Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų: tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių sričių įmonėms. Ši įdarbinimo praktika naudinga tiek verslininkams, tiek jauniems žmonėms.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, jog įdarbinant jaunus asmenis yra taikomi specialūs reikalavimai jų darbo laikui, darbuotojų saugai ir sveikatai.
Įdarbinami jauni asmenys iki 18 metų skiriami į dvi grupes: vaikai (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ir paaugliai (asmenys nuo 16 iki 18 metų). Vaikams ir paaugliams taikomi skirtingi reikalavimai bei apribojimai juos įdarbinant.

Tačiau, kokio amžiaus jaunasis darbuotojas bebūtų, svarbiausia, kad jis įsidėmėtų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises dėl darbo ir poilsio laiko, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.

Pradėti dirbti galima kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis. Be to, prieš pradedant dirbti, darbdavys turi informuoti apie galinčius kilti pavojus darbe ir priemones jiems išvengti. Apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo turi informuoti jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus. Be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Tokio amžiaus vaiką darbdavys gali įdarbinti, jeigu:

• yra gavęs vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštišką sutikimą dėl vaiko darbo;

• asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą;

• mokslo metų laikotarpiu yra gavęs mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo.

Jauni asmenys iki 18 metų, pagal įstatymus, įsidarbinę turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki 18 metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki 18 metų nepakankamos socialinės brandos.

Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu; darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt. Taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas.

VDI inf.

The post Ką reikėtų žinoti įdarbinant vaiką ar paauglį? appeared first on udiena.lt.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas negailestingas žmogui – vis mažiau laiko jis gali skirti pakankamam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Ypač kelia nerimą pasikeitę paauglių miego ypatumai. Mokslininkų nuomone, paaugliai turėtų miegoti 9–10 valandų per parą. Daugeliui iš mūsų, auginančių tokio amžiaus vaikus, tai atrodo neįgyvendinama. Situacijos blogėjimą rodo ir įvairių apklausų duomenys, parodantys, kad paauglių miegas sutrumpėjo 2–3 valandomis. Neišsimiegojusiam žmogui blogiau sekasi susikaupti dieną, padidėja dirglumas, prarandamas budrumas, lėtėja reakcija. Ilgainiui nuolatos neišsimiegant, sutrinka sveikata, smegenų funkcijos, susijusios su dėmesio sukaupimu, atmintimi, sumažėja imunitetas, sutrinka apetitas.

Paauglių nenoras vakare eiti miegoti ir sunkus kėlimasis ryte – tai nebūtinai paaugliško maišto išraiška. Toks elgesys turi ir fiziologinį pagrindą. Natūraliai žmogaus organizme dėl šviesos ir tamsos kaitos išsiskiria svarbus hormonas melatoninas, dar vadinamas „miego” hormonu. Vakare, mažėjant šviesos, šio hormono sintezė suintensyvėja ir žmogus užsinori miego.  Tačiau paauglių lytinį brendimą veikiantys hormonai keičia jų biologinį laikrodį. Tyrimai parodė, kad paaugliams vėliau prasideda melatonino gamyba, todėl jiems sunku anksčiau eiti gulti, ir atvirkščiai, kai ryte reikia keltis, melatonino koncentracija paauglio organizme dar būna gana aukšta. Taigi paaugliai yra labiau linkę eiti miegoti vėliau nei vaikai ar suaugusieji, bet taip pat linkę ir vėliau keltis ryte. Toks miego ir kėlimosi ritmas yra labai nepalankus paaugliui, nes daugeliui tenka anksti eiti į mokyklą. Tai paaiškina, kodėl dauguma paauglių miega tik 6–6,5 valandos per naktį. Situaciją apsunkina ir tai, kad miegas paaugliams nėra prioritetas. Deja, tai nepakankamai rūpi ir tėvams, ir mokyklai. Literatūroje yra duomenų, kad mokyklose, pavėlinusiose pamokų pradžią viena valanda, pastebėta, jog mokiniai gulasi tuo pačiu metu kaip ir buvo įpratę, bet keliasi vėliau ir taip sukaupia apie 5 papildomas miego valandas per savaitę. Tada pagerėja mokyklos lankomumas, sumažėja vėlavimų, o tėvai ir mokytojai pažymi, kad vaikai būna budresni rytais, juos rečiau kamuoja bloga nuotaika, sumažėja net apsilankymų pas mokyklos sveikatos priežiūros specialistus. Tačiau yra ir neigiamų vėlesnės pamokų pradžios aspektų: sudėtingesnis tampa mokinių nuvežimas į mokyklą, jei tėvai darbą pradeda anksčiau, sumažėja laiko popamokinei veiklai ir pan.
Virtualaus gyvenimo epidemija – dar vienas neigiamas paauglių sumažėjusios miego trukmės veiksnys. Naktinėjimas  prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų jau tapo paauglių kasdienybe. Kadangi ekranas šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormono melatonino, kuris būtinas kokybiškam miegui. Silpnos kompiuterių šviesos visiškai pakanka sutrikdyti cirkadiniam ritmui. Be to, kad ilgai išsėdėtų prie kompiuterių, vaikai vartoja stimuliatorius – kavą, energinius gėrimus, kurie taip pat daro neigiamą įtaką kokybiškam nakties miegui vėliau. Daugelis galvoja, kad jei pamiegos kitą rytą ilgiau, kompensuos miego deficitą. Taip, nusnūdimas dienos metu ar ilgesnis miegojimas savaitgalį gali iš dalies sumažinti miego trūkumą, pagerinti budrumą ir  nuotaiką. Tačiau vertėtų žinoti, kad pietų miegas ir ilgas rytinis miegojimas savaitgaliais niekada neatstos nakties pradžios miego, kurio metu gaminami svarbūs augančiam vaiko organizmui hormonai. Dienos miego metu vaikas tik pailsi, o naktį jis iš tikrųjų auga, bręsta, apdoroja informaciją.
Dar kitos studijos parodė, kad miego trūkumas dažniau veda prie klaidingų sprendimų priėmimo ir nepasvertos rizikos. Tai ypač svarbu kalbant apie paauglius, kurie yra linkę eksperimentuoti su alkoholiu ir kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, turintys blogus miego įpročius, turi didesnę tikimybę pradėti elgtis rizikingai ateityje, palyginti su paaugliais, kurie neturi miego problemų. Todėl labai svarbu, kad tėvai labiau atkreiptų dėmesį į paauglio miegui skiriamą laiką.
Daugelis tėvų dažniausiai jau nebestebi, kaip miega jų paaugliai vaikai, ir leidžia jiems patiems nuspręsti, kada jie turi eiti miegoti. Todėl labai svarbu, kad tėvai kalbėtųsi su savo paaugliais ne tik apie pasiekimus mokykloje ar popamokinę veiklą. Tėvai taip pat turėtų kalbėtis ir apie miegą, jo reikšmę. Ir nepamirškime – kuo ankstyvesniame amžiuje tėvai padės savo vaikams suformuoti gerus miego įpročius, tuo lengviau bus išlaikyti juos ir paauglystės metu.
Daugeliui paauglių gyvenimo būdo pakeitimas gali veiksmingai pagerinti ir miego kokybę. Keletas patarimų, padėsiančių jūsų paaugliui geriau išsimiegoti:
Sureguliuokite apšvietimą. Miegoti reikėtų visiškoje tamsoje. Ryte, atvirkščiai, įsijungti ryškesnę šviesą. Tokius paprastus signalus organizmas gerai supranta ir išvysto automatinį pojūtį, kada laikas miegoti, kada pabusti.
Nors laikytis grafiko ir labai sunku, skatinkite savo vaiką eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Net savaitgaliais. Taip pat reiktų riboti vakarinę užklasinę ir socialinę veiklą.
Jei jūsų paauglys yra mieguistas dieną, 30 minučių pogulio po mokyklos gali būti išeitis. Tačiau ilgesnis nusnūdimas  gali tik pasunkinti užmigimą vakare.
Skatinkite riboti kofeino kiekį (kava, energiniai gėrimai).
Vakarienę reikėtų suvalgyti prieš 2 valandas iki miego ir nepersivalgyti.
Tinkama veikla prieš miegą galėtų būti šiltas dušas, knyga ar pasivaikščiojimas.
Visiškai netinka prieš miegą energingos treniruotės, garsi muzika, vaizdo žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas, kompiuterio naudojimas.
Migdomieji ir kiti vaistai paprastai nerekomenduojami.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Paaugliai miega vis mažiau appeared first on udiena.lt.

Panevėžio apygardos prokuratūra šią savaitę perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du jauni Panevėžio rajono gyventojai kaltinami nepilnamečio privedimu prie savižudybės ir viešosios tvarkos pažeidimu. Surengus patyčias 16-mečiui to paties kaimo gyventojui, vienas iš kaltinamųjų nufilmuotus paauglį žeminančius vaizdus vėliau išplatino internete. Apie tai sužinojęs nepilnametis nusižudė.

Kaltinimai dėl privedimo prie savižudybės ir viešosios tvarkos pažeidimo pareikšti 18-mečiui G. P., 26 m. P. B. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu. Dar vienas nepilnametis kaltinimų ir teismo nesulaukė – praėjus keliems mėnesiams po šio įvykio žuvo avarijoje.

Pasityčioti iš paauglio vieno Panevėžio rajono kaimo jaunimas sumanė 2013 metų balandžio 27-osios vakarą. Prie apleisto pastato besibūriuojantys ir girtaujantys vietiniai jaunuoliai prie jų priėjusiam šešiolikmečiui iš pradžių liepė pašokti. Kai jis tai padarė, jaunuoliai pasiūlė paauglį supažindinti su „drauge” ir atvežė iš namų pripučiamą guminę lėlę. Tokią sekso reikmenų parduotuvėse parduodamą lėlę vienas jų prieš kurį laiką buvo gavęs dovanų gimtadienio proga.

Vykdydamas vaikinų nurodymus, paauglys ėmė imituoti lytinį aktą, o susirinkusieji tai nufilmavo mobiliaisiais telefonais. Dar tą patį vakarą G. P. filmuotą medžiagą persiuntė savo draugams. Apie tai, kaip buvo pasityčiota iš 16-mečio, jau kitą dieną sužinojo ir aukos bendramoksliai.

Išgirdęs, kad internete išplatinti minėti vaizdai, paauglys po savaitgalio į mokyklą nebėjo. Jo artimieji sunerimo pastebėję, kad pirmadienio rytą šešiolikametis išėjo iš namų, pasiėmęs virvę ir palikęs seseriai atsisveikinimo raštelį. Buvo pradėtos intensyvios paieškos, tačiau tik po dviejų dienų, gegužės 1-ąją, apleistoje fermoje netoli namų jis buvo rastas nusižudęs.

„Šių laikų bėda – jaunų žmonių savižudybės. Deja, ne visada įsigilinama, kokios priežastys pastūmėjo jauną žmogų pakelti prieš save ranką. Neretai žengti šį žingsnį paskatina ir patirtos patyčios. Bendraamžių patyčių aukomis dažniausiai tampa jautresni, socialiai pažeidžiami, nuo tokių išpuolių nesugebantys apsiginti jaunuoliai, tad baigtis gali būti ir labai tragiška”, – įsitikinęs šios bylos ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis. Prokuroras pastebi, kad patyčios įgauna vis rafinuotesnes formas, skriaudikai dažnai pasitelkia šiuolaikines technologijas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnis („Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės”) tam, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio rajono policijos komisariatas, kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Panevėžio apygardos prokuratūros inf.

The post Jaunuoliai bus teisiami dėl patyčių, po kurių paauglys nusižudė appeared first on udiena.lt.