, – prekybos centro statybos peripetijų atskleisti neskubėjo bendrovės „Lidl” viešųjų ryšių specialistė Agnė Dalia Gaižauskienė, o prekybos tinklo atstovai atskleidė ambicijas statybas Utenoje pradėti dar šiais metais. – Šiuo metu intensyviai rengiamės „Lidl” tinklo atidarymui Lietuvoje.”
Pasak jos, Lietuvoje statomos tarptautinius standartus atitinkančios naujausios kartos „Lidl” parduotuvės su maždaug 1 400 kv/m. ploto prekybos sale. Vienos parduotuvės kolektyvą paprastai sudaro apie 20 darbuotojų. Parduotuvės pastatas projektuojamas su sandėliu bei erdvia automobilių aikštele, o pirkėjams siūlomas kokybiškų prekių asortimentas už patrauklią kainą bei maloni atmosfera apsiperkant.
Birželio 2-ą duris atvers „Lidl” parduotuvės Fabijoniškėse, Jeruzalėje, Naujininkuose, Šeškinėje ir Šnipiškėse Vilniuje, taip pat Kalniečiuose ir Šilainiuose Kaune.
Po vieną „Lidl” parduotuvę atidaroma Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje ir Mažeikiuose.
„Dėkojame visiems už kantrybę laukiant, kol atversime pirmųjų parduotuvių duris. Džiaugiamės galėdami Lietuvoje pristatyti tai, kuo tarptautinis prekybos tinklas „Lidl” yra garsus visame pasaulyje – geriausią kainos ir kokybės santykį”, – sakė UAB „Lidl Lietuva” generalinis direktorius Radostin Roussev-Peine. Jis tikino, kad malonus, draugiškas ir greitas pirkėjų aptarnavimas – vienas iš svarbiausių bendrovės veiklos principų. Todėl, siekdami užtikrinti, kad lankytis „Lidl” būtų malonu nuo pat pirmojo apsipirkimo, kruopščiai ruošiamasi. „Atidarymo dieną nukreipsime pirkėjų srautus parduotuvėse, padėsime susidėti įsigytas prekes, reguliuosime eismą automobilių aikštelėse. Vis dėlto tikimės jūsų supratingumo, jei dėl ypač didelio susidomėjimo pirmosiomis parduotuvių darbo valandomis ar dienomis jose užtruksite kiek ilgiau nei ketinote”, – teigė R. Roussev-Peine.

The post „Lidl“ parduotuvės duris atvers jau birželio 2 dieną appeared first on udiena.lt.