Marija Ščerbakova – neeilinė asmenybė. Visą gyvenimą ją lydėjo meninė veikla – senjorė mokėsi Leningrado meninės grafikos pedagoginėje mokykloje, dirbo vaizduojamojo meno mokytoja, lėlių teatre užėmė vyriausiosios dalininkės pareigas. Įgijusi meninės patirties M. Ščerbakova atvyko gyventi į Lietuvą. Drastiškai pasikeitus gyvenamajai vietai, moteris savo meninės veiklos neišsižadėjo – Visagine ji dirbo dailininke. Vėliau studijavo Šiaulių pedagoginiame universitete ir sugrįžusi į Visaginą dirbo pradinių klasių mokytoja, o laikui bėgant tapo Visagino rekreacijos paslaugų centro dailininke Ignalinos atominėje elektrinėje, vėliau vadovavo vaikų vasaros mokyklai „Baltas ežeras“. Dailininkė meninėje veikloje aktyviai dalyvauja iki šiol.

„Utenos dienos“ žurnalistams, atvykusiems į Visagino filialo Trečiojo amžiaus universiteto patalpas, iškart tapo aišku, kad čia dirbantieji yra savo amato virtuozai – sienos nukabintos paveikslais, o vienoje iš patalpų gausu praėjusį amžių menančių buities atributų – muzikos instrumentų, virtuvinių prietaisų, radijo imtuvų…

Paklausta, kodėl moteris atsikraustė į Visaginą, ji nedvejodama sakė, kad tuo metu daug kas ruošėsi važiuoti į Europą – išimtis nebuvo ir M. Ščerbakova. Garbaus amžiaus moteris pabrėžė, kad išėjusi į pensiją visuomet dirbo ir tai daro iki šiol, nes tapyba yra labai svarbi jos gyvenimo dalis.

Prakalbus apie Marijos šeimą ir jos vaikystę, senjorė pabrėžė, kad šeimoje menu niekas neužsiėmė: „Esu vyriausia iš visų savo šeimos vaikų. Piešdavau karikatūras. Piešiu realistiškus vaizdus, nes Leningrado meninės grafikos pedagoginėje mokykloje aš mokiausi realizmo. Kartais piešiu ir peizažus. Savo piešinių nepardavinėju, viską išdovanoju – manau, kad dailininkas turi dalintis savo kūryba, nieko negailėti. Kam aš daugiau piešiu? Menu turi džiaugtis visi,“ – prisipažino M. Ščerbakova ir „Utenos dienai“ įteikė savo tapybos paveikslą.

The post Marijos Ščerbakovos rankose prabyla spalvos appeared first on udiena.lt.