Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką
Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.
„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“
Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis.
Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei.
„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei.
Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“

„Rožinis“ pasaulis – sugriautas
M. Marcinkevičius sako – kiekvienas iš mūsų galime asmeniškai palyginti, kaip jautėmės 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo ir mūsų gyvybei negrėsė pavojus, ir kaip jaučiamės dabar.
„Anuomet keliavome po visą pasaulį, jautėmės saugūs ir mėgavomės gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas šis vaizdas subyrėjo į šipulius. Supratome, kad esame labai pažeidžiami“, – aiškina gydytojas psichiatras.
„Tikėjome, kad pasaulis yra pakankamai pažangus ir gebės susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais. Tačiau pasirodė, kad net mažas virusas gali viską sugriauti, pražudyti artimus žmones ir sukelti didžiulius padarinius. Taip pat ir netolimoje Europos šalyje kilęs karas mus privertė susimąstyti, kad iš tiesų mes nesame pajėgūs kontroliuoti savo gyvenimo“, – pandemijos ir karo poveikį psichikos sveikatai apibūdina M. Marcinkevičius.
Anot jo, nuo koronaviruso pradžios jaučiamas lengvos depresijos, nerimo, ypač nemigos sutrikimų padidėjimas.
„Šiuo metu kol kas nematome didelio pagerėjimo, bet jo ir negali būti dėl pastarųjų įvykių pasaulyje.“

Kaip pandemija tapo „infodemija“?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo pirmieji, kurie COVID-19 protrūkį pavadino „infodemija“. Šis terminas reiškia milžinišką tikslios ir netikslios informacijos kiekį, dėl kurio žmonėms tampa sunku atsirinkti teisingą informaciją, patikimus šaltinius.
„Natūralu, kad prasidėjus koronaviruso infekcijos plitimui neigiamos informacijos buvo labai daug – kone visi vis tikrindavome, kiek yra naujų užsikrėtimų, mirčių, kokia grėsmė ir kokių naujų rekomendacijų reikia laikytis, norint išsaugoti savo sveikatą. Kada gauname tokį didžiulį informacijos kiekį, tai neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą. Tad pagrindinis patarimas – riboti savo buvimą socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, kuriose gaunate ir skaitote įvairią informaciją“, – sako psichiatras. Jis papildo: „Užtenka žinoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kartą ar kelis per dieną, o ne kas pusvalandį ar dar dažniau.“
Primenama, kad tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situaciją Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vyriausybės interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt.

Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui
Nors ankstesnės epidemijos taip pat kėlė nerimą ir „sėjo“ paniką pasaulyje, baimei dėl COVID-19 didelę įtaką turėjo ir vis dar turi itin greitas ir globalus informacijos perdavimas: internetas, socialiniai tinklai.
Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internetą ir socialinius tinklus galima pavadinti trumpai ir konkrečiai – informaciniu šiukšlynu.
„Nors ten būna labai gerų bei naudingų dalykų, viskas jame yra suversta į vieną krūvą – tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai. Jeigu informaciniai kanalai, tokie kaip spauda ar televizija, turi tam tikrus žmones, kurie visą informaciją „prakošia“, socialiniuose tinkluose visi gali platinti bet ką“, – pabrėžia M. Marcinkevičius, atkreipdamas dėmesį į dezinformacijos ir melagingos informacijos mastą.
Akcentuojama tai, kad oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.
Be to, gydytojas psichiatras įspėja – moksliniais tyrimais įrodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose žmogaus savijauta ir dvasinė būsena pablogėja vidutiniškai 8–10 procentų.
Tad jis ragina žmones: būkite sąmoningi ir apsaugokite save, stengdamiesi riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose, atsakingai atsirinkite skaitomus šaltinius, atkreipkite dėmesį į informacijos patikimumą, oficialumą.
„Nuo viso to priklauso mūsų psichinė ir emocinė gerovė, tad stenkimės elgtis taip, kad savo psichinę sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume“, – teigia jis, pridurdamas, kad reikėtų nepamiršti skaityti sau įdomių ir su pasaulinėmis negandomis nesusijusių skaitinių, užsiimti malonia ir atpalaiduojančia veikla.

Šalyje prieinama nemokama pagalba
Ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti, primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure. Tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas.
Norintiesiems gauti pagalbą nuotoliniu būdu patariama skambinti pagrindine emocinės paramos linija – 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskambinus 112.
Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą sudėtingiausiais gyvenimo atvejais.

Užsk. Nr. UDSAM 12

The post Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“? appeared first on udiena.lt.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, nere­tai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlio­ja, tikisi, jog problema susitvar­kys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokal­bių forumuose, gūglina simp­tomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų spren­dimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmasis kreipima­sis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigė psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kie­kviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgšta­vimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psi­chikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutriki­mų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kaž­kokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių lai­kų“, – visuomenėje vis dar eg­zistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pa­žymi S. Marčėnienė.

Po truputį mažėja stereotipų

Kita vertus, psichologė S. Mar­čėnienė tvirtino, kad vyksta tam tikri teigiami poslinkiai, daugė­ja informacijos viešojoje erdvėje, kinta žmonių požiūris, ypač jau­nesnių, kurių dauguma jau drą­siai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, kad drąsėja ir vy­rai, kurie anksčiau to vengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuo­menėje mažėja stereotipų, susiju­sių su psichikos sveikata.

Taigi, jei turite abejonių dėl krei­pimosi, patariama pokalbį su spe­cialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsi­registruoti konsultacijai. „Nuosta­ta, kad atėjau tiesiog pasikalbė­ti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgš­tavimus, gali padėti jaustis ra­miau, labiau pasitikėti specialis­tu“, – pastebi pašnekovė.

Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios

Dažnai pokalbis su psicholo­ginės pagalbos ar emocinės pa­ramos telefonu linijų konsultan­tais gali suteikti padrąsinimo ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl, išgyvenant emoci­nius sunkumus, medicinos psi­chologė K. Engesser rekomen­duoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima ras­ti nacionalinės platformos „Pa­galba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-li­nijos/.

„Kai kurios pagalbos linijos yra bendrinės, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyven­tojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savižudybės krizę pa­tiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijos, kur pagalba tei­kiama rusų kalba“, – pabrėžė K. Engesser ir pridūrė, kad tokie po­kalbiai yra anonimiški, o psicho­loginę pagalbą ar emocinę para­mą dažniausiai teikia apmokyti savanoriai, psichologai, psichote­rapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.

Patyrus sunkius išgyvenimus – darbo netekimą, skyrybas – ar ki­tus netikėtus, psichologiškai su­dėtingus pokyčius, kiekvienas gali gauti nemokamai iki penkių psi­chologo konsultacijų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Patiriant psichikos sveikatos sun­kumų nemokama psichologinė pagalba teikiama psichikos svei­katos centruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalin­ga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichi­kos sveikatos centre.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidenci­alią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospa­galboscentras.lt/kontaktai/).

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavo­jus sveikatai ar gyvybei, reikė­tų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant teikia­ma priėmimo-skubios pagalbos ar krizių skyriuose.

Būtina paminėti, kad kiekvie­nas gali geriau rūpintis savo psi­chikos, kaip ir fizine, sveikata pa­sitelkdamas patikimus interneto puslapius, tokius kaip www.pa­galbasau.lt, ar naudodamasis tokiomis internetinėmis progra­mėlėmis kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savipa­galbos įgūdžiams, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti pani­kos atakos metu.

Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?

Perspėjama, kad kai kurios psi­chologinės būsenos be specialis­tų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti žmogaus adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funk­cionavimo sritis. Neretai galioja tai­syklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsistatymo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi sta­cionarinės pagalbos ligoninėje.

Svarbu atminti, kad net ir vie­nas pokalbis tinkamu laiku gali padėti pasijusti geriau, o suteik­ta patikima informacija, proble­mų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėjimą, viltį, pa­skatinti spręsti problemas.

„Jau vien nusiteikimas, pasi­ryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kito­se gyvenimo srityse, paskatin­ti jausmą „aš galiu“, išeičių ieš­kojimą“, – pažymi psichologė S. Marčėnienė.

IDSAM1112/12

The post Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis appeared first on udiena.lt.

Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.
„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis.
Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto nė vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.
Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu keliauti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau pilnai vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis.“
„Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu.“
Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei žmonių požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būti galima laisviau ir saugiau keliauti.
Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis moteris verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galima sustabdyti, – tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.
„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu pro mus einantis žmogus giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai tas žmogus užsikrėtė.“
Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame galimybe parvežti naujas infekcijų atmainas, kaip antai braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo parvežtos turistų iš Brazilijos ir Indijos.
„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai.“
Tačiau didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.
„Saviizoliacija nėra sugalvota veltui – tai yra būdas užsitikrinti, jog nesusirgai tu pats ir jog neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Jos nuomone, kol „pandemija yra nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.“

UDSAM0717/5

The post Ar verta keliauti per pandemiją? appeared first on udiena.lt.

Skelbiama, kad blogėjant epidemiologinei situacijai visoje Utenos apskrityje, Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija posėdyje, vykusiame gegužės 5 dieną, dėl galimybių 5–11 klasių mokiniams grįžti į mokyklas priėmė sprendimą, kad minėti mokiniai kol kas į mokyklas negrįžta.

Ekstremalių situacijų komisijos sprendimas bus peržiūrimas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją rajone ir apskrityje.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Mokiniai į mokyklas negrįš: mokslo metus baigs namuose appeared first on udiena.lt.

Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose.

„Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga, susiduriama su skirtingomis problemomis. Valstybė ir savivaldybės privalo sudaryti visiems vaikams kuo geresnes sąlygas lygiavertiškai mokytis, nepalikti nuošaly“, – sakė ministrė.

Sprendimus, kurie vaikai nuotoliniu būdu mokysis mokyklose ar kitose savivaldybės paskirtose įstaigose priims mokyklų vaiko gerovės komisijos. Vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir toliau mokysis nuotoliniu būdu, tačiau tai darys būdami mokyklose ar vaikų dienos centruose ir gaudami jiems reikalingą pagalbą. Savivaldybių administracijos organizuos, kad vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas mokyklose ar kitose savivaldybių paskirtose įstaigose.

Savivaldybių administracijų švietimo padaliniai praėjusią savaitę jau buvo informuoti apie dalies vaikų sugrąžinimą į mokyklas, kur jie toliau mokysis nuotoliniu būdu.

Įstaigos, kuriose rinksis mokiniai, laikysis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinųjų sąlygų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau įtraukė šią pagalbos mokiniams priemonę į pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

ŠMSM atliko bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus specialiųjų, suaugusiųjų, ligoninių, sanatorinių mokyklų paskirčių grupės įstaigas) mokinių apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos ir/ar gauna socialinę paramą.

Pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir / ar interneto ryšiu. Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Mokyklos duris atvers tiems vaikams, kurie neturi galimybių mokytis namie appeared first on udiena.lt.