Prieškambaris – pereinamoji erdvė?

Viena vis daugiau dėmesio sulaukiančių zonų – prieškambaris. Nors šis kartais laikomas pereinamąja patalpa, galiausiai suvokiama, kad tai yra būsto vizitinė kortelė. Pačių gyventojų emocijas, vos sugrįžus į namus, ar svečių pirmąjį įspūdį drumsčia ne tik neapgalvotas dizainas, bet ir daiktų gausa. Neapgalvotas jų sandėliavimas sukuria „šurmulį“, kuris paveikia bendrą atmosferą bei vaizdą.

Ekspertai pripažįsta, kad specifinėmis savybėmis pasižymintį prieškambarį sumaniai apstatyti sudėtinga. Prieškambaris neretai būna nestandartinių matmenų – siauras arba, priešingai, itin platus ir trumpas. Kaip spręsti tokią situaciją? Bene paprasčiausias sprendimas – specializuoti, įvairioms stilistikoms, net kambarių formoms pritaikyti prieškambario baldai. Taip būsite tikri, kad objektams sandėliuoti skirti, talpūs gaminiai atrodys stilingai.

Vonia ir neišnaudoti sienų paviršiai

Atrodytų, tapo įprasta tai, kad vonia skirta tik kasdieniams ritualams, o apie didesnio daiktų kiekio laikymą nėra nė minties. Specialistai pataria pasižiūrėti į šį kambarį kiek plačiau, įvertinti unikalias nebūtinai kasdien naudojamų buities reikmenų laikymo galimybes.

Vonioje, lygiai taip pat kaip ir prieškambaryje, sudėtinga rasti efektyvių sprendimų patiems. Ekspertai ragina investuoti į praktiškus dizainerių patarimus ar į specializuotus baldų komplektus. Pabrėžiamas neišnaudojamų sienų potencialas – verta žvalgytis pakabinamų spintelių, atkreipti dėmesį į stilingas lentynų kompozicijas.

Uždaras balkonas ir daiktų betvarkė

Daugelyje naujos statybos butų įrengiami atviri balkonai, nedidelės terasos. Vis dėlto, didžiojoje dalyje vadinamųjų senosios statybos būstų projektų įtraukti uždari balkonai. Pastebima dažna klaida – patalpa tampa neapgalvota daiktų laikymo vieta, kurioje kraunamos įvairios paskirties prekės, produktai, baldai.

Balkonas gali tapti net labai funkcionalia, praktiškai panaudojama vieta. Pirmasis žingsnis – nereikalingų daiktų pašalinimas. Tuomet ateina laikas imtis apgalvoto sandėliavimo sprendimų. Šiandien galima rasti stilingų, didelių išlaidų nereikalaujančių gaminių: pastatomų, pakabinamų spintelių, ūkinių spintų, galiausiai, modernių daiktadėžių.

Bent viename iš išvardytų scenarijų įžvelgėte savo būsto situaciją? Tuomet laikas pasižiūrėti į namus iš naujo! Tiksliau, įvertinti kiekvieną zoną, paklausti savęs, ar tikrai ši yra funkcionali, atspindi jūsų pomėgius, lūkesčius ir individualius poreikius.

The post 3 neišnaudojamos namų erdvės – kokios jos? appeared first on udiena.lt.

Utenoje ir šalia jos vienas po kito dygsta individu­alūs namai. „Utenos diena“ domėjosi, kodėl žmonės statosi nuosavus būstus. Miesto ir jo priemiesčių ne­kilnojamojo turto rinkos situaciją sutiko pakomen­tuoti nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ broke­ris Valentinas Karvelis.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

https://norvegijoskontaktai.lt/naujos-statybos-butai-kaune/

Autoriaus nuotr.

The post Utenoje butų trūksta, bet žmonės į juos (pernelyg) ir nesiveržia appeared first on udiena.lt.

Sveikata – geriausia dovana. Tą itin pravartu prisiminti artėjant Kalėdų laikotarpiui. Štai kodėl besiruošiant didžiosioms metų šventėms, kai blizginame kiekvieną namų kampą, reikėtų turėti omeny, kad besaikis buitinės chemijos naudojimas vis dažniau tampa ligų priežastimi. Be to, dalis cheminių medžiagų, esančių valikliuose, per nuotekų sistemą patenka į Lietuvos ežerus ir upes, Baltijos jūrą – taip užteršiama vandenų ekosistema.

Švaresni skalbiniai – sudirginta oda
Neįsivaizduojame savo gyvenimo be švarinančių priemonių. Namuose jų turime gerokai per 10. Kiekvienai dėmei – skirtingas valiklis. Švara pasirūpiname, tačiau savo sveikatą kartais pamirštame.

„Besaikis buitinės chemijos naudojimas bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimų, lėtinių ligų, užteršti aplinką“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.

Pavyzdžiui, audinius balinantis bei valomus paviršius dezinfekuojantis chloras kenkia ne tik bakterijoms, bet ir mums – jis itin dirgina odą bei gleivinę, todėl gaminius su chloru reikia naudoti atsargiai.

Paminėtina, kad chloras turi savybę patekęs į aplinką jungtis su kitomis medžiagomis ir sudaryti kenksmingus junginius, kurie nesuyra šimtus metų. Tokie junginiai migruoja aplinkoje, keliauja maisto grandine. Chloro junginiai tirpsta riebaluose, tad kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.

Specialistės teigimu, chloro yra daugelyje buitinės chemijos priemonių, o didžiausi jo kiekiai būna įvairiose plovimo priemonėse, balikliuose, dezinfekcinėse medžiagose, unitazų ir kriauklių valikliuose.

Dumbliai auga nuo skalbimo miltelių
Kas yra buvę prie Kauno marių, puikiai žino, kad akies ir nosies nedžiugina žydintis vanduo. Šie dumbliai turi daug neigiamos įtakos vandenyje gyvenančioms žuvims – augantys dumbliai suvartoja deguonį, o sumažėjus deguonies kiekiui nebeišgyvena vandens organizmai.

Vandens eutrofikaciją skatina fosfatai. Jų vandens telkiniuose atsiranda iš namuose naudojamų skalbimo priemonių. Žinoma, fosfatų kiekis skalbimo priemonėse Europos Sąjungoje (ES) yra ribojamas, vis tiek nereikėtų skalbimo priemonėmis piktnaudžiauti. Fosfatai, kaip ir daugelis kitų skalbimo priemonių sudedamųjų dalių, gali dirginti odą, alergizuoti, tad atidžiai pasirinkite skalbimo miltelių kiekį.

Chemijos eksperimentai namuose nerekomenduojami
„Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug medžiagų: fermentų, optinių baliklių, minkštiklių, paviršiaus aktyvių medžiagų, enzimų, karbonatų, fosfatų, fosforo junginių, vandenilio peroksido, kvėpiklių ir kitų“, – vardijo pašnekovė.

Jei nesate diplomuotas chemikas, specialistė taip pat rekomenduoja jokiu būdu nemaišyti skirtingų buitinės chemijos priemonių, nes tokie „kokteiliai“ gali būti mirtinai pavojingi.

„Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingų chloramino dujų. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujų, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi“, – perspėjo N. Umbrasienė.

Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, ypač vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais.

Valymo priemonės iš virtuvės spintelės
Saikingai naudojama buitinė chemija gali padėti mažinti taršą. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkai draugiškos valymo priemonės būna pažymėtos specialiais ženklais. ES pagaminti ekologiški, aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviški – Šiaurės šalių gulbe, vokiški – Mėlynuoju angelu, prancūziški – ECOCERT, itališki – ICEA ženklais.

Šiais ženklais pažymėtoje produkcijoje naudojama gerokai mažiau aplinkai ir žmogui kenksmingų chemikalų, tačiau jų vis tiek sudėtyje yra. Jei norite naudoti 100 proc. gamtai ir sau nekenksmingas valymo priemones, reikėtų atsidaryti virtuvės spintelę. Ten esantys produktai labai tiks ekologiškam valymui. Pavyzdžiui, švarinant namus gali būti panaudojama soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, tikrieji alavijai, muilas.

Beje, rinkdamiesi muilą atkreipkite dėmesį, kad jo sudėtyje nebūtų triklozano, mat šis junginys yra antibakterinis. Patekęs į vandenis, jis naikina visas bakterijas – tiek gerąsias, tiek blogąsias, todėl labai nukenčia vandenų ekosistema.

Investicijos ne tik į modernią nuotekų sistemą
Aplinkos ministerija nuosekliai dirba modernizuodama nuotekų sistemą visoje Lietuvoje, tad pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą jau įgyvendinamos dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemonės.

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas” yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio, nes galutinis mūsų tikslas – sveikesni Lietuvos žmonės ir švaresnė šalies gamta“, – sakė I. Kiškis.

      Europos socialinis fondas

The post Namai švarinami, o aplinka teršiama – kaip tai įmanoma? appeared first on udiena.lt.

Tikriausiai net ir tvirčiausia šeima kartais susiduria su krizinėmis situacijomis. Iškylančios problemos gali būti susijusios su įvairiausiomis gyvenimiškomis situacijomis, tokiomis kaip vaikų auklėjimas, skyrybos, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, netektys ar negalios. Ne kiekvienas, susidūręs su sunkumais, gali pats juos išspręsti ar galų gale nežino, kur kreiptis pagalbos. Utenos rajono gyventojai iškilus bėdai pagaliau turi kur kreiptis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre pradėjo veikti Bendruomeniniai šeimos namai, kur bet kuris uteniškis gali prašyti pagalbos bet kuriuo klausimu, nes čia ji bus išklausytas, suprastas, bus stengiamasi surasti geriausią išeitį iš susidariusios padėties.

Tikslas – kad žmonės varstytų duris

Šie namai – tai Utenos rajone vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone” kūdikis ir juose laukiamas kiekvienas – nuo vienišo senjoro iki šeimų su vaikais. Projektą vykdo Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, projekto partneriai – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras bei Utenos apskrities vyrų krizių centras. Svarbiausia, kad šis projektas nėra nukreiptas vien į rizikos šeimas, kaip daugelis galbūt įsivaizduoja, o skirtas bet kuriam Utenos rajono gyventojui, susiduriančiam su įvairiomis problemomis. Kaip sakė projekto socialinis darbuotojas Gytis Stankevičius, čia galima kreiptis, jei nežinote atsakymų į iškilusius klausimus ar tiesiog norite pasišnekėti – jei namuose nėra su kuo. Jei darbuotojas neras sprendimo rūpimai problemai, jis visada nukreips ten, kur žmogui tikrai padės.
Bendruomeniniuose šeimos namuose gausite psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas, galėsite pasisemti žinių pozityvios tėvystės mokymuose, Utenos rajono gyventojams, neturintiems galimybės patiems atvykti į konsultacijas, teikiamos atvežimo paslaugos, o tėvams, atėjusiems į užsiėmimus, nereikės sukti galvos, kur palikti vaikučius – tuo metu jie bus saugiai prižiūrimi. Šios paslaugos nemokamos.
Tikimasi, kad per ketverius metus pagalbos bet kokia forma kreipsis 286 Utenos rajono šeimos.

Vienas žmogus – taip pat šeima

„Žmogaus vienatvė yra labai sunkus jausmas, kuris varo į neviltį, – sakė Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė. – Norime, kad susvetimėjimo būtų mažiau, jog pagalbos vienas kitam daugėtų ir kad žmogus tikėtų, jog darbuotojai, kurie teikia pagalbą, daro tą nuoširdžiai, o ne tam, kad užsidėtų pliusiuką. Mes bandysime laužyti stereotipus ir pritraukti kuo daugiau žmonių.” Direktorė pabrėžė, kad vienas žmogus – taip pat šeima, todėl kviečiamas kreiptis kiekvienas, jei reikia bet kokios pagalbos. Kad paslaugos būtų prieinamos visiems, net ir dirbantiems uteniškiams, projekto darbuotojai planuoja išvažiuojamuosius susitikimus ir užsiėmimus su įvairių Utenos rajono savivaldybės seniūnijų gyventojais.
Socialinis darbuotojas ir koordinatorius Martynas Grunevas pabrėžė, kad projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas vieno langelio principu Utenos rajono gyventojams. D. Deveikienė paaiškino, jog vieno langelio principas – kai žmogus kreipiasi ir jam surandamas dar platesnis tinklas specialistų, kurie jo situacijoje padėtų išsispręsti problemą.

Kreipiasi įvairios pagalbos

Bendruomeniniai šeimos namai jau veikia nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, pagalbos čia jau kreipėsi nemažai uteniškių. Darbuotojai stebėjosi ir džiaugėsi, kad jiems tenka susidurti su tokiu plačiu problemų spektru. „Džiaugėsi” gal nuskambės keistai, bet iš tiesų šių jaunų specialistų akys dega noru padėti, o kuo sunkesnė užduotis pasitaiko kelyje, tuo įdomiau ir svarbiau jiems ją įveikti.
G. Stankevičius sakė, kad ateina įvairiausių žmonių, kurie yra vedami pačių netikėčiausių bėdų. Nuo to, kad nori paprasčiausiai išsikalbėti, iki nesutarimų su vyresnio amžiaus tėvais, kolegomis ar kitais žmonėmis. Ateina patarimų, kaip pradėti verslą ar kaip surasti bendrą kalbą su vaikais. Kreipiasi vaikai, paaugliai, kuriems galbūt drąsiau ir smagiau pasitarti su panašaus amžiaus vaikinu nei su tėvais. Kai pagalbos prašo darbo netekę uteniškiai, socialinis darbuotojas juos padrąsina, padeda surašyti gyvenimo aprašymą, paskui jau ne taip baisu kreiptis ir į darbo biržą. Ateina šeiminių nesutarimų ar sutuoktinio ligos išvarginti žmonės, jiems stengiamasi padėti surasti laiko sau ir atsipūsti, kad ir nueinant į įdomų susitikimą ar koncertą.
„Mes, lietuviai, nesam pratę, kad kažkas labai mumis rūpintųsi, visada galvojame, jog žmogus pats savimi turi pasirūpinti. Bet šis mąstymas, kad aš viską turiu daryti pats ir su niekuo nesitarti, uždeda tokį sunkumą, kad pradedi galvoti, jog man niekas ir negali padėti. Mes bandome atverti langą žmonėms – ateikite, bandykite, priimsite sprendimą ir išsispręsite bėdas, o socialinis darbuotojas čia taps draugu, pagalbininku ir patarėju”, – aiškino D. Deveikienė ir pridūrė, kad visada, jei to reiks, bus telkiamos ir kitų specialistų pajėgos.

Autorės nuotr.

The post Bendruomeninių šeimos namų durys ir širdys atvertos visiems appeared first on udiena.lt.