Utenos rajone mūsų gyventojai aktyviai rėmė Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją – 2 608 rėmėjai paskyrė daugiau nei 130 tūkst. eurų.

Utenos rajone TOP 5 (bendra paramos suma – 293 tūkst. eurų)

Utenos apskrityje paramos gavėjams ir organizacijoms (paramos ir labdaros fondai, viešosios įstaigos, asociacijos ir pan.) bus pervesta 0,8 mln. eurų gyventojų skirtos GPM paramos, 60 tūkst. eurų – politinėms organizacijoms, apie 52 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms ar susivienijimams.

Utenos apskrityje

Iš viso daugiau nei 700 šalies gyventojų prašymai skirti paramą dar nėra patvirtinti, nes jų pateiktose pajamų deklaracijose pastebėti trūkumai apie kuriuos jie buvo informuoti VMI pranešimu. Patikslinus šiuos duomenis, deklaracijos bus laikomos teisingomis ir paramos gavėjai sulauks jiems skirtos paramos. Pažymėtina, kad atlikus patikslinimus gyventojai po š. m. lapkričio 15 d. bus informuoti, jog jų prašymas buvo įgyvendintas.

Taip pat dar apie 2 tūkst. mūsų šalies paramos gavėjų paramos sulauks pateikus mokesčių deklaracijas ir kitus privalomus dokumentus arba sumokės mokesčių skolą. Atlikus minėtus veiksmus parama paramos gavėjus pasieks iki š. m. lapkričio 15 d.

Pernai Utenos apskrityje prašymus skirti dalį pajamų mokesčio paramai pateikė 17,3 tūkst. gyventojų, paramos gavėjus pasiekusi suma siekė 0,9 mln. eurų.

Anykščių rajone TOP 5 (bendra paramos suma – 100 tūkst. eurų)

Ignalinos rajone TOP 5 (bendra paramos suma – 87 tūkst. eurų)

Molėtų rajone TOP 5 (bendra paramos suma – 115 tūkst. eurų)

Visagino mieste TOP 5 (bendra paramos suma – 110 tūkst. eurų)

Zarasų rajone TOP 5 (bendra paramos suma – 95 tūkst. eurų)

Panevėžio AVMI inf.

The post Paaiškėjo, kam uteniškiai skyrė paramą appeared first on udiena.lt.

Paramos gavėjams ir organizacijoms (paramos ir labdaros fondai, viešosios įstaigos, asociacijos ir pan.) bus pervesta 818 tūkst. Eur gyventojų skirtos GPM paramos, 46 tūkst. Eur skirta politinėms organizacijoms, 42 tūkst. Eur – profesinėms sąjungoms ar susivienijimams.

GPM dalies skyrimas paramai – tai papildomų asmens lėšų nereikalaujantis būdas išreikšti palaikymą vienai ar kitai organizacijai. Visgi šiame procese dalyvauja trys pusės (paramos gavėjai, gyventojai ir VMI), kurių kiekviena turi savo pareigas, o nuo šių įgyvendinimo priklauso ir sklandus paramos perdavimas. Pirmiausia, paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą privalantys teikti paramos gavėjai tai padaryti turi iki gegužės 15-os, be to, dalis gavėjų nenurodo VMI savo banko sąskaitų, į kurias reikia pervesti skirtas sumas, o kai kurie jų nė neturi, tad paramos panaudojimo ataskaitų laukiama dar iš pusės tūkstančio šalies paramos gavėjų.

Be to, apie 7 tūkst. šalies gyventojų teiktų prašymų nėra patvirtinti, nes juos teikusių asmenų pajamų deklaracijose nustatyta trūkumų, apie kuriuos jie buvo informuoti VMI pranešimu. Gyventojui duomenis patikslinus, deklaracijos bus pripažintos teisingomis, tuomet prašymuose nurodyti paramos gavėjai sulauks skirtos paramos, o gyventojai bus informuoti, kad jų prašymas buvo įgyvendintas.

TOP 10 didžiausios paramos sumos, apskaičiuotos paramos gavėjams Utenos apskrityje

Parengta pagal Panevėžio AVMI inf. Deimantės Zarankienės nuotr.

The post Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai – šimtatūkstantinė parama appeared first on udiena.lt.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų.

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomų balų buvo skirta kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentavo Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 m. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgė ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios gana išmaniai ūkininkauti.“

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lapkričio 6–gruodžio 29 d. buvo pateiktos 159 paraiškos.

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas gauti paramą gali teikti tiek ūkininkai, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės bei kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.

Remiamos veiklos:

• žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
• žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui negali viršyti 500 000 Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 000 Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola.

Paramos intensyvumas – ne didesnis kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrengimams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienvežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemones su temperatūriniu režimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami specialiajai kategorijai ir kurių didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtiniems pastatams ir (arba) statiniams statyti, rekonstruoti, kapitaliniam ar paprastam remontui, tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma, lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Užsk. Nr. 20240416/08

The post Modernizuoti ūkius padeda investicinė parama į žemės ūkio valdas appeared first on udiena.lt.

Abejones išsklaidė pirmoji parama

„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 metais buvo skirta 15 000 eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus, – įsigytus žemės dirbimo padargus vardijo daržininkystę plėtojanti Dalia Vitėnienė. – Parama buvo labai naudinga.“

Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 ha, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką ir padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.

Palankesnės sąlygos, didesnė parama

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ paraiškas gali teikti įvairią žemės ūkio veiklą plėtojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 000 eurų ir ne didesnis kaip 16 000 eurų. Kai paraiška teikiama su partneriu, VED paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 16 000 eurų. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 25 000 eurų. „Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 000 eurų, jei trys – 75 000 eurų, o jei keturi ar daugiau – 100 000 eurų. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – akcentavo ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.

Paramos gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad VED, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 8 000 eurų, o kai paraiška teikiama su partneriu – ne mažesnis kaip 4 000 eurų kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui. 

Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali būti didesnė kaip 100 000 eurų.

Paramos lėšų naudojimas

Už paramą galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, naujų technologinių įrenginių, skirtų pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai, bei kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Paramos lėšas taip pat galima naudoti projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šiltnamių statybą, naujoms statybinėms medžiagoms, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingas medžiagas, įsigyti, infrastruktūrai valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai, kurti, daugiamečiams augalams įsigyti ir jiems sodinti rangos būdu.

Užsk. Nr. 20231114/3

The post Parama gali naudotis ir labai smulkūs ūkiai appeared first on udiena.lt.

Nauda akivaizdi

„Parama smulkiesiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ buvo itin populiari, sulaukusi didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per visą KPP laikotarpį su smulkiųjų ūkių savininkais pasirašyta daugiau kaip 10 tūkst. sutarčių. Dauguma pareiškėjų paramos lėšas naudojo žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti.

„Mums parama buvo labai naudinga. Plėtojame pienininkystės ūkį. Turime 16 melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos jau daug metų nedidėja, o viskas brangsta. Jei ne parama, nebūtume galėję atnaujinti šienavimo technikos, – sakė Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujantys Rasa ir Bronius Jucikai. – Už gautą 15 tūkst. Eur paramą nusipirkome krautuvą, presą, įrangą žolei pjauti ir sugrėbti. Pirkome dalį naujos, dalį jau naudotos, bet modernesnės technikos.“

Naujos galimybės

Daugiau galimybių smulkiesiems ūkiams atveria Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“. Pagal ją vienam projektui gali būti teikiama iki 200 tūkst. Eur parama. Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali didėti 15 procentinių punktų.

Paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 400 tūkst. Eur.

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys žemės ūkio veiklų plėtrą – žemės ūkio produktų gamybą arba savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateikimą rinkai. Dėl paramos taip pat gali kreiptis ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys savo narių valdose išaugintus, pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirbantys.

Paraiškos gali būti teikiamos ir su partneriais. Parama galima, jei pareiškėjo ir partnerio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.

Kur galima panaudoti lėšas?

Smulkieji ir vidutiniai ūkiai už paramos lėšas gali įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, naujus technologinius įrenginius, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti, paruošti realizuoti, taip pat naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu; naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti (pienvežiai, sunkvežimiai gyvuliams vežti, transporto priemonės su temperatūros režimu). Taip pat paramą galima panaudoti būtiniems pastatams ir statiniams naujai statyti, rekonstruoti ar kapitaliniam remontui atlikti, infrastruktūrai valdoje įrengti ir sutvarkyti, daugiamečiams augalams įsigyti ir sodinti.

Užsk. Nr. 20231028/1

Ričardo Pasiliausko nuotr.

The post Smulkiųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumui didinti – parama appeared first on udiena.lt.

Paramos gavėjams ir organizacijoms (paramos ir labdaros fondai, viešosios įstaigos ir pan.) bus pervesta 0,7 mln. eurų Utenos apskrities gyventojų skirtos GPM paramos, 40 tūkst. eurų – skirta politinėms partijoms, 35 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms. Kone 90 tūkst. eurų šiemet bus papildyta Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos sąskaita. Taip pat apskrities gyventojai noriai rėmė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrių ir skyrė daugiau kaip 7 tūkst. eurų paramos.

TOP 10 didžiausios paramos sumos apskaičiuotos paramos gavėjams už 2022 m. Utenos apskrityje:

Laikraščio „Utenos diena“ ir Panevėžio VMI inf.

Linos Narčienės nuotr.

The post Utenos apskrities gyventojai daugiausiai paramos skyrė beglobiams gyvūnams appeared first on udiena.lt.

„Skirtas finansavimas gali būti naudojamas pritraukti į mokyklas naujus mokytojus, papildomai motyvuoti juos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Lėšos gali būti skiriamos mokytojo materialinei paramai, važiavimo į ir iš darbo visuomeniniu ar nuosavu, nuomotu transportu išlaidoms kompensuoti. Gali būti kompensuojamos gyvenamo ploto nuomos ar persikėlimo iš kitos gyvenamosios vietovės išlaidos, taip pat kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo išlaidos.

Mokytojų pritraukimo priemonės, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti taikomos darbuotojams, į laisvą mokytojo pareigybę priimtiems einamaisiais kalendoriniais metais. Jos su mokytoju derinamos individualiai.

Valstybės lėšos, skirtos mokyklų išlaidoms, susijusioms su personalo atnaujinimu, savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms buvo paskirstytos anksti pavasarį. Atsižvelgiant į mokinių skaičių savivaldybėse, didžiausia suma skirta Vilniaus miesto savivaldybei – daugiau nei 600 tūkst. eurų. 272 tūkst. eurų skirti Kauno miesto savivaldybei, 185 tūkst. eurų – Klaipėdos miesto savivaldybei, 114 tūkst. eurų – Šiaulių miesto savivaldybei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai savivaldybėms šiais metais skiria dar 11 mln. eurų mokinių pavėžėjimui, ugdymo procesui gerinti, mokykloms stiprinti. Šias lėšas taip pat galima naudoti ir mokytojams pritraukti bei skatinti. Dalis lėšų savivaldybes jau pasiekė, likusi bus pervesta iki spalio 15 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Naujiems mokytojams pritraukti – valstybės parama appeared first on udiena.lt.

Utenos apskrityje daugiausiai paramos šiais metais skirta Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai, gyvūnų prieglaudai „Padėk man“, VšĮ Čiulų dvarui, Gabrielės Riabokon labdaros ir paramos fondui, Visagino stačiatikių šv. Panteleimono parapijai.

Šiais metais Utenos apskrities paramos gavėjams beveik 17 tūkst. gyventojų iš viso paskyrė 0,7 mln. eurų GPM paramos. Tačiau apie 70 tūkst. paramos prašymų dar negali būti įgyvendinti, nes juos pateikę gyventojai turi patikslinti pajamų deklaracijas. Taip pat yra sustabdytas paramos pervedimas apie 500 paramos gavėjų, nes dar nepateikė paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų. Tai padarius, visa skirta GPM dalis gavėjus pasieks iki lapkričio 15 dienos.

Utenos apskrityje daugiausiai paramos sulaukusių paramos gavėjų TOP 10:

Panevėžio AVMI ir laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Šiemet gyventojai buvo dosnūs gyvūnams, medžiotojams ir bažnyčiai appeared first on udiena.lt.

Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo malūną, traktorių, krautuvą ir sunkvežimį. „Su šia parama galime pradėti darbus daryti iškart, tai labai pagreitina procesus“, – sako R. Sologubas bei ragina ir kitas žemės ūkio bendroves pasekti „Tetirvinų“ pavyzdžiu.

Pasak įmonės valdybos pirmininko, gauta nauda ir teigiama viso proceso patirtis paskatino ketinimus ir dar kartą kreiptis dėl paramos. Jis pasako-ja, kad planuose – tvartų statymas ir rekonstravimas, taip pat norima šiek tiek padidinti galvijų skaičių, gerinti gyvulių laikymo sąlygas. Gautas finansavimas padės visa tai atlikti greičiau ir efektyviau.

Paraiškos priimamos visą birželį

Juridiniai asmenys kviečiami pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Genovaitė Beniulienė, NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės ir nacionalinės paramos departamento direktorė, teigia, kad ši parama padeda didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatina inovacines technologijas. „Ne mažiau svarbu ir tai, kad ji skatina maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai“, – sako departamento direktorė.

Paraiškos pagal šią veiklos sritį šiemet bus renkamos birželio 1-30 d. Šiuo etapu jai įgyvendinti skirta 22,3 mln. Eur paramos lėšų.„Šiemet svarbu, kad buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės, mat skirta atskira parama ankštiniams ir baltyminiams augalams perdirbti, taip pat keitėsi paraiškų vertinimo atrankos kriterijai“, – akcentuoja G. Beniulienė.

Šiemet – nauja atskirai remiama veikla

Pagal KPP veiklos sritį remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara (jei apimami visi rinkodaros apibrėžime nustatyti elementai) ir / arba plėtra. „Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami“, – atkreipia dėmesį G. Beniulienė.

Šiuo paraiškų rinkimo etapu išskirta parama ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui, išskyrus – jei vykdoma perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo veikla, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą. Ankštinių ir baltyminių augalų per-dirbimui kompensuoti skirta 10 mln. Eur. Dar 12,3 mln. Eur skirta kitoms pagal veiklos sritį galimoms vykdyti veikloms:

• vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdir-bimas;

• augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

• mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

• pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

• kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

• trečios kategorijos šalutinių gyvūni-nių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Parama – iki 5 mln. Eur

Naujai įgyvendinimo taisyklėse nurodytai veiklai – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui – vykdyti vienam projektui įgyvendinti galės būti skirta iki 5 mln. Eur. Vykdant kitas veiklas – iki 1 mln. Eur.

Paraiškas kviečiami teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

NMA atstovė G. Beniulienė įspėja, kad paramos gavėjams (išskyrus kriterijus atitinkančius žemės ūkio ko-operatyvus) galioja reikalavimas ne trumpiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, o šios pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Finansuojama 50 proc. išlaidų.

Parama galima finansuoti 50 proc. tinkamų išlaidų projektui. Parama teikiama naujų įrenginių ir / arba įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios, finansinės nuomos išlaidoms, iškastinio kuro nenaudojančioms investicijoms įsigyti, projekte numatytai veiklai vykdyti būtinų statinių (išskyrus gyvenamuosius pastatus ir administracinės paskirties pastatus) statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, bendrosioms išlaidoms.

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje, verslo plane ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Pokyčiai paraiškų atrankos kriterijuose

G. Beniulienė atkreipia dėmesį, kad keitėsi paraiškų vertinimo atrankos kriterijai, kuriuos atitikus paraiškai suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Atsižvelgiant į surinktą balų skaičių sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Svarbu žinoti, kad nuo šiol esant papildomai remtinai veiklai, bus sudaromos atskiros pirmumo eilės – pateikusiems paraiškas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo veiklai vykdyti ir pateikusiems paraiškas vykdyti kitų žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros bei jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo veiklas. Privalomas mažiausias balų skaičius – 35 atrankos balai, kurių nesurinkus paraiška bus atmesta. Balai skiriami atsižvelgiant į pareiškėjo dydį, projekte diegiamas inovacijas, eksporto įsipareigojimus, projekte vystomas beatliekes technologijas, vietinės žaliavos perdirbimą, savivaldybės užimtumo ir skurdo lygį ir t.t. Papildomi balai skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais, taip pat tiems, kurie nėra anksčiau gavę ES paramos pagal šią veiklos sritį.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt) pranešimų siunti-mo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

The post Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių appeared first on udiena.lt.

Visą birželio mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri svarbūs pakeitimai.

Ketina plėstis

Kaip pasakojo „Rokiškio mėsinės“ vadovas, UAB „Daivida“ yra mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 1996 m. 2012 m. įmonė atnaujino savo verslo strategiją, sukūrė naują prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“ ir pradėjo intensyviai dirbti su didžiaisiais prekybos tinklais. Anot pašnekovo, įmonė šiuo metu gali pasiūlyti didelį aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių produktų asortimentą, be to, atsižvelgiant į rinkos poreikius, asortimentas nuolat papildomas naujais gaminiais.

Bendrovės direktorius prisipažino, kad yra dėkingas už galimybę pasinaudoti parama: „Pirmiausia labai džiaugiamės, kad skiriamos lėšos perdirbimui ir toliau skatinami gamintojai. Mes ta galimybe pasinaudojome, parengėme projektą ir gavome finansavimą. Projektas yra tik pradėtas, jį turime įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos.“ Anot J. Kanopos, už daugiau kaip pusę milijono eurų paramos įmonė suplanavo įsigyti įrangos, skirtos gamybos ir logistikos plėtrai. „Planuojame įsigyti naują pakavimo liniją, naują rūkyklą dešroms, automobilį produkcijai išvežioti ir dar keletą kitų įrengimų“, – vardijo pašnekovas.

Paklaustas, kaip, jo nuomone, gauta parama padės įmonei, direktorius vylėsi, jog naujesnė ir inovatyvesnė įranga leis klientams pasiūlyti naujų produktų, pranašesnių už esančiuosius rinkoje dabar.

„Parama padidins mūsų efektyvumą, vadinasi, būsime konkurencingesni“, – kalbėjo J. Kanopa.

Atsirado keletas svarbių naujovių

Kaip pabrėžė ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė (KPP 2014–2020) Agnė Kvedarienė, šiuo paraiškų priėmimo etapu, vyksiančiu visą birželio mėnesį, minėtai veiklos sričiai įgyvendinti yra skirta 22,3 mln. eurų paramos lėšų, iš jų ankštiniams ir baltyminiams augalams perdirbti – 10 mln. eurų, kitiems žemės ūkio produktams perdirbti – 12,3 mln. eurų.

Anot specialistės, svarbiausias ir naujausias taisyklių pakeitimas, kad remiamų veiklų sąrašas buvo papildytas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimu. Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbėjai nuo šiol gali pretenduoti net į 5 mln. eurų paramos sumą – tiek galės būti skirta vienam projektui įgyvendinti. Vienam projektui įgyvendinti vykdantiesiems kitas veiklas galės būti skirta iki 1 mln. eurų.

Taip pat, kaip ir anksčiau, pagal veiklos sritį galima perdirbti vaisius, uogas, daržoves, augalininkystės produkciją, mėsą, pieną ir (ar) vykdyti rinkodarą, taip pat perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą.

Dar vienas svarbus pakeitimas, A. Kvedarienės teigimu, kad vienam juridiniam asmeniui pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui galės būti skirta iki 5 mln. eurų.

Parama – juridiniams asmenims

Vyriausioji specialistė taip pat priminė, jog paraiškas kviečiami teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

„Svarbu žinoti, jog visiems paramos gavėjams galioja reikalavimas ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą nepertraukiamai“, – kalbėjo A. Kvedarienė.

Kaip aiškino ŽŪM atstovė, buvo įvesta ir kitų pakeitimų, pavyzdžiui, keitėsi atrankos kriterijai. Anot pašnekovės, skatinant kooperaciją, buvo išskirta, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams skiriama daugiau atrankos balų, jei jie atitinka tam tikrus atrankos kriterijus.

UAB „Daivida“ archyvo nuotr.

ŽŪM 20220604/1

The post Parama – perdirbimui modernizuoti ir plėsti appeared first on udiena.lt.