Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Utenos ligoninėje pasiektas naujagimių rekordas appeared first on udiena.lt.

„Skubiai susisiekėme su didele dalimi Lietuvos ligoninių ir per porą dienų pamatėme realų vaizdą, žinojome situaciją ir ko šiuo metu labiausiai reikia ligoninėms gelbstint žmonių gyvybes. Rinkoje šios įrangos poreikis didžiulis, visame pasaulyje ji graibstoma. Tad dėl ligoninėms privalomų klampių viešųjų pirkimų procedūrų ar lėšų stygiaus COVID-19 gydymui būtini įrengimai būtų pavėlavę. Mūsų komanda sukontaktavo su dešimtimis tiekėjų, kuriems pagrindinė sąlyga buvo kaip greitai galime gauti jų turimą įrangą. Radus tinkamą, didelę dalį ligoninėms gyvybiškai svarbių prietaisų pristatėme iki Kalėdų, likę – pasieks per artimiausias kelias dienas“, – teigė SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Pasak jo, tai, kad įrangą pavyko nupirkti taip operatyviai, galima laikyti mažu kalėdiniu stebuklu. Ligoninėms bus dovanota 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurie užtikrins kvėpavimo funkciją tiek sunkiems, tiek apysunkiams ligoniams. Dar devynios didelio deguonies srauto terapijos sistemos tieks deguonį pacientams ir gali jiems padėti išvengti plaučių intubavimo, devyni gyvybinių funkcijų monitoriai nuolat seks ligonių būklę, 16 deguonies koncentratorių tieks deguonį tose palatose, kur nėra centralizuoto jo tiekimo sistemų, 15 reanimacinių lovų sudarys galimybes priimti daugiau sunkių pacientų, portatyvininis rentgenas leis operatyviai diagnozuoti ir sekti sunkių pacientų plaučių būklę, kad laiku būtų priimti gyvybiškai svarbūs gydymo sprendimai. Deficitu tapusios 75 infuzinės pompos automatiškai dozuos ir leis vaistus viruso pakirstiems ligoniams, o penkios dezinfekcinio rūko sistemos naikins užkratą ligoninių patalpose. Bendra visos šios įrangos vertė – 479 tūkst. eurų.

Pasak A. Martinkevičiaus, siekta padėti ne tik didžiosioms, bet ir mažesnėms ligoninėms, kurioms gyvybiškai svarbios įrangos kovojant su COVID-19 taip pat labai trūksta. SBA parama pasieks Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, Klaipėdos universitetinę, Respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Taip pat – Raseinių, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Visagino ligonines.

„Dėl didžiulio sergamumo staigiai plečiant COVID-19 palatas ir guldant vis naujus sunkios būklės ligonius smarkiai išaugo jiems gydyti reikalingos gyvybiškai svarbios įrangos poreikis, kurio tiesiog nespėjame patenkinti. Tokia savalaikė ir nuoširdi pagalba yra geriausia dovana mums ir mūsų pacientams šiuo, pačiu sunkiausiu laikotarpiu, nes galėsime padėti daugiau žmonių. Dar vieną dovaną gali įteikti ir visi šalies gyventojai, jei tiesiog liktų namuose“, – teigė Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas pabrėžė, kad tai – svari parama didžiausiai COVID-19 ligonius gydančiai įstaigai. „Turime apie pustrečio šimto COVID-19 ligonių, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba. Daugumą jų kamuoja deguonies nepakankamumas, todėl ši parama yra itin vertinga ir svariai prisidės prie nelengvos kovos su pandemija“, – kalbėjo prof. A. Naudžiūnas.

„Ligoninėse užsikimšus reanimacijos skyriams nuo sunkių pacientų, reikia vis daugiau deguonies aparatų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos sistemų, kurie tapo neįkainojami. Jie tikrąja to žodžio prasme padeda palaikyti gyvybę. Gavę gydymui būtiniausių aparatų, atitoliname galimą skaudų pasirinkimą – kurį pacientą pirmiausiai gelbėti“, – sakė Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Odeta Borkertienė.

SBA ligoninėms trūkstamos įrangos dovanojo ir per pavasario karantiną. Tuomet medicinos įstaigoms Lietuvoje nupirkta ir perduota ventiliavimo aparatų bei valymo-dezinfekcijos mašinų. Sveikatos krizės akivaizdoje imtasi ir kitų pagalbos iniciatyvų. „Utenos trikotažo“ darbuotojai savanoriškai dirbo savaitgaliais ir šalies medikams pasiuvo ir perdavė 15 000 daugkartinių kaukių, kurių tuo metu labai trūko Visų savivaldybių socialiniai darbuotojai sulaukė apsauginių FFP2 respiratorių. Prieš pat Velykas SBA įmonių savanoriai su visaverčio maisto paketais aplankė daugiau nei 1000 senolių įvairiuose Lietuvos miestuose. SBA įmonės taip pat rėmė muzikantus regionuose. Įskaitant nujausią įrangą, bendra SBA ir jos žmonių šiais metais per pandemiją suteiktos paramos vertė siekia beveik 650 000 eurų.

SBA koncerto inf.

The post Išaugus COVID–19 pacientų skaičiui, ligonines pasieks gyvybiškai svarbi įranga appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje paskelbus karantiną buvo apribota visų sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigų veikla. Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinika – ne išimtis. Tiesa, po kurio laiko čia dirbantys gydytojai specialistai pradėjo konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu – telefonu. Sušvelninus karantino sąlygas nuo gegužės 18 dienos buvo atnaujintos daugelio specialistų konsultacijos, vėl atliekami kai kurie tyrimai. Apie tai, kaip dabar viskas vyksta, kokia tvarka priimami pacientai ir kokios paslaugos teikiamos, „Utenos dienai” pasakojo laikinai einanti Konsultacijų poliklinikos vedėjos pareigas gydytoja nefrologė Larisa Jakštienė.

Priima dar ne visi
Kaip sakė pašnekovė, šiuo metu priima dvidešimties specialybių trisdešimt penki gydytojai specialistai. Dalis jų, kaip ir anksčiau, konsultuoja tik telefonu, dalis – priima, kita dalis – su pacientais bendrauja abiem būdais. „Gydytojai, kurie dirba terapiniuose skyriuose, tai yra gydytojai kardiologai, laikinai priima pacientus tik nekontaktiniu būdu”, – sakė pašnekovė. Gydytojos teigimu, nekonsultuoja vaikų neurologas, suaugusiųjų pulmonologas (dėl didelės rizikos atliekant tyrimus), gastroenterologas, vaikų kardiologas, vaikų ligų gydytojai, neatliekamos plazmafarezės (plazmaferezė – kai procedūros metu pašalinama pakenkta paciento kraujo plazma). Anot L. Jakštienės, kaip ir anksčiau, norint patekti pas gydytoją specialistą reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, geriausia, jei jis elektroninis.
Vedėjos teigimu, taip pat Konsultacijų poliklinikoje jau atliekami echoskopijos, mamografijos (krūtų tyrimas), kompiuterinės tomografijos tyrimai, daromos rentgeno nuotraukos, imami kraujo, šlapimo tyrimai ligoninės klinikinės diagnostikos laboratorijoje, atliekamos skausmo malšinimo procedūros skausmo kabinete. O štai endoskopijos – fibrogastroduodenoskopija (specialiu prietaisu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ir kolonoskopija (endoskopinis storosios žarnos ir distalinės plonosios žarnos dalies tyrimas) – vykdomos tik gavus neigiamą atsakymą dėl COVID-19, ne anksčiau nei 48 valandos iki tyrimo pradžios.

Kantriai skambinti ir tvarkingai laukti
L. Jakštienė priminė, jog registracija pas Konsultacijų poliklinikos specialistus vykdoma tik telefonu, ir prašė apsišarvuoti kantrybe, nes paprastai dirba trys, geriausiu atveju – keturios registratorės, kurios kiekvienam skambinančiam turi suteikti išsamią informaciją, išsiaiškinti paciento būklę. Kaip sakė pašnekovė, pokalbis kartais užtrunka pusvalandį ir ilgiau, todėl siūlė besiregistruojantiems skambinti tol, kol prisiskambins. „Didžioji dalis mūsų pacientų yra senyvo amžiaus, todėl jiems reikia net kelis kartus paaiškinti, pakartoti, – sakė vedėja. – Krūviai tikrai didžiuliai, skambučių daug, todėl prašome visų supratimo ir kantrybės.”
Pasak vedėjos, norintys kontaktinės konsultacijos registruojami, jiems paskiriamas konkretus laikas atvykti, todėl patariama būti nurodytu laiku – ne anksčiau ir ne vėliau. Pacientai turi laukti prie Konsultacijų poliklinikos durų (iš ligoninės pusės), dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas. Jei pacientų laukia daugiau – būtina laikytis saugaus atstumo. Pasitinkanti Konsultacijų poliklinikos darbuotoja pamatuoja temperatūrą, užrašo apsilankiusiojo duomenis, pasitikslina, pas kokį gydytoją žmogus nori patekti. Po šios procedūros konkretaus gydytojo specialisto slaugytoja susisiekia su pacientu ir nusiveda jį iki reikiamo kabineto. Anot pašnekovės, vieno paciento vizitui yra skiriama trisdešimt minučių, paskui penkiolika minučių valomos, dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos.
Jei paskirta nuotolinė konsultacija telefonu, gydytojui nurodytu laiku skambina pacientas arba gali jam paskambinti pats gydytojas ir aptaria iškilusias sveikatos problemas. Jeigu reikia išsamesnių tyrimų, gydytojas specialistas susisiekia su šeimos gydytoju ir apie tai informuoja.

Autorės nuotr.

The post Į Konsultacijų polikliniką – pasiruošus appeared first on udiena.lt.

Kol pietų Europą siaubia koronavirusas, Lietuvoje dar ganėtinai ramu. Ten aukos skaičiuojamos tūks­tančiais, o mūsų šalyje kol kas – dešimtimis. Tiesa, visos gydymo ir kitos pirmame kovos su COVID-19 fronte esančios įstaigos Lietuvoje ruošiasi atsakin­gai ir kruopščiai. Ne išimtis ir Utenos ligoninė, kuri ne tik pertvarkė savo darbą budėjimo režimu, bet ir nuo praėjusio penktadienio ruošia visus darbuotojus tam atvejui, jei prireiktų bet kurių gydančių rankų. Tuo „Utenos diena“ domėjosi plačiau.

Į ligoninę – tik pro vienas duris

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Laima Kau­šylienė pasakojo apie naują tvar­ką skyriuje. Anot jos, šiuo metu į ligoninę galima patekti tik per Priėmimo-skubios pagal­bos skyrių. Čia užėję pacientai pirmiausia privalo dezinfekuo­ti rankas. Tada nuėję prie tele­fono darbuotojams paaiškina, dėl ko kreipiasi. Kiekvienam atvykusiajam, pasak ligoni­nės darbuotojos, duodama už­pildyti anketa, matuojama tem­peratūra. Kaip aiškino moteris, visi besikreipiantieji turi dėvė­ti kaukes, jei jos neturi – ji jam duodama. Jei pacientas nekarš­čiuoja, jis nukreipiamas pas ati­tinkamą gydytoją. Jei kreipiasi pacientas su siuntimu, kuriam paskirtas tyrimas ar konsultaci­ja, pirmiausia paimamas siunti­mas ir tik tada žmogus įleidžia­mas į ligoninę. Jei žmogus turi temperatūros, jo paprašoma į li­goninę užeiti pro centrines du­ris. Ten karščiuojantiems paci­entams paruoštas kabinetas, kur laikomasi visų būtinų saugos priemonių. Kabinete paimami COVID-19 ir gripo tyrimai. Jis aprūpintas visa reikalinga įran­ga: dirbtinės plaučių ventiliaci­jos aparatu, automatiniu išori­niu defibriliatoriumi, echoskopu ir kt. Atlikus tyrimus, karščiuo­jantį pacientą apžiūri apsaugos priemones dėvintis gydytojas, kuris sprendžia, ką daryti to­liau: jei pasireiškė akivaizdūs ligos simptomai, siųsti jį į vieną iš Lietuvos ligoninių, priiman­čių koronavirusu sergančius pa­cientus, ar tiesiog laukti tyrimų rezultatų.
Kaip sakė L. Kaušylienė, to­kie laukti palikti pacientai specialiu liftu, užprogramuotu sto­ti tik viename aukšte, keliami į penktą aukštą, kur jiems pa­ruoštos palatos. Utenos ligoni­nės direktorius Dalius Drunga sakė gavęs informaciją, kad vi­rusas kyla į viršų, todėl buvo pa­sirinktas būtent viršutinis pasta­to aukštas. Čia pacientai laukia tyrimų atsakymų, o tada nukrei­piami pagal gautus rezultatus – jei COVID-19 tyrimas būtų tei­giamas, jie būtų vežami į vieną iš penkių Lietuvos ligoninių, jei ne – gydomi Utenoje. Tuo metu, kai ten lankėsi „Utenos dienos” žurnalistai, skyriuje gulėjo trys pacientai. Beje, vadovo teigi­mu, šiuo metu ligoninė turi 12 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, dar vieną planuoja nu­sipirkti, o aštuonis turėtų gauti iš valstybės rezervo.

Ligoninėje – minimalus darbuotojų skaičius

D. Drunga pabrėžė, kad ligo­ninėje ir toliau teikiamos visos būtinos paslaugos: chirurgijos, traumatologijos, neurologijos, akušerijos-ginekologijos ir ki­tos, ir pridūrė, kad atidžiau žiū­rima, jog į ligoninę nepatektų tie, kas neturi patekti. Anot gy­dymo įstaigos vadovo, jei pri­reiktų suteikti kitas paslaugas COVID-19 užsikrėtusiam as­meniui (pvz., gimdyvei, turin­čiai šį virusą), tokie pacientai būtų gabenami į Respubliki­nę Panevėžio ligoninę, turinčią specialią operacinę, reanimaciją ir akušerinę gimdyklą.
Direktorius priminė, kad jau daugiau nei savaitę ligoninė dirba budėjimo principu, t. y. skyriuje budi tik trys darbuo­tojai – gydytojas, slaugytoja ir slaugytojos padėjėja. Bendrų­jų reikalų skyriuje, prižiūrinčia­me visų ligoninės vandentiekio, kanalizacijos, elektros sistemų veiklą, taip pat vienu metu dir­ba tik du darbuotojai. „Taip tiki­mės išvengti keblios situacijos, jei tektų karantinuoti visą ar dalį personalo, – aiškino D. Drun­ga. – Šiuo atveju tektų nuo dar­bo atitraukti tik kelis tiesiogiai kontaktavusius asmenis.” Paš­nekovas sakė, kad nors šiuo metu ligoninėje guli tik sun­kūs prie lovos prikaustyti ligo­niai, visgi atmintina, jog reikėtų be reikalo nešmirinėti po ligoni­nę, lankytojai ir bet kokie mais­to ar daiktų perdavimai taip pat draudžiami. Beje, ligoninės ko­ridoriuose neįprastai tuščia, tik sutikta namo išleidžiama vilnie­tė Valerija gyrė Utenos ligoni­nę, jos personalą. Senolė deja­vo, kad bėgo nuo koronaviruso išvykdama iš sostinės į kaimą, bet netikėtai sunegalavo.

Senoliai – iškeliami

D. Drunga priminė, kad vei­kia nuotolinės konsultacijos telefonu su Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikos gy­dytojais. Grafiką su telefonų numeriais, kada Utenos ligoni­nės gydytojai konsultuoja pa­cientus, „Utenos diena” spaus­dino kovo 21 dieną Nr. 22. „Galima tartis su gydytojais kardiologais, nefrologais, pul­monologais, endokrinologais ir neurologais, – vardijo paš­nekovas. – Jeigu sakysite, kad konsultacija telefonu never­tinga, aš sutiksiu tik iš dalies. Kiekvienos nuotolinės konsul­tacijos metu nusprendęs, kad pacientą reikia ištirti, apžiūrėti, gydytojas jį kviečiasi ir atlie­ka tai, kas būtina. Pažymimas preliminarus atvykimo laikas ir pacientas įleidžiamas.”
Direktorius priminė, kad svei­katos apsaugos ministro spren­dimu uždaromi visi Reabili­tacijos skyriai ir ten įkuriami skyriai pacientams, kuriems pa­sireiškia lengvi koronaviruso sukeltos infekcijos simptomai. Kadangi Utenoje Reabilitacijos skyrius dalijasi patalpas su Ute­nos socialinės globos namais, gydyti COVID-19 pacientų čia neįmanoma. Todėl, pasak paš­nekovo, nuspręsta Palaikomo­jo gydymo ir slaugos sektoriaus pacientus iškelti į Reabilitaci­jos skyrių, o vietoj jų įkurdinti koronavirusu sergančius uteniš­kius, jei to kada nors prireiktų.

Rengia mūšiui visus

Nuo penktadienio, įstai­gos vadovo teigimu, ligoninė­je vyksta nuotoliniai mokymai, kuriuose visi ligoninės medi­kai – gydytojai ir slaugytojai – mokomi atskirti COVID-19 po­žymius, suteikti šia infekcija sergančiam žmogui pagalbą ir naudotis dirbtinės plaučių ven­tiliacijos aparatu.
D. Drunga prisiminė interne­te matytą šūkį ir kartu palinkė­jo uteniškiams: „Mes liekame darbe dėl jūsų, jūs likite namie dėl mūsų!”

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Utenos ligoninė pasiruošusi COVID-19 antpuoliui appeared first on udiena.lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO VšĮ Utenos ligoninė informuoja, kad nuo kovo 16 dienos, Utenos ligoninėje ir Konsultacijų poliklinikoje:

• perorganizuojama veikla valdant pacientų srautus, infrastruktūrą bei materialinius ir žmogiškuosius išteklius;
• atidedamos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė;
• atidedamos planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų;
• draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų, gydančio gydytojo leidimu;
• ribojamas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas, išskyrus tuos atvejus, kurių nesuteikimas sąlygotų paciento neįgalumą;
• atidedamos planinės konsultacijos, diagnostinės, profilaktinės ir gydomosios paslaugos, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė;
• atidedamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos;
• atidedamas profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymas.

Utenos ligoninės inf.

The post Dėl karantino pertvarkomas Utenos ligoninės darbas appeared first on udiena.lt.

Tęsiasi Utenos ligoninės teritorijos tvarkymo dar­bai, prasidėję 2018 metų rudenį. Jau nutiesta didžio­ji dalis pėsčiųjų takų, įrengtos automobilių stovėji­mo aikštelės, sutvarkytas apšvietimas. Apie tai, kas jau padaryta ir kas dar laukia, „Utenos diena” kal­bėjosi su VšĮ Utenos ligoninės direktoriumi Daliumi Drunga ir Utenos rajono savivaldybės administraci­jos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo pavaduotoju Egidijumi Bukiu.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

The post Ligoninės teritorija gražėja – patogu bus visiems appeared first on udiena.lt.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl pagerėjusios pirminės sveikatos priežiūros kokybės išvengiamų hospitalizacijų (toliau – IH), ypač dėl lėtinių būklių, skaičius mažėja daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

IH skaičius mūsų šalyje, palyginus su 2016 m., sumažėjo apie 3 proc. Didžiausią IH dalį 2017 m. sudarė IH dėl pneumonijos, stazinio širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų, vaikams – hospitalizacijos dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų. Į ligonines dažniausiai buvo hospitalizuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai dėl stazinio širdies nepakankamumo.

2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 94 tūkst. hospitalizacijų dėl ligų, kurias būtų galima pagydyti ambulatorinėje sveikatos priežiūros grandyje. 1000 gyv. teko 33,1 atvejo. IH sudarė 13,7 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare atvejų (arba 15,1 proc. aktyvaus gydymo stacionare atvejų, išskyrus dienos stacionarą).

Didžiausią IH dalį sudarė IH dėl pneumonijos (24,5 proc.), stazinio širdies nepakankamumo (16,8 proc.), cukrinio diabeto ir jo komplikacijų (16 proc.), krūtinės anginos (11,1 proc.) bei ausų, nosies ir gerklės infekcijų (10,4 proc.).

Pagrindinės vaikų IH priežastys – ausų, nosies ir gerklės infekcijos (otitas, faringitas, tonzilitas, gripas, lėtinis faringitas) – 9,8 tūkst. ir pneumonija – 3,8 tūkst. atvejų. Darbingo amžiaus gyventojai dažniausiai hospitalizuoti dėl pneumonijos – 5,6 tūkst. atvejų, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų – 5,3 tūkst., kiek mažiau hipertenzijos – 2,3 tūkst. Pensinio amžiaus gyventojai į ligonines pateko dėl stazinio širdies nepakankamumo – 13,7 tūkst., pneumonijos – 13,6 tūkst., cukrinio diabeto – 9,6 tūkst. atvejų.

IH duomenys Lietuvoje pradėti rinkti nuo 2012 m. Įvertinus kelerių metų tendencijas, stebima, kad bendras IH skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, sumažėjo nuo 35,4 (2012 m.) iki 33,1 atvejo (2017 m.). IH rodikliai dėl skirtingų priežasčių kito nevienodai. 2012–2017 m. sumažėjo daugumos IH rodikliai, ypač darbingo amžiaus asmenų grupėje, tuo tarpu 65 m. ir vyresni gyventojai vis dažniau buvo hospitalizuojami dėl pielonefrito, pneumonijos ir hipertenzijos, vaikai – dėl pneumonijos.

Savivaldybėse IH dažnumas nevienodas – IH mažiausi ir didžiausi rodikliai skyrėsi 4 kartus. Daugiausiai IH, tenkančių 1000 gyventojų, 2017 m. užregistruota Zarasų, Lazdijų, Anykščių, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Šiaulių, Kauno ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

Savivaldybėse, kuriose yra daug IH atvejų, svarbu stiprinti ambulatorinės pagalbos grandį. Tikėtina, kad IH rodikliai savivaldybėse gerokai skiriasi ne tik dėl sveikatos priežiūros prieinamumo aspektų (atstumo, gydytojų išteklių, kvalifikacijos), bet ir dėl jų gyventojų amžiaus struktūros skirtumų bei socio-ekonominių veiksnių. Norint tiksliau įvertinti šiuos veiksnius, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.

Higienos instituto inf., Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Lietuvoje mažėja bereikalingo patekimo į ligonines atvejų appeared first on udiena.lt.

„Utenos diena“ jau rašė, kad po konkurso, vykusio rugpjūčio 8 dieną, komisijos sprendimu eiti viešosios įstaigos Utenos ligoninė direktoriaus pareigas antrai kadencijai paskirtas Dalius Drunga, kuris varžėsi su vienu pretendentu.

Praėjusį ketvirtadienį Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) posėdyje politikai, vadovaudamiesi komisijos posėdžio protokolu, D. Drungos prašymu priimti į darbą ir įvertinę Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą „Dėl informacijos apie Dalių Drungą pateikimo”, nusprendė nuo šių metų rugsėjo 17 dienos paskirti Utenos ligoninės direktoriumi, sudarant terminuotą darbo sutartį penkeriems metams. Senoji D. Drungos sutartis galioja iki rugsėjo 16 d. Jis 2013 metais šiame poste pakeitė dabartinį Tarybos narį gydytoją Gediminą Valdą Griškevičių.

Taip pat šiuo sprendimu politikai direktoriui nustatė mokamą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, apskaičiuotą dauginant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iš koeficiento 13,8, ir iki 2019 m. balandžio 30 d. mokamą mėnesinės algos kintamosios dalies dydį pagal Tarybos sprendimą.
Šiuo Tarybos sprendimu Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas įgaliotas pasirašyti darbo sutartį su antrą kadenciją pradedančiu vadovu.
Šis klausimas Tarybos posėdyje buvo svarstytas paskutinis – jis į darbotvarkę buvo įtrauktas kaip papildomas. Kaip visada Tarybos posėdžiuose daug klausimų direktoriui turėjo liberalas Marijus Kaukėnas. Šį kartą jaunasis politikas direktoriaus klausė apie neseniai šalies žiniasklaidoje pasirodžiusias abejones dėl ligoninės, kuri atsidūrė kažkokiame juodajame sąraše, uždarymo. Paskui liberalas teiravosi dėl įstaigoje neva esamos psichologinės atmosferos, kurią tyrė Darbo inspekcija, tyrimo rezultatų. Trečias klausimas – apie patalpų remontą ir Vaikų skyrių.
Atsakydamas į šiuos klausimus direktorius pradėjo nuo pastarojo, patvirtindamas, kad Vaikų skyriaus remontas juda į priekį, ir pabrėžė, jog į kitas patalpas turėjo išsikraustyti ir administracija. „Rimčiausi darbai Vaikų skyriuje prasidės maždaug spalį, o bus baigti po devynių mėnesių. Kodėl šis procesas vyksta dvejus metus? Finansavimas buvo gautas tik dabar. Tokie projektai greitai nevyksta. Ir aš norėčiau viską padaryti per du mėnesius, bet ne nuo manęs tai priklauso. Ir, patikėkit manim, per penkerius mano darbo metus iš apgriuvusio garažo mes padarėme klestinčią įstaigą. Nebėra lubų, paremtų mediniais rąstais, suremontuotas trečias, penktas aukštai, ligoninėje pakeisti liftai… Ar čia blogai?” – retoriškai Tarybos nario klausė D. Drunga.
Atsakydamas į pirmą klausimą apie juodąjį sąrašą, kuriame yra ir Utenos ligoninė, direktorius pareiškė, kad Utenos ligoninė yra lyderis šiame regione ir ji tikrai išliks.
Tarybos narys Rimantas Dijokas D. Drungos klausė apie specialistų akreditacijas ir jų pritraukimą į ligoninę, nes jie, jo manymu, pagal sutartį neatidirba arba atidirba tik dalį. „Ar jie atlieka savo prisiimtus įsipareigojimus?” – klausė R. Dijokas. „Ligoninė atitinka visus reikalavimus, o darbuotojų samdome tiek, kiek reikia įstaigai”, – lakoniškai atsakė D. Drunga.
Už šį sprendimą balsavo 15 Tarybos narių, vienas buvo prieš, du susilaikė (keturi politikai – gydytojai ir politikai, kurių artimieji dirba šioje įstaigoje, buvo išėję iš salės – aut. past.).
Pasveikinti direktoriaus į posėdį atvyko per dešimt medikių, kurios savo vadovui įteikė gėlių. Direktoriui ranką spaudė politikai bei savivaldybės vadovai.

Autoriaus nuotr.

The post Dalius Drunga: „Iš apgriuvusio garažo mes padarėme klestinčią įstaigą“ appeared first on udiena.lt.

VšĮ Utenos ligoninė gražėja kiekvienais metais – vienas po kito remontuojami skyriai, įsigyjama nauja moderni įranga. Viskas daroma pacientų ir ligoninės darbuotojų patogumui bei kokybiškam darbui. Žinoma, dėl pertvarkų kartais tenka susidurti su laikinais nepatogumais, tačiau gydymo įstaigos vadovai stengiasi viską suplanuoti taip, kad kuo mažiau nukentėtų ligoninėje besigydantys uteniškiai ir jų lankytojai, atsižvelgiama ir į darbuotojų poreikius. Dėl jau prasidėjusio dviejų liftų šachtų remonto ir dėl to, kad nuo lapkričio 10 iki gruodžio 15 dienos bus keičiamas ligoninėje esantis krovininis liftas, kuris vienintelis kelia gulinčius ligonius, numatomi laikini pakeitimai organizuojant ligoninės veiklą, tačiau visa tai – laikina ir išspręstina. Apie laukiančias permainas pasakojo šios gydymo įstaigos direktorius Dalius Drunga.

Liftai mena ligoninės statybas
D. Drunga pabrėžė, kad Utenos ligoninė pamažu tvarkosi – per pastaruosius trejus metus baigti remontuoti trys pagrindinio pastato aukštai, šiais metais pagal valstybės investicijų programą yra gautas finansavimas liftams keisti, ateinančiais 2018 metais planuojamas ligoninės pirmo aukšto remontas. Direktoriaus teigimu, ligoninėje yra du liftai keleiviams kelti ir vienas krovininis liftas, kuriuo gabenami gulintys pacientai. Vienas keleivinis liftas buvo pakeistas nauju prieš penkerius metus, o likę du mena dar tuos laikus, kai buvo statoma ligoninė, – jiems jau per keturiasdešimt metų. „Dėl keitimo darbų tris–keturias savaites ligoninės veikla turės vykti neturint krovininio lifto, – sakė pašnekovas. – Situacija be šio lifto – labai sudėtinga, bet viliamės, kad bus išspręsta sėkmingai.“

D. Drunga aiškino, kad šiuo metu jau yra pagamintas naujas liftas, kuriuo bus pakeistas garbingai atitarnavęs senasis. Pasak direktoriaus, darbus vykdo patikimi rangovai statybos bendrovė „Dauniškis ir Ko“ bei „Kauno liftai“. Liftų šachtoms pertvarkyti ir patiems liftams keisti bei keitimo darbams iš valstybės investicijų programos yra skirta 120 tūkstančių eurų.

Darbas bus organizuojamas racionaliai ir optimaliai
Ligoninės sklandus darbas priklauso ne tik nuo darbuotojų, bet ir nuo įrangos, pavyzdžiui, liftų, tinkamo veikimo, todėl nesant vieno pagrindinių keltuvų, kuriuo vežami negalintys vaikščioti pacientai, įstaigos veikla gali būti sutrikdyta. „Visi kartu su skyrių vadovais susėdę sprendėme, dėliojome, derinome, ieškojome būdų, kaip organizuoti ligoninės darbą tokiomis sąlygomis, – teigė D. Drunga. – Gavome labai racionalių pasiūlymų, o viską susumavę gerokai drąsiau žvelgiame į ateitį, nors suprantame, kad darbas vis tiek bus sudėtingas ir nepatogus.“ Visgi ligoninės vadovas akcentavo, kad kito būdo, kaip pakeisti seną liftą nauju, nėra.

Kad nekiltų nesklandumų, remonto laikotarpiu bus pertvarkomas Utenos ligoninės darbas. D. Drungos teigimu, didžiausias nevaikštančių pacientų skaičius yra Neurologijos skyriuje, todėl ligoniai iš šio skyriaus, esančio penktame aukšte, jau pradedami perkelti į pirmą aukštą. Dar dešimt lovų šiame aukšte, anot pašnekovo, yra paliekama sunkiems ligoniams iš Terapijos skyriaus, kurie iki šiol gydėsi trečiame arba ketvirtame aukštuose.

Pasak pašnekovo, į Reanimacijos skyrių greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ypač sunkius pacientus galės vežti tiesiai per koridorių iš Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, taigi jie iškart paklius į ligoninės antrą aukštą ir Reanimacijos skyrių. Planinėms traumatologų operacijoms pacientai bus guldomi į antrame pastato aukšte esantį skyrių, kad būtų patogu juos gabenti į ir iš operacinės. Galintiems sėdėti vežimėliuose pacientams yra skirtas patogus, gana erdvus ir galingas 630 kg pakeliantis liftas.

„Paskaičiavome, kad pirmame ir antrame aukštuose tilps apie 70 pacientų, – dėstė direktorius. – O žmonių, kuriuos reikia transportuoti gulimoje pozicijoje, šiandien turime 27, praėjusią savaitę buvo 48, vadinasi, išsitenkame kokybiškai, neatsakydami padėti nė vienam ligoniui.“

D. Drunga kalbėjo, jog šiuo metu yra ieškomi darbuotojai, kurie, iškilus būtinybei, specialiais neštuvais ligonius gabens laiptais, nes negalima atmesti tikimybės, jog kuriam nors pacientui bet kuriame aukšte prireiks skubios pagalbos ir jį teks gabenti, pavyzdžiui, į Reanimacijos skyrių.

Nepatogumai laikini
Nors numatytas krovininio lifto keitimo terminas yra daugiau nei mėnuo, pašnekovas gavo patikinimą, jog statybininkai darys viską, kad tai įvyktų kaip galima greičiau, todėl gali būti, jog remonto darbai bus baigti anksčiau.

Gydymo įstaigos vadovas patikino, kad net ir šiuo laikotarpiu visos paslaugos bus teikiamos kaip ir anksčiau – tiek planinės, tiek skubios, todėl pacientams neverta nerimauti ir baimintis, nes viskas bus atliekama įprastai, tik šiek tiek pakoregavus pacientų srautus. D. Drunga sakė, kad sunkumai daugiau palies darbuotojus, nes reikės dirbti ypač koordinuotai, tiksliai bei kolegiškai, ir labai vylėsi, jog pacientai bei juos lankantys artimieji nepatogumų nepatirs, o laukiantys pokyčiai visiems išeis tik į gerą.

Autorės nuotr.

The post Ligoninė tvarkosi – atsiprašome appeared first on udiena.lt.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) praėjusią savaitę savo veiklos zonos ligoninių vadovus pakvietė į kasmetį stacionarinių įstaigų veiklos rezultatų aptarimą. Šio aptarimo tikslas – suteikti galimybę ligoninių vadovams tarpusavyje palyginti vadovaujamos įstaigos ir kolegų teikiamas paslaugas, jų struktūrą ir kt., įvertinti įstaigų metinių pokyčių rezultatus, išklausyti ligoninių vadovų nuomonę pokyčių klausimais.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas susitikimą pradėjo žinia apie mažėjančią hospitalizaciją, 2 proc. per praėjusius metus sumažėjusį prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų prirašytų gyventojų skaičių Panevėžio ir Utenos apskrityse, didėjančią vidutinę vieno ligonio kainą.

„Kadangi turime lygiuotis į kitas Europos Sąjungos šalis ir siekti hospitalizacijos rodiklį sumažinti iki bendro ES šalių vidurkio, galima pasidžiaugti, kad, palyginus 2016 m. su 2013 m., hospitalizacijos atvejų sumažėjo 14 proc. Standartizuotas hospitalizacijos rodiklis (paguldymų į ligoninę skaičius, tenkantis šimtui gyventojų) Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėse sumažėjo nuo beveik 21 (2015 m.) iki 19 (2016 m.), toks yra ir šalies rodiklis – 19,4. Nesiimame vertinti, ar šio mažėjimo priežastis – daugiau kaip 8 tūkstančiais sumažėjęs Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojų skaičius, ar tai įstaigų veiklos rezultatas, – svarbu, kad pokyčiai vyksta, imama suprasti, kad ligoninė, kaip ir daugelyje Europos šalių, turi būti gydymo, o ne apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga. Stacionarinių paslaugų sąskaita sėkmingai gali būti plėtojamos dienos stacionaro ir kt. prioritetinės paslaugos”, – pastebėjo J. Narbutas.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus, sumažėjus hospitalizacijai, padidėjo įstaigų stacionarinių paslaugų balo vertė, t. y. apmokėjimas už paslaugas. Tik keturioms ligoninėms pernai buvo mokama pagal mažesnę nei 1 euras balo vertę (Respublikinei Panevėžio, Utenos, Kupiškio ir Ignalinos rajono ligoninėms), kitoms apmokėjimas didėjo. Utenos ligoninė apskritai yra stacionarinių paslaugų teikimo lyderis tarp 12-os savivaldybių.

Susitikime pasidžiaugta, kad Respublikinėje Panevėžio, Pasvalio, Utenos, Visagino ligoninėse labai padaugėjo dienos chirurgijos paslaugų, geros tendencijos ir dėl konsultacijų, dienos stacionaro, priėmimo-skubiosios pagalbos, stebėjimo paslaugų didėjimo kai kuriose ligoninėse, tačiau nerimauta, kad didesnėje dalyje ligoninių šių prioritetinių paslaugų 2016 m. mažėjo. Ypač drastiškai mažėjo priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų Molėtų ligoninėje.

Aptariant ligoninių veiklą, taip pat kalbėta apie paslaugų pasiskirstymą savo, kaimyninių savivaldybių ir kitų ligonių kasų teritorijų gydymo įstaigose, vidutinę ligonio kainą, personalo pasiskirstymą bei jo darbo užmokestį ir kt. Pastebėta, kad 2016 m. daugiausiai uždirbo Respublikinės Panevėžio ligoninės personalas, nedaug nuo panevėžiečių atsiliko Utenos, Visagino, Anykščių darbuotojų atlyginimai, gerokai atlyginimai kilstelėti Molėtų ligoninėje.

Ir vis dėlto, nepaisant kai kurių panašių ligoninių veiklos rezultatų, Panevėžio TLK veiklos zonos stacionarinėse gydymo įstaigose labai skiriasi vidutinė ligonio kaina, personalo struktūra ir kt. Šiuos skirtumus lemia ne tiek finansavimo skirtumai, kiek įstaigos vadyba.

Daugiausia diskusijų sukėlė Kontrolės skyriaus pateikti lovų ligoninėse tikrinimo rezultatai (kai kurios įstaigos deklaruoja mažesnį lovų skaičių nei jų turi iš tikrųjų) ir pranešimas, kad ne visose slaugos ligoninėse užtikrinamos medikų komandos paslaugos visą parą. Kontrolės skyrius informavo, kad stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimas visą parą neužtikrinamas Krekenavos PSPC (Panevėžio r.), Joniškėlyje (Pasvalio ligoninės padalinyje), Pandėlyje (Rokiškio ligoninės padalinyje) ir Troškūnuose (Anykščių ligoninės padalinyje).

Panevėžio TLK inf.

The post Ligoninių veiklos rezultatai aptarti įvairiais pjūviais appeared first on udiena.lt.