Vienijantis tikslas

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos yra prasmingo miškininkų, medžiotojų ir privačių miškų savininkų bendradarbiavimo pavyzdys:

„Smagu matyti, kad prieš trejus metus užgimusi iniciatyva tęsiasi ir šiemet, o jos idėja pamažu virsta gražia tradicija. Tokios veiklos ne tik stiprina mūsų bendruomenių partnerystę, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo apie miškų išsaugojimo reikšmę. Kai susitelkiame dėl bendro tikslo – gyvybingų miškų – galime pasiekti dar daugiau prasmingų rezultatų“, – sakė V. Kaubrė.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pažymi, kad ši iniciatyva kilo iš noro aktyviai prisidėti prie jaunų medelių apsaugos, taip parodant atsakomybę už gamtos išsaugojimą ir darnų bendradarbiavimą su miškininkais.

„Ši akcija – tai ne tik praktinė pagalba miškininkams, bet ir bendruomeniškumo bei atsakomybės už gamtą pavyzdys. Tai puiki proga parodyti, kad medžiotojai yra neatsiejama miško ekosistemos dalis, prisidedanti prie jos tvarumo ir išsaugojimo ateities kartoms“, – pabrėžė L. Daukša.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽS) pirmininkas Algis Gaižutis taip pat teigia, kad ši talka ne tik prisideda prie jaunų medelių apsaugos, bet ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą, bendruomeniškumą bei atsakomybę už miškų puoselėjimą.

„Miško savininkams ši iniciatyva svarbi ir tuo, kad ji skatina glaudesnį bendradarbiavimą su VMU bei medžiotojų bendruomene. Kai kiekvienas prisideda savo žiniomis, patirtimi ir darbu, pasiekiame daugiau nei veikdami atskirai. Tikiuosi, kad matydami kanopinių žvėrių daromos žalos mastą miškuose ir kiek pastangų reikia įdėti, siekiant apsaugoti medelius, medžiotojai dar aktyviau imsis reguliuoti jų populiacijas“, – teigė A. Gaižutis.

Apsaugota daugiau nei 150 hektarų želdinių

Šiemet akcija „Medžiotojas ir medelis“ vyko rugsėjo 29–spalio 12 d. Talkos buvo vykdomos visoje Lietuvoje – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, kuriuos prižiūri VMU regioniniai padaliniai bei miško savininkai. Akcijos metu repelentais padengta daugiau nei 150 hektarų želdinių, kuriuose apsaugota apie 600 tūkst. jaunų medelių.

Miškininkai medelius repelentais saugo ne tik akcijų metu – kasmet šia priemone padengiama apie 54 milijonus medelių – tai sudaro maždaug 21 tūkst. hektarų želdinių plotą.

Repelentai – nenuodingi, tačiau atgrasantys

Anot VMU miškininkų, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti, tačiau jie gyvūnams nėra pavojingi.

Tinkamiausias laikas šių priemonių naudojimui – rugsėjo ir spalio mėnesiai, kai medelių vegetacija jau yra pasibaigusi, augalai sausi, o oro temperatūra dar išlieka teigiama.

Miškininkų teigimu, repelento dengimo būdas priklauso nuo kanopinių, ypač – elninių gyvūnų gausos konkrečioje teritorijoje. Jei jų nedaug, pakanka šia priemone aptepti tik viršūninį medelio ūglį, tačiau esant didesnei žvėrių populiacijai, būtina apsaugoti ir medelių šoninių šakų ūglius.

Apsaugos priemonių – ne viena

Be tepimo repelentais jauni medeliai yra saugomi ir kitomis priemonėmis – tinklinėmis apsaugomis bei vyniojamomis spiralėmis. Tinklinės apsaugos yra užmaunamos ant medelio ir apsaugo jo kamieną bei ūglius nuo žvėrių nugraužimo ar nulaužymo. Jos praleidžia šviesą, orą ir drėgmę, todėl medeliai gali augti natūraliai. Šia priemone dažniausiai saugomi jauni ąžuoliukai ir bukai. Tinklinėmis apsaugomis VMU miškininkai šiemet apsaugos apie 60 tūkst. ąžuolų ir bukų.

Medžių kamienus nuo žvėrių laupymo miškininkai saugo ne tik repelentais, bet ir vyniojamomis spiralėmis. Tai specialios juostos, kuriomis apvyniojamas medelio kamienas.  Repelentais ir spiralėmis šiemet bus apsaugota apie 45 tūkst. medelių.

Miškininkų duomenimis, nors elniniai gyvūnai dažniausiai lankosi spygliuočių želdiniuose, žalą jie daro ne tik jiems. Ieškodami maisto, kanopiniai žvėrys nulaupo žievę, pažeidžia ar išlaužo ir brandesnius medynus. Siekdami apsaugoti mišką bei želdinių plotus, miškininkai juos aptveria vielos tinklo tvoromis. Šiuo būdu dažniausiai apsaugomi ąžuolynai, bukynai, o išskirtiniais atvejais – ir pušynai.

Nors miško apsauga tvora yra brangus metodas, jis yra laikomas itin efektyvia priemone, saugant didesnius želdinių plotus. Tokiu būdu šiemet planuojama apsaugoti apie 516 ha miško.

Svarbu pažymėti, kad miškininkai želdinių ir žėlinių apsaugos priemones parenka, įvertinę žvėrių populiacijos gausą konkrečiame regione bei kitus gamtinius veiksnius. Be to, šios priemonės gali būti taikomos kartu – tokiu būdu užtikrinama, kad Lietuvos miškai augs sveiki ir atsparūs aplinkos poveikiui.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

The post Iniciatyvos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 600 tūkst. sodmenų appeared first on udiena.lt.

Pakeitimas leidžia miškų savininkams ir valdytojams greičiau ir paprasčiau imtis miškų tvarkymo darbų, miškus užpuolus kenkėjams arba viesulams ir audroms juos išvarčius ar išlaužius. Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertamų labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių plotas padidintas iki 0,3 ha. Anksčiau šis plotas galėjo būti ne didesnis, kaip 0,1 ha.

Taip pat į taisykles įtraukta nuostata, jog atrankiniai sanitariniai miško kirtimai aplink saugomų paukščių lizdavietes vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatytais reikalavimais.

Taisyklėse taip pat nustatyta, kad miško kirtimai, kai leidimai kirsti mišką išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą iki pakeitimo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki pakeitimo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

Pakeitimo tekstą galima rasti čia: D1-246 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Miško kirt… (e-tar.lt)

Visą dokumento tekstą galite rasti čia: D1-79 Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo (lrs.lt)

Valstybinės miškų tarnybos inf.

The post Pasikeitė miško kirtimo taisyklės appeared first on udiena.lt.

Praėjusių metų pavasarį daugiau nei 700 talkininkų visoje Lietuvoje surinko apie 90 tonų įvairių atliekų mūsų miškuose, po kurių miškai prieš vasarą tapo gerokai žalesni ir švaresni. Šiemet miškininkai kviečia kartu sutvarkyti miškus po vasaros sezono bei pasitikti rudenį įprasminant meilę gamtai.  

„Tai, kad miškininkai kasmet iš miškų išveža beveik 1000 tonų atliekų tik įrodo, kokia svarbi yra ši, jau tradicija tapusi, iniciatyva. Kviečiu visus jungtis ir kartu tvarkyti savo pamėgtas bei dažnai lankomas vietas tam, kad pavasarį sugrįžtume į žaliuojančius ir švarius miškus“, – akcijos svarbą pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

Miško valymas nuo teršėjų paliktų šiukšlių – kasdienis miškininkų darbas, vykstantis visus metus. Kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų – apie 200 tonų padangų ir apie 800 tonų buitinių, statybinių atliekų.

„Miško kuopa“ organizuojama siekiant suburti gamtą mylinčią visuomenę išvalyti miškus nuo šiukšlių, kurios tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvoje bei šviesti piliečius apie tvarų, atsakingą elgesį gamtoje. 

„Jau trečius metus iš eilės visus Lietuvos gyventojus, kuriems rūpi miškai, kviečiame į vieną dieną trunkančią miškų švarinimo talką, kuri vyks visuose Lietuvos regionuose. Šia akcija siekiame ne tik iškuopti šiukšles ir padėti išvalyti miškus, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į problemą, kurią galime išspręsti tik bendromis pastangomis. Tikiu, kad ši iniciatyva taps tinkamu pavyzdžiu visuomenei, kaip elgtis gamtoje ir saugoti visų mūsų turtą – miškus, o ateityje miškininkai visuomenę į juos kviestų tik pažintiniais ir rekreaciniais tikslais“, – dalyvauti akcijoje ragino Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Akcija vyks visuose 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. Vietos, kuriose vyks miškų tvarkymo talka, miškininkų parinktos pagal tai, kur miško teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.

Į vietas, kuriose vyks talka, iš nustatytų susirinkimo vietų palydės bei kartu darbuosis Valstybinių miškų urėdijos miškininkai. Taip pat darbuotojai pasirūpins pirštinėmis, šiukšlių maišais bei užtikrins šiukšlių išvežimą.

Kviečiame visus piliečius registruotis ir rugsėjo 9 dieną, 10.00 val. susirinkti bei švarinti mišką kartu. Miškų tvarkymo akcijos „Miško kuopa“ registracija skelbiama Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje https://registracija.vmu.lt/.

Valstybinės miškų urėdijos inf.

The post Miškininkai ragina visus susiburti ir išvalyti miškus appeared first on udiena.lt.

Parama – ir jaunuolynams ugdyti, ir pamiškėms tvarkyti

Iki rugpjūčio 3 d. pateikta 15 paraiškų, kuriose prašoma 22 tūkst. 648 Eur paramos. Paramos lėšas miškininkai gali panaudoti ne tik jaunuolynams iki 20 metų amžiaus ugdyti, bet ir pamiškėms formuoti, miškuose esančioms saugomoms natūralioms buveinėms atkurti, būdingai miško struktūrai palaikyti, vyraujančių nevietinių medžių rūšių medynams pakeisti vietinių medžių rūšių medynais, taip pat vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektams kaip savarankiškai investicijai rengti. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymo veiklai parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Taisyklėse patvirtinta kompensacinė išmoka siekia 343 eurus už išugdyto jaunuolyno hektarą. Per KPP įgyvendinimo laikotarpį pretenduoti į jaunuolynų ugdymo paramą už tą patį plotą galima ne daugiau kaip 2 kartus. Antrą kartą parama gali būti teikiama, jeigu paraiška pakartotiniam jaunuolynų ugdymui pateikta praėjus ne mažiau kaip 3 metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo. Trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos iki naujos paraiškos pateikimo dienos pagal veiklą.
Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėse. Nekilnojamasis turtas, tai yra miškas, miško žemė ar statiniai, į kuriuos investuojama, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui (išskyrus jaunuolyno ugdymo veiklą) – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Paraiškos teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu: https://zumis.lt.

Kriterijai ir balai

Projektai vertinami balais pagal taisyklėse nustatytus kriterijus. Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 30. Didžiausia galima balų suma – 100. Jeigu pareiškėjas yra privataus miško savininkas arba miško savininkų kooperatyvas, skiriami 25 balai. Jei projekte numatytas nevietinių medžių rūšių pakeitimas vietinėmis ne mažesniame kaip 0,5 ha plote – 10 balų. Kai projektas skirtas tik miškuose esančioms saugomoms natūralioms buveinėms ar saugomų rūšių buveinėms atkurti arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams – 20 balų. Jeigu projekte numatyti ne tik miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbai – 10 balų. Jeigu projektas skirtas tik jaunuolynams ugdyti – 20 balų, jei numatytas ne tik jaunuolynų ugdymas – 10 balų. Kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo negu nustatytas galimas didžiausias, išskyrus jaunuolynų ugdymą, skiriamas 1 balas už kiekvieną sumažintą procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 15 balų. Pranašumų turi miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo nariai – jiems skiriami 5 balai. Tiek pat balų suteikiama, jeigu miškas, į kurį investuojama, sertifikuotas pagal tarptautiniu mastu pripažintą miškų sertifikavimo sistemą. Jeigu paraiškoms skirtas vienodas balų skaičius, bet joms finansuoti neužtenka skirtos paramos sumos, atliekamas papildomas šių paraiškų atrankos vertinimas, reitinguojant pareiškėjus, atsižvelgiant į tai, ar nėra gavę Europos Sąjungos investicinės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, taip pat – pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

Ritos Nagienės nuotr.

Užsk. Nr. ŽŪM0811/08

The post Jaunuolynai gali virsti pelningais miškais appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje miškai ne tik kertami. Mūsų šalies miškų įveisimui, priežiūrai ir apsaugai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos sritį „Miško veisimas” šiemet skirta beveik 30 mln. Eur paramos.

Antrą kartą – kur kas aktyvesni

Dėl paramos pagal KPP priemonės veiklos sritį pareiškėjai šiais metais galėjo kreiptis du kartus. Pirmajame paraiškų teikimo etape, kuris tęsėsi nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., buvo gautos 39 paraiškos. Pareiškėjai tąkart prašė 814 440 Eur paramos ir planavo už šią sumą miškų plotais apsodinti 192 ha. Pirmajam paraiškų etapui buvo skirta 13 874 117 Eur paramos lėšų.
Antrą kartą paraiškas miškui įveisti buvo galima teikti nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai džiaugiasi, kad šįkart pareiškėjai buvo kur kas aktyvesni: per du mėnesius pateiktos 66 paraiškos, jose prašoma suma siekia 1 383 570 Eur, o planuojamas apsodinti mišku plotas užima net 325 ha. Antrajam paraiškų etapui skirta 13 568 057 Eur paramos lėšų.

Ne tik parama, bet ir įsipareigojimai

Pagal KPP priemonės veiklos sritį remiamas miško įveisimas, mokant vienkartinę kompensacinę išmoką. Įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas remiamas 12 metų mokant kasmetinę kompensacinę išmoką.
Pažymėtina, kad vasarį buvo pakoreguotos veiklos srities „Miško veisimas” įgyvendinimo taisyklės. Jose nustatyti nauji didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai, kurie galiojo pirmojo ir antrojo paraiškų rinkimo etapais.
Pareiškėjai, sėkmingai praėję atrankos etapus, ne tik gauna paramą, bet ir prisiima tam tikras atsakomybes. Pavyzdžiui, jie privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Be to, paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d. NMA turi pristatyti želdinamų medžių rūšių pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus.
Aktualūs reikalavimai, susiję su deklaracijomis. Paramos gavėjas, kol teiktina įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, kiekvienais metais tiesioginių išmokų paraiškoje privalo deklaruoti įveisto miško plotą. Nedeklaravus įveisto miško, už kurį teikiama įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, einamaisiais metais parama nemokama. Tiesioginių išmokų paraiškoje deklaravus mažesnį plotą už nurodytąjį paramos paraiškoje, įsipareigojimus privalu vykdyti veisiamo miško plote, už kurį yra patvirtinta parama.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

The post Lietuvoje sužaliuos tūkstančiai hektarų naujų miškų appeared first on udiena.lt.

Balandžio 30 dieną baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priėmimo terminas. Supažindiname su paraiškų surinkimo rezultatais.

Dėl paramos miškui įveisti pareiškėjai galėjo kreiptis nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Per du mėnesius buvo pateiktos 37 paraiškos, kuriose buvo paprašyta 774 724 Eur paramos, planuojamas apsodinti mišku plotas siekia 188 ha.
Kas galėjo teikti paraiškas
Paraiškas galėjo teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Remiama veikla
Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos sritį „Miško veisimas” remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Pažymėtina, kad šiais metais buvo patvirtinti nauji veisiamų želdinių įkainiai bei didesnė kasmetinė išmoka už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.
Paraiškų vertinimas
Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pirmame etape sudaroma paraiškų pirmumo eilė įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams pagal paraiškoje, jos prieduose ir registruose esančią informaciją.
KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” veiklos srities „Miško veisimas” taisyklėse nurodyti aštuoni atrankos kriterijai. Miško veisimo projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.

NMA inf.

The post Miškams įveisti paprašyta per 770 tūkst. Eur paramos appeared first on udiena.lt.

Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo tris kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines septynias dienas.

„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti”, – sakė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Ketvirtadienį gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi”, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.

Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.

„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo”, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.

Vadovas pasakojo, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2,5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.

„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį”, – pasakojo Š. Bagdonas.

Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė du kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar du gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar trys gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.

Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.

Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybinės miškų urėdijos inf.

The post Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais appeared first on udiena.lt.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų. Žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
„Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykštę žolę. Šis pavasaris gana sausas, vėjuotas ir akimirksnių pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ugnis gali apimti neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus”, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Specialistas vardijo, kad praėjusį savaitgalį, balandžio 6 ir 7 dienomis, Lietuvos miškuose kilo net 10 gaisrų, kurių pagrindinė priežastis – pernykštės žolės deginimas. Liepsnojo 26 hektarai miško. Net du kartus per savaitgalį ugniagesiai vyko į Radviliškio regioninio padalinio teritorijoje esančius miškus – poilsio dienomis liepsnos buvo įsiplieskusios Liepynės ir Lančiūnavos girininkijų miškuose. Sekmadienį priešgaisrinės apsaugos specialistams teko darbuotis gesinant miško gaisrą 9 hektarų plote Parudaminos girininkijoje Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje.
Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.
„Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Šiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko jau daugiau nei 30 kartų”, – teigė D. Adžgauskas.
Šiemet Lietuvos miškuose kilo 27 gaisrai, iš kurių 18 atvejų niokojo privačius miškus. Gaisrų metu išdegė bendras 60 hektarų miško plotas, iš kurio 38 hektarai priklauso privatiems savininkams.
Miškininkai ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

The post Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus appeared first on udiena.lt.

Valstybinių miškų urėdija (VMU), siekdama kuo geriau apsaugoti šalies miškus nuo gaisrų, nutarė įsigyti tam skirtos naujos šiuolaikiškos technikos. Ja pirmiausia bus aprūpinti tie VMU regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų rizikos miškai.

VMU užtikrina visų Lietuvos miškų, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, priešgaisrinę apsaugą. Šiuo tikslu yra sukurta valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktikos ir saugos priemones. Jos bus papildytos modernia technika. 2019-2023 metais planuojama nupirkti 7 didelius priešgaisrinius padidinto pravažumo automobilius ir 23 visureigius su sumontuotais priešgaisriniais moduliais.

Dideli priešgaisriniai padidinto pravažumo automobiliai gali gabenti du ir daugiau kubinių metrų vandens ir privažiuoti iki gaisravietės net sunkiai pravažiuojamais gruntais – per smėlį ir užpelkėjusias vietas. Visureigiai su sumontuotais priešgaisriniais moduliais skirti greitai aptikti miško gaisro vietą ir pradėti jį gesinti. Planuojama įsigyti universalius visureigius, kurie, pasibaigus miško gaisrams kilti palankiam laikotarpiui, būtų naudojami kitoms miško apsaugos funkcijoms ir darbams. Šiuo metu VMU regioniniai padaliniai naudoja 13 tokių visureigių, kurie, kaip rodo patirtis, yra labai pravartūs.
Dabar VMU regioniniuose padaliniuose, pasak jos vadovo Mariaus Pulkauninko, miško gaisrams gesinti iš viso yra naudojami 63 įvairių modelių ir pajėgumų priešgaisriniai automobiliai, 22 vandens cisternos ir 13 priešgaisrinių modulių. Nemažai jų yra pasenę – 14 priešgaisrinių automobilių pagaminti daugiau nei prieš 20 metų, o kai kurie buvo pradėti naudoti dar sovietmečiu.
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Didelio degumo miškai sudaro net 40 proc. visų nuosavybės formų miškų ploto, vidutinio degumo – 23 proc., mažo degumo – 37 proc. VMU turimais duomenimis, šiemet iki rugsėjo 24 d. šalies miškuose buvo užregistruoti 202 gaisrai, išdegė 110,34 ha. Iš viso VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 670 kartų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Kovai su miškų gaisrais – naują šiuolaikišką techniką appeared first on udiena.lt.

Per aštuonis šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.

Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, pagrindinė kirtimų apimčių privačiuose miškuose augimo priežastis – brangstanti mediena.

„Per šiuos metus medienos kaina kilo apie 20 proc. palyginti su 2017 m.  Be to, dėl nuo 2015 m. taikomo 5 proc. mokesčio nuo pajamų už parduotąžaliavinę medieną, privačių miškų savininkai kurį laiką delsė kirsti savo miškus. Susiklosčius palankesnei situacijai medienos rinkoje, privačių miškų kirtimai išaugo, bet juos amortizuoja sumažėjusios kirtimo darbų apimtys valstybės miškuose”, – sakė M. Norbutas.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos turimus duomenis, iki š. m. rugsėjo buvo išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti 3,01 mln. kub. metrų miško, kai pernai per visus metus faktiškai iškirsta 3,3 mln. kub. metrų miško.

Valstybinių miškų ūkio plėtros politikoje pastaruoju metu didesnių permainų nebuvo, o visi miško kirtimo darbai yra planuojami taip, kad atitiktų darnaus miškų ūkio principus.

„Planuojant veiklą miškuose valstybė siekia ne momentinio pelno, o ilgalaikės socialinės, ekonominės ir gamtinės naudos”, – teigė aplinkos viceministras.

Padidėjusius privačių miškų kirtimus šiemet iš dalies kompensuos apie 10 proc. sumažėję valstybinių miškų kirtimai.

Aplinkos Ministerijos inf.

The post Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą appeared first on udiena.lt.