„Šiuo metu visoje šalies teritorijoje ant jau apšalusio ir suslėgto sniego iškrito šviežias sniegas, vietomis sniego dangos storis siekia 40–50 cm. Tokios sąlygos laukiniams gyvūnams yra itin sunkios – jiems sudėtinga judėti ir pasiekti natūralaus maisto“, – skelbiama Medžiotojų ir žvejų draugijos pranešime.

Draugija rekomenduoja visiems medžiotojų klubams ir būreliams šį savaitgalį neorganizuoti medžioklių su varovais.

„Rinkimės tai, kas medžiotojams visada buvo svarbu – globą, rūpestį ir atsakomybę. Skirkime laiko pašarų aikštelių papildymui, teritorijų apžiūrai, ramybės suteikimui seniai matytą žiemą išgyvenantiems laukiniams žvėrims“, – kvietė Medžiotojų ir žvejų draugija.

Paskutinė medžioklės su varovais diena – sausio 31-a. Nuo vasario 1 d. iki spalio 14 d. tokios medžioklės yra draudžiamos.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Dėl sudėtingų žiemos sąlygų – raginimas stabdyti medžiokles appeared first on udiena.lt.

Šiam limitui buvo pritarta ir Aplinkos ministerijos inicijuotoje mokslininkų bei socialinių partnerių diskusijoje, konferencijos apie vilkų populiacijos valdymą metu. Joje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

Vilkų medžiojimo sezonas trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Pernai ir užpernai buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas. Sumedžiota atitinkamai 281 ir 326 vilkai, įskaitant ir vilkus, paimtus iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenktus automobilių ar žuvusius dėl kitų priežasčių. 

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė.  

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024-2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimo registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, o 2022-2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima.  

Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis,  pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo institucijomis. 

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą šiemet išmokėta 151 000 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Šį medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 307 vilkus appeared first on udiena.lt.

2023-2024 m. medžioklės sezono metu buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau. Šiemet anksčiau nutraukti sezoną neprireikė.

Daugiausiai vilkų sumedžiota Anykščių r. savivaldybėje – 19, Rokiškio r. savivaldybėje –15, Varėnos r. savivaldybėje –11, Utenos r. savivaldybėje – 10, Mažeikių r., Varėnos r. savivaldybėse – po 9.

Detalią informaciją apie vilkų sumedžiojimą per 2023-2024 m. medžioklės sezoną galima rasti čia.

Vilkas yra saugoma rūšis Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų valstybių. Lietuva, 1996 m. ratifikuodama Berno konvenciją „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos“, nustatė, kad Lietuvai yra netaikomas Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas medžioti vilkus.

Pagal Buveinių direktyvą Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai taip pat padaryta išimtis, ir šios šalys turi teisines galimybes reguliuoti vilkų gausą juos medžiojant. Nors Lietuva ir išsiderėjo palankesnes nei Vidurio ir Centrinės Europos valstybės vilkų populiacijos reguliavimo išlygas, tačiau pagal tarptautinius įsipareigojimus privalo užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę.

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos. Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau vilkų žiemos pabaigoje), populiaciją planuojama tolygiai mažinti ir išlaikyti 32–62 šeimų ribose.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Utenos rajone sumedžiota 10 vilkų appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Lietuvių skalikų dalyvavimas medžioklėje garantuoja gerą laiką appeared first on udiena.lt.

Vilkus medžioti galima nuo spalio 15 iki kovo 31 d. Tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Šį medžioklės sezoną vilkai buvo sumedžioti 49-iuose rajonuose. Daugiausia vilkų sumedžiota Ukmergės rajone – 19, Ignalinos – 13, Anykščių, Kėdainių ir Vilniaus rajonuose po 11, Panevėžio, Rokiškio, Utenos ir Varėnos rajonuose – po 10.

„Mūsų rajone sumedžiotas rekordinis vilkų skaičius – net 10. Pernai buvo sumedžioti trys vilkai“, – akcentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrius valdybos pirmininkas Tomas Zubovas.

Aplinkos ministerijos ir laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Utenos rajone sumedžiota rekordiškai daug pilkių appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje pilkieji kiškiai paplitę visoje šalyje, tačiau nuo 1982 m. jų populiacija labai sumažėjo.

Pagrindinės priežastys – intensyvi žemdirbystė, dėl kurios mažėja jiems tinkamų buveinių, monokultūrų įsigalėjimas, gausus pesticidų ir trąšų naudojimas, žemės ūkio technika. Nemažai kiškių jauniklių žūsta laukuose dėl prastų klimatinių sąlygų. Dar viena iš jų nykimo priežasčių – brakonieriavimas. Kiškiai dažnai pakliūva į  brakonierių paspęstas kilpas. Jų populiacija mažina ir  laukiniai plėšrūnai, valkataujantys šunys.

„Nors ir prasidėjo kiškių medžioklės sezonas, bet kviesčiau medžiotojus kritiškai įvertinti kiškių populiacijos būklę savo plotuose ir pagalvoti, ar nereikėtų padaryti pertraukos šį sezoną. Taip pat, jei bus šiltesnė žiema, sausio mėnesį nebemedžioti“, – ragino aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Padėčiai taisyti  Aplinkos ministerijos užsakymu šiais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas parengė Pilkojo kiškio populiacijos atkūrimo programą. Joje pateikiamos rekomendacijos kiškių ištekliams apsaugoti ir atkurti.

Nors pilkasis kiškis vis dar yra įrašytas į Tarptautinės raudonosios knygos nekeliančių susirūpinimo rūšių grupę, tačiau Norvegija, Vokietija, Austrija, Šveicarija jau priskiria jį nykstančiai ir esančiai pavojuje rūšiai. Jis įrašytas ir į Globojamų gyvūnijos rūšių sąrašą (Berno konvencijos III priedas). Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos Kiškiažvėrių specialistų grupė pabrėžia, kad pilkieji kiškiai toliau nyksta ir detalesni jų tyrimai būtini.

Pilkojo kiškio populiacijos atkūrimo programą rengę mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje patinų skaičius mažėja,  ir tai  dar vienas signalas apie nepalankią šios rūšies būklę. Todėl siūloma mėnesiu sutrumpinti kiškių medžioklės sezoną, kadangi esant šiltesniam orui sausio pradžioje jie jau pradeda poruotis.

Tarp kitų rekomendacijų vienos svarbiausių – atkurti  apsaugines juostas, žolės salas, gojelius žemės ūkio paskirties plotuose, išsaugoti mitybos vietas palei elektros linijas ir sausinimo griovius, mažiau naudoti pesticidų, įveisti kultūrų įvairovę didinančių augalų ir kt.

Reikėtų pasirūpinti kiškių apsauga atliekant žemės ūkio darbus, ypač šienaujant, prieš tai patikrinti lauką ar pievą, kuriuose gali slėptis jaunikliai, sumažinti technikos judėjimo greitį, naudoti atbaidančias priemones.

Be to, siūloma apsvarstyti galimybes padidinti baudas už brakonieriavimą ir efektyviau jas  išieškoti.

Pilkąjį kiškį sutiksime soduose, parkuose, kituose neurbanizuotuose plotuose. Šie žvėreliai prisitaikę gyventi ir miške, tačiau labiausiai jiems tinkamas mozaikiškas kraštovaizdis, kuriame yra ir laukų, pievų. Guoliams pasirenka saugias vietas po krūmais, eglėmis, aukštos žolės salose, dirvos įdubimuose arba patys išsikasa guolius.

Kiškio mityba labai įvairi: jo valgiaraštyje per 520 žolinių ir apie 30 sumedėjusių augalų. Daugiausiai jų gyvena mišriuose lapuočių su eglėmis miškuose, Vilkaviškio, Pasvalio, Biržų, Joniškio ir Pakruojo rajonuose.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Prasidėjus kiškių medžioklės sezonui aplinkosaugininkai primena: ilgaausiai nyksta appeared first on udiena.lt.

Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau 63 vilkų šeimų. 53 nustatytos pagal genetinius tyrimus, dar 10 – pagal stambiųjų plėšrūnų registravimo sistemos „Biomon.lt“ duomenis.

„Pagal Vilko apsaugos planą turėtumėme skirti ne mažesnę nei 205 vilkų kvotą. Tačiau manome, kad reiktų pereiti prie kiek kitokio populiacijos valdymo modelio. Įvertinus stabiliai augančią vilkų populiaciją jų sumedžiojimo kvota šį sezoną bus 190“, – sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Patarėjo žodžiais, žiemos sezono medžioklė neatgraso vilkų nuo ūkininkams daromos žalos, o aktyviau reguliuoti plėšrūnų prieaugį reikėtų būtent tuo metu, kai pjaunami naminiai gyvuliai – tai yra vasarą ir ankstyvą rudenį. Todėl Aplinkos ministerija planuoja skatinti probleminių vilkų medžioklę ne medžioklės sezono metu.

Numatoma pagreitinti medžioklės leidimų išdavimo tvarką (supaprastinti jų išdavimo procedūras) ir sukurti galimybes kontroliuojančioms institucijoms, savivaldybėms, kad jos duotų atitinkamus nurodymus medžiotojams, prireikus pasitelktų specialistus. Taip iš esmės būtų pereinama prie kitokio vilkų populiacijos valdymo būdo.

Marius Čepulis pažymėjo, kad taip pat reiktų platesnės diskusijos apie medžioklės sezono terminų keitimus. Aplinkos ministerija preliminariai siūlo jį paankstinti mėnesiu ir anksčiau užbaigti – jis galėtų trukti nuo rugsėjo 15 d. iki vasario 28 dienos.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Nustatyta vilkų sumedžiojimo kvota appeared first on udiena.lt.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamojo pildyti medžioklės lapai sukėlė įtarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui, atlikusiam planinį vieno Molėtų rajono medžiotojų klubo patikrinimą. Apžiūrėdamas medžioklės lapus, aplinkosaugininkas pamatė, kad juose galimai panaikinti įrašai.

Įtarimus sukėlę medžioklės lapai buvo perduoti ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Šio centro ekspertams patvirtinus, kad dokumentuose iš tiesų specialiu cheminiu trinikliu yra panaikinti įrašai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad įrašai galimai pašalinti 2014-2019 metais kaltinamojo pildytuose medžioklės lapuose. Įtariama, kad medžioklių metu sumedžioti žvėrys iš pradžių buvo įrašomi į medžioklės lapus, kad juos būtų galima teisėtai gabenti ir išmėsinėti, o vėliau įrašai buvo panaikinami, lyg gyvūnai nebūtų buvę sumedžioti.

Manoma, kad tokiu būdu medžioklės lapuose buvo panaikinta informacija apie 34 stirninų, 12 tauriųjų elnių, vieno briedžio, 11 suaugusių šernų ir 36 šernų jauniklių sumedžiojimą. Vilniečiui medžiotojui pateikti kaltinimai, kad neteisėtai naikindamas laukinės gyvūnijos išteklius jis laukinių gyvūnų rūšims padarė 167 tūkst. 550 eurų žalą. Tokio dydžio ieškinį pateikęs Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo, kad kaltinamasis atlygintų gamtai padarytą žalą.

Byla perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

LR Prokuratūros inf.

The post Medžiotoją į teisiamųjų suolą atvedė sunkiai protu suvokiami veiksmai appeared first on udiena.lt.

Į neteisėta medžiokle įtariamo asmens sodybą nuvykę Utenos aplinkosaugininkai nustatė, kad asmuo neteisėtai naudojosi šiais medžioklės plotais ir neteisėtai sumedžiojo limituojamą gyvūną – tauriojo elnio jauniklį.

Pažeidėjas jauniklį įkrovė į lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, parsivežė į sodybą Utenos rajone ir gyvūną išdorojo pakabinęs ant obels šakos.

Už šiurkštų administracinį nusižengimą asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Už šią veiką jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų su administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Iš pažeidėjo aplinkosaugininkai paėmė lengvąjį automobilį, ginklą su optiniu taikikliu, peilį, tauriojo elnio jauniklio skerdieną ir atliekas. Taip pat asmeniui teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 3 678,40 Eur.

Sprendimą dėl administracinės baudos dydžio ir nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo priims Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Utenos rajone neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias, kurį mėsinėjo sodybos kieme appeared first on udiena.lt.

Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė Vilko apsaugos planui ir populiacijos apskaitos metodikai tobulinti pasiūlė per 2018-2019 m. medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 dieną, leisti sumedžioti 110 vilkų. Ministras, atsižvelgęs į šį siūlymą, mokslininkų išvadas ir rekomendacijas, vilkų sumedžiojimo limitą patvirtins artimiausiu metu.

Minėtosios darbo grupės siūlymas parengtas remiantis šiuolaikine, kitų Europos šalių praktika pagrįsta vilkų populiacijos apskaičiavimo metodika. Ji leidžia tiksliau nustatyti, kiek šalyje gyvena vilkų, ir tikslinti kasmetį leidžiamų sumedžioti skaičių. Iki šiol Lietuvoje vilkų populiacija buvo vertinama mėginant juos skaičiuoti pagal jų pėdsakus vieną sutartą dieną sniege. Deja, kintant oro sąlygoms, tokie bandymai tampa vis mažiau tikslūs, todėl pasirinktas kompleksinis duomenų kaupimo metodas.

110 vilkų sumedžiojimo limitą darbo grupė pasiūlė, remdamasi šiemetinės apskaitos duomenimis ir siekdama išlaikyti miško ekosistemoms svarbių gyvūnų – vilkų – tinkamą populiacijos lygį. Dabar, erdvinės 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizės duomenimis, šalyje gyvena ne mažiau kaip 34 šeimos.

Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių pridaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Tačiau vilkai pradeda pjauti gyvulius ne rudenį, o nuo pat ganiavos pradžios, todėl ūkininkams ir kaimo bendruomenėms svarbu, kad vilkų gausa būtų reguliuojama ir iki oficialios jų medžioklės sezono pradžios. Pastaruoju metu pagausėję pranešimai apie vilkų papjautus gyvulius nėra išskirtinis šių metų faktas – paprastai tokiu metų laiku vilkai moko savo jauniklius medžioklės paslapčių.

Spręsdama su vilkų gausos reguliavimu susijusias problemas, Aplinkos ministerija šių metų rugpjūčio 28 d. patikslino Saugomų rūšių naudojimo tvarką.

Ligi tol savivaldybėje leidimas medžioti vilkus ne sezono metu galėjo būti išduotas tik oficialiai registravus 10 žalos atvejų. Tačiau šis skaičius neatspindi realios žalos, nes tokių atvejų gali būti ir mažiau nei 10, bet jų metu vilkai būna išpjovę daugiau gyvulių.

Patikslinta Saugomų rūšių naudojimo tvarka nustato, kad leidimai medžioti vilkus ne sezono metu išduodami priklausomai nuo įregistruotų žalos atvejų skaičiaus ir prašymo pateikimo datos. Turi būti registruojami ir sumuojami savivaldybės teritorijoje padarytos vilkų žalos atvejai, įvykę nuo gegužės 1 d. iki prašymo pateikimo dienos.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Siūloma per būsimą medžioklės sezoną leisti sumedžioti 110 vilkų appeared first on udiena.lt.