Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika, nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.

Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala? 

Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat yra negerai, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai.

„Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai – baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas vandens kiekis – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną“, – dažniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietologė.

Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe.

„Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisidėti prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujo spaudimas, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

Svarbu vadovautis sveikos lėkštės principu

Anot gydytojos dietologės, vienas paprasčiausių būdų, kaip kiekvienas gali pradėti pamažu eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link – teisingos ir sveikos maisto lėkštės sudarymas. Didžiausią dalį – apie 50–60 proc. – lėkštės turėtų sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, daržovės, kruopos). Trečdalį lėkštės turėtumėte skirti geriesiems riebalams (kokybiškas aliejus, avokadai, alyvuogės, riebi žuvis, riešutai), o likusią dalį – 10–15 proc. – baltymams (liesa mėsa, ankštinės daržovės, kiaušiniai).

„Pradėkite nuo savo lėkštės stebėjimo – kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Pietų ir vakarienės lėkštėse pusę porcijos turėtų užimti šviežios arba raugintos daržovės, – patarė R. Dovidavičienė. – Įprastus baltuosius ryžius reikėtų keisti laukiniais, kvietinius makaronus – viso grūdo makaronais.“

Vadovaujantis sveikos lėkštės principu bus surenkamas subalansuotas maistinių medžiagų kiekis ir gaunamas didesnis skaidulų kiekis.

„Tikrai nereikia iškart maisto sverti svarstyklėmis, skaičiuoti kalorijų ar drastiškai kažko atsisakyti. Kaskart stebėkite savo maisto lėkštę, prisiminkite šį paprastą principą ir pamažu išmoksite automatiškai juo naudotis“, – patarė specialistė.

Mitai apie sveiką mitybą

R. Dovidavičienės teigimu, šiais laikais duona vis dar laikoma vienu iš „siaubų“. Tačiau kokybiška viso grūdo duona, kurioje yra mažai cukraus ir pakankamai skaidulų, yra puikus angliavandenių šaltinis.

„Su tokia duona galime pasidaryti visavertį sumuštinį, pavyzdžiui, su avokadu ir lašiša. Norint mesti svorį ar gyventi sveikiau, tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti duonos, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad taip pat nevertėtų atsisakyti kiaušinių. – Tai – puikus baltymų užtaisas.“

Be to, dažnai norintiems sulieknėti patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietologės, taip daryti – neteisinga: „Žmogui neturint jokių gretutinių ligų, vakarienė turėtų būti valgoma likus 3–4 val. iki miego.“

Taip pat nerekomenduojama vadovautis griežtomis dietomis, pavyzdžiui, atsisakant angliavandenių ar riebalų, valgant tik vaisius ar kruopas arba kruopščiai skaičiuojant kalorijas.

„Kraštutinumai nėra sveika mūsų organizmui. Pasirinkdami tinkamus ir sveikus angliavandenius bei riebalus, gausime daug energijos ir naudingųjų medžiagų. Svarbiausia yra maisto kokybė, o ne kalorijų kiekis jame“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

Organizmui svarbiausia – tinkamas „kuras“

Pasak gydytojos dietologės, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos įpročiais, organizme atsiranda tinkamas naudingųjų medžiagų kiekis ir cukraus kiekio balansas. „Dėl to visapusiškai pagerėja mūsų gyvenimo kokybė – ne tik geriau išsimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresnės nuotaikos, geriau sprendžiame stresines situacijas, bet ir sumažiname tam tikrų sveikatos sutrikimų ir ligų riziką“, – teigė R. Dovidavičienė.

Ir papildė: „Kaip į automobilius pilame tam tikrą kurą, kad jie važiuotų, taip ir savo organizmą privalome aprūpinti tinkamomis medžiagomis, kad jis galėtų funkcionuoti.“

Norintiems gyventi sveikiau specialistė patarė nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikatą, mažėja nutukimo, taip pat ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.

Užsk. Nr. 20230905/11

The post Ar galime į mitybą žiūrėti pro pirštus? appeared first on udiena.lt.

Adventas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Beveik mėnesį trunkantis apsivalymo, susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis padeda pasirengti didžiajai metų pabaigos šventei – Kalėdoms. Adventas prasideda Šv. Andriejaus dieną, lapkričio 30-ą, ir tęsiasi keturias savaites, iki pat šv. Kalėdų. Per šį laiką nemažai lietuvių stengiasi prisiminti ir laikytis senųjų tradicijų, iš kurių viena yra pasninkas.

Pasninkaujantys žmonės atsisako mėsos ir pieno produktų, užtat valgo daugiau žuvies, riešutų ir daržovių. Per šį beveik keturių savaičių laikotarpį kai kurie apskritai vengia tam tikro maisto bei gėrimų, pavyzdžiui, kavos, šokolado ar itin mėgstamų patiekalų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys atskleidžia, kad dalis šalies gyventojų iš tiesų pasninkauja advento metu ir bent trumpam pakeičia įprastus mitybos įpročius – kasmet gruodžio mėnesį suvalgoma kur kas daugiau žuvies ir silkės nei kitais metų mėnesiais.

„Tyrimai Lietuvoje rodo, o mūsų duomenys patvirtina, kad lietuviai vartoja per mažai žuvies produktų, tačiau tai tikrai negalioja šventiniam laikotarpiui. Gruodžio mėnesį klientų krepšeliuose silkė ir žuvies produktai atsiduria kone dvigubai dažniau nei įprastu laikotarpiu“, – atskleidė „Maximos“ pirkimų departamento direktorė Vilma Drulienė.

Ji pastebėjo, kad kai kurių produktų paklausa gruodį išauga dėl Kūčių, Kalėdų bei Naujųjų metų šventės, tačiau gerokai didesnis susidomėjimas matomas ir visą paskutinį metų mėnesį. „Kelių praėjusių metų duomenys rodo, kad pirkėjai gruodį įsigyja pusantro karto daugiau šviežios žuvies negu lapkritį, o silkės paklausa išauga beveik du kartus“, – dalijosi V. Drulienė.

Pirkėjai pasninko metu dažniau perka sūdytą, marinuotą silkę, įvairias silkės salotas. V. Drulienė atskleidė, kad gruodį panašiai išauga ir raudonų burokėlių, pupelių bei žirnių pardavimai – šiuos produktus žmonės gausiai vartoja ir per keturias advento savaites, ir per Kūčias bei Kalėdas. Iš to, ką pirkėjai dedasi į krepšelį, matyti, kad aktyviai gaminama ir namuose – pavyzdžiui, tradicinės sūdytos silkės pardavimai paskutinę pernai metų lapkričio dieną ir pirmą gruodžio dieną skyrėsi net aštuonis kartus.

Ženkliai išauga džiovintų grybų ir vaisių paklausa
Advento laikotarpiu lietuviai renkasi ne tik žuvį – pirmenybę taip pat teikia džiovintiems vaisiams bei grybams, pastarųjų pardavimai gruodžio mėnesį išauga daugiau kaip keturis kartus.

„Artėjančioms šventėms ruošiamės itin atidžiai. Žinodami lietuviškas tradicijas bei mūsų pirkėjų įpročius, pasirūpiname, kad jiems nieko netrūktų ir užtikriname platų pasirinkimą. Pavyzdžiui, džiovintų grybų per gruodį nuperkama beveik penkis kartus daugiau ir augimo tendencija matoma visą mėnesį. Taip pat pastebime, kad pirkėjai dažniau renkasi džiovintus vaisius, ypač obuolius, slyvas ir abrikosus. Greičiausiai iš jų ruošiamas vienas iš tradicinių advento patiekalų – saldi sriuba“, – pridūrė V. Drulienė.

Patiekalų idėjos advento laikotarpiu
„Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas atskleidė, kad dažniausiai advento laikotarpiu gaminami patiekalai – tradiciniai, žinomi jau daug metų. Juos nesunkiai galima atpažinti iš lietuvių pirkinių krepšelio pasirinkimų. Vis tik A. Poleninas siūlo šalia tradicinių išbandyti ir naujesnių patiekalų variacijų, pavyzdžiui, silkės, burokėlių ir avokado skonių derinį.

„Užkandžiui pagaminti reikės vieno avokado, poros juostelių silkės filė, virtų burokėlių ir poros šaukštelių majonezo. Patiekalą pagardins citrinpipiriai, druska ir krapai, o papuošimui panaudokite kelis mažus vynuoginius pomidorus. Virtus burokėlius supjaustykite griežinėliais. Nulupkite ir sutrinkite avokadą, į masę įdėkite majonezo, įberkite druskos, citrinpipirių ir krapų. Tepkite avokado masę ant burokėlio griežinėlio, ant viršaus uždėkite gabalėlį silkės ir papuoškite pomidoro pusele“, – pasakojo A. Poleninas.

Kitas puikiai adventui tinkantis produktas – grikiai. Iš 150 gramų grikių, vienos morkos, vieno svogūno, pusės paprikos, poros kiaušinių ir trupučio miltų galima išsikepti puikius grikių blynelius. Grikius reikia išvirti, o svogūną, morką ir papriką supjaustyti bei pakepinti. Grikius ir daržoves sumaišykite, įmuškite kiaušinius, įpilkite porą šaukštų vandens, įberkite tris aukštus miltų, žiupsnelį druskos ir pipirų. Iš masės keptuvėje paprasta suformuoti blynelius, kurie bus skanūs ir šilti, ir šalti.

Pasak A. Polenino, pasninko metu mėsos patiekalus gali pakeisti žuvis su traškia riešutų plutele. Šiam patiekalui reikės 500 gramų šaldytos jūros lydekos filė, 100 gramų graikinių arba kitokios rūšies riešutų, 50 gramų džiūvėsėlių ir vieno kiaušinio. Skonį paryškins pora skiltelių česnakų, tarkuotos citrinos žievelės, druska, pipirai ir šlakelis citrinos sulčių.

„Atšildytą filė reikia supjaustyti gabalėliais. Susmulkinkite riešutus, išspauskite česnaką ir suberkite prieskonius – viską išmaišykite. Tada suberkite džiūvėsėlius ir vėl pamaišykite. Atskirame dubenėlyje išplakite kiaušinį ir pamirkykite filė gabalėlius plakinyje. Išimkite žuvį ir apvoliokite džiūvėsėlių ir riešutų mišinyje. Apvoliotus gabalėlius dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi ar folija. Patiekalas iškeps per maždaug 15 minučių iki 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Prieš valgydami kepsnelius, galite apšlakstyti citrinos sultimis“, – pasakojo „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovas.

Mitybos specialistų teigimu, tyrimai ne kartą parodė, kad lietuviai vartoja per daug riebalų ir per mažai skaidulinių medžiagų, todėl adventas yra puiki proga atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius ir juos patobulinti.

„Maxima“ inf.

The post Advento metu keičiasi lietuvių mityba – valgome dukart daugiau žuvies appeared first on udiena.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir UAB „Eurointegracijos projektai” (apklausos vykdytojas) praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje pirmą kartą per pastaruosius tris dešimtmečius atliko Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų, nesančių organizuotuose kolektyvuose, mitybos įpročių tyrimą.

Tyrimo tikslas buvo ištirti ir įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, nesančių organizuotuose kolektyvuose, t. y. nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mitybą.
Tikslinė tiriamoji grupė – ikimokyklinio amžiaus vaikai (1−7 metų amžiaus). Sudaryta atsitiktinė tyrimo imtis reprezentavo Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikus pagal amžiaus grupes (1−3 m. ir 3−7 m. amžiaus), lytį, gyvenamąją vietą (miestas/kaimas). Mitybos įpročiai buvo tiriami anketiniu apklausos būdu, t. y. apklausiant vaikus, tėvus, globėjus ar senelius apie maisto produktų vartojimo dažnumą, maitinimosi režimą ir pan. Iš viso buvo išanalizuota 1 019 ikimokyklinio amžiaus (1−7 m.) vaikų, nelankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, anketų (iš jų: 51,5 proc. mergaičių ir 48,5 proc. berniukų). 76,3 proc. tiriamų vaikų gyveno mieste ar miesto tipo vietovėje ir 23,7 proc. – kaime ar kaimo vietovėje.

Pusryčiauja didžioji dauguma vaikų

Jo metu buvo nustatyta, kad didžioji dauguma (93,3 proc.) tyrime dalyvavusių ikimokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pusryčius valgo kiekvieną dieną, ir tik pavieniai vaikai (2,2 proc.) kasdien nepusryčiauja.

Gamindami maistą vaikams prieskonius vartoja ir juos sūdo dauguma tėvų

Taip pat buvo išsiaiškinta, kad gamindami maistą ikimokyklinio amžiaus vaikams, 47,3 proc. tėvų jį sūdo ir deda prieskonių, 40,2 proc.− tik sūdo, o 4,8 proc. atsakė, kad į patiekalus deda tik prieskonių.

Tėvai mano, kad jų vaikų mityba tinkama

Trys ketvirtadaliai (75, 6 proc.) ikimokyklinio amžiaus tėvų tyrimo metu atsakė, kad jų vaikų mityba yra tinkama. Kaip tinkamą savo vaikų mitybą daugiau vertino jaunesnių (1−3 m.) negu vyresnių (3−7 m.) vaikų tėvai. Maždaug kas septintas (13,9 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvas savo vaikų mitybą vertino kaip netinkamą ir kas dešimtas nežinojo kaip vertinti.
Taip pat tyrimo metu buvo ištirti ir įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, nesančių organizuotuose kolektyvuose, t. y. nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, maisto papildų, šviežių daržovių, virtų ar keptų daržovių, šviežių vaisių ir uogų, bulvių (virtų, keptų, košių ir kt.), grūdų produktų, mėsos, žuvies patiekalų, pieno ir pieno produktų, sulčių ir gazuotų gėrimų, saldumynų vartojimo dažnumo įpročius.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

The post Atliktas mokinių mitybos įpročių tyrimas appeared first on udiena.lt.