Lietuvos šaulių sąjunga yra viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos organizacijų, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Ši organizacija stipriai augo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą turėjo net 60–70 tūkst. narių. Atkūrus nepriklausomybę buvo atkurta ir Šaulių sąjunga, o jos narių skaičius po truputį augo visą laikotarpį iki plataus masto karinės invazijos Ukrainoje 2022 m. Pastarieji metai išskiriami kaip ypač spartaus augimo. Šiuo metu Šaulių sąjungoje yra per 18 tūkst. narių. Šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-osios rinktinės štabas yra įsikūręs Utenos miesto centre, išskirtiniuose, dar 1933 m. pastatytuose Šaulių namuose. Apie Šaulių sąjungą ir kovą su dezinformacija pasikalbėjome su minėtos rinktinės viešųjų ryšių specialiste Aukse Šiaudžionyte.

Gerbiama Aukse, gal galite uteniškiams trumpai pristatyti, kas yra Šaulių sąjunga ir ką ji veikia?

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška, patriotiška, valstybės remiama organizacija, vienijanti žmones, kuriems rūpi valstybės gyvenimas, saugumas ir pasirengimas padėti kitiems. Tai organizacija, kurioje civiliai įgyja žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų tiek kasdienėse krizinėse situacijose, tiek valstybės gynybos atveju. Šauliai mokosi veikti ginkluotose ir neginkluotose veiklose, stiprina fizinį, psichologinį ir pilietinį pasirengimą, dalyvauja pratybose, mokymuose, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis, Lietuvos kariuomene bei kitomis organizacijomis. Žmogui, svarstančiam apie narystę, svarbu žinoti, kad Šaulių sąjungoje galima rasti labai skirtingų veiklos krypčių – nuo bazinių gynybos įgūdžių iki sporto, kultūros, IT, medicinos, komunikacijos ir kitų sričių. Esmė – žmogaus apsisprendimas stiprinti save, savo bendruomenę ir valstybę. Utenos apskrityje veikia Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, jungianti devynias kuopas, iš kurių dvi veikia Utenoje. Norintys prisijungti gali tai padaryti per Šaulių sąjungos svetainę www.sauliusajunga.lt/tapk-sauliu, prašyme pasirinkdami Utenos apskritį.

Kaip per pastaruosius metus keičiasi Šaulių sąjunga?

Pastaraisiais metais Šaulių sąjunga pastebimai auga – ir narių skaičiumi, ir veiklos apimtimi, ir visuomenės lūkesčiais. Prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, žmonės gerokai aiškiau pajuto, kad saugumas nėra vien kariuomenės ar valstybės institucijų klausimas. Į organizaciją ateina daugiau suaugusių žmonių, kurie nori išmokti veikti krizėje, įgyti praktinių įgūdžių ir suprasti savo vaidmenį visuotinėje gynyboje. Kartu pati organizacija tampa profesionalesnė: daugiau dėmesio skiriama struktūruotam rengimui, sąveikai su Lietuvos kariuomene, specialistų telkimui ir skirtingoms veiklos kryptims. Mūsų rinktinėje matome, kad žmonės ateina labai skirtingi – vieni nori intensyvesnio karinio rengimo, kiti atranda save medicinoje, aprūpinime, su technologijomis susijusiose veiklose ar kitose srityse. Tai rodo, kad visuotinė gynyba yra gyva praktika, kurioje vietos yra įvairių gebėjimų žmonėms.

Utenos regionas turi tiesioginę sieną su Baltarusija, taigi ar pastebite kokias nors dezinformacijos kampanijas pastaraisiais metais?

Pasienio regionams informacinis atsparumas yra ypač aktualus, nes saugumo, migracijos, karo Ukrainoje, pasitikėjimo valstybės institucijomis ir sąjungininkais temos gali būti išnaudojamos žmonių nerimui, abejonėms ar susipriešinimui didinti. Mūsų rinktinė nėra sisteminę informacinės erdvės stebėseną vykdantis padalinys, todėl konkrečių regioninių dezinformacijos kampanijų nevertiname. Tačiau Šaulių sąjungoje ši kryptis jau stiprinama – plėtojami informacinio atsparumo ir informacinių operacijų pajėgumai, kurie ateityje turėtų vystytis ir rinktinėse. Tai svarbu, nes šiuolaikinė gynyba vyksta ir informacinėje erdvėje, kur žmogaus gebėjimas atsirinkti patikimą informaciją tampa saugumo dalimi.

Gal galite paaiškinti, kaip dezinformacija plinta Utenos regione?

Kalbant bendrai, o ne vertinant konkrečiai Utenos regiono situaciją, klaidinanti informacija dažniausiai žmones pasiekia per socialinius tinklus, komentarus, uždaras grupes, persiųstas žinutes ar emociškai pateikiamą turinį, kuris skatina reaguoti greitai ir nepasitikrinti šaltinio. Tokia informacija dažnai remiasi jautriomis temomis – saugumu, karo baime, ekonominiu nerimu, valdžios sprendimais, pasitikėjimu kariuomene ar kitomis institucijomis. Todėl svarbiausia žmogui išsiugdyti įprotį sustoti, patikrinti šaltinį ir nesidalyti turiniu vien dėl to, kad jis sukėlė stiprią emociją.

Gal pastebite ir Rusijos dezinformacijos kampanijas? Ar jos skiriasi nuo Baltarusijos?

Kaip ir minėjau, mūsų rinktinė nėra informacinės erdvės stebėseną vykdantis padalinys, todėl konkrečių kampanijų savo vardu nevertiname. Viešuose Lietuvos institucijų vertinimuose nuosekliai matyti, kad Rusijos informacinė veikla siekia silpninti pasitikėjimą Lietuvos valstybe, NATO, Europos Sąjunga, parama Ukrainai ir visuotinės gynybos idėja. Baltarusijos režimo informacinė veikla dažniau siejama su pasienio, migracijos, saugumo ir institucijų diskreditavimo temomis. Praktikoje šios kryptys dažnai persidengia, nes Baltarusija veikia glaudžioje Rusijos įtakos erdvėje. Todėl žmogui svarbu vertinti ne vien atskirą žinutę, bet ir tai, kokią emociją bei elgesį ji bando išprovokuoti – baimę, nepasitikėjimą, pyktį ar pasyvumą.

Gal Šaulių sąjunga organizuoja savo nariams (o gal priimate ir nebūtinai narius) kursus, konferencijas ar mokymus, kaip atpažinti dezinformaciją ir ką daryti ją atpažinus?

Taip, informacinis atsparumas yra svarbi šaulių rengimo dalis – šauliai mokomi suprasti hibridinių grėsmių, dezinformacijos, propagandos, kibernetinio saugumo ir atsakingo elgesio informacinėje erdvėje svarbą. Šaulių sąjunga kartu su Mobilizacijos departamentu vykdo ir plačiajai visuomenei skirtus pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymus, apie kuriuos daugiau informacijos galima rasti svetainėje svarbiospamokos.lt. Šiuose mokymuose kalbama apie hibridines grėsmes ir atsparumo joms stiprinimą. Vertinant informaciją gali padėti SIFT principas: S – Stop / sustok prieš reaguodamas, I – Investigate the source / patikrink šaltinį, F – Find better coverage / paieškok patikimesnių šaltinių, T – Trace claims, quotes and media to the original context / atsek teiginius, citatas ar vaizdus iki pirminio konteksto.

Atpažinus galimai klaidinančią ar žalingą informaciją svarbiausia jos neplatinti, nepadėti jai plisti komentarais ar emocinėmis reakcijomis, pasitikrinti informaciją patikimuose šaltiniuose ir, jei prireikia, naudotis platformų pranešimo funkcijomis arba viešais pranešimo kanalais – Svarusinternetas.lt, Akylas.lt, o galimų teisės pažeidimų atvejais – epolicija.lt.

Kaip patartumėte elgtis paprastam žmogui, jeigu jis identifikuoja dezinformaciją socialiniuose tinkluose?

Pirmiausia – su tokiu turiniu nereikėtų sąveikauti: komentuoti, platinti, žymėti kitų žmonių ar veltis į ginčus po įrašu, nes taip algoritmams siunčiamas signalas, kad turinys yra aktualus. Socialiniuose tinkluose geriausia naudotis pačių platformų pranešimo funkcijomis ir pažymėti turinį kaip klaidinantį ar žalingą. Prieš reaguojant verta sustoti, patikrinti šaltinį ir nesidalyti turiniu vien dėl to, kad jis sukėlė stiprią emociją ar atrodo plačiai palaikomas. Verta prisiminti, kad informacinėje erdvėje aktyviai veikia ir botai – netikros paskyros, kurių tikslas – dirbtinai sustiprinti tam tikros žinutės matomumą ar palaikymo įspūdį.

Ką svarbiausia suprasti apie dezinformaciją žmogui, kuris kasdien tiesiog skaito naujienas ir naudojasi socialiniais tinklais?

Svarbu suprasti, kad dezinformacija dažnai veikia per emociją. Ji nebūtinai atrodo kaip akivaizdus melas – kartais tai būna tik dalis tiesos, iš konteksto ištraukta citata, sena nuotrauka, perdėtas skaičius ar labai emocingai pateikta žinutė. Tokios informacijos tikslas dažnai yra paskatinti žmogų supykti, išsigąsti, nustoti pasitikėti institucijomis, savo valstybe ar žmonėmis šalia. Todėl informacinis atsparumas prasideda nuo įpročio sustoti prieš reaguojant: patikrinti šaltinį, palyginti informaciją su kitais patikimais šaltiniais ir pagalvoti, kam naudinga, kad ši žinutė būtų platinama. Toks kasdienis budrumas yra viena iš visuomenės atsparumo dalių.

Perskaitę straipsnį sužinosite:

• kodėl Šaulių sąjunga šiandien yra daugiau nei karinis pasirengimas;
• kaip civilių įgūdžiai tampa visuotinės gynybos dalimi;
• kaip atpažinti žinutę, kuri bando ne informuoti, o paveikti;
• ką daryti pastebėjus galimą dezinformaciją ir kaip nepadėti jai plisti;
• kur kreiptis, jei norite stiprinti savo atsparumą.

Daugiau skaitykite čia.

The post Kovoje su dezinformacija – ir Šaulių sąjunga appeared first on udiena.lt.