Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, lapkričio mėnesį Lietuvoje užregistruoti du įvežtiniai šigeliozės atvejai. Įtariama, kad abu susirgę asmenys užsikrėtė keliaudami po Izraelį. Rizikos veiksniais galėjo būti kelionės metu valgytos jūros gėrybės, gatvėje gertos šviežiai spaustos granatų sultys.

Šigeliozė (Shigella bakterijų sukelta dizenterija) yra ūmi žarnyno infekcinė liga, daugumai susirgusiųjų pasireiškianti pilvo skausmais, viduriavimu su krauju ir gleivėmis, karščiavimu.

Infekcijos šaltinis yra šigelioze sergantis žmogus, kuris su išmatomis gausiai išskiria ligos sukėlėjus.

Dažniausiai ši infekcija plinta per užterštą maistą ir geriamąjį vandenį, užterštą žmogaus fekalijomis. Priklausomai nuo patekusių per burną bakterijų skaičiaus, nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, liga po užsikrėtimo  pasireiškia po 1–7, dažniausiai –2–3 dienų. Dėl blogų higienos įgūdžių, netinkamos rankų higienos ligos sukėlėjai gali išplisti ir ligonio artimoje aplinkoje.

Oficialioji statistika rodo, kad susirgimų šigelioze atvejų skaičius kasmet mažėja: nuo 52 ligos atvejų 2012 m. iki 13 atvejų 2016 m. Pastaraisiais metais padažnėjo atvejų, kai šigelioze mūsų šalies piliečiai užsikrečia poilsio metu Azijos, Afrikos ir kt. šalyse. Šiais metais Lietuvoje užregistruoti 8 šigeliozės atvejai, iš kurių – 7 įvežtiniai.

ULAC medikai primena, kad viena iš pagrindinių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių yra tinkama rankų higiena – kuo dažniau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimų parduotuvėse. Jeigu nėra sąlygų nusiplauti rankų, būtina naudoti specialiąsias rankų dezinfekavimo priemones arba servetėles.

ULAC inf.

The post Šigelioze dažniausiai užsikrečiama svetur appeared first on udiena.lt.

Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 80 procentų nustatyto amžiaus žmonių žino, kad gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, tačiau pasitikrina tik kas antras ar kas trečias (priklauso nuo prevencinės programos) apie tai žinančiųjų. Situacija paradoksali – juk, jei žmogus yra atsakingas už savo sveikatą ir žino apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą – jis neturėtų delsti, suprasdamas, kad tai ligos neatitolina, sako specialistai.

Tyrimas rodo, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomas nemokamas prevencines programas. Sužinoti apie ligų prevenciją padėjo ir šiemet Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos inicijuotas socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu”. Akcijos metu Lietuvos gyventojams didieji šalies telekomunikacijų operatoriai siuntė SMS žinutes, raginančias pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, šia tema plačiai buvo kalbama žiniasklaidoje, o lauko reklamos stenduose „1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu” primenama, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą.

Net 78 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė, kad gavę pasiūlymą dalyvautų nemokamoje programoje, skirtoje ankstyvam vėžiui diagnozuoti.

„Kvietimo pasitikrinti labiausiai žmonės laukia iš savo šeimos gydytojo. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų norėtų, kad apie nemokamas prevencines programas juos informuotų bei pakviestų jose dalyvauti šeimos gydytojai. Tai jau tapo tendencija, nes panašus rezultatas stebimas kelinti metai iš eilės. Tad nors ligonių kasos įvairiomis priemonėmis kviečia žmones tikrintis sveikatą, nepaprastai svarbus yra šeimos gydytojo vaidmuo, kurį žmonės laiko autoritetu”, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pasak jos, šeimos gydytojas turėtų nurodyti, kada žmogui reikia pasitikrinti sveikatą, paaiškinti apie atliekamus tyrimus, gydymo veiksmingumą, jei nustatoma ankstyvoji ligos stadija, atsakyti į žmogui rūpimus klausimus, o kartu įteikti nustatytos formos informacinį pranešimą, kviečiantį atvykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimus. „Savo ruožtu ir patys žmonės turi jausti pareigą pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata bei, iš anksto suplanavę, apsilankyti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą”, – teigė J. Grigarienė.

Tyrimas rodo, kad to daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

Šiuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti sveikatą pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.

„Kviečiame žmones nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti. Ligų prevencija padės išvengti ligos ar padidins susirgusiųjų galimybę išgyti. Nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nė cento nereikia mokėti už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu vykdomas prevencines programas, nes už tai sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis”, – priminė J. Grigarienė.

VLK duomenimis, per devynis šių metų mėnesius pagal gimdos kaklelio programą pasitikrino daugiau nei 77 tūkst., pagal krūties – apie 69 tūkst., pagal prostatos – daugiau nei 60 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – apie 150 tūkst., pagal širdies ir kraujagyslių ligų – apie 189 tūkst. žmonių.

VLK inf.

The post Ligų prevencijos paradoksai: žino, bet nesitikrina appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. buvo užregistruoti 1428 kirmėliniai susirgimai. Beveik 80 proc. visų kirmėlinių susirgimų sudarė enterobiozė. Ši kirmėlinė liga dažniau nustatoma kaimo gyventojams. Per aštuonis šių metų mėnesius užregistruota daugiau nei 600 enterobiozės atvejų.

Enterobiozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Enterobius vermicularis arba spalinės. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl ligonis blogai miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas, apetitas.

Infekcijos šaltinis yra enterobioze sergantis žmogus. Užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, aplinkos per burną patenka į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių ir yra imlūs infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai, įtakoja enterobiozės plitimą vaikų kolektyvuose bei šeimoje.

Gyvendamas užkrėstoje aplinkoje dėl pakartotinio užsikrėtimo ligonis gali sirgti kelis mėnesius, todėl norint išvengti ligos labai svarbios priemonės, mažinančios spalinių kiaušinėlių išplitimą aplinkoje.

ULAC medikai atkreipia dėmesį, kad rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. Rekomenduojama rankas plauti su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš maisto ruošimą, valgį. Nagai turi būti visada trumpi, švarūs. Svarbi viso kūno, viršutinių, apatinių drabužių, lovos baltinių, rankšluosčių švara.

Spalinių kiaušinėlių išplitimui namuose mažinti patartina sergančiam asmeniui nakčiai užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Ryte kelnaites nuplikinti karštu vandeniu ir išskalbti. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60 ° C temperatūroje.

Būtina reguliariai vėdinti, tvarkyti bei drėgnu būdu valyti patalpas, ypač – miegamąsias patalpas, siurbti ar drėgnu būdu valyti kilimus, su vandeniu ir muilu plauti vaikų žaislus, naikinti muses, tarakonus.

ULAC inf.

The post Enterobiozė – labiausiai paplitusi kirmėlinė liga Lietuvoje appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais Lietuvoje padaugėjo susirgimų leptospiroze. Iki spalio 17 dienos susirgo 12 asmenų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – keturi.

Leptospirozė yra ūminė užkrečiamoji liga, kuria užsikrečiama leptospiroms patekus per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio metu su infekuotais gyvūnais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais, liečiant infekuotų gyvūnų audinius, organus, vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį.
Liga prasideda staiga, temperatūra pakyla iki 39–40 laipsnių, skauda galvą, pilvą, blauzdų raumenis, ligonį pykina, parausta veidas, padidėja kepenys, atsiranda hemoraginis bėrimas, gelta bei kiti nemalonūs ligos simptomai. Laiku pradėjus gydytis ligonis pasveiksta.
Leptospirozės ir kitų užkrečiamųjų ligų: tuliaremijos, bruceliozės, jersiniozės, pseudotuberkuliozės ir kt. sukėlėjų platintojai yra naminiai ir laukiniai gyvūnai, graužikai.
Nepageidaujamais įnamiais atvėsus orams tampa graužikai, kurie graužia maisto atsargas sandėliuose, rūsiuose; užteršia aplinką užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, kurie išskiriami su šlapimu, turi neigiamą psichologinį poveikį.
Lietuvoje dažniausiai sutinkami ir daugiausia problemų sukelia pilkosios ir juodosios žiurkės, naminės, dirvinės pelės, paprastieji ir rudieji pelėnai, pelės mažylės ir kt. Dauguma graužikų užsikrečia ėsdami laukuose ir miškuose užkrėstų kritusių laukinių gyvūnų mėsą, pašarus, gerdami užkrėstą vandenį, o sugrįžę į pastatus vėl platina infekciją. Manoma, kad graužikai užsikrečia ir poravimosi metu. Taigi graužikai yra nuolatinai užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir platintojai.
Graužikai dažniausiai veisiasi patalpose, kur yra netvarka, kaupiami seni daiktai, laikomos maisto, buitinės bei kitos nereikalingos atliekos, nepjaunama žolė ir kt.

ULAC specialistai pataria:

1. Tvarkyti aplinką, nesudaryti šiukšlynų, sąvartynų, kur graužikai gali pasislėpti, susisukti lizdus ir rasti maisto atliekų.
2. Šiukšlių konteinerius laikyti ant betonuoto pagrindo, uždengtus, neperpildytus.
3. Saugoti maistą, vandenį nuo galimo užteršimo graužikų ekskrementais; nevartoti maistui graužikų apgraužtų ir, be abejo, užterštų maisto produktų.
4. Vaisius daržoves kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
5. Negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ir atvirų vandens telkinių.
6. Lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną mūvėti gumines pirštines.
7. Vengti tiesioginio sąlyčio su namuose auginamais žiurkėnais, kruopščiais nusiplauti rankas po narvelio tvarkymo.
8. Sekti graužikų atsiradimą ir naikinti jų populiaciją.

ULAC inf.

The post Lietuvoje padaugėjo susirgimų leptospiroze, kurią platina graužikai appeared first on udiena.lt.

Per pastaruosius penkerius metus nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius mažai keičiasi, tai rodo Higienos instituto statistiniai duomenys.
Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva balandžio 28-a yra paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Šios dienos tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja ne tik darbdavio dėmesio, bet ir darbuotojų iniciatyvos.

Lietuvoje Profesinių ligų registre per pastaruosius penkerius metus (2010–2015 m.) užregistruotų naujai nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius svyravo: 2010 m. užregistruoti 471 atvejai (tai sudarė 38 atvejų 100 tūkst. dirbančių gyventojų), 2015 m. užregistruoti 437 atv. (tai sudarė 33 atvejus 100 tūkst. dirbančių gyventojų). Daugiausiai profesinių ligų buvo įtarta, kai žmogus kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (83 proc.). Profilaktiškai tikrinant sveikatą buvo nustatyta 11 proc. ligų atvejų, gydomiems stacionare žmonėms – 4 proc., kitais būdais – 2 proc. Dažniausios profesinės ligos – jungiamojo audinio ir raumenų sistemos (58 proc.), ausies ir nervų sistemos ligos sudarė atitinkamai 21 ir 16 proc., kiti susirgimai (kvėpavimo, odos, virškinimo sistemų ir kitos) sudarė 5 proc. Profesinių ligų priežastimis buvo fizikiniai (65 proc.), ergonominiai (30 proc.), cheminiai (4 proc.) ir biologiniai (2 proc.) veiksniai.
Išanalizavus penkerių metų duomenis nustatyta, kad dažniau profesinės ligos buvo nustatomos vyrams – 76 proc., moterims profesinių ligų atvejų nustatyta tris kartus mažiau. 97 proc. susirgusiųjų – asmenys, sulaukę 40 metų, jaunesni (20–39 metų) sudaro 3 proc. Pagal išsilavinimą tarp sergančiųjų dominuoja turintys aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (67 proc.). Vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys sudaro 41 proc., pagrindinį ir pradinį išsilavinimą – 23 proc., aukštąjį išsilavinimą – 2 proc. Daugiausiai profesinių ligų atvejų nustatyta asmenims, gyvenantiems Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Telšių apskrityse (po 10 proc. ir daugiau), o gyvenantiems kitose apskrityse (Utenos, Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Marijampolės) – po 9 proc. ir mažiau. 55 proc. profesinių ligų nustatyta dirbantiems asmenims, likusi dalis – nedirbantiems ligos nustatymo metu (45 proc.).
Didesnė rizika susirgti profesinėmis ligomis yra dirbantiems apdirbamojoje pramonėje (per penkerius metus nustatyta 740 atvejų), statybos sektoriuje (671 atvejis), žemės ūkio, miškininkystės veiklose (359 atvejai), transporto sektoriuje (316 atvejų), prekybos ir aptarnavimo srityse (195 atvejai). Dirbantiems kitur – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, švietimo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų veiklose ir kitose – per penkerius metus nustatyti 309 atvejai.. Taip pat per šį laiką profesinių ligų daugiausiai buvo nustatyta asmenims, dirbantiems kvalifikuotais darbininkais, amatininkais bei įrenginių ir mašinų operatoriais – 82 proc., kitų profesijų specialistai, įstaigų tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai sudarė 18 proc. nustatytų atvejų.
„Dirbantieji neskuba kreiptis į gydytoją, kad jie būtų ištirti ir nustatyta profesinė liga. Todėl nustatomos vėlyvos stadijos profesinės ligos, kai žmogus jau būna netekęs 40 ir daugiau procentų darbingumo”, – teigė Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.

Higienos instituto inf.

The post Profesinės ligos nustatomos per vėlai appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje kasmet pasitaiko apsinuodijimų, kuriuos sukelia namų gamybos konservuoti grybai, mėsos konservai, rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (Centras) duomenimis, Panevėžio apskrityje pastaraisiais metais (2014 m.) botulizmo atvejis buvo registruotas Panevėžio rajone. Šiais metais ši reta liga įtariama Panevėžio miesto gyventojai.

Botulizmo bakterijų sporų gamtoje yra visur: ant grybų, vaisių, daržovių ir t. t. Pačios sporos pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tačiau, patekusios į bedeguones sąlygas, t. y. į metaliniais dangteliais uždarytą stiklainį, kuriame nėra deguonies, sporos sudygsta, greitai dauginasi ir, esant aukštesnei nei 10 °C temperatūrai, pradeda gaminti toksiną – vieną stipriausių bakterinės kilmės nuodą. Žmogus šiam toksinui labai jautrus.
Inkubacinis laikotarpis gali būti įvairus ir jis priklauso nuo botulizmo toksino patekimo į organizmą būdo. Maisto kilmės ligos neurologiniai požymiai paprastai prasideda po 18-36 valandų toksinui patekus į organizmą. Trumpiausias laikotarpis gali užtrukti 6 val., ilgiausias – iki 10 dienų. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Laiku nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Siekiant išvengti botulizmo nuo namuose ruošto maisto, būtina atsižvelgti į toliau išvardytus patarimus. Labai svarbu tinkamai laikyti paruoštus konservus. Jei temperatūra žemesnė nei 4 °C, sporos nesudygsta ir bakterijos nesidaugina, todėl ir nuodai nesigamina. Botulizmo bakterijos nesidaugina deguonies turinčioje aplinkoje ir ten, kur yra padidėjęs rūgšties kiekis bei druskos koncentracija, siekianti 10 proc. produkto svorio. Todėl rauginti ir sūdyti grybai yra saugūs. Konservus, rūkytus, vytintus mėsos gaminius būtina laikyti ne aukštesnėje kaip 10 °C temperatūroje. Nevartoti konservų su išpūstais dangteliais. Botulizmo toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant – per kelias minutes. Prieš valgant bet kokius namuose pagamintus konservus patartina juos 10 minučių pakaitinti. Konservus, kurių dangtelis išsipūtęs, reikia pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti. Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas. Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams reikia nedelsti, o kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Sveikatos ministerijos inf.

The post Panevėžietei įtariama sunki liga – botulizmas appeared first on udiena.lt.

Siekdama užtikrinti kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sergantiems širdies nepakankamumu, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijų aprašą. Jame nustatomos  reikalavimų gairės slaugytojoms, kurios pradės teikti širdies nepakankamumu sergančio paciento sveikatos būklės ir priežiūros efektyvumo vertinimo, konsultavimo bei mokymo paslaugas.

Pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, naujovės įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Iki to laiko Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų paruošti bendrosios praktikos slaugytojas pagal papildomą 2 mėnesių profesinės kvalifikacijos tobulinimosi programą.
„Slaugytojų vaidmuo, gerinant pacientų būklę, yra itin svarbus. Todėl siekiame, kad daugiau funkcijų deleguotume slaugytojoms ir padėtume pacientams sergantiems širdies nepakankamumu gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šios slaugytojos paslaugas teiks kartu su gydytojais kardiologais, jos palengvins jiems darbą, todėl kardiologai daugiau laiko galės skirti pacientui gydyti. Pavyzdžiui, jos suteiks pacientui ir jo šeimos nariams specialiųjų žinių apie širdies nepakankamumo ligą, jos eigą ir priežiūros metodus, gyvensenos ir savirūpos įgūdžių formavimo rekomendacijas. Šių specialių žinių turinčių slaugytojų labai reikėjo, nes, deja, bet kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje vis dar yra dažniausia gyventojų mirties priežastis”, – sakė ministrė.
Planuojama, kad per metus bus suteikta iki 20 tūkst. gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijų. Šioms paslaugoms kasmet planuojama skirti 415,8 tūkst. eurų. Jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Širdies nepakankamumas yra rimta širdies funkcinė būklė, kuomet širdis nesugeba adekvačiai organizmo aprūpinti krauju. Skaičiuojama, kad šia liga Lietuvoje serga apie 125 000 gyventojų. Širdies ir kraujagyslių prevencinės programos bei gydymas yra tarp valstybės sveikatos politikos prioritetų.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Širdies nepakankamumu sergantiems asmenims padės specialiosios slaugytojos appeared first on udiena.lt.

Per devynis šių metų mėnesius užregistruoti 65 toksokarozės atvejai. Tai 60 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga vaikai, nes jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių. Šiemet 58 proc. visų susirgusiųjų sudarė vaikai nuo 3 iki 9 metų amžiaus.

Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią platina šunys ir katės. Žmogus užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą, t. y. vaikams žaidžiant smėlio dėžėse, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves, per užterštą atvirų telkinių vandenį. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė užsikrėsti išlieka vasaros – rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis.
Sergantis toksokaroze žmogus kito žmogaus užkrėsti negali.
Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau gali pasireikšti nedideliu karščiavimu, gali atsirasti sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, gali išberti ir niežėti odą. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis.
Gyd. A. Bartulienės teigimu, aprašyti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus.

– Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena toksokarozės profilaktiką:
– Nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku.
– Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
– Reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų.
– Neleisti savo augintiniams laižyti veido ir indų, kuriuos naudojate savo reikmėms.
– Augintinių išmatas mesti į specializuotą konteinerį.
– Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas – uždengti.

ULAC inf.

The post Šiemet susirgusiųjų toksokaroze daugiau nei pernai appeared first on udiena.lt.

Sąnarių skausmai daugeliui asocijuojasi su senatve ar oro pasikeitimais. Tačiau mažai kam žinoma, jog kai kurios sąnarių ligos gali pasireikšti ne tik vyresnio, tačiau ir jauno amžiaus žmonėms ar net vaikams. Sąnarių ligos gali pažeisti ir kitus gyvybiškai svarbius žmogaus vidaus organus ir net pasodinti sergantįjį į neįgaliojo vežimėlį. Spalis – kovos su artritu mėnuo, todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė dalinasi informacija apie vieną iš agresyviausių sąnarių susirgimų – reumatoidinį artritą.

Pasak profesorės, artritu žmonės linkę vadinti bet kokį sąnarių skausmą, tačiau dažnai net nežino, kokia tai liga: „Tie, kurie bent kartą patyrė sąnario skausmus, sako, jog jiems greičiausiai buvo artritas. Tačiau, iš tikrųjų, artritu yra vadinamas sąnario uždegimas, kuris pasireiškia daug rečiau nei įprastinis sąnario skausmas. Viena grėsmingiausių autoimuninių artrito formų yra reumatoidinis artritas, kuris nėra labai dažnas, tačiau žmogus nuo šios ligos gali labai stipriai nukentėti.”
Medikė pabrėžia, jog reumatoidinis artritas nuo kitos kilmės sąnarių pažeidimų, tokių kaip osteoartrozė skiriasi tuo, kad tai yra viso organizmo susirgimas. Sergant šia liga pažeidžiami ne tik sąnariai, bet gali būti pažeidžiamos ir sausgyslės, širdis, akys, neretai ir plaučiai. Dėl pačios ligos arba dėl jos gydymo komplikacijų gali nukentėti inkstai ir pan.
Reumatoidinį artritą aptikti ir anksti diagnozuoti dažnai būna sunku, todėl vertėtų susirūpinti, jei pastebite tam tikrus, šiai ligai būdingus ženklus. „Reumatoidinis artritas pirmiausia paveikia tipines vietas – smulkiuosius plaštakų ir pėdų sąnarius, kelius, čiurnas. Jis pasireiškia skausmu, rytiniu sustingimu, kuris, skirtingai nuo kitų ligų, tęsiasi labai ilgai – dvi ir daugiau valandų. Taip pat šios ligos metu sąnariai sutinsta, padidėja jų apimtis ir dėl to dar kartais būna sunkiau juos lankstyti. Kartais, kai liga paūmėja, žmonės negali išlaikyti net puodelio. Taip pat gali pasireikšti ir bendrieji ligos požymiai, tokie kaip karščiavimas ir kiti įvairūs uždegiminiai reiškiniai”, – sakė Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė.
Anot profesorės, atpažinus šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą reumatologo konsultacijai, kadangi ši liga turi didžiulį pagreitį susirgimo pradžioje: „Anksti pastebėjus ligą ir paskyrus gydymą būtų išvengiama kai kurių funkcijų praradimo, pacientai netaptų neįgaliais ir nedarbingais. O tai yra šiuolaikinės medicinos pagrindinis tikslas.”

Gintarė ŽALYTĖ–ŠTARIENĖ

The post Reumatoidinis artritas – prasideda sąnarių skausmu, bet vėliau gali pasodinti į neįgaliojo vežimėlį appeared first on udiena.lt.

Alzheimerio liga – tai bene labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Ši progresuojanti smegenų nykimo liga sukelia maždaug 70 procentų silpnaprotystės atvejų. Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva neuronai tam tikrose galvos smegenų srityse. Taip nutinka dėl nervinių smegenų ląstelių žūties, neuromediatorių koncentracijos mažėjimo ir tam tikro baltymo pokyčių. Pagrindinė ligos priežastis nėra žinoma, manoma, kad gali būti paveldima arba lemiama įvairių faktorių: patirtos galvos traumos, arterinės hipertenzijos, virusinės infekcijos, apsinuodijimo aliuminiu, estrogenų kiekio sumažėjimo moterims po menopauzės, blogos socialinės ir ekonominės padėties. Taip pat didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga, jei šeimoje esama Dauno sindromo atvejų. Alzheimerio liga dažniau suserga moterys nei vyrai.

Dažniausiai demencija prasideda perkopus 65 metus. Šia liga gali susirgti ir jaunesni asmenys – tuomet liga progresuoja greičiau, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimais. O susirgus vyresniam žmogui, progresavimas būna lėtesnis. Pagrindinis simptomas – tai blogėjanti atmintis.

Alzheimerio ligos požymiai ir simptomai

Atminties sutrikimas. Sutrinka trumpalaikė atmintis, užmirštami neseniai nutikę įvykiai. Daugelis sergančių žmonių gali iki smulkmenų atpasakoti tolimos praeities įvykius, bet visiškai neprisiminti, kas nutiko vakar, kartoja tas pačias istorijas, lėčiau suvokia situaciją bei ne taip greitai priima sprendimus, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos kas nors paėmė, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, ar kažkokia veikla, jiems pasireiškia depresija, apatija.
Nesugebėjimas įsisavinti naujos informacijos arba nesugebėjimas pasinaudoti anksčiau išmoktais dalykais.
Kalbos sutrikimas. Prarandamas sugebėjimas skaityti, skaičiuoti.
Nesugebėjimas atlikti raumenų veiklos reikalaujančio darbo.
Nesugebėjimas atpažinti objektus. Nebepažįsta artimų žmonių.
Staigi nuotaikų kaita. Be aiškios priežasties ima garsiai dejuoti, šaukti.
Asmenybės pasikeitimai.
Pasiklystama net ir pažįstamoje aplinkoje.
Asmeninės higienos nepaisymas.
Vėlesnėse stadijose ligonis visiškai praranda sugebėjimą kalbėti, suvokti ir judėti. Gali išsivystyti traukuliai.

Kaip liga progresuoja

Ligos simptomai vystosi labai lėtai. Žmogus darosi vis labiau užmaršus ir išsiblaškęs. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Ligai progresuojant, atsiranda asmenybės pokyčių, nebeatpažįstami šeimos nariai ir artimi draugai. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių.
Alzheimerio liga sergantys žmonės vidutiniškai išgyvena 7-12 metų. Ligonis dažniausiai miršta nuo infekcijų, atsirandančių dėl ilgo gulėjimo ir organizmo išsekimo.

Skiriamos trys Alzheimerio ligos stadijos:

I stadija – lengvi požymiai:
– progresuojantis užmaršumas;
– nesuvokia erdvės, laiko;
– praranda norą kažką veikti;
– sunku reikšti mintis;
– pasineria į depresiją.

II stadija – ryškūs požymiai:
– labai pablogėja atmintis;
– greitai pasiklysta;
– sumažėja savarankiškumas;
– ryškiai sutrinka kalba;
– haliucinacijos.

III stadija – ryški fizinė negalia, sutrinka mąstymas:
neatpažįsta draugų ir šeimos narių;
sutrinka eisena;
sunku valgyti, nuryti;
nelaikošlapimo ir išmatų;
ryškiai sutrinka elgesys.

Profilaktika

Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva diagnostika ir skiriamas gydymas tik palengvina simptomus ir padeda psichologiškai. Manoma, kad tam tikrą poveikį profilaktikai turi aktyvi protinė veikla, arterinės hipertenzijos gydymas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

The post Alzheimerio liga kankina ir jaunesnius žmones appeared first on udiena.lt.